Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2017-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2-876/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-01-26
Bylos Nr.
1-2-876/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Kaltinamasis
E. T.
Civilinis ieškovas
E. P.
Kategorijos
  • 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-2-876/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41612-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 26.2; 2.1.10.1; 2.3.6 (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 26 d.Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė,sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, Eglei Kukienei,dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui,kaltinamajam E. T., jo gynėjui advokatui M. S.,nukentėjusiajam ir civiliniui ieškovui E. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. T. 2015 m. liepos 26 d. apie 0 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) aikštėje vykusios „Oninių“ šventės metu, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką, tai yra būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną kartą E. P. į veidą, išmušdamas 31, 32, 41 dantis, padarydamas apatinio žandikaulio alveolinės ataugos viršutinio krašto lūžimą, muštinę žaizdą bei kraujosruvą apatinėje lūpoje, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais E. T. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad apie 12 valandą atvyko į „Oninių“ šventę. Atėjęs į šventę (einant pro šoną, kur suoliukai pasibaigia) pamatė dvi pažįstamas merginas: I. S. ir S. L.. Jis jas užkalbino ir besikalbant pajuto smūgį per galvą. Priėjo A. Š., kuris jį nustūmė nuo savęs, pasiėmė kepurę ir nuo to prasidėjo kivirčai. Tada atėjo E. P., jie apsižodžiavo ir link scenos nuėjo besiginčydami. Ten prasidėjo muštynės. Nurodė, kad buvo kontaktas, bet nebuvo smūgių. Šalia stovėjo L. N., kuris pradėjo juos su E. P. skirti. Jam buvo nuplėšta marškinių rankovė, jie vėl toliau susikabino, neišlaikė pusiausvyra ir griuvo į priekį. Nurodė, kad buvo vienas kitą apsikabinę. Pajuto, kad yra spardomas, užsidengė galvą, susigūžė. Smūgių buvo nemažai. Kas spardė nematė, nes užsidengęs buvo. Paskui M. J. jį pakėlė. Po to per dešinį petį pamatė, kad guli E. P., tada jis prie jo priėjo, pradėjo gaivinti. Pamatė, kad veido srityje kraujas buvo, tai jis ant šono pavertė, kad neužspringtų krauju. Tada atėjo daugiau žmonių ir tos pačios merginos, tačiau nesureikšmino, kas tokie buvo. Nurodė, kad labai greitai viskas vyko. Atėjo policijos pareigūnai, tada jis atsitraukė ir nuėjo į šoną. Patvirtino, kad nematė, kas jį spardė, gal todėl, kad turėjo kontaktą su E. P.. Konfliktas buvo toks, kad apsikabino ir pargriuvo, nes neišlaikė pusiausvyros. Kai pajuto, kad pradėjo jį spardyti, užsidengė galvą. Jam įspyrė į kairę pusė, kai gulėjo ant žemės. Patikslino, kad grumtynės buvo su E. P., kuris priėjo prie jo, kai jis su A. Š. ginčijosi dėl kepurės. Kepurę jam numetė tyčia, tai įžeidė. Nurodė, kad nėra malonu, kai šnekiesi su merginomis ir nepažįstamas ateina, suduoda per galvą. Nurodė, kad jis neatėjo muštis, buvo geros nuotaikos, kažkiek alaus vartojęs, nebuvo blaivus. Nurodė, kad jis pats asmeniškai nepirko alkoholio, jį draugai pavaišino. Žmogus be sąmonės gulėjo, veide buvo kraujas. Jis negali pasakyti, kas sumušė. Nurodė, kad nei vieno smūgio jis nesudavė. Mano, kad gal todėl, kad jis su juo stumdėsi, tai I. S. ir J. V. sako, jog mušė nukentėjusįjį. Patvirtino, kad ne jis pradėjo konfliktą. Nežino, kodėl liudytojai sako, kad jis mušė. Nurodė, kad buvo susitikę su nukentėjusiuoju išsiaiškinti, kodėl būtent jis kaltinamas. Nurodė, kad jo iniciatyva buvo išvyka į Lukšius. Išsiaiškino, kad yra kaltinamas. Sakė, kad reikia išsiaiškinti savame kaime. Nurodė, kad mokėjo pinigus nukentėjusiojo draugui A. Š., kuris paskambino ir pasakė, kad eis į policiją arba jam turi sumokėti 800 litų už du neva klibančius dantis, prakirstą lūpą, skaudančią koją. Nusprendė, kad jam sumokės pinigus, nesibylinės ir nesitampys su policija. Nurodė, kad vėliau M. J. ir jis sumokėjo A. Š. 200 eurų, nes A. Š. sakė, kad jam du dantys kliba, pramušta lūpa, skaudama koja, todėl kad jie jį mušė, jam reikia atlyginti žalą, nes eis į policiją. Nurodė, kad jo nemušė, bet mokėjo, nes nenorėjo turėti reikalų su policija. Patikslino, kad vėliau reikėjo sumokėti tik 200 eurų, todėl ir sumokėjo. Patvirtino, kad jis nekaltas, mokėjo tik todėl, kad nereikėtų tampytis po teismus. Jam tai pasirodė paprasčiau, nes reikėjo išvažiuoti į Vokietiją. Nurodė, kad E. P. nemokėjo, nes „kur sumokėti 100 eurų, o kur 2000 eurų“ . Patvirtino, kad jis E. P. nesudavė, todėl neturi už ką mokėti. Po visų muštynių, tą pačią dieną, jį jau kaltino žalos padarymu. Ši informacija įtakojo, tai kad skambino sekančią dieną po įvykio. Sesuo pasakė, kad visi Lukšiai skamba, jog jis išmušė dantis E. P.. Kiek supranta, tai viskas konfliktas įvyko dėl merginų. Patvirtino, kad pirmas smūgis buvo iš A. Š., o kitų jis nežino. Nukentėjusysis paskui priėjo. Gulėdamas gavo apie 10 smūgių. Labai greitai viskas įvyko, iki minutės truko. Tos pačios merginos pribėgo, jo draugas nuėjo vandens atnešti, tada atėjo policijos pareigūnai, žmonių buvo daug. Pokalbio metu tada, kai buvo susitikęs su nukentėjusiuoju, nebuvo aišku įvykio dalyviams, kas išmušė. Sakė, kad yra savas kaimas ir tarp savęs reikia išsiaiškinti. Nurodė, kad nei kiek nesijaučia kaltas, jog kilo šitas įvykis.

Nukentėjusysis E. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad kai jie atvyko į šventę ir ten buvo iš matymo pažįstamos merginos: J. V., S. L., o trečios merginos vardo neatsimena. Pamatė, kad jos šoka diskotekoje ir nuėjo su A. Š. jas pašokdinti. Jas bešokdinant priėjo E. T. ir pradėjo A. Š. stumdyti, aiškintis su juo, paskui ant jo „perėjo“ ir davė į veidą. Kiti žmonės sakė, kad jam spyrė. Jis be sąmonės nukrito ir daugiau nieko neatsimena. Atsigavo tik ties ligonine. Patvirtino, kad nematė, kas jam smūgius sudavė. Jį vedant į mašiną, pribėgęs A. S. pasakė, kad būtent E. T. jį sumušė, nes jis tai matė. Nurodė, kad iš ligoninės tiesiai į policiją važiavo. Kas jam sudavė smūgius matė J. V., S. L. ir trečia mergina, kurios vardo neatsimena. Nurodė, kad po įvykio su kaltinamuoju buvo susitikę. Jam siūlė pinigų, norėjo susitaikyti, bet jis laukė kol jam bus padarytos operacijos, kad žinotų tikslią sumą. Kai pasakė jam padarytos žalos sumą, E. T. pasakė, kad jam yra per daug ir sakė, kad jis nekaltas ir to nepadarė. Nurodė, kad kaltinamasis iš pradžių sutiko, o sužinojęs žalos dydį neigė tai padaręs. Nurodė, kad jam padaryti tokie sužalojimai: apatinės lūpos dalyje likęs randas, iš vidinės pusės lūpą reikėjo siūti ir trys apatiniai dantys išmušti. Patvirtino, kad jam sudėjo tris dantis. Įvyko metu tie trys dantys dar buvo. Tikslinant įvykio aplinkybes nurodė, kad pradžioje įvykio su merginomis šoko ir atėjo E. T., kuris buvo išgėręs. Matė kaip E. T. vartojo alkoholinius gėrimus, tai patvirtino ir kiti žmonės. E. T. priėjo ir davė A. Š. su šonu, jie pradėjo stumdytis, o paskui atėjo draugai ir pradėjo konfliktuoti. Patvirtino, kad jis su A. Š. nieko blogo nedarė, jie draugiškai šoko. Kai atbėgo draugai, tada ir prasidėjo viskas. E. T. puolė ant jo. Jis nespėjo sumatyti nei kas įvyko. Kaip jam pasakė Aivaras, tai E.T. jam spyrė iš kojos į veidą. Mano, kad nepatiko, jog merginas pašokdino. Su E. T. jis nekonfliktavo, nepažinojo jo iki tol. Nurodė, kad konflikto tarp E. T. ir A. Š. nematė. A. Š. buvo nuo jo per rankos atstumą, t. y. greta. Jie šoko ratelyje. Nematė ir kas A. Š. smogė. Patvirtino, kad jis su E. T. nesistumdė. Patvirtino, kad jis pats matė kaip E. T. gėrė, konflikto nematė, nes viskas staigiai įvyko. Jis smūgį gavo stovėdamas, po to ant žemės nukrito be sąmonės. Nurodė, kad susitikimai po įvykio vyko E. T. iniciatyva. E. T. jam paskambino ir pasiūlė susitikti Lukšiuose. Susitiko prie Lukšių herbo, t. y. jis, A. Š., E. T., M. J. ir dar keli jo draugai, bet jie nelipo iš mašinos. Susitikimo tikslas buvo, kad jam atlygintų žalą. Buvo pripažinta jo kaltė, jam per telefoną sakė: „esu kaltas, kad negerai padariau“. Prašė, kad jei atlygins žalą, turės nuvažiuoti į policiją ir atsiimti pareiškimą. Dalinai susitarimo pasiekti pavyko, sakė pasakys, kai žinos tikslią sumą, tačiau jam nieko neatlygino. A. Š. tik E. T. atlygino. Nurodė, kad civilinio ieškinio suma susidaro iš gydymo išlaidų, važinėjimo pas gydytojus, vaistų pirkimo, implantų įdėjimo. Nurodė, kad savo ieškinio laikosi, įskaitant ir 1500 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad jam buvo apribotos galimybės bendrauti, jautė skausmą, jam visą mėnesį siūlai buvo, negalėjo maitintis, darbui trukdė. Gydymas jam truko šešis mėnesius. Patvirtino, kad jo gyvenimo būdas gydymo laikotarpiu buvo apribotas. Kadangi buvo randai, mažiau kažkur išvažiuodavo. Nurodė, kad jo sveikatos būklės ne visiškai gera. Su implantais negali kasti, nes gali žandikaulis sutrūkti. Ši situacija su laiku nesikeis. Jei dar gautų į veido sritį, gali žandikaulis lūžti. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus pasakojo ką kiti pasakė ir ką prisiminė pats.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo E. P. ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. liepos 26 d. duoti parodymai, kuriuose E. P. nurodė, kad 2015 m. liepos 25 d. dienos vakare jis kartu draugais apie 22 val. 30 min. nuvyko į „Oninių“ šventę, vykusią Kriūkų miestelyje, Šakių rajone, stadione prie mokyklos. Šventėje jis išgėrė apie vieną litrą alaus. Apie 24 val. jam stovint kartu su A. Š. vykstančių šokių metu iš matymo pažįstamas asmuo jam praeidamas iš kojos įspyrė į veidą, jis nuo smūgio parvirto ir prarado sąmonę. Kas vyko toliau nežino, kai atsipeikėjo, jam pažįstamas A. S., gyvenantis Kriūkų miestelyje, tikslaus adreso nepamena, pasakė, kad jį sumušė E. T., taip pat gyvenantis Kriūkuose, tačiau kur tiksliai nežino. Dėl ko jis jį mušė nežino. Po to jis kreipėsi į VšĮ „Šakių ligoninės“ priėmimo skyrių, kur jam diagnozavo: apatinės lūpos daugybines muštines žaizdas, 1-2 dantų išmušimus bei lūžius. Prašė jam išduoti užduotį pas teismo medicinos ekspertą, o jį mušusį asmenį nubausti. Šiuo metu civilinio ieškinio nereiškia, jį pareikš vėliau ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 20).

Taip pat buvo pagarsintas 2015 m. lapkričio 4 d. papildomos apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad tvirtina savo anksčiau duotus parodymus ir nori papildyti, kad 2015 m. liepos 26 d. vakare jis kartu draugais A. Š., J. Š. ir M. P. atvyko į „Oninių“ šventę vykusią Kriūkų miestelyje. Jis, A. ir M. tą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė trauktinę „Malūnininkas“. Pagrinde gėrė tik jis su A., o M. mažai gėrė. Naktį, kai jau muzikantai negrojo, bet dar vyko diskoteka, tikslaus laiko nepamenu, jis kartu su A. susitiko tris pažįstamas merginas, iš kurių viena buvo J. V., 17-18 m. amžiaus, gyvenanti Kubiliuose. Kas dar dvi buvo, nepamena, jas turėtų žinoti J. Su jomis jie netoli suoliukų, šokių aikštelėje, šoko ratelyje. Šoko gal 10 metrų atstumu iki scenos. Iš pradžių ratelyje buvo penkiese, o po to A. paėjo į šoną kelis metrus, nes su kažkuo susitiko ir šnekėjo, o jis šoko su merginomis. Tuo metu J. su M. sėdėjo ant suoliukų, sėdėjo pirmoje suolų eilėje prie pat šokių aikštelės, nuo jų jie sėdėjo gal už 20 metrų ar mažiau. Jiems bešokant jis pajuto vieną spyrį į veidą, po spyrio jis pargriuvo ir prarado sąmonę, atsipeikėjo tik ligoninėje, į kur jie važiavo keturiese, t. y. važiavo su visais savo draugais, su kuriais buvo atvykęs į šventę. Po to būnant policijoje J. į mobilųjį telefoną paskambino draugas A. S., kuris pasakė, kad matė, kaip jam spyrė ir, kad tai padarė E. T.. J. sakė, kad matė, kaip jam spyrė, kai sėdėjo ant suoliukų, bet jaunuolio spyrusio nepažinojo. Tą vakarą jis šventėje su niekuo nekonfliktavo, draugai taip pat su niekuo nekonfliktavo. Atvykus į šventę jis matė, kad J. ir jos dvi draugės, su kuriomis vėliau šoko ratelyje bendravo su A. S., E. T., kurį jis dabar pažįsta, nes po šventės su juo kažkiek bendravo. Kai jis ligoninėje atgavo sąmonę A. jam papasakojo, kad po to, kai jam kažkas įspyrė jis pribėgo prie jo ir jį taip pat užsipuolė E. T., M. J. ir dar keli asmenys, kurių neįvardino, bet ką jam pasakė, nežino tiksliai, nes nepasakojo, tik sakė, kad jį pargriovė ir dar šokinėjo jam ant kojos. Po įvykio, pirmadienį jam paskambino E. T. ir pasiūlė susitikti, jis sutiko. Jie susitiko tą pačią dieną. Susitiko penkiese: jis, A., J. su E. ir M. Susitikus E. prisipažino, kad kaltas, kad negerai padarė, siūlė atlyginti padarytą žalą. Jis pasakė, kad kai sužinos tikslią sumą, jam pasakys. Tą patį susitikimą A. su jais irgi šnekėjo dėl žalos atlyginimo, nes buvo sužalotas to konflikto metu. M. su E. pasakė, kad buvo prisigėrę ir nežinojo, ką daro. Sutiko atlyginti ir A. žalą, jie sutarė lyg 200 eurų, bet tą dieną pinigų nedavė. Taip tą dieną jie ir išsiskyrė. Po kelių dienų E. jam paskambino ir pasakė, kad nori susitikti su A., tą pačią dieną jie keturiese susitiko. Buvo jis, A. ir E. su M. E. A. padavė 200 eurų ir jie susitaikė, dar pasirašė kažkokį lapelį, kad vienas kitam pretenzijų neturi. Jis E. padarytos žalos dėl gydymo dar nenurodė, nes vis dar gydosi. Jam šio konflikto metu buvo išmušti trys dantys, keli klibėjo, dėl to nuolat lankosi pas odontologus ir gydosi, iki šiol operacijai ir vaistams išleido apie 2000 eurų, renka tai patvirtinančius dokumentus, bet iki kitos operacijos turi praeiti laiko, kad viskas sugytų. Kita operacija numatoma tik vasario mėnesį. Civilinio ieškinio šiuo metu nereiškia, nes vis dar gydosi. Nori, kad jam būtų atlyginta visa žala dėl gydymo, t. y. ką mokėjo gydytojams iki šiol bei kiek dar mokėsi. Jis tą vakarą niekam jokių smūgių nesudavė, su niekuo nekonfliktavo (1 t., b. l. 21-23).

Nukentėjusysis E. P. patvirtino, kad pagarsinti parodymai yra teisingi ir patikslino, kad 2015 m. lapkričio 4 d. apklausoje nurodė detaliau, kadangi žinojo ką matė liudytojai. Patvirtino, kad asmens, kuris jam spyrė, nematė.

Liudytojas A. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad šventėje nuėjo pašokti su E. P., po to truputį atsiskyrė, o kai atsisuko jis jau gulėjo. Nurodė, kad nematė, kas atsitiko. Tikriausiai kažkas smūgiavo. E. matėsi, kad iš burnos kraujas bėgo, apstoję buvo aplinkui žmonių. Tik iš kalbų žino, kas jam sudavė. Nurodė, kad kitą dieną atvažiavo E. T. su M. J. susitaikyti. Sakė, kad nori atsiskaityti, tikriausiai dėl dantų išmušimo. Patvirtino, kad tą vakarą E. P. su nieko nekonfliktavo. Kiek jį žino, jis nekonfliktiškas. Nurodė, kad kaltinamojo anksčiau nepažinojo. Kaltinamąjį pamatė tik kai atvažiavo taikytis. Jis sakė, kad atsiskaitys, liepė sužinoti žalos dydį, žalą padengs, kad nenueitų į policiją. Nurodė, kad jam buvo padaryta žala ir jam sumokėjo 200 eurų. Jam trenkė į lūpą ir koją. M. J. jam trenkė, bet kad jis – tai sužinojo tik kitą dieną. Kas jį sumušė, tai jam pasakė A. S.. Jam trenkė kai ratelyje šoko. Nematė, kas jam sudavė. Iš šono jam sudavė. Nurodė, kad jiems sudavė panašiu metu, viskas įvyko greitai. Nurodė, kad jis nuo E. P. šoko nedideliu atstumu. Laiko tarpas, kai nematė nukentėjusiojo ir atsisukus pamatė jį gulint, gal pusę dainos. Jiems šokant nematė, kad aplinkui vyktų konfliktas. Jis irgi asmeniškai su nieko nekonfliktavo. Mano, kad jį kažkiek laiko pirmiau sužalojo, tačiau tai sekundžių reikalas. Tada nežinojo, kas jį užpuolė. Dabar žino, kad M. J. jį užpuolė. Neprisimena kada buvo apklausiamas liudytoju. Patvirtino, kad nematė, kaip sudavė smūgį E. T.. Negali įvardinti kokius veiksmus atliko E. T.. Nurodė, kad tą vakarą buvo vartotas alkoholis. Jis mažai buvo vartojęs alkoholio, todėl sakė pareigūnei, kad buvo blaivus. Nurodė, kad buvo iš viso du susitikimai. Jų metu E. T. asmeniškai neprisiėmė kaltės. Tai buvo įvardinama, kad „rasim kaltininką, surinkim pinigus, kad viskas nenueitų tolyn“. Jie nežino ar jis kaltas, jis neprisipažino, tačiau mano, kad jis kaltas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. rugpjūčio 21 d. duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2015 m. liepos mėnesį, tiksliai dienos nepamena, bet buvo švenčiamos „Oninės“ Kriūkuose, Šakių rajone, į kurias jis nuvažiavo kartu su savo broliu J. Š., draugais M. P. ir E. P.. Jis tą vakarą alkoholio nevartojo, o apie kitus draugus, jis pasakyti negali. Apie vidurnaktį, jis buvo ant pievos, kur visi šoko, jis šoko ratelyje, o E. buvo šiek tiek atokiau nuo jo. Kur buvo J. su M., jis negali pasakyti. Ar šalia E. buvo kitų žmonių, su kuriais jis bendravo, jis negali pasakyti, bet pašalinių žmonių buvo daug, nes dar vyko šventė. Atsisukęs E. pusę pamatė, kad jis jau guli ant pievos, kas šalia jo buvo, jis nelabai matė ir nepamena. Tai pamatęs jis ėjo prie E. Dar prieš jam prieinant, pirmi priėjo J. ir M.. Matėsi, kad E. buvo sužalotas, jam buvo iš vidaus prakirsta lūpa, išmušti dantys bei sumuštas skruostas, žaizda kraujavo. Apie tai, kaip jis buvo sužalotas, nelabai pasakojo, iš karto jį vedė į automobilį ir vežė į ligoninę. Kaip jis buvo sužalotas, jis pats nematė ir tiksliai pasakyti negali, nes tuo metu buvo toliau nuo jo. Jokių konfliktų šventės metu su kitais jaunuoliais nebuvo. Kodėl E. buvo sužalotas, jis nežino. Daugiau neturi, ką papasakoti (1 t., b. l. 44 - 45) bei 2015 m. lapkričio 25 d. papildomos apklausos protokolas, kuriame nurodė, kad nori papildyti savo anksčiau duotus parodymus, kad atvykus į „Oninių“ šventę kartu su broliu J. Š. bei draugais E. P. bei M. P., ant kalniuko prie mašinos jis su E. ir M. vartojo alkoholinius gėrimus, ką gėrė, nepamena. J. nieko negėrė, nes vairavo. Kai jau vyko diskoteka, o buvo pasibaigęs koncertas, valandos nepamena, sugalvojo eiti pašokti. J. su M. liko prie mašinos, o jis su E. nuėjo į šokių aikštelę. Einant link šokių aikštelės dar sutiko kelias iš matymo pažįstamas merginas iš Kubilių kaimo, bet jų vardų nežino, nes su jomis labiau bendrauja E. Tada ėjo į šokių aikštelę. Beeinant E. šiek tiek atsiliko, jis ėjo pirmas. Šokių aikštelėje jis pamatė iš matymo pažįstamą merginą Vilmą, ji gyvena lyg Šakiuose, jos telefono numeris 862335829, virš 20 m. amžiaus, kuri šoko ratelyje, kuriame viso buvo penkios ar šešios merginos, iš kurių jis kitų nepažinojo, tik Vilmą. Kur nuėjo E., jis nematė, nes turėjo tikslą eiti šokti su merginomis. Jis šoko tame ratelyje gal kokias 10 minučių, kai išgirdo kažkokį garsą, gal rėkiančių merginų balsus ar ką kita, tiesiog atsigręžė ir pamatė, kad E. guli ant žemės ant nugaros. Šalia jo buvo kažkoks vaikinas, vidutinio ūgio, gal kokių 1,76 m. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, atrodė tuo momentu juodai apsirengęs, veido nematė, nes buvo tamsu toje vietoje. Tas vaikinas buvo šalia E. priklaupęs ir kažką darė. Jis tada ėjo link E., pro žmones eiti nereikėjo, nes E. gulėjo netoli kalno, kur jau žmonių beveik nebuvo. Beeinant jis pajuto keletą smūgių, vieną į galvą, labiau iš šono pusės, kitą į koją, greičiausiai į kairę koją. Tiksliai nepamena, nes buvo girtas, nuo smūgio jis pargriuvo, bet kaip griuvo, nepamenu. Tada jis iš karto atsistojo bei nuėjo prie E., tuo metu prie jo jau buvo priėjęs E. su M., šalia žmonių daugiau nebuvo, gal toliau šiek tiek ir buvo, bet jis neatkreipė į tai dėmesio. Prie jų daugiau niekas nepriėjo, o J. su M. pakėlę E. ėjo iš karto į automobilį ir važiavo į ligoninę. Gal sekančią dieną, tiksliai nepamena, vakare jis susitiko su E., kai būnant kartu jam į mobilųjį telefoną paskambino, kaip vėliau sužinojo T., kuris pasakė, kad reikia susitikti dėl to įvykio, kad neitų į policiją. Tą pačią dieną už kokio pusvalandžio į Lukšius prie jų atvažiavo T. su draugu, lyg J. Automobilyje lyg buvo ir daugiau žmonių, bet jie iš mašinos nelipo, o langai buvo tamsinti, dėl to nematė. Išlipo tik T. su J. T. pradėjo kaltinti, kad jie patys užsikabino ir dabar ieško kaltų. Jie atsakė, kad jei jis taip, tai jie nekalba ir išvažiuoja. Tada jis siūlė tartis, bet kalbėjo abstrakčiai, kaltu neprisipažino, tik sakė, kad dantų niekas nedaužo. Dar paklausė, kas jam yra, atsakė, kad koją skauda, trenkė į galvą, jis pasiūlė tartis, pasitarus nusprendė, kad jie ras, kas kaltininkas ir atlygins žalą. Dar E. pasakė, kad, kai žinos žalą dėl dantų, surinks pinigus, svarbu, kad nenueitų į policiją. Tą vakarą daugiau nieko nekalbėjo. Išsiskyrė. Po kelių dienų T. jam paskambino ir pasiūlė atlyginti žalą, abu nusprendė, kad jam sumokės 200 eurų už padarytą žalą. Kitą dieną jis ir E. susitiko su T. bei J. T. jam padavė 200 eurų. Jie dviem egzemplioriais pasirašė raštą, kad jis pretenzijų J. ir T. neturi. Vienas egzempliorius liko pas jį, kurį jis turėtų turėti namuose, o kitas pas T., bet nei vienas iš jų kaltais neprisipažino, tik kalbėjo abstrakčiai, kad ras, kas tai padarė. Tada jie išsiskyrė ir jis daugiau jų sutikęs nebuvo. Pirmos apklausos metu jis to nepasakojo, nes nenorėjo įtraukti T. su J., nes jam jie žalą atlygino. Kas ir kaip sumušė E., jis nematė, nes šalia nebuvo. Kas jam trenkė, nematė ir nežino, nes trenkė iš nugaros. Gal galėjo matyti brolis J., draugas E., merginos iš Kubilių kaimo. Gal daugiau kas ir matė, aišku, kad matė, bet jų jis nepažįsta (1 t., b. l. 46-47).

Liudytojas A. Š. patvirtino, kad pagarsinti parodymai yra teisingi.

Liudytojas J. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuvažiavo į šventę. Brolis su E. ir M. šiek tiek išgėrė ir nuėjo į šokius. Jis sėdėjo, tada buvo susistumdymas, norėjo ten nueiti, bet jam kažkoks senyvas žmogus pasakė: „tegul jaunimas padūksta ir viskas pasibaigs.“ Paskui pamatė patį veiksmą, kai buvo spyris ir krito. Jis pribėgęs pasakė: „ne ant tų užsirovėt, chebra“. Paskui A. S. pasakė, kad tai E. T. padarė. Nurodė, kad nuo įvykio vietos buvo 40-50 metrų. Matė, kad atbėgęs iš kojos spyrė į veidą. Nurodė, kad jis veidų nematė, tik siluetus. Tai buvo sportiškas asmuo, ne senas. Sudavė vieną smūgį ir tada E. nukrito. Nežino kodėl tai įvyko. Prieš tai kažkas pasistumdė ir praėjo viskas. Nurodė, kad jam A. S. pasakė kas įspyrė. Jis sakė, kad matė, jog E. T. spyrė. E. buvo be sąmonės, paskui jį į ligoninę vežė. Nurodė, kad kažkas nukentėjusįjį gaivino, bet jų nepažįsta. Prieš smūgį nukentėjusysis nieko nepadarė, bet jam spyrė. Prieš tai brolis, E. su nepažįstamais vaikinais pasistumdė ir praėjo viskas. Susistumdymas truko gal pusę minutės. Stumdėsi gal 6-7 žmonės. Merginos nesistumdė, jos skyrė. Negali pasakyti ar spyrė iš tų, prieš tai besistumdančių asmenų. Apšvietimas buvo prastas, viskas vyko šalia scenos. Priėjus prie draugo, neatsimenu kas buvo šalia jo. Jis bėgo vandens atnešti. Neatsimena ar ten matė E. T.. Buvo labai daug žmonių. Po įvykio buvo atėję policijos pareigūnais, jiems sakė, kad jie visi viską vėliau susitvarkytų. Patvirtino, kad A. S. pasakė, kas trenkė E. P.. Nurodė, kad laiko tarpas tarp stumdymosi ir spyrio, gal viena daina.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo J. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. rugpjūčio 21 d. duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2015 m. liepos mėnesį, tiksliai dienos nepamena, bet buvo šventė Kriūkuose, Šakių rajone, į kurias jis nuvažiavo kartu su savo broliu A. Š., draugais E. P. ir M. P.. Jis alkoholio tą vakarą nevartojo, o dėl draugų ir brolio, jis pasakyti negali. Apie vidurnaktį ar po vidurnakčio, tiksliai valandos nepamena, bet jau pati šventė buvo pasibaigusi, o vyko diskoteka šventės vietoje, jis sėdėjo ant suolo ir rūkė, draugas E. buvo maždaug už 100 metrų nuo jo, jis stovėjo šokių aikštelėje, kiek matė, šalia jo jų draugų, su kuriais atvažiavo, nebuvo. Atsisukęs į E. pamatė, kad kažkas spyrė E. į galvą. Kas spyrė, nematė, nes buvo toli, tuo metu buvo tamsu, E. matė ir pažino tik iš sudėjimo ir jo aprangos tą vakarą. Tai pamatęs iš karto pakilo ir nuėjo per žmonių minią, kuri šoko, link E., nes ji jau gulėjo ant žemės, nes matė, kad pargriuvo nuo spyrio. Priėjus prie E. matė, kad jis buvo nesąmoningas, bet greitai atsipeikėjo. Tuo metu šalia E. buvo pritūpęs jaunuolis, kuris jam liepė parnešti vandens. To jaunuolio jis nepažinojo, kas jis toks, nežino, jam sakė, kad jis medikas. Savų šalia E. jis nematė, bet buvo daug pašalinių nepažįstamų žmonių. Atsipeikėjus E. prie jų atėjo brolis ir M.. Jis tada iš karto bandė aiškintis, kas sumušė E., tai vienas pažįstamas A. S. iš Kriūkų pasakė vardą ir pavardę to jaunuolio, sumušusio E., bet šiuo metu jau vardo ir pavardės nebepamena. Ar E. su kažkuo tą vakarą konfliktavo, jis nežino, nes tą vakarą buvo daugiau atskirai, bet mano, kad jis su niekuo nekonfliktavo, nes buvo nekonfliktiškas. Šį konfliktą matė daug pašalinių žmonių, buvusių šventėje, bet kas jie tokie, jis nežino, nes nepažinojo jų, tik Aivarą. Apie patį konfliktą jis daugiau nieko papasakoti negali, nes tuo metu buvo toli, matė tik vieną spyrį, daugiau jokių smūgių nematė (1 t., b. l. 53-54).

Liudytojas J. Š. patvirtino, kad pagarsinti parodymai yra teisingi.

Liudytojas M. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaip viskas įvyko, jis nematė, tuo metu bendravo su draugu J. Buvo šventė, E. nuėjo pašokti. Nurodė, kad jis priėjo prie jo, kai jau jis gulėjo ant žemės. Kas sudavė smūgius, jis nematė. Nurodė, kad E. buvo dantys išspirti. Paskui tik išaiškėjo kas spyrė. Nurodė, kad jis jau daug nepamena. Šventėje atvyko su A. Š., J. Š., E. P.. Šventėje buvo su kitais draugais, kurių pavardžių neprisimena. Kai buvo draugas sužalotas, jis buvo su J. Š. ant suoliuko. Konfliktų su E. P. prieš tai nebuvo. Nematė kaip buvo suduotas smūgis. Pamatė tik jį gulintį ant žemės be sąmonės. Lūpa buvo praskelta. Jis vienas gulėjo, aplinkui buvo nepažįstami žmonės. Paskui priėjo policija. Po keleto dienų sužinojo per J. Š., kuris žmogus sumušė E. P.. Nurodė, kad atstumas nuo jo iki šokančių draugų buvo apie 10 metrų. Jis pastebėjo kaip žmonės pradėjo garsiai šnekėti, merginos klykti ir pamatė kaip E. gulėjo ant žemės. Tai įvyko per kelias sekundes.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo M. P. ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. lapkričio 19 d. duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2015 m. liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje, tikslios mėnesio ir dienos nepamena, bet tą dieną vyko miestelio šventė Kriūkuose, Šakių rajone. Į šventę važiavo su savo draugais J. Š., kuris vairavo automobilį, E. P. ir A. Š.. Į šventę atvažiavo apie 22 val., tuo metu dar buvo truputį šviesu. Šventėje jie buvo prie automobilio, vaikštinėjo, sutiko jo draugų pažįstamus, vienas iš jų buvo B., jis jo buvusio klasioko brolis, o kas kiti, nežino, bet buvo kelios merginos, kurių nepažinojo. Su jais pabendravo. Per šventę jis su E. bei A. vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė gal nepilną butelį brendžio, nes vaišino ir sutiktus draugus. Sutemus ir pasibaigus koncertams bei prasidėjus diskotekai, tai galėjo būti apie vidurnaktis, t. y. 12 val. nakties, jis su J. nuėjo atsisėsti ant suoliuko pašnekėti, o A. su E. nuėjo pašokti. Jie sėdėjo lyg pirmoje suolų eilėje, o jie šoko aikštelėje, kuri yra tarpe tarp scenos ir suolų. Šokančių žmonių buvo daug aikštelėje, dėl to jis nesekė, kur tiksliai jie šoko, bet kiek pastebėjo, tai vis kitose vietose šoko. Jie šoko su merginomis, bent patys taip sakė, kai jie išsiskyrė, jis pats tų merginų, su kuriomis jie žadėjo šokti, nematė. Besėdint ant suoliuko su J. apie 1 val. pastebėjo, kad šokių aikštelėje vyksta kažkoks susistumdymas, bet kas stumdėsi, nematė per kitus žmones. Tada jie iš karto su J. nuėjo pažiūrėti. Priėjus arčiau maždaug 5-10 m. nuo scenos dešinėje pusėje žiūrint į sceną, jis pamatė ant žemės gulintį E., šalia buvo kelios merginos, kurių nepažįsta, A. bei dar daugiau žmonių, bet kas jie tokie, nežino. J. pradėjo E. gaivinti, nes jis buvo be sąmonės. Netrukus priėjo policijos pareigūnai, kurie dar bandė aiškintis, kas įvyko ir pasakė, kad kreiptųsi E. į ligoninę. Tada jie visi susėdę į automobilį iš karto nuvažiavo į Šakių ligoninę. Šventės metu, kiek buvo kartu, jokio konflikto su kitais asmenimis nebuvo, bet ar vyko koks nors konfliktas jiems išsiskyrus, nežino. Nei A., nei E. į konfliktus nesivelia patys, yra nekonfliktiški. Kas galėjo matyti tą konfliktą, jis nežino. Jis pats pačio konflikto nematė, dėl to papasakoti negali (1 t., b. l. 73-74).

Liudytojas M. P. patvirtino, kad pagarsinti parodymai yra teisingi.

Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad tą vakarą vedė diskoteką ir kai buvo įsibėgėję šokiai pamatė, kad toliau nuo scenos vyksta kažkokia sumaištis. Pamatė, kad vyko susistumdymas, žmonės renkasi į vieną vietą. Išgirdo, kad šaukia „padėkit“. Nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Pamatė, kad buvo kolegų aplinkui ir išsigando, kad jie su blogais ketinimais, nes jų nepažinojo. E. T. gelbėjo. Šalia stovėjo A. Š.. Jam pasirodė, kad jis smūgiuoti nori. Tada spyrė A. Š. į koją. Bijojo, kad neužtrenktų, sukosi ir išėjo taip, kad jis padarė smūgį. Po šito veiksmo pamatė, kad kyla E. T., o šalia gulėjo E. P.. Jis E. T. pakėlė, jis sakė, kad jam skauda šonus. Jis puolė gaivinti E. P.. Paskui pamatė, kad ateina policininkai ir per daug nesigilino. Nurodė, kad jis iš pradžių pribėgęs spyrė į koją. A. Š. sukosi, jis atsitraukė ir su ranka (kumščiu) užvožė, kad pats negautų. Jis kėlė E. T. nuo žemės, kadangi E. T. ir E. P. gulėjo ant žemės. Sakė, kad E. T. šonus skaudėjo. Jie aiškinosi santykius. E. P. buvo sužalotas, jis gulėjo ant žemės. Jis pakėlė E. T. ir tada atėjo renginių organizatoriai, jiems papasakojo apie visą šitą įvykį. Nuėjo ant scenos, išjungė muziką. Viskas vėliau aprimo. Po to važiavo su asmenimis kalbėtis apie įvykį. Jie nusprendė gražiuoju susitaikyti, kad iki teismų neprieitų. Pasakė, kad dantys išmušti, A. Š. buvo sumušta koja. Jis jautėsi kaltas, kad padarė smūgį. Kas sužalojo E., negali pasakyti. Kolega pasakojo kiek gydymas kainuos, sakė susiskambins, susitars. Susitarti turėjo E. T. su E. P.. E. T. sakė, kad jam paskambino iš Lukšių ir pasakė: „yra sužalotų ir pasišnekam arba pasišnekėsime policijoje“. Todėl važiavo pasikalbėti. Nurodė, kad prieš konfliktus buvo atėjęs E. T., jis buvo truputį išgėręs. Jo kalba buvo rišli. Jis su juo pažįstamas nuo 14-15 metų, jie yra draugai. Jis yra ramus, nekonfliktinis žmogus. Patvirtino, kad jis stovėjo ant scenos ir pamatė, kad stumdosi. Nežino kokie jų tarpusavio santykiai (E. P. ir E. T.). Nurodė, kad jis pakėlė E. T. ir jis puolė gaivinti E. P.. Paskui išaiškėjo, kad jie ne draugai. Jam E. T. pasakojo, kad ėjo pro šalį ir trenkė jam per skrybėlę. Nukrito skrybėlė, dėl ko prasidėjo konfliktas, jie pradėjo stumdytis ir aiškintis. Jam E. T. paskambino ir pasakė, kad važiuoja į Lukšius pasikalbėti, jaučiausi kaltas, todėl važiavo ir jis. Nurodė, kad jis su E. T. ir A. Š. pasirašė taikos sutartį, kad neturi vienas kitam pretenzijų dėl įvykusio konflikto. Kadangi jo atžvilgiu buvo nukentėjęs A. Š., jam kompensavo 100 eurų. Nurodė, kad E. P. buvo, bet jo sutartyje nedalyvavo. Apie sužalojimus E. P. kalbėjo E. T.. Patvirtino, kad jie visi kartu susitiko, kalbėjo apie sutartį. Paskui E. T. klausė kaip atrodo tie dantys. Jis parodė kaip atrodo sužalojimai, sakė, kad važiuos pas gydytojus. Nurodė, kad jis E. P. dantų neišmušė, kas tai padarė negali pasakyti, nes nežino. Patvirtino, kad E. T. organizavo važiavimą, kad išsiaiškinti situaciją. E. T. sakė, kad nepamena kas įvyko. E. T. važiavo pasikalbėtu su E. P.. Buvo aišku, kad buvo padaryti sužalojimai. E. T. sakė: „aš surasiu, kas tai padarė“. Važiuodami apie įvykį jie nekalbėjo. Kolegos turėjo susitarti dėl išmuštų dantų. Patvirtino, kad jis nežino kas juos išmušė. Nurodė, kad įvykio metu matė, kad A. Š. buvo koja užsimojęs, todėl jis jam ir spyrė į koją. Nematė, kad kas aplinkui dar mušėsi. Patikslino, kad kai jis pribėgo, tai E. T. ir E. P. ant žemės buvo. Iš Lukšių, dėl susitikimo, kas paskambino, negali pasakyti. Jis bėgo pas draugą, nes išgirdo šūksnius: „gelbėkit“. Nežinojo kas ten vyko. Nematė, kas kam sudavė smūgius. E. T. neminėjo, kad jis išmušė dantis. Nurodė, kad jie važiavo du kartus: viena kartą tartis, o kitą kartą pasirašyti taikos sutartį.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo M. J. ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. gruodžio 1 d. duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2015 m. liepos 25 d., tą dieną jis buvo Kriūkuose pas savo tėvus. Šią dieną Kriūkų miestelyje vyko „Oninių“ šventė, kur jis turėjo vesti diskoteką. Tą vakarą jis alkoholio nevartojo, buvo blaivus. Apie 23 val. pasibaigus koncertams jis pradėjo vesti diskoteką. Apie 23 val. 20 min. jam būnant ant scenos ir vedant diskoteką prie jo priėjo pasisveikinti draugas E. T., kuris kaip jam atrodė, girtas nebuvo. Su juo pasisveikino ir jis nulipo nuo scenos. Būnant ant scenos jis gerai matė, kas vyksta šokių aikštelėje. Matė, kad E. vis prieidavo tai prie vienų draugų, tai prie kitų draugų pasisveikinti šokių aikštelėje. Prieš pat vidurnaktį jis pamatė, kad šokių aikštelės viduryje netoli suolų vyksta susistumdymas, stumdėsi E. su jam nepažįstamu jaunuoliu, kaip vėliau sužinojo tai E. P., jie susikibę vienas kitam už drabužių muistėsi, suduodamų smūgių jis nematė, tik stumdymąsi. Šalia tuo metu buvo I. S., S. L. bei lyg dar viena jų draugė, kurios nepažįsta. Jos, kiek matė, prieš tai šoko ratelyje su E. P. bei dar vienu nepažįstamu jaunuoliu, kaip vėliau sužinojo, A. Š.. Mano, kad E. prie jų priėjo, nes I. su S. jis pažinojo, anksčiau per šokius jas pašokdindavo, dėl to ir šį kartą norėjo jas pašokdinti. Pamatęs susistumdymą jis dar tvarkė muziką, dėl to kaip vyko vėliau, nežino, nes nežiūrėjo į juos. Tai darė gal kokią minutę laiko, kai vėl pakėlęs akis pamatė, kad šokių salės kampe žiūrint nuo scenos kairėje pusėje šalia suolų ant žemės guli E. su E. P., kurie dar ėmėsi gulėdami ant žemės. Smūgių nei iš E., nei ir E. pusės vienas kitam jis nematė. Šalia buvo labai daug žmonių, gal iki 10 žmonių, sustojusių ratu aplink juos, kažkas lyg bandė juos skirti, lyg kviesti pagalbos, bet to tiksliai nematė per stovinčius žmones, tuo metu buvo didelė sumaištis. Tada išgirdo, kad E. šaukiasi pagalbos, dėl to nulipęs nuo scenos pribėgo jį ginti. Pribėgus prie jų jis pamatė, kad vyksta „kojų balius“, t. y. matė, kad A. Š. mažiausiai du kartus spyrė dešine koja į gulinčius ir besivartančius E. su E., bet kur jis pataikė, ar E., ar E., jis nematė, bet A. spyriai buvo jiems tikrai aukščiau kojų, o kur tiksliau, nematė. Tada jis A. dešine koja spyrė vieną kartą į dešinę koją, su kuria jis spardė, kad daugiau nespardytų. Tada jis atsisukęs iš karto jam sudavė vieną smūgį, ar dešine, ar kaire ranka, nepastebėjo, bet sukdamasis jis sudavė smūgį, jis tai pamatęs pasitraukė ir smūgio išvengė. Tada gindamasis sudavė jam vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į veidą, sudavė labiau į apatinę veido dalį. Po to smūgio A. apsisukęs nubėgo pro suoliukus toliau. Jis jo nesivijo. Tuo metu E. kėlėsi nuo žemės, o jis jam dar ištiesė ranką ir padėjo atsistoti. E. dar pasakė, kad jam skauda šonus. E. atsistojus maždaug už pusantro metro pamatė gulintį ant nugaros E., jis buvo be sąmonės. T. E. iš karto pribėgo prie E. ir puolė jį gaivinti, o jis nuėjo ant scenos toliau vesti šokius, nes negalvojo, kad kažkas rimto įvyko. Kas dar galėjo matyti be minėtų trijų merginų šį konfliktą, jis nežino, nes neatkreipė į tai dėmesio ir nematė to. Netrukus prie E. priėjo policijos pareigūnai. Daugiau tą vakarą jokio konflikto nebuvo. Tą vakarą jis tarp E. ir A. su E. jokio konflikto nematė, dėl ko įvyko šis konfliktas, jis nežino. Konflikto vietoje apšvietimo nebuvo, apšvietimas buvo tik nuo scenos, bet matomumas buvo pakankamai neblogas, nes jis būdamas ant scenos atpažino žmones pagal jų veidus ir eiseną. Netrukus dėl šio konflikto baigėsi šokiai. Maždaug po kelių dienų, tiksliai nepamena, E. pasakė, kad važiuoja į Lukšius išsiaiškinti, nes kaip sakė E., jam paskambino vienas iš Lukšinių ir siūlė susitikti pasikalbėti. Tada jis su E. nuvažiavo į Lukšius, kur susitiko su E. ir A. Jie iš karto pradėjo kalbėti apie pinigus. E. E. dar parodė, kad išmušti du dantys ir sakė, kad arba moka pinigus, arba į policiją nueis, nes jis laimės teismą, turi daug pažįstamų ir tada turės susimokėti dvigubai. E. apie tai šnekėjo su E., jis tik stovėjo šalia ir į jų pokalbį nesikišo. Girdėjo, kad E. pasakė, kad nežino, kas jam išmušė dantis, bet kadangi tai vyko jų kaime, tai jiems ir reikia aiškintis. Tada dar A. pasakė jam, kad po jo spyrio jam sutinus koja, jis dar buvo apsivyniojęs ją bintu, matėsi, kad šiek tiek patinusi lūpa. Jis klausė, kaip jis jam už tai atsilygins ir prašė iš karto 800 eurų. Jis jam atsakė, kad tokių pinigų tikrai nemokės. Tada dar A. pasakė, kad jei sumoka pinigus, tai policijoje pasakys, kad koją pasisuko nusiritęs nuo laiptų, o lūpą susimušė šiaip atsitrenkęs į staktą. Tada jie išsiskyrė. Su jais antrą kartą susitiko po vienos ar dviejų dienų. Dar prieš susitikimą E. su jais tarėsi telefonu, tai A. sutarė, kad jam užteks 200 eurų, todėl jis padavė 100 eurų E.. Susitikus jiems E. padavė 200 eurų A., tada jis, A. ir E. pasirašė taikos sutartį dviems egzemplioriais. Vienas liko pas A., o kitas pas E.. T. E. dar klausė E., kiek jam reikia pinigų už dantis, sakė, kad suras, kas jam išmušė tuos dantis, jei išmušė, nes nenori jokių teismų. E. sumos neįvardijo, nes kaip sakė, dar gydėsi. Visą šį pokalbį jis įrašė į savo mobilaus ryšio telefoną, vėliau pokalbį perkėlė į kompiuterį ir šiuo metu jo telefone neturi, nes yra pakeitęs telefoną. Tame pokalbyje nėra įrašyta pokalbio apie patį konfliktą, nes antro susitikimo metu jie kalbėjo apie sutartį. Tada jie išsiskyrė, jis su jais daugiau nebendravo. Kas E. išmušė dantis, jis nežino. Jis pats E. jokių smūgių nesudavė, sudavė tik vieną spyrį A. bei vieną smūgį ranka jam gindamas draugą bei gindamasis pats. Kaip prasidėjo konfliktas, jis nežino. Jis pats jokių smūgių negavo, sužalotas nebuvo. Pinigus jis A. mokėjo, nes jam spyrė ir sudavė vieną kartą nors ir gindamas draugą bei gindamasis pats, bet nenorėjo turėti reikalų su policija, anksčiau jokių reikalų neturėjo. E. į medikus nesikreipė, bet dar kelias dienas sakė, kad skauda (2 t., b. l. 2-4).

Liudytojas M. J. patvirtino, kad pagarsinti parodymai yra teisingi.

Liudytoja J. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad viskas prasidėjo, kai jos šoko su E. P. ir jo draugais. Viskas vyko jai iš šono, dešinėje. Nematė, kaip konkrečiai viskas prasidėjo. Jie mušėsi (E. T. ir E. P.) tarpusavyje, po vieno smūgio E. P. parvirto. Nurodė, kad ji pradžios nematė, tik atsisukus pamatė, kad E. T. ir E. P. stumdėsi, o paskui parkritę jau ant žemės buvo. Po to atsistojo E. T. ir trenkė, o E. P. parkrito. Tada kraujas pradėjo bėgti jam. Nurodė, kad trenkė su kumščiu į veidą. Po to pradėjo bėgti į kraujas, labai kraujavo. Ji liko šventėje, o kiti išvažiavo į ligoninę. Patvirtino, kad matė kaip buvo suduotas smūgis. Iš burnos bėgo kraujas. Ji iš matymo pažinojo žmones, su kuriais šoko. Viename rate su E. P. šoko. E. T. ėjo pro šalį. Ji nematė tiksliai ar buvo užkabinimas pečiu. Neatsimena ar bandė kas juos išskirti. Smūgiai buvo suduoti rankomis, nematė, kad kas kam spirtų. Nurodė, kad kai E. P. pargriuvo, jam bėgo kraujas iš burnos. Ar jis buvo sąmoningas dabar jau nelabai gerai atsimenu. Kai E. P. pargriuvo E. T. atsiklaupė pažiūrėti ar jam viskas gerai. Juo rūpinosi iki kol jis atsikėlė. Policija buvo šventėje. Jai nežinoma kaip vyko aiškinimasis. Aplinkui buvo daugiau žmonių. Nurodė, kad buvo apklausiama gal prieš 7 savaites akistatoje, dar ir anksčiau buvau apklausta, todėl geriau prisiminė apklausoje. Akistata buvo su E. P..

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos J. V. ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. lapkričio 20 d. duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad 2015 m. lyg liepos mėnesį, tikslios dienos nepamena, bet tą dieną Kriūkų miestelyje, Šakių rajone, vyko „Oninių“ šventė. Į ją ji nuvyko kartu su draugėmis I. S. ir S. L.. Jos jau atvyko į šventės pabaigą. Pasibaigus koncertui ir prasidėjus diskotekai apie 23 val. jos trise šoko šokių aikštelėje, kai prie jų priėjo jos pažįstami E. P. su draugu A., jo pavardės nežino, jie abu iš Lukšių. Tada jie penkiese šoko ratelyje. Maždaug už 15 - 20 min. prie jų pamatė priėjusį lyg T., pavardės tiksliai nežino, jis yra iš Kriūkų. Kaip jis priėjo, nematė, gal jis praeidamas užkabino E. ar A. arba jie jį praeinantį užkabino. Šito nematė. Pačios pradžios nematė, nes stovėjo šonu. Tik matė, kad T. su E. stumdosi. A. dar bandė juos skirti, bet tada pribėgo dar keli jaunuoliai, kaip suprato, jie iš Kriūkų, jų apibūdinti negali, dėl to mano, kad jie buvo T. draugai. Ji su draugėmis šiek tiek pasitraukė, kad nenukentėtų. O jie visi stumdėsi, vyko muštynės, bet kas darė, nepastebėjo, nes buvo didelis sambrūzdis toje vietoje, tai matyti, kas ką daro nespėjo. Konfliktas prasidėjo maždaug 4-5 m. nuo scenos kairėje pusėje žiūrint į sceną. Tada dar S. pasakė, kad paieškotų nosinių, nes A. bėgo kraujas. Kaip jis buvo sužalotas, ji nematė, bet matėsi, kad jam iš nosies ar burnos bėgo kraujas. Taip besistumdydami jie nuėjo į kitą scenos kraštą. Jiems besistumdant ir besimušant pamatė, kad E. pargriuvo ant žemės, bet dėl ko jis pargriuvo, nežino. E. pargriuvus matėsi, kad jis buvo nesąmoningas, priėjo iš karto atsitūpė T., kuris jam plekšnojo delnais per veidą, kad atsigautų. Muštynės tuo ir baigėsi. Tada jie irgi prie jų priėjo. Jo veidas buvo kruvinas. Vėliau pastebėjo, kad jam išmušti dantys. Netrukus priėjo policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad važiuotų į greitąją, tada E.su A. išvažiavo. Mano, kad A.su E. buvo išgėrę, tai matėsi iš jų elgesio, bet girti nebuvo. Ar T. bei jo draugai, kurie pribėgo prasidėjus konfliktui, buvo neblaivus, nežino, nes jie kartu su jais nebuvo. Iki konflikto kiek šoko ratelyje su E. ir A., tai jokio konflikto tarp jų ir kitų jaunuolių nebuvo. Kodėl kilo konfliktas, ji nežino, gal kaip sakė, jie tarpusavyje neprasilenkė ir užkliuvo vienas už kito. Nei E., nei A., kiek juos pažįsta, į konfliktus nesivelia, o T. nepažįsta, tik iš matymo žino, dėl to nežino. Tuo metu buvo tamsu, bet nuo scenos apšvietimo būnant netoli scenos matomumas buvo geras. Ant T. ir jo draugų veido sužalojimų po konflikto, ji nematė, tik matė, kad po konflikto T. marškiniai buvo suplyšę per nugarą. Prieš konfliktą jie suplyšę nebuvo, bet kuriuo metu jie suplyšo, ji nežino, ar jie suplyšo konflikto metu, ar po jo, nematė (1 t., b. l. 79-80).

Liudytoja J. V. nurodė, kad jos anksčiau duoti parodymai skiriasi nuo šiandienos, nes viskas seniai vyko ir tikriausiai taip gerai nebeatsimena. Patikslino dėl suduoto smūgio, kad jie iš pradžių stumdėsi ir po to parvirto. Mano, kad nuo E. T. suduoto smūgio parvirto. Prisimena, kad jie mušėsi. E. sudavė smūgius kumščiais. Nematė, kad E. sudavė kiti asmenys. Nematė, kad E. konfliktavo ar mušėsi su kuo kitu. Kai E. buvo nuvirtęs ant žemės, E. T. prie jo atsitūpė, iki to laiko E. T. stovėjo šalia. Aplinkui buvo grupė žmonių. Tuo metu A. bėgo kraujas, nematė, kas jam sudavė smūgius. Tuo metu, kai atsisuko, jie tarpusavyje dviese mušėsi, paskui daugiau žmonių atsirado. Matė kaip iš pradžių stumdėsi, E. T. su E. P.. Jie buvo parvirtę ant žemės, tuo momentu lyg niekas nebuvo prie jų priėję. Su draugėmis po įvykio, po kelių dienų kalbėjo apie tą situaciją. Patvirtino, kad ji su nieko nesitarė kaip turėtų liudyti teisme.

Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos šoko su draugėmis. Tada į ratelį atėjo E. ir A., vėliau priėjo E. T.. Jie susistumdė. Pradėjo muštis daugiau žmonių. Pamatė vėliau tik kai E. gulėjo, o E. T. gaivino. Patvirtino, kad matė, kaip E. P. su E. T. mušėsi, tačiau nematė kuris kurį muša. Matė, kad abu vienas kitą mušė. Po to atsitraukė tolyn. Pribėgo daugiau žmonių. Matė, kad E. kraujuotas, tačiau nežino kas jį sužalojo. Nematė, kad E. muštųsi su dar kuo nors. Patikslino, kad konfliktas prasidėjo, kai jos šoko ratelyje, tada priėjo E. T., kažkurį užkliudė ir paskui pradėjo stumdytis. E. T. buvo išgėręs. Nematė, kad jis ką aiškintųsi, kalbėtųsi. Nurodė, kad užsibaigė įvykis kai E. gulėjo ant žemės. Patvirtino, kad matė, kaip E. T. gaivino E. P.. Nurodė, kad gal ir galėjo pats E. T. sumušti. Kažkas pataikė E., kas – nematė. Nurodė, kad muštynėse daugiau dalyvavusių buvo, gal 10 žmonių. Ji buvo paėjusi toliau. Nematė po kurio smūgio E. P. parvirto ir ar E. T. buvo parvirtęs. Matė, kad kiti pribėgę žmonės stumdėsi, bet kad suduotų, tai nežino.

Liudytoja S. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo šventė, šoko ratelyje su I., J., E. ir A.. Tada ėjo pro šalį E. T.. Nežino tyčia ar ne, jis susikabino su A. petimi. Jie pradėjo stumdytis. Pamanė, kad jie pažįstami ir tai ne piktuoju vyksta. Kai jie jau mušėsi ant žemės, tada suprato, kad vyksta muštynės. Nuo scenos atbėgo M., jis spyrė tikriausiai E. Kiek pamena, po spyrio dar mušėsi E.. Paskui jau matė, kai E. buvo parkritęs. Kiek pamena, dar po to spyrio jie mušėsi. Matė, kad E. gulėdamas kraujavo. Kažkas į jį pataikė, kas - negali pasakyti. Patikslino, kad iš pradžių mušėsi A. su E., tada mušėsi E. su E., dar įsiterpė M. – spyrė E. Tikslių smūgių negali įvardinti. Nurodė, kad E. P. mušėsi su E. T.. Nepamena ar jie buvo pargriuvę. Iki šio konfliktų, daugiau konfliktų lyg nebuvo. Nurodė, kad pirmas konfliktas įvyko tarp A. ir E. Su E. P. jau paskui susikibo.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. lapkričio 27 d. duoti liudytojos S. L. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad 2015 m. vasarą, lyg vasaros pabaigoje, tikslios dienos nepamena, ji, kartu su draugėmis J. V. ir I. S., nuvažiavo į šventę, vykusią Kriūkuose, Šakių rajone, tai buvo lyg „Oninių“ šventė. Šventės metu, tikslios valandos nepamena, bet vyko lyg diskoteka. Ji kartu su minėtomis draugėmis šoko šokių aikštelėje, kuri buvo tarpe tarps scenos ir suolų, kai prie jų priėjo iš matymo pažįstami jaunuoliai E. P. ir A. Š.. Jie buvo akivaizdžiai neblaivūs. Jie priėję prie jų šoko kartu su jomis ratelyje. Šoko maždaug aikštelės viduryje, gal trys ar keturi metrai nuo scenos. Jiems šokant pro juos praeidamas iš matymo pažįstamas E. T., iš Kriūkų, netyčia petimi užkliuvo lyg už A. E. buvo akivaizdžiai neblaivus. Už tai supykęs A. kibo atgal E., bet ar jam trenkė, nematė. Jie taip pradėjo vienas kitą stumdyti. Tada jie pradėjo vienas kitam smūgiuoti, sudavė vienas kitam bent po kelis smūgius kumščiais. Kuris pirmas pradėjo smūgiuoti, nematė. Matė, kad jie abu pargriuvo ant žemės, kur jie dar mušėsi toliau. E. lyg bandė juos skirti, bet šito tiksliai nepamena. Atsimenu, kad E. puolė mušti E., bet kaip jis jį pradėjo mušti, nepamena. Prie jų vėl norėjo atsikėlęs pribėgti A., bet ji jam užšoko ant nugaros, nes norėjo jį sulaikyti. Matė, kad prie E. ir E., kai jie buvo susikibę, pribėgo M., kuris vedė diskoteką. Vos pribėgęs prie jų M. iš karto koja spyrė E. į veidą, bet ar pataikė, nematė. Po šio spyrio E. nepargriuvo ant žemės. Po spyrio M. šiek tiek pasitraukė nuo jų, su A. nekonfliktavo. Po M. spyrio E. dar sudavė smūgių E., kiek jų tiksliai buvo, nematė. Matė tik vieną, kurį pataikė tikriausiai į veidą, nuo kurio E. pargriuvo ant žemės. Kur tuo metu stovėjo A., kai nugriuvo E., ji nematė, bet maždaug už penkių metrų nuo konflikto vietos ant pirmo suolo sėdėjo A. brolis J., bet jis buvo blaivus, nes buvo už vairo ir turėjo viską matyti, nes tarpe tarp jų ir jo sėdinčio buvo tik keli žmonės. E. pargriuvus jis pamatė, kad jo veidas buvo kruvinas, ar jis buvo kruvinas prieš jam pargriūnant, nepastebėjo. Tada pats E. išsigandęs, kad E. kažkas blogai pripuolė prie jo, klausė, kas yra. Tada ji pačiam E. padavė nosinių, jis atsikėlęs valėsi kraują. Netrukus priėjo policijos pareigūnai, kurie klausė, kas nutiko. Muštynių metu, bet kuriuo tiksliai momentu, nepamena, E. rėkė, kad jam suplėšė marškinius ir dėl to labai pyko, ji pati suplyšusių marškinių nematė. Kas dar galėjo matyti šį konfliktą, ji nežino, nes šalia daugiau pažįstamų žmonių nebuvo. Įvykio metu jau buvo tamsu, bet matomumas buvo pakankamai geras, nes apšvietimas buvo nuo scenos, veidus matyti tikrai buvo galima. Prieš šį konfliktą ji buvo išgėrusi šiek tiek brendžio, bet girta nebuvo, tik šiek tiek apsvaigusi. Ant E., M. ir A. veido sužalojamų nesimatė. M. sužalotas tikrai negalėjo būti, nes jo niekas nepuolė, jis tik kartą spyrė E. ir pasitraukė šiek tiek (1 t., b. l. 82-83).

Liudytoja S. L. nurodė, kad nežino ar jos anksčiau duoti parodymai yra teisingi, nes abejoja, kad matė smūgį, nuo kurio parkrito E. P.. Patvirtino, kad matė, jog po spyrio dar mušėsi E. T. su E. P.. Nežino, kodėl per apklausą pasakė, kad matė smūgį, nuo kurio parkrito.

Liudytojas M. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo šventėje, šnekėjo su draugais prie suolelio su L. N. ir R. B.. L. lyg nuėjo prie scenos pašokti ir daug žmonių į įvykio vietą susibūrė. Nurodė, kad jis nuo įvykio buvo 30-40 m. atstumu. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas. Nurodė, kad pažįsta E. T.. Smūgio, konflikto nematė. Nurodė, kad po susidūrimo nukentėjusįjį nuvedė, ten buvo ir policija. Buvo naktis. Nematė, kad ten buvo jo draugas. Pamatė, kad žmonės susibūrė į ratuką. Garsų negirdėjo, buvo muzika garsi.

Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo šventėje, matė šurmulį. Tada atsistojo M. L., jam vaizdą užstojo ir tada jau policija skirstė žmones. Nurodė, kad jau nepamena, nes įvykis buvo seniai. Paties konflikto nematė. Iš pažįstamų buvo M. J. ir E.. Ką darė, nematė. Paskui matė vieną gulintį asmenį ir kai skirstė. Nurodė, kad nežino, kodėl jis gulėjo. Sambrūzdis truko gal kelias minutes.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. spalio 15 d. duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2015 m. vasarą, tikslaus laiko nepamena, bet tą dieną Kriūkuose vyko „Oninių“ šventė. Jis buvo šventėje su savo draugais M. L., apie 20 m. amžiaus, kuris gyvena Kriūkuose, jo mergina, kurios vardas lyg Gabija, jos nepažįsta. Kas dar daugiau buvo šalia jo iš draugų, nepamena. Vakare, tuo metu jau buvo tamsu, gal apie 22 val., pabaigus dainuoti dainininkams, bet dar iki prasidedant diskotekai, tiksliai laiko nežino, jie sėdėjo ant suoliukų, žiūrint į sceną - kairėje scenos pusėje, kurioje tiksliai vietoje sėdėjo, nepamena, bet už jų dar buvo suolų, priekyje dar buvo gal keturios eilės suolų. Išgirdus, kad nustojo leisti muziką, atsisuko į sceną pažiūrėti kodėl, pamatė, kad prie scenos dešinėje pusėje žiūrint į sceną kažkas skirstosi, vienas jaunuolis stambesnio kūno sudėjimo, apsirengęs šviesios spalvos marškinėliais, lyg su plačiais gėlėtais šortais, kėlėsi nuo žemės. Kas tas jaunuolis, nežino, nepažinojo. Ta vieta buvo kažkiek apšviesta, ar nuo scenos apšvietimo, ar nuo prekybinių kioskų, nežino, bet pažįstamų veidus matyti buvo galima. Šalia buvo dar daugiau jaunuolių, viso gal kokie šeši, iš kurių jis pažinojo E. T., M. J., taip pat kaip suprato, buvo ir to gulinčio jaunuolio draugas, jo apibūdinti negali. Kas dar šalia buvo, nežino. Matė, kad priėjo keli policijos pareigūnai, kažkas patraukė E. toliau nuo to sambrūzdžio. Šalia buvo M. draugė, jos vardo ir pavardės nežino, iš kur ji yra, nežino, kuri laikė M., kad jis nelįstų daugiau. Netrukus visi prasiskirstė. Jis pačių muštynių nematė, nežino, kas jas pradėjo ir kaip jos vyko, arčiau priėjęs pažiūrėti nebuvo, ką papasakojo matė iš tos vietos, kur sėdėjo ant suoliukų. Kas galėjo matyti šį konfliktą, nežino, nes jie buvo labiau nusisukę nuo scenos ir bendravo tarpusavyje, gal M. L. ir daugiau ką nors matė už jį. Dar iki nustojant groti muzikai girdėjo, kad nuo tos vietos, kur vyko muštynės, sklido keiksmai, bet atsisukęs į scenos pusę nematė tos vietos, kadangi jam užstojo draugas M., kuris į scenos pusę atsisuko anksčiau nei jis. Sekančią dieną iš draugų išgirdo, kad tas muštynes pradėjo E. arba M., tiksliai niekas negalėjo pasakyti. Taip pat girdėjo, kad tam jaunuoliui, kuris gulėjo ant žemės, buvo išmušti dantys, juos išmušė E. arba M., bet jis pats nieko nematė ir pasakyti negali. Kas dar galėjo matyti tas muštynes, nežino. Su E. ir M. jis nekonfliktuoja, nėra girdėjęs, kad prieš tai jie sukeltų kokias nors muštynes. Daugiau neturi, ką papasakoti, nes pats nelabai ką matė (1 t., b. l. 59-60).

Liudytojas R. B. patvirtino, kad jo ankščiau duoti parodymai yra teisingi ir patikslino, kad dėl to, jog dantis išmušė E. T. arba M. J., tai girdėjo iš pažįstamų asmenų kaime. Iš ko tai girdėjo negali įvardinti.

Liudytojas L. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo šventė, vyko šokiai. Šoko su merginomis prie scenos. Tada pamatė, kad E. T. stumdėsi su nežinia kuo. Priėjo apraminti, jie ten toliau šūkavo. Tada grįžo atgal šokti. Pamatė, kad M. nulipo nuo scenos. Buvo žmonių krūva. M. ėjo link ten, kažkas jam pastojo kelią, jis spyrė kažkur į koją. Jis tada nuėjo prie sumaišties. Jam atrodo, kad E. T. gulėjo ir bandė jį pakelti. Nurodė, kad pažįsta kaltinamąjį. Matė, kad E. T. konfliktavo su kažkuo. Jis buvo stambaus sudėjimo. Nurodė, kad M. spyrė asmeniui, kuris gal 23-25 metų. E. T. gulėjo, tačiau nežino kodėl gulėjo. Po to matė, kad vedė žmogų kruvinu veidu. Nematė, kad dar kažkokie smūgiai buvo suduoti. Nurodė, kad jis ir E. T. gyvename tame pačiame kaime. Ar jis tą vakarą buvo blaivus, negali pasakyti.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo L. N. ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. lapkričio 30 d. duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2015 m. liepos ar rugpjūčio mėn., tiksliai dienos nepamena, bet tą dieną Kriūkuose, Šakių rajone, vyko „Oninių“ šventė. Jis šioje šventėje buvo su savo draugais. Alkoholio nevartojo, tą vakarą buvo blaivus. Apie 12 val. nakties jis šoko šokių aikštelėje kartu su merginomis, kurių nepažįsta. Tą vakarą jas pirmą kartą matė ir tiesiog priėjo pašokti, jų vardų ir pavardžių nežino. Kartu su juo buvo ir jo draugas R. B.. Bešokant pamatė, kad maždaug už 7 metrų nuo jo, arčiau suolų, pažįstamas E. T., pravarde „T.“ stumdosi su nepažįstamu vyriškiu, apie 23-25 m. amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, apie 1,80 m. ūgio. Kaip vėliau girdėjo, jis iš Lukšių, daugiau apibūdinti negali. Kaip tas susistumdymas prasidėjo, nematė. Tada jis dar priėjęs šiek tiek arčiau, stovėdamas maždaug už 4 metrų nuo jų, riktelėjo, kad nustotų. Smūgių nei iš T. pusės, nei iš kito jaunuolio pusės, jis nematė, tik stumdymąsi ir rėkavimą vienas ant kito, bet ką jie vienas kitam sakė, jis nežino. Jie jo nepaklausė, o jis nusisuko atgal į merginas. Atsisukęs į tą pusę matė, kad jie besistumdydami tarp žmonių nuėjo į šokių aikštelės kampą (žiūrint į sceną - dešinėje pusėje, netoli suolų). Smūgių suduodamų nei iš vieno pusės jis nematė ir tada. Tada jis pamatė, kad M. J., kuris vedė šokus nulipo nuo scenos ir nuėjo arčiau „T.“ ir nepažįstamo vyriškio, su kuriuo jis stumdėsi. Iki M. prieinant prie jų, jis matė, kad T. su tuo vyriškiu pargriuvo ant žemės, bet kodėl jie pargriuvo, jis nežino, nes šito nematė. Šalia T. ir to vyriškio, dar matė stovinčius tris ar keturis jaunuolius, kurie taip pat buvo ne vietiniai, bet jie kiek matė į konfliktą nesikišo. Gal tik ramino juos žodžiais. Prieinant prie T., M. kelią pastojo vienas iš šalia buvusių nevietinių jaunuolių, stambaus kūno sudėjimo, apie 1,80 m. ūgio, lyg trumpai kirptų plaukų, daugiau jo apibūdinti negali, kuris priėjusiam M. bandė suduoti vieną smūgį kumščiu į veidą, bet nepataikė, nes M. šiek tiek pasitraukė. Po to smūgio M. iš karto jau spyrė atgal, bet kur pataikė, jis nematė, bet mano, kad žemiau juosmens, nes spyrio aukščiau juosmens tikrai nebuvo. Po to spyrio jis nusisuko į merginų pusę, kas vyko toje vietoje nematė. Maždaug už minutės laiko vėl atsisukęs į jų pusę, matė, kad M. jau ėjo link scenos. T. jau nematė, o tie du stambaus kūno sudėjimo vyriškiai stovėjo toje vietoje. Jis arčiau pasižiūrėti į tą vietą nuėjęs nebuvo. Iki šio konflikto jis šventėje matė ir T., ir tuos du stambaus kūno sudėjimo vyriškius. Jie jau ėjo svirduliuodami, buvo akivaizdžiai girti. Nei T., nei tie vyriškai, tuo metu prie nieko nesikabinėjo. Kiek matė po konflikto sužalojimų ant veido nei pas T., nei pas M. ar pas tuos vyriškius nebuvo. Toje vietoje kur vyko konfliktas buvo pakankamai šviesu, buvo apšvietimas nuo scenos bei dar lyg degė ant stulpų esantys šviestuvai. Tiksliai šito nepamena, veidai iš arčiau turėjo matytis gerai, o iš toliau jis matė tik siluetus. Kas galėjo matyti dar šį konfliktą, jis nežino. Gal kažką matė Rokas. Patikslino, kad Rokas kartu su juo ir merginomis nešoko, jis su jomis šoko vienas. Roką tada paliko sėdintį prie galinių suolų. Dėl ko kilo konfliktas, jis nežino (1 t., b. l. 86-88).

Liudytojas L. N. patvirtino, kad jo parodymai yra teisingi ir, kad nematė sužaloto asmens.

Liudytojas T. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pažįstami su kaltinamuoju nuo vaikystės, yra iš to pačio miestelio. Nurodė, kad tada vyko miestelio šventė ir naktinė diskoteka. Buvo daug žmonių, jis pats šokiuose irgi dalyvavo. Šone konfliktas įvyko kažkoks, daug žmonių prisirinko, pradėjo rėkauti. Nurodė, kad matė E. T.. Paskui atsisuko ir pamatė, kad nukritęs. Aplinkui pilna žmonių buvo. Nepažįstami asmenys konfliktavo. E. vieną pažinojo. Nurodė, kad buvo garsi muzika, žmonių daug buvo. Jis iš pradžių pastebėjo, kad kažkas negerai, nes konfliktas kilo. Pradėjo rėkauti. Jis suprato, kad smurtas buvo, bandė arčiau prieiti, bet negalėjo. Nurodė, kad tarp E. ir nepažįstamų žmonių konfliktas įvyko. Konfliktas truko kelias minutes. E. buvo parkritęs, nežino dėl ko. Paskui girdėjo, kad gal smurtas vyko. Patikslino, kad E. ant pievos buvo parkritęs, tačiau nematė, kas sudavė smūgius. Kitų asmenų, kurie dalyvavo konflikte, nepažįsta. Nurodė, kad jis buvo apie 10 metrų toliau nuo visko, nežino kuris pradėjo. Buvo spūstis, negalėjo prieiti. Nurodė, kad nematė, kaip E. atsikėlė, nes buvo būrys žmonių. Patvirtino, kad šokių aikštelėje buvo daug žmonių, o konfliktuojančių kokie 5 žmonės. Viskas truko apie pora minučių. Nematė, kad kažkas būtų kažkam sudavęs smūgių.

Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad viskas įvyko per „Oninių“ šventę. Jis buvo su draugais šventėje, pamatė, kad prie scenos pradėjo vykti masinis konfliktas, todėl nuo draugų pradėjo bėgti link scenos, žiūrėti kas ten vyksta. Pamatė būrį žmonių tarpusavyje konfliktuojant, kažkurį išskyrė. Negali pasakyti kurį, ar E. T. ar A. Š. laikė. Nežino, dėl ko įvyko, atbėgo po smūgių, nes kiti vartėsi ant žemės, kažkurį paėmė, draugiškai iš nugaros laikė, kad tolimesnio konflikto nevyktų. Ten A. buvo tikrai, o kito nežino. Neatsimena, tas įvykis jam nebuvo tiek svarbus, bet tikrai kažkurį paėmė ir laikė. Nurodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusį matė. E. P. buvo už veido susiėmęs, nes kraujas bėgo, E. irgi šalia buvo. Buvo tamsu. Matėsi, kur kraujas bėgo, daugiau nieko nesimatė. Nurodė, kad tą patį vakarą šnekėjo su E. T.. Sakė E. T., kad liudysiu prieš jį, nes konfliktuoja tarp savų. Kadangi buvo neblaivus, tai prišnekėjo nesąmonių. Žino, kad masiškai, bendrai kažką darė, žino, kad buvo vienoje kompanijoje, pats buvo neblaivus, nes vyko šventė. Dėl kitų nežino, nes su jais nebuvo. Nežino ar E. T. buvo blaivus, nes su jais nebuvo. Pasakė, kad liudys prieš E. T., nes nuo seniau turėjo konfliktų. E. T. šiaip tai tikrai geras žmogus. Tiesiog buvo išgėręs, prišnekėjo bet ką, nes viskas jam buvo sukilę. Nurodė, kad su nukentėjusiuoju bendravo tą patį vakarą: padėjo nueiti iki mašinos, kadangi išvyko namo. Vėliau buvo susitikę Kačerginėje, pasišnekėjo, bet visai ne apie tai. E. T. yra geras pažįstamas, netoli gyvena, tame pačiame kaime. Šventėse susitinka. Konkrečiai nežino, kas įvyko, nežino, kas sumušė nukentėjusįjį. Nurodė, kad muštynėse visi bendrai mušėsi, todėl neįvardins, kas kam davė, nes vėliau atėjo. Nurodė, kad liudytoja I. S. nėra giminaitė, tik pavardė tokia pati. Nurodė, kad kiek pamena, tai niekam nesakė, kad nukentėjusįjį mušė E. T.. Nukentėjusįjį pažįsta iš anksčiau, J. ir A. Š. taip pat pažįsta, santykiai draugiški. A. ir J. Š. pusbrolis yra geras jo draugas. Su juo kartais atvažiuodavo į Lukšius pabūti. Patvirtino, jog nematė, kad E. T. būtų atlikęs kokius nors veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu pagrasinta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2015-07-27 specialisto išvada, Nr. G2037/15(02), kurioje nurodyta, kad E. P. konstatuota muštinės žaizdos apatinėje lūpoje, kraujosruva apatinėje lūpoje, dviejų dantų išmušimas apatiniame žandikaulyje. Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2015-07-25 (1 t., b. l. 120).

Teismo posėdžio metu pagrasintas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016-06-20 ekspertizės aktas, Nr. EG1599/2016(02), kuriame nurodyta, kad E. P. konstatuota 31, 32, 41 dantų netekimas, apatinio žandikaulio alveolinės ataugos viršutinio krašto lūžimas, muštinės žaizdos apatinėje lūpoje, kraujosruva apatinėje lūpoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti nutartyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam veidą pasukus į jį žalojantį asmenį. Trijų dantų, t. y. 31, 32, 41, išmušimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Apatinio žandikaulio alveolinės ataugos viršutinio krašto lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiu. Trijų nuolatinių dantų netekimas vertinimas 10 proc. bendro pastovaus darbingumo netekimu, kas taip pat atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (2 t., b. l. 154-155).

Teismo posėdžio metu pagrasintas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016-11-28 ekspertizės aktas, Nr. pEG3070/2016(02), kuriame nurodyta, kad ekspertai, vykdydami Šakių rajono apylinkės teismo 2016-11-24 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-71-876/2016, duoda atsakymą į nutartyje pateiktą klausimą ir nurodė, kad E. P. konstatuota 31, 32, 41 dantų netekimas, apatinio žandikaulio alveolinės ataugos viršutinio krašto lūžimas, muštinės žaizdos apatinėje lūpoje, kraujosruva apatinėje lūpoje. Sužalojimas atspindi tik žalojusio daikto grupinės priklausomybės savybes, t. y. kietas bukas riboto paviršiaus daiktas, individualias savybes (ranka ar koja) nustatyti negalima (2 t., b. l. 174).

Kaltinimai E. T. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, grindžiami byloje surinkta medžiaga:

- 2015-07-26 pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad 2015-07-26 1 val. 29 min., Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK gautas telefoninis pranešimas iš VšĮ „Šakių ligoninės“ priėmimo skyriaus, kad į VšĮ „Šakių ligoninės“ priėmimo skyrių kreipėsi E. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam diagnozuota apatinės lūpos daugybinės muštinės žaizdos, 1-2 dantų išmušimas bei lūžiai. Pirminiais duomenimis E. P. 2015-07-25 apie 24 val. galimai buvo sumuštas iš matymo pažįstamo jaunuolio (duomenys neskelbtini) vykusios „Oninių“ šventės metu (1 t., b. l. 1);

- 2015-07-26 tarnybiniu pranešimu dėl registracijos, iš kurio matyti, kad 2015-07-26 1 val. 29 min., Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK gautas telefoninis pranešimas iš VšĮ „Šakių ligoninės“ priėmimo skyriaus, kad į VšĮ „Šakių ligoninės“ priėmimo skyrių kreipėsi E. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam diagnozuota apatinės lūpos daugybinės muštinės žaizdos, 1-2 dantų išmušimas bei lūžiai. Pirminiais duomenimis E. P. 2015-07-25 apie 24 val. galimai buvo sumuštas iš matymo pažįstamo jaunuolio Šakių r. sav., Kriūkų mstl., vykusios „Oninių“ šventės metu (1 t., b. l. 14);

- E. P. apklausos protokolais, kurie buvo pagarsinti teismo posėdžio metu (1 t., b. l. 20; 21-23; 26);

Šalies argumentai

- E. P. pareikštu civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje, kuriuo jis prašo 3840 Eur , iš kurių 2360 Eur už dantų gydymą ir 1500 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 29);

Žemesnės instancijos teismas

- sąskaitomis – faktūromis, iš kurių nustatyta, kad už odontologines paslaugas E. P. sumokėjo 2360 Eur (1 t., b. l. 30-31);

- Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje 38,39 Eur sumai dėl žalos atlyginimo (1 t., b. l. 36-37);

- liudytojo A. Š. apklausos protokolais, kurie buvo pagarsinti teismo posėdžio metu (1 t., b. l. 44-45; 46-48, 49-50);

- liudytojo J. Š. apklausos protokolu, kuris buvo pagarsintas teismo posėdžio metu (1 t., b. l. 53-54);

- liudytojo R. B. apklausos protokolu, kuris buvo pagarsintas teismo posėdžio metu (1 t., b. l. 59-60);

- liudytojo M. P. apklausos protokolu, kuris buvo pagarsintas teismo posėdžio metu (1 t., b. l. 73-74);

- liudytojos J. V. apklausos protokolu, kuris buvo pagarsintas teismo posėdžio metu (1 t., b. l. 79-80);

- liudytojos S. L. apklausos protokolu, kuris buvo pagarsintas teismo posėdžio metu (1 t., b. l. 82-84);

- liudytojo L. N. apklausos protokolu, kuris buvo pagarsintas teismo posėdžio metu (1 t., b. l. 86-89);

- akistatos protokolu tarp liudytojos S. L. ir M. J. (1 t., b. l. 91-93);

- akistatos protokolu tarp liudytojos I. S. ir nukentėjusiojo E. P. (1 t., b. l. 96-99);

- akistatos protokolu tarp liudytojos J. V. ir nukentėjusiojo E. P. (1 t., b. l. 102-105);

- akistatos protokolu tarp liudytojos S. L. ir nukentėjusiojo E. P. (1 t., b. l. 108-111);

- akistatos protokolu tarp liudytojo A. Š. ir M. J. (1 t., b. l. 114-117);

- VšĮ „Šakių ligoninės“ 2015-07-26 medicinos dokumentų išrašu/siuntimu, kuriame diagnozuota E. P. apatinės lūpos muštinės žaizdos, 1-2 dantų išmušimas bei lūžis (1 t., b. l. 118);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2015-07-27 specialisto išvada, Nr. G2037/15(02), kuri buvo pagarsinta teismo posėdžio metu (1 t., b. l. 120);

- liudytojo M. J. apklausos protokolu, kuris buvo pagarsintas teismo posėdžio metu (2 t., b. l. 2-4);

- VšĮ „Šakių ligoninės“ 2015-10-15 medicinos dokumentų išrašais/siuntimais bei asmens sveikatos istorija (2 t., b. l. 73; 96; 97);

- E. P. foto nuotraukomis (2 t., b. l. 74);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016-06-20 ekspertizės aktu, Nr. EG1599/2016(02), kuris buvo pagarsintas teismo posėdžio metu (2 t., b. l. 154-155);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016-11-28 ekspertizės aktu, Nr. pEG3070/2016(02), kuris buvo pagarsintas teismo posėdžio metu (2 t., b. l. 174).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ir faktinių aplinkybių

Bylą perdavus teismui kaltinamajam akte buvo nurodoma, kad E. T. kaltinamas pagal BK 284 str. už tai, kad 2015 m. liepos 26 d. 0 val., Mokyklos g., Joginiškių kaime, Kriūkų seniūnijoje, Šakių rajone, viešoje vietoje, Joginiškių kaimo aikštelėj vykusios „Oninių“ šventės metu, būdamas apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykle, tyčia sudavė mažiausiai vieną smūgį E. P. į veidą, padarydamas jam muštines žaizdas apatinėje lūpoje, kraujosruvas apatinėje lūpoje, dviejų dantų išmušimą apatiniame žandikaulyje, tokiu būdu nukentėjusiajam E. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenė rimtį ir tvarką. (t. 2, b.l. 52).

Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jog nukentėjusiajam buvo išmušti ne du, o trys dantys bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta atlikti ekspertizė dėl sveikatos sutrikdymo masto patikslinimo. Gavus ekspertizės akte, nustatyta, kad E. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (t. 2, b.l. 154-155). Atsižvelgiant į naujas paaiškėjusias aplinkybes prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinimą baudžiamojoje byloje (t. 2, b.l. 161), kuriam nurodė, kad E. T. kaltinamas tuo, kad 2015 m. liepos 26 d. aie 0 val. Mokyklos g., Joginiškių kaime, Kriūkų seniūnijoje, Šakių rajone, viešoje vietoje, Joginiškių kaimo aikštėje vykusios „Oninių“ šventės metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, demonstruodamas aišku žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmai, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia spyrė ne mažiau kaip vieną kartą E. P. į veidą, išmušdamas 31, 32, 41 dantis, padarydamas apatinio žandikaulio alveolinės ataugos viršutinio krašto lūžimą, muštinę žaizdą bei kraujosruvą apatinėje lūpoje, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Išnagrinėjus bylą teismas nustatė, kad E. T. veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal prokuroro pateiktą patikslintą kaltinimą, tačiau teismas mano, kad šiame kaltinime nepagrįstai nurodoma, kad kaltinamasis spyrė ne mažiau vieną kartą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad įvykis vyko tamsiu paros metu, aikštėje, kuri nebuvo pilnai apšviesta. Įvykio vietoje buvo daug žmonių, konfliktas vyko labai greitai. Apklausti liudytoja patvirtino, kad konfliktas vyko tarp E. T. ir E. P., taip pat patvirtino, kad matė, kaip kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam, tačiau nėra neginčijamai nustatyta, kad pasekmės kilo kaltinamajam spyrus. Teismas laiko, kad dėl įvykio aplinkos, įtampos, liudytojai negalėjo tiksliai matyti, kuriuo konkrečiu smūgiu buvo padaryti nustatyti sužalojimai, todėl nurodydami tikslų smūgio sudavimo būdą, jie gali sąžiningai klysti. Todėl kaltinime turi būti nurodoma, kad ne „tyčia spyrė“, o „tyčia sudavė“.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnio 1 dalis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, 2K-506/2013 ir kt.).

Pažymėtina, kad pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, jog sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-648/2016). Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir smūgių sudavimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Be to, į kaltininko elgesio paskatas atsižvelgtina ir sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius.

Išklausius teisme nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, įvertinus byloje esančias specialistų, ekspertų išvadas bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent kaltinamasis E. T. tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną kartą E. P. į veidą, išmušdamas 31, 32, 41 dantis, padarydamas apatinio žandikaulio alveolinės ataugos viršutinio krašto lūžimą, muštinę žaizdą bei kraujosruvą apatinėje lūpoje ir tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Žemesnės instancijos teismas

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis E. T. kaltę neigė, neprisipažino, kad sudavė smūgį E. P., nuo kurio jis neteko trijų dantų ir buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Jis teigė, kad su E. P. tik stumdėsi, buvo susikabinę, neišlaikė pusiausvyros ir nukrito ant žemės. Nurodė, kad buvo kontaktas, bet nebuvo jokių smūgių E. P. nesudavė. Teigė, kad tai jis pats buvo mušamas. Pajuto, kad yra spardomas, todėl užsidengė galvą ir nematė, kas jį spardė. Taip pat nurodė, kad po visko, pamatęs E. P. gulintį be sąmonės ant žemės, bandė jam padėti, gaivinti. Kaltinamojo kaltės nepripažinimas ir įvykio aplinkybių neigimas laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina byloje esantys faktai.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis E. P. bei liudytojai, kurie matė įvykį: A. Š., J. Š., M. P., M. J., J. V., I. S., S. L., L. N., A. S., davė nuoseklius parodymus, kurie atitinka bylos medžiagą ir nekelia abejonių jų teisingumu. Visi šie liudytojai nurodė, kad matė vykstantį konfliktą tarp kaltinamojo E. T. ir nukentėjusiojo E. P., taip pat nurodė, kad šie asmenys su niekuo daugiau tą vakarą nekonfliktavo. Tokius pat parodymus jie davė ir ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teismo posėdyje.

Iš nukentėjusiojo E. P. parodymų galima matyti, kad konflikto iniciatorius buvo kaltinamasis E. T.. Kaip nurodė nukentėjusysis, E. T. praeidamas pro šoną užkabino A. Š. ir jie pradėjo stumdytis. Nukentėjusysis norėjo apginti savo draugą ir taip kilo konfliktas tarp jų. Nurodė, kad E. T. puolė ant jo ir net nespėjo matyti kas įvyko. Patvirtino, kad gavo smūgį stovėdamas, nuo kurio parkrito ant žemės ir prarado sąmonę. Nukentėjusysis patvirtino, kad jis tik iš A. S. sužinojo, jog jam į veidą spyrė E. T., nes pats to nematė. Nurodė, kad konfliktas įvyko galimai dėl to, jog nepatiko, kad pašokdino merginas, kadangi anksčiau vienas kito nepažinojo ir nieko blogo šventės metu nedarė.

Iš liudytojo A. Š. parodymų galima matyti, kad jis vykusio konflikto metu buvo kartu su nukentėjusiuoju. A. Š. kartu su E. P. šoko ratelyje su merginomis prieš pat konfliktą, todėl buvo arčiausiai vykusių muštynių. Iš jo parodymų taip pat galima daryti išvada, kad konflikto iniciatorius buvo E. T., kadangi šis užkabino jį, kai jie šoko ratelyje. A. Š. taip pat buvo konflikto dalyvis ir kaip vėliau sužinojo, jam trenkė M. J., tačiau pažymėjo, kad nematė, kas sudavė E. P., kadangi jiems sudavė panašiu metu ir viskas įvyko greitai. Nurodė, kad praėjo gal pusę dainos nuo to laiko, kai nematė nukentėjusiojo ir atsisukęs pamatė jį jau gulintį ant žemės. Atsižvelgiant į tai, kad jokių konfliktų šventės metu su kitais jaunuoliais nebuvo ir prieš tai, jie su kaltinamuoju nekonfliktavo, teismas daro išvadą, kad E. T. siekė priešpastatyti save aplinkiniams ir konfliktą pradėjo iš chuliganiškų paskatų.

Iš liudytojo J. Š. parodymų galima matyti, kad jis vienintelis liudytojas, kuris matė veiksmą, kaip E. P. atbėgęs asmuo iš kojos spyrė į veidą. Nurodė, kad nuo įvykio vietos jis buvo apie 40 - 50 metrų, taigi veidų nematė, tik siluetus. Patvirtino, kad E. P. sudavė vieną smūgį ir tada jis nukrito ant žemės. Nurodė, kad jam A. S. pasakė jog spyrė E. T., nes jis tai matė. Jis pats negalėjo pasakyti ar spyrė iš prieš tai besistumdančių asmenų. Nurodė, kad laiko tarpas nuo prasidėjusio stumdymosi tarp asmenų iki spyrio E. P., buvo gal viena daina. Taip pat patvirtino, kad prieš smūgį nukentėjusysis nieko nepadarė. Tokie liudytojo J. Š. parodymai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiajam suduoti smūgiai nebuvo gynybiniai veiksmai ir konfliktas įvyko dėl neaiškios menkavertės priežasties.

Liudytojas M. P. nurodė, kad jis nematė kaip įvyko konfliktas, nes tuo metu bendravo su J. Š.. Nurodė, kad E. P. nuėjo pašokti ir po to jis prie jo priėjo, kai jau E. P. gulėjo ant žemės. Nurodė, kad nematė, kas sudavė smūgius nukentėjusiajam, tik paskui iš J. Š. sužinojo, kad jam spyrė E. T.. Teismas laiko, kad šios liudytojo nurodomos aplinkybės nėra reikšmingos.

Žemesnės instancijos teismas

Iš liudytojo A. S. parodymų galima spręsti, kad jis matė visą įvykį, kadangi nurodė, jog pamatęs prie scenos prasidėjusį konfliktą, nubėgo pažiūrėti kas ten vyksta. Nurodė, kad kažkurį konfliktuojantį asmenį išskyrė, tačiau negalėjo pasakyti kurį, ar E. T. ar A. Š.. Vėliau nurodė, kad atbėgo po smūgių, todėl nematė, kas sudavė E. P.. Nurodė, kad muštynėse visi bendrai mušėsi, todėl negalėjo įvardinti, kas kam davė. Tokie liudytojo parodymai, teismui kelia pagrįstų abejonių, kad stebėdamas visą konfliktą, jis nematė, kuris asmuo sudavė E. P., nors iš karto po įvykio, jis visiems sakė, kaip matė, kad būtent E. T. spyrė E. P. į veidą. Teismo posėdžio metu nurodė, kad sakė, jog E. T. spyrė E. P. tik todėl, kad nuo seniau turėjo su juo konfliktų, tačiau negalėjo įvardinti kokių. Atsižvelgiant į tai, šio liudytojo parodymai nelaikytini nuosekliais ir patikimais.

Iš liudytojos J. V. parodymų galima daryti išvadą, kad ji matė visą konfliktą iš arti, kadangi prieš jam prasidedant, ji šoko ratelyje su nukentėjusiuoju E. P. ir jo draugais. Patvirtino, kad matė, kaip E. T. ir E. P. tarpusavyje mušėsi ir E. T. sudavė smūgius nukentėjusiajam. Tai liudytoja, kuri aiškiai matė kaip jie stumdėsi, paskui buvo parkritę ant žemės, po to E. T. atsistojo ir trenkė su kumščiu E. P. į veidą. Po šio smūgio E. P. parvirto ant žemės. Nurodė, kad nematė, kad kas kam spirtų. Teismo posėdžio metu pagarsintuose J. V. parodymuose, ji nurodė, jog taip pat matė, kaip E. P. pargriuvo ant žemės, tačiau prieš tai jie stumdėsi tarpusavyje. Nurodė, kad iki šio konflikto, jokio kito konflikto tarp jų ir kitų jaunuolių nebuvo. Nurodė, kad tuo metu buvo tamsu, tačiau dėl scenos apšvietimo matomumas buvo geras. Taigi, darytina išvada, kad asmenys tuo metu buvę netoli scenos, galėjo aiškiai matyti visą vykstantį konfliktą.

Iš liudytojos I. S. parodymų galima matyti, kad ji taip pat buvo arti vykstančio konflikto, nes tuo metu ji šoko su draugėmis, E. P. bei A. Š.. Ji nurodė, kad vėliau priėjo E. T., kažkurį užkliudė ir pradėjo stumdytis. Tada pradėjo muštis daugiau žmonių. Patvirtino, kad matė, kaip E. P. su E. T. mušėsi, tačiau nematė kuris kurį muša. Taip pat nurodė, kad nematė po kurio smūgio E. P. parvirto ir ar E. T. buvo parvirtęs. Atsižvelgiant į liudytojos I. S. parodymus galima daryti išvadą, kad kaltinamasis E. T. išprovokavo konfliktą užkliudydamas kažkurį iš šokančių asmenų. Taip pat šie parodymai tik patvirtina aplinkybę, jog E. T. ir E. P. mušėsi tarpusavyje, taigi akivaizdu, kad smūgius gavo būtent iš kaltinamojo E. T..

Iš liudytojos S. L. parodymų matyti, kad ji taip pat buvo arti vykstančio konflikto, nes prieš konfliktą šoko ratelyje su I. S., J. V., E. P. ir A. Š.. Nurodė, kad pro šalį eidamas E. T. susikabino su A. Š. petimis ir jie pradėjo stumdytis. Tada nuo scenos atbėgo M. J., kuris spyrė E. P., tačiau po šio spyrio jis dar mušėsi su E. T.. Patikslino, kad iš pradžių susimušė A. Š. su E. T., po to mušėsi E. T. su E. P., dar įsiterpė M. J., nes atbėgęs spyrė E. P.. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, kurie buvo pagarsinti teismo posėdžio metu ji nurodė, kad matė, kaip M. J. koja spyrė E. P., nuo kurio E. P. pargriuvo ant žemės. Po M. J. spyrio E. T. dar sudavė smūgių E. P.. Tačiau pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja S. L. nurodė, kad nežino ar jos anksčiau duoti parodymai yra teisingi, nes abejoja, kad matė smūgį, nuo kurio parkrito E. P.. Patvirtino, kad matė, jog po spyrio dar mušėsi E. T. su E. P.. Atsižvelgiant į tai, kad šios liudytojos parodymai yra nenuoseklūs ir ji teigia nežinanti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, jog matė, kad nuo M. J. smūgio parkrito E. P., teismas laiko, kad liudytoja klaidingai suvokė įvykusią situaciją. Ši liudytoja taip pat patvirtino, kad įvykio metu buvo tamsu, bet matomumas buvo pakankamai geras, nes buvo apšvietimas nuo scenos ir veidus matyti tikrai buvo galima. Ši liudytoja taip pat patvirtino, kad iki šio konflikto, daugiau jokių konfliktų nebuvo. Šioje dalyje liudytojos parodymai vertinami kaip nuoseklūs, juose nebuvo prieštaravimų su kitų liudytojų parodymais. Atsižvelgiant į duotus parodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis E. T. ir E. P. tą dieną daugiau su niekuo nekonfliktavo ir įvykis buvo gerai matomas kitiems asmenims.

Liudytojas R. B. taip pat nurodė, kad buvo šventėje, matė šurmulį. Tada M. L., jam užstojo vaizdą ir po to pamatė, kad jau policija žmones skirstė. Patvirtino, kad paties konflikto nematė, tačiau nurodė, kad iš pažįstamų ten buvo M. J., E. T.. Paskui matė vieną gulintį asmenį. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, kurie buvo pagarsinti teismo posėdžio metu nurodė, kad atsisuko į sceną pažiūrėti, kai išgirdo, kad nustojo leisti muziką. Nurodė, kad ta vieta buvo kažkiek apšviesta, bet pažįstamų veidus matyti buvo galima. Nurodė, kad matė, kaip priėjo keli policijos pareigūnai, kažkas patraukė E. T. toliau nuo to sambrūzdžio, tačiau pačių muštynių nematė. Pažymėjo, kad dar iki nustojant groti muzikai girdėjo, kad nuo tos vietos, kur vyko muštynės, sklido keiksmai. Atsižvelgiant į tai, kad šis liudytojas nematė pačio konflikto ir jokių suduodamų smūgių įvykio metu, teismui jie nėra teisiškai reikšmingi nustatinėjant tikrąsias įvykio aplinkybes.

Iš liudytojo M. L. parodymų matyti, kad jis šventėje buvo su draugais L. N. ir R. B.. Nuo įvykio vietos jis buvo 30 - 40 m. atstumu. Kai L. N. nuėjo prie scenos pašokti, netrukus kilo konfliktas, tačiau pačio konflikto ir jokių smūgių jis nematė. Nurodė, kad garsų negirdėjo, nes buvo garsi muzika. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad šie parodymai nėra reikšmingi nustatant įvykio aplinkybes.

Liudytojas T. J. nurodė, kad šventės metu įvyko konfliktas, daug žmonių prisirinko, šūkavo. Nurodė, kad matė E. T.. Paskui atsisuko ir pamatė, kad jis nukritęs ant pievos, tačiau nematė, kas jam sudavė smūgius. Nurodė, kad jis buvo apie 10 metrų nuo įvykio vietos, bet nežino kuris pradėjo konfliktą, nematė, kad kažkas būtų kažkam sudavęs smūgių. Taip pat nurodė, kad yra pažįstami su kaltinamuoju nuo vaikystės ir yra iš to paties miestelio. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad šie parodymai nėra reikšmingi nustatant įvykio aplinkybes, be to dėl liudytojo draugiškų santykių su kaltinamuoju, gali kilti abejonių dėl jo objektyvumo.

Iš liudytojo L. N. parodymų matyti, kad jis buvo šventėje ir šoko prie scenos, kai pamatė, kad E. T. su kažkuo stumdosi. Pamatė, kad M. J. nulipo nuo scenos, ėjo link ten, kažkas jam pastojo kelią ir jis spyrė kažkur į koją. Nurodė, kad E. T. gulėjo ant žemės ir bandė jį pakelti. Nurodė, kad pažįsta kaltinamąjį ir nematė, kad dar kažkokie smūgiai buvo suduoti. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nematė, kaip tas susistumdymas prasidėjo. Iki M. J. prieinant prie jų, jis matė, kad E. T. su tuo vyriškiu pargriuvo ant žemės, bet nematė kodėl tai įvyko. Po M. J. spyrio, jis nusisuko į merginų pusę ir toliau nematė, kas ten vyko. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas nematė įvykio, teismas laiko, kad šie parodymai nėra reikšmingi nustatant įvykio aplinkybes.

Kaip matyti iš bylos medžiagos liudytojas M. J. taip pat buvo vykusio konflikto dalyvis. Iš jo parodymų galima matyti, kad jis tą vakarą vedė diskoteką ir, kaip teigia vėliau pamatė, kad toliau nuo scenos vyksta susistumdymas. Nuėjo pažiūrėti kas vyksta ir tuomet jam pasirodė, kad A. Š. smūgiuoti nori, todėl spyrė jam į koją. Po šito veiksmo pamatęs, kad E. T. guli ant žemės, jį pakėlė, kadangi E. T. ir E. P. gulėjo ant žemės, tačiau kas sužalojo E. P. nežino. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodė, kad E. T. stumdėsi su E. P., jie buvo susikibę vienas kitam už drabužių, muistėsi, parkrito ant žemės, tačiau jokių smūgių nei iš E. T., nei iš E. P. pusės vienas kitam, nematė. Pribėgus pamatė, kad A. Š. spyrė į gulinčius, tada jis A. Š. spyrė vieną kartą į dešinę koją, su kuria jis spardė, kad daugiau nespardytų (nors teismo posėdžio metu nurodė, kad šalia stovėjo A. Š., jam pasirodė, kad jis smūgiuoti nori, todėl spyrė A. Š. į koją). Taip pat nurodė, kad toje vietoje nuo scenos buvo apšvietimas ir matomumas buvo pakankamai neblogas. Patvirtino, kad konflikto pradžios jis nematė, pats jokių smūgių negavo, sužalotas nebuvo. Atsižvelgiant į šio liudytojo parodymus, į tai, kad jo parodymai nebuvo nuoseklūs, artimą bendravimo ryšį su kaltinamuoju E. T., teismas sprendžia, kad liudytojo M. J. duoti parodymai nelaikytini patikimais ir objektyviais.

Liudytojai, kurie buvo arčiausiai konflikto, tai yra A. Š., J. V., I. S., S. L., patvirtino, kad konfliktą pradėjo E. T. užkabindamas A. Š. ir tuomet konfliktas prasidėjo su E. P., kadangi šis bandė ginti savo draugą. Teismas atkreipia dėmesį, kad visi liudytojai, kurie matė įvykį, patvirtino jog konfliktavo būtent E. T. su E. P. ir daugiau jie su nieko tą vakarą nesimušė. Pats kaltinamasis taip pat neneigė, kad buvo konfliktas su nukentėjusiuoju, kad su juo buvo susikabinę ir pargriuvo ant žemės. Nei vienas iš tuo metu buvusių asmenų nematė, kad jie būtų dar su kuo nors konfliktavę. Liudytojos, kurios prieš pat prasidedant konfliktui šoko ratelyje kartu su nukentėjusiuoju, J. V., I. S. ir S. L., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamos parodymus teismo posėdžio metu patvirtino, kad E. T. su E. P. mušėsi ir matė jog E. T. sudavė smūgius E. P. į veidą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad visi kiti byloje esantys liudytojai nematė kas sudavė smūgius E. P., tačiau nurodė, jog matė, kad vyko konfliktas, kad daugiau jie tą vakarą su niekuo nekonfliktavo. Atsižvelgiant į liudytojų parodymus, į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei į tai, kad tą vakarą jis daugiau su niekuo, išskyrus kaltinamąjį E. T., nekonfliktavo, darytina išvada, kad būtent kaltinamasis E. T. sudavė smūgius E. P. į veidą.

Apklausus liudytojus apie įvykio aplinkybes, manytina, kad gali kilti abejonių dėl smūgio sudavimo, nes vieni liudytojai teigė, kad smūgį sudavė kumščiu, kiti, kad spyrė. Tačiau teismas vertindamas tai, kad įvykio vietoje buvo daug žmonių, tai vyko nakties metu, nepilnai apšviestoje aikštėje, konfliktas netikėtai įsiplieskė ir buvo įtemptas, mano, kad liudytojai gali sąžiningai klysti dėl smūgio sudavimo būdo. Liudytojai, kurie buvo šalia vykusio konflikto patvirtino, jog konfliktavo E. T. ir E. P., matė, kad buvo suduoti smūgiai, kad daugiau su kitais asmenimis E. P. nekonfliktavo. Taip pat liudytojai patvirtino, kad būtent po šio konflikto E. P. nuvirto ir matė jo kruviną veidą, tad teismui nekyla abejonių, jog būtent dėl E. T. veiksmų atsirado inkriminuojamos pasekmės. Tai kad liudytojai negali tiksliai pasakyti, kuriuo smūgiu buvo padarytas sužalojimas, tai negali panaikinti kaltinamojo atsakomybės.

Taip pat visi liudytojai, kurie matė įvykį, patvirtino, jog kaltinamasis po įvykio, puolė prie nukentėjusiojo E. P. gulinčio ant žemės ir bandė jį gaivinti. Tokie kaltinamojo veiksmai, teismo manymu, galėtų būti traktuojami, kaip bandymas taisyti savo veiksmų padarinius bei susidariusią situaciją.

Kaltinamojo veiksmai po įvykio, tai, kad jo iniciatyva buvo suorganizuotas susitikimas su nukentėjusiuoju ir kitais konflikte dalyvavusiais asmenimis, leidžia daryti prielaidą, kad jis jautėsi atsakingas už įvykio aplinkybes ir susidariusią situaciją. Pats kaltinamasis pripažino, kad vyko į Lukšių miestelį pas nukentėjusįjį asmenį susitarti ir atlyginti jam padarytą žalą, tam jog dėl šio įvykio nereikėtų teisėsaugos institucijų ir byla nepatektų į teismą. Susitikime dalyvavę asmenys patvirtino, kad pokalbio metu buvo kalbama apie įvykusį konfliktą, buvo bandoma išsiaiškinti situaciją dėl muštynių ir jos pasekmių. Nors pats kaltinamasis tiesiogiai nepripažino, kad būtent dėl jo suduotų smūgio E. P. neteko trijų dantų ir jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau jo veiksmai parodo, kad jis jautėsi atsakingas už sukeltus padarinius. Faktą, kad kaltinamasis inicijavo susitikimą su minėtais asmenimis tam, kad dėl kilusių pasekmių įvykio aplinkybės nepasiektų policijos bei teismo, patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek visi susitikime dalyvavę asmenys: E. P., A. Š. bei M. J..

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis E. T. ir liudytojas M. J. sumokėjo įvykio metu buvusiam A. Š. 200 eurų už jam padarytus sveikatos sužalojimus. Kaltinamasis nurodė, kad su M. J. susimetė po 100 eurų ir sumokėjo A. Š., kad šis nereikštų jiems pretenzijų dėl patirtų sveikatos sužalojimų. Šį faktą taip pat patvirtino visi susitikime dalyvavę asmenys: pats kaltinamasis, M. J., A. Š. bei nukentėjusysis E. P.. Visi šie asmenys nurodė, kad E. T. ir M. J. sumokėjo A. Š. 200 eurų. Kas parodo, kad jie neneigia savo kaltės dėl įvykio metu dalyvavusio liudytojo A. Š. sumušimo, nors E. T. duodamas parodymus teigė, jog pats jokių smūgių niekam nesudavė ir buvo mušamas pats. Taigi, teismui kyla pagrįstų abejonių, kad asmuo, kuris kaip teigia, niekam nesudavė jokių smūgių ir buvo mušamas pats, mokėjo pinigus asmeniui, nuo kurio, pagal kaltinamojo parodymus, pats nukentėjo. Tokie kaltinamojo parodymai, kaltinamojo pateikiamos įvykio versijos ir jo parodymų nelogiškumą.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis norėjo atlyginti ir nukentėjusiajam E. P. padarytą žalą. Tai, kad kaltinamasis E. T. norėjo atlyginti E. P. už jam padarytą sveikatos sutrikdymą patvirtino ir pats kaltinamasis, ir liudytojai A. Š. bei M. J.. Kaip pats kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad vis dėl to E. P. nemokėjo, nes „kur sumokėti 100 eurų, o kur 2000 eurų“. Taigi, darytina išvada, jog kaltinamasis buvo linkęs atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, tačiau sužinojęs kokio dydžio yra gydymo išlaidos, tai padaryti atsisakė.

Ekspertizės akte Nr. pEG3070/2016(02) nurodoma, kad sužalojimai padaryti kietu, buku, riboto paviršiaus daiktais, tačiau individualių savybių - ranka ar koja, nestatyti negalima. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad E. T. sudavė smūgį nukentėjusiajam E. P. į veidą, išmušdamas 31, 32, 41 dantis, padarydamas apatinio žandikaulio alveolinės ataugos viršutinio krašto lūžimą, muštinę žaizdą bei kraujosruvą apatinėje lūpoje ir tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

E. T. taip pat pateikti kaltinimai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Kaip nurodoma kaltinime, E. T. demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus E. T. atliko naktį, vykusioje šventėje, tačiau apšviestoje vietoje, prie scenos, šokių aikštelėje, kurioje buvo daug žmonių. Vieta prie scenos buvo atvira, nebuvo aptverta tvoromis ir patekimas į ją nebuvo apribotas ar apsunkintas. Ten laisvai galėjo patekti, vaikščioti ir šokti kiti asmenys, todėl buvimas šioje vietoje asmenims sukelia pareigą elgtis pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas. Nekyla abejonių, jog šie veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, nes iš bylos duomenų nustatyta, kad įvykio vietoje buvo daug žmonių, kurie matė kaltinamojo veiksmus, ko pasekoje buvo nutrauktas vykstantis renginys. Kaltinamasis savo elgesiu demonstravo aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia sudavė E. P. į veidą ir sutrikdė jam sveikatą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248/2008, 2010 m. spalio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-447/2010). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai: veika padaryta viešoje vietoje – vykusios šventės metu, kur buvo daug asmenų, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams, kadangi buvo sukeltas konfliktas ir panaudotas smurtą prieš nukentėjusįjį, o tai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Taigi darytina išvada, kad E. T. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jo veiksmuose neabejotinai yra nurodyto nusikaltimo požymiai.

Atsižvelgiant į bylos medžiagą ir nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad E. T. veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kaltinamasis veiką padarė dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, jo elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Teismas konstatuoja, kad E. T. motyvas buvo chuliganiškos paskatos, o ne asmeniniai nesutarimai su nukentėjusiuoju, kadangi nenustatyta, jog nukentėjusysis E. P. ir kaltinamasis E. T. iki įvykio būtų buvę pažįstami, jokių asmeninių tarpusavio santykių ir pykčių anksčiau tarp minėtų asmenų nebuvo, nei nukentėjusysis, nei kaltinamasis nenurodė, jog būtų palaikę konfliktiškus santykius ar turėję vienas kitam kokių nors pretenzijų. Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad E. T. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, nors pats kaltinamasis padarytų baudžiamųjų veikų nepripažino.

Dėl garso įrašo

Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje kaip įrodymas pateiktas pokalbio įrašas nebuvo patikrintas BPK nustatyta tvarka. Garso įrašas buvo darytas nukentėjusiojo iniciatyva, kaltinamajam apie tokį įrašą nežinant. Pabrėžtina, kad jei garso įrašai padaryti galimai neteisėtai, tai jie negali būti laikomi įrodymu ir todėl tokiais, galimai neteisėtai gautais, garso įrašais negalima remtis teisme. Teismas pažymi, kad byloje nebuvo tiriamos aplinkybės, kada tiksliai darytas garso įrašas, kas ir kokiu įrenginiu jį darė. Taip pat nebuvo nustatinėjama tarp kokių tiksliai asmenų vyksta pokalbis, ar tai pilnas įrašas ar tik įrašo dalis. Teismas pažymi, kad byloje nebuvo nustatinėjama ar įrašas neturi jo sumontavimo požymių, juolab, kad įrašas teismui pateiktas ne originalus, o perrašytas į kompiuterinę laikmeną. Nenustatyta, kokia technine įranga, iš kokio įrenginio garso įrašas perrašytas į laikmeną, pateiktą teismui, ar perkeliant įrašą buvo galimas pokalbio iškraipymas ar jo sumontavimas. Teismas atkreipia dėmesį, kad garso įrašas gali būti pripažįstamas įrodymu byloje, kai jis patvirtina ar paneigia kitus byloje surinktus įrodymus, t. y. atitinka proceso dalyvių parodymus ir pan. Tačiau, nors šiuo atveju teismas laiko, kad nukentėjusiojo pateiktas garso įrašas galėjo būti padarytas jo nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, šis įrašas, dėl anksčiau paminėtų priežasčių, nelaikytinas E. T. kaltės įrodymu. Vertinant pateikto garso įrašo leistiną, teismas sprendžia, kad šis įrašas BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme negali būti pripažintas tinkamu įrodymu byloje.

Kaltinamojo E. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Sunkinanti aplinkybė pripažintina, tai, kad nusikalstamas veikas E. T. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Dėl bausmės dydžio

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta: laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę kaltinamajam E. T. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, – padaryti du nusikaltimai, vienas nusikaltimas - nesunkus, kitas nusikaltimas - apysunkis; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimai baigti; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai, kas parodo kaltinamojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą, į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimai padaryti dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, mentalitetą, – teisiamasis yra suaugęs, darbingo amžiaus, dirba pagal verslo liudijimą, administracine tvarka nei karto nebaustas, neteistas, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių; baudžiamojoje byloje reiškiami civiliniai ieškiniai.

Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, todėl bausmė jam turėtų būti skiriama, remiantis BK 55 straipsnio nuostatomis - t. y. nesusijusi su laisvės atėmimu. Tačiau už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, skirtina kaltinamojo asmenį, šeiminę ir turtinę padėtį bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta – laisvės atėmimo bausmė ir BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – areštas. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, pirmiau įvertintą jo veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, padaryti du nusikaltimai, kurie sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, jie priskiriami prie nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamajam skirtinos teismo parinktos rūšies bausmės, savo dydžiu mažesnės nei įstatymo apibrėžtas jų dydžio vidurkis, tai yra už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta veiką – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė, o už BK 284 straipsnio 1 dalies numatyta veiką – 30 (trisdešimt) parų arešto. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis subendrintinos apėmimo būdu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Suprantama, kiekvienas toks sprendimas turi atitikti BK 41 straipsnyje (Bausmė ir jos paskirtis), 54 straipsnyje (Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) ir kituose BK straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei.

Teismas pripažįsta, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Nors kaltinamasis neprisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir savo kaltę neigė, tačiau jis po įvykusio konflikto bandė padėti nukentėjusiajam, jį gaivino. Kaltinamasis šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą, administracine tvarka nei karto nebaustas, yra neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, teisiamas pirmą kartą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas kaltinamajam E. T. taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Taigi, teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnio įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskyrus teismo įpareigojimus: neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, uždrausti įsigyti, turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus bei Lietuvos Respublikos BK 72-2 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tokia bausmė, teismo nuomone, atitinka nagrinėjamu atveju teisingumo principą ir yra pakankama kaltinamąjį E. T. ne tik nubausti, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos.

Šioje byloje nukentėjusysis kaltinamajam pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 2360 Eur turtinės žalos atlyginimą už gydymą ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (1 t., b. l. 29).

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjamas; jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis). Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką būtina atsižvelgti į teisingumo ir lygiateisiškumo principus, kuriais siekiama, kad esant panašiomis faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose būtų sprendžiami vienodai.

Byloje nustatyta, kad E. T. nusikalstamais veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo E. P. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Šiuo atveju nukentėjusiojo įvykio metu patirti sužalojimai leidžia pagrįstai teigti, kad dėl nusikalstamos veikos jis patyrė tiek fizinius skausmus, tiek ir dvasinius išgyvenimus. Dėl patirtų veido sužalojimų nukentėjusysis neteko trijų dantų, jam lūžo apatinio žandikaulio alveolinės ataugos viršutinis kraštas, buvo padarytos muštinės žaizdos ir kraujosruva apatinėje lūpoje. Dėl šių sužalojimų buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad trijų nuolatinių dantų netekimas vertinimas 10 proc. bendro pastovaus darbingumo netekimu. Nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo apribotos galimybės bendrauti, jautė didelį skausmą. Jis negalėjo normaliai maitintis, sužalojimai trukdė darbui. Kadangi gydymas nukentėjusiajam truko šešis mėnesius, jo galimybės gydymo laikotarpiu buvo apribotos. Nurodė, kad dėl atsiradusių randų veide mažiau išvažiuodavo, vengė rodytis viešumoje. Pasak nukentėjusiojo, jo sveikatos būklė ir šiuo metu nėra visiškai gera. Nurodė, kad su implantais negali kasti, nes gali sutrūkti žandikaulis. Pažymėjo, kad ši situacija su laiku nesikeis ir jeigu dar kartą gautų smūgį į veido sritį, gali lūžti žandikaulis. Šios aplinkybės neabejotinai leidžia teigti, kad nukentėjusiojo gyvenimo kokybė pablogėjo, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi.

Teismas pripažįsta, kad E. P. dėl padaryto nusikaltimo patyrė didelį fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų – baimę ir nerimą dėl savo sveikatos. Dėl ilgo gydymo buvo apribotos galimybės bendrauti, dėl sužalojimo pobūdžio – dirbi, gyventi pilnavertį gyvenimą. Būdamas jauno amžiaus prarado tris dantis ir tai nėra atstatoma, pasak nukentėjusiojo, jis ir dabar negali kąsti, turi vengti traumų, nes gali lūžti žandikaulis. Teismo nuomone, nukentėjusiojo šiuo metu patiriami neigiami išgyvenimai, taip pat ir dėl baiminimosi, kaip ši trauma atsilieps ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks iki galo pašalinti ir pan., yra reikšmingi ir atitinkamai įvertintini. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog jeigu ateityje dar atsirastų papildomų išlaidų dėl šioje byloje nagrinėjamų E. T. nusikalstamų veiksmų kilusių padarinių, nukentėjusysis turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Būtina įvertinti ir tokias aplinkybes, jog E. P. buvo suduota netikėtai nakties metu, tačiau apšviestoje viešoje vietoje, vykusios šventės metu, taigi stebint daugeliui asmenų, taip pat jo draugų akivaizdoje. Konfliktas įvyko dėl kaltinamojo E. T. nesusivaldymo ir emocijų proveržio, tai yra dėl menkavertės priežasties.

Teismas vertindamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai didesnis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis kaltės nepripažino, šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą, nesimoko, išlaikytinų asmenų neturi, nevedęs, turi pastovią gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą bei įvertinant kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos suma – 1500 Eur, visiškai atitinka padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumą, kaltinamojo turtinę padėtį, kaltinamojo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Nukentėjusysis E. P. pateikė byloje jo gydymo išlaidas įrodančius dokumentus (1 t., b. l. 30-31).

Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos – 2360 Eur, susijusios su E. P. sutrikdytos sveikatos gydymu, laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš kaltinamojo E. T..

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad už E. P. gydymą dėl 2015 m. liepos 26 d. sužalojimų iš PSDF lėšų sumokėjo gydymo įstaigoms 38,39 Eur sumą. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas. Civilinės ieškovės prašymas pripažintinas pagrįstu ir įrodytu pateiktais dokumentais – medicininių dokumentų apskaitos išrašais (1 t., b. l. 36; 37), todėl tenkintinas visiškai ir žala priteistina iš žalą padariusio asmens E. T..

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - iki įsiteisės nuosprendis paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BK 38 straipsniu, BPK 273 straipsniu, 297-298 straipsniais, 303-308 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, uždrausti įsigyti, turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus bei paskirti Lietuvos Respublikos BK 72-2 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38,39 Eur (trisdešimt aštuonis eurus trisdešimt devynis centus) išlaidų nukentėjusiojo E. P. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinės adresas: Vilniaus m., Europos aikštė 1, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank”, AB, banko kodas 73000.

Nukentėjusiojo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti nukentėjusiajam 2360 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt eurų) turtinės žalos ir 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėja Judita Sungailaitė