- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- eI3-1913-860/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00088-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Saulius Jakaitis (pirm.), Iveta Pelienė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- UAB „Ekobazė“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Jonas Sakalauskas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekobazė“ atstovui advokatui Jonui Sakalauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekobazė“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Ekobazė“ (toliau –ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, ir AAD) 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. S1-3 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Nurodo, kad Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, netinkamai vertino ir taikė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) bei Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359, (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas. Ji yra registruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre ir vykdo atliekų tvarkymo veiklą – atliekų (popieriaus ir kartono, plastiko ir kt.) rūšiavimą bei kitokį paruošimą toliau naudoti, laikymą, prekybą ir eksportą; turi po du padalinius Vilniuje ir Tauragės rajone, taip pat po vieną padalinį Utenoje, Alytuje, Vievyje ir Kaune. UAB „Ekobazė“ yra įrašyta į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą (toliau – ir Tvarkytojų sąrašas) kaip pakuočių atliekų surinkėja ir eksportuotoja, atitinkanti ATĮ nustatytus reikalavimus, taigi turi teisę išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Pažymi, kad atliekų tvarkymo apskaitą ji tvarko elektroniniu būdu, naudodamasi Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema (toliau – ir GPAIS), kaip tai nustatyta Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367, (toliau – ir Taisyklės) bei kituose teisės aktuose. Departamentas 2019 m. rugpjūčio 29 d. pradėjo planinį Bendrovės veiklos patikrinimą, kurio metu turėjo būti patikrintas 2018 metų pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumas. Patikrinimo metu 2019 m. spalio 9 d. Departamento pareigūnai kreipėsi į ją, nurodydami, jog pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1815KL0294-5462-5462 (toliau – ir Įrodantis dokumentas) sistemoje nėra panaikintas, todėl pasiūlė pareiškėjai pašalinti dokumentą iš GPAIS. Taip pat jos buvo paprašyta pateikti paaiškinimus dėl Įrodančio dokumento išrašymo aplinkybių. Ji 2019 m. spalio 15 d. pateikė paaiškinimą dėl popieriaus pakuočių Įrodančio dokumento, nurodydama, jog išrašant Įrodantį dokumentą, naudojantis GPAIS, kaip Įrodančio dokumento siuntėjas per klaidą buvo pasirinktas klaidingas Bendrovės padalinys, dėl to GPAIS sugeneravo neteisingą Įrodantį dokumentą. UAB „Ekobazė“ minėto dokumento GPAIS priemonėmis atšaukti negalėjo, kadangi sistema neturi tokios funkcijos. Be to, klaidingai išrašytas Įrodantis dokumentas nebuvo panaudotas, t. y. nebuvo pateiktas tretiesiems asmenims. Atlikęs veiklos patikrinimą, Departamentas 2019 m. spalio 23 d. surašė patikrinimo aktą Nr. KLAKKS-120 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nurodė, jog ji (padalinys, esantis Lengvenių k., Tauragės r. sav.), kaip pakuočių atliekų eksportuotoja, naudodama GPAIS, 2018 m. gruodžio 19 d. atliekų naudotojui (rūšiuotojui), t. y. Bendrovės padaliniui, esančiam Dičiūnų k., Utenos r. sav., pakuočių atliekų sutvarkymą Įrodantį dokumentą išrašė už 32,788 tonos nesutvarkytų popieriaus ir kartono pakuočių atliekų. Taip pat nurodė, kad apie 32,788 tonos popieriaus ir kartono pakuočių atliekų išvežimą (eksportą) nebuvo informuota ir nėra pateiktas dokumentas, patvirtinantis išvežtų pakuočių atliekų panaudojimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Ji 2019 m. lapkričio 8 d. Departamentui pateikė raštą dėl Patikrinimo akto, kuriame dar kartą išdėstė, jog Įrodantis dokumentas buvo išrašytas pareiškėjai GPAIS padarius techninę klaidą, t. y. pasirinkus netinkamą padalinį. Taip pat ji detaliai paaiškino, jog nors nuo 2018 m. sausio 1 d. visi atliekų tvarkytojai privalo naudotis GPAIS, ši sistema vis dar yra kuriama ir tobulinama, o šias aplinkybes pareiškėja pagrindė viešai paskelbtais duomenimis apie GPAIS sistemos trūkumus. Skundžiamu sprendimu Departamentas vis dėlto patvirtino Patikrinimo aktą, kuriuo nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 19 d. Bendrovės išrašytas popieriaus ir kartono pakuočių atliekų sutvarkymą Įrodantis dokumentas išrašytas neteisėtai, todėl yra negaliojantis. Jai 2019 m. gruodžio 9 d. buvo įteiktas Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) raštas Nr. (27)-A4E-6697 „Dėl galimo įspėjimo apie galimą išbraukimą iš Tvarkytojų sąrašo“, kuriuo Agentūra informuoja ją apie galimą įspėjimą dėl jos išbraukimo iš Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo. Nesutikdama su Sprendimo argumentais, nurodo, kad šiuo atveju Departamentas, atlikdamas jos veiklos patikrinimą ir priimdamas skundžiamą sprendimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų ir netinkamai aiškino bei taikė ATĮ normas; taip pat neatsižvelgė ir nevertino, kad Įrodantis dokumentas neįgavo jokios juridinės galios, nevertino šios bylos faktinių aplinkybių dėl GPAIS techninių funkcionalumo trūkumų ir pareiškėjos padarytos žmogiškosios techninės klaidos fakto. Pareiškėjos teigimu, išrašytas Įrodantis dokumentas nesukėlė jokių teisinių pasekmių tretiesiems asmenims. Visų pirma, Įrodantys dokumentai yra išrašomi naudojantis GPAIS. Bendrovė, kuri į Tvarkytojų sąrašą yra įrašyta kaip pakuočių atliekų surinkėja ir eksportuotoja, išrašydama gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, privalo vadovautis Tvarkos aprašo nuostatomis, kuriose detalizuojamos įrodančių dokumentų išrašymo taisyklės; Įrodančių dokumentų išrašymas atliekamas vadovaujantis atliekų tvarkymo sistemos dalyvio kalendorinių metų eigoje vykdyta atliekų apskaita, o pačių dokumentų išrašymas vykdomas, kaip minėta, naudojantis GPAIS. Ši tvarka privaloma tiems subjektams, kuriems suteikta teisė išrašyti įrodančius dokumentus, įskaitant ir pareiškėją. Antra, siekiant gamintojui ar importuotojui galutinio įrodančio dokumento pagrindu pasinaudoti mokestine lengvata, atliekų sutvarkymas turi būti patvirtintas ne vienu įrodančiu dokumentu, o visų atliekų tvarkymo grandinėje dalyvaujančių subjektų dokumentais (įrodančiais dokumentais, susiejančiais paliudijimais, patvirtinimais) dėl konkretaus sutvarkyto atliekų kiekio. 2018 metų mokestinio laikotarpio pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai turėjo būti išrašomi naudojantis GPAIS, vadovaujantis šių dokumentų išrašymo tvarka ir seka, kurią reglamentuoja ATĮ ir Tvarkos aprašo 6–13 punktai. Pažymi, kad surinkėjai, rūšiuotojai ir laikytojai, naudotojai (perdirbėjai), taip pat eksportuotojai gali būti ir skirtingos atliekų tvarkymo įmonės, ir ta pati atliekų tvarkymo įmonė gali būti surinkėja, rūšiuotoja ir pan. Taip pat pažymi, kad dėl GPAIS techninių funkcionalumų specifikos tais atvejais, kai atliekų tvarkymo įmonė turi kelis padalinius, tai įrodančius dokumentus ir (ar) susiejančius paliudijimus išrašo kiekvienas padalinys, o ne bendrai visos įmonės vardu. Tiek individualaus atliekų organizavimo vykdymo atveju, tiek kolektyvinio atliekų organizavimo vykdymo atveju pagal Įrodančių dokumentų išdavimo tvarką atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir (ar) eksportuotojai, perdirbę atliekas, išrašo Įrodantį dokumentą pakuočių atliekų surinkėjui, kuris surinko ir perdavė naudotojui ir (ar) eksportuotojui atitinkamą kiekį atliekų (jei surinkėjas atliekas perdavė tiesiogiai naudotojui (perdirbėjui) ar eksportuotojui). Įrodantis dokumentas patvirtina, kad pakuočių atliekų surinkėjo surinktas ir pakuočių atliekų naudotojui (perdirbėjui) ar eksportuotojui perduotas kiekis yra panaudotas (perdirbtas). Tik šio įrodančio dokumento pagrindu pakuočių atliekų surinkėjas gali išrašyti įrodantį dokumentą gamintojui ir (ar) importuotojui, taip pat gamintojų ir (ar) importuotojų licencijuotai organizacijai (toliau – ir Organizacija), kuri savo ruožtu gali suteikti patvirtinimus pavedimo davėjams (gamintojams ir (ar) importuotojams). Taigi teisę pasinaudoti mokesčio lengvata gamintojai ir (ar) importuotojai įgyja tik tada, kai išrašyti visi dokumentai grandinėje. Trečia, pareiškėjos GPAIS sistemoje suformuotas Įrodantis dokumentas neįgijo juridinės galios ir nesukėlė teisinių padarinių; tuo metu, kai atliekų tvarkymas buvo organizuojamas surinkėjui surinktas atliekas perdavus rūšiuotojui, rūšiuotojui šias atliekas perdavus eksportuotojui, eksportuotojui turint informaciją apie atliekų gavėją kitoje šalyje, kad atliekos panaudotos (perdirbtos), Įrodantys dokumentai (patvirtinantys atliekų sutvarkymą) juridinę galią įgytų tik tuo atveju, jei būtų išrašyta visa teisės aktuose numatyta dokumentų grandinė. Ji Departamento vykdyto patikrinimo metu pateikė paaiškinimus, nurodydama, jog 32,788 tonos popierinių pakuočių nebuvo sutvarkytos Bendrovės Tauragės padalinyje – šis kiekis nebuvo eksportuotas iš šio padalinio, atitinkamai nebuvo gauti atliekų gavėjo dokumentai, patvirtinantys išvežtų pakuočių atliekų panaudojimą, taip pat paaiškino, kad toks kiekis popierinių pakuočių atliekų teisės aktų nustatyta tvarka buvo eksportuotas iš Bendrovės Utenos padalinio. Įrodančio dokumento išrašymo dieną (2018 m. gruodžio 19 d.), siekdama per GPAIS patvirtinti sutvarkytą 32,788 tonos popierinių pakuočių kiekį, ji suklydo vietoj Utenos padalinio nurodydama, jog sutvarkytų atliekų kiekio eksportuotojas yra Bendrovės Tauragės padalinys. Taigi, šios faktinės aplinkybės iki Sprendimo priėmimo Departamentui buvo žinomos. Be to, GPAIS neleidžia atšaukti išrašyto priimto įrodančiojo dokumento, todėl ji, pastebėjusi neatitikimą (Įrodančio dokumento suformavimo data 2018 m. gruodžio 19 d. 13.56 val.), minėto dokumento iš GPAIS atšaukti nebegalėjo. Siekdama ištaisyti klaidą, pareiškėja iš karto suformavo naują įrodantį dokumentą iš Utenos padalinio, t. y. padalinio, iš kurio faktiškai ir buvo eksportuota 32,788 t popierinių pakuočių atliekų. Atkreipia dėmesį, jog Bendrovės Utenos padalinio 32,788 t popierinių pakuočių kiekio sutvarkymo faktą patvirtinančio dokumento Nr. 1815UT0297-5462-5462 pagrindu GPAIS buvo suformuotas atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas, skirtas pakuočių atliekų surinkėjai UAB „Utenos komunalininkas“. Pažymi, kad Įrodantis dokumentas, kuris yra panaikintas skundžiamu sprendimu, nors ir nebuvo ištrintas iš GPAIS, tačiau nebuvo panaudotas ir įrodančių dokumentų išdavimo grandinėje, t. y. šio Įrodančio dokumento pagrindu nebuvo išduoti įrodantys dokumentai surinkėjams. Taip pat pareiškėja mano, kad jos veiksmai, kuriais buvo išrašytas Įrodantis dokumentas, neturi ATĮ 34²⁵ straipsnyje nustatyto pažeidimo požymių. Visų pirma, pats pažeidimo konstatavimas prieštarauja Sprendime taikytų teisės normų turiniui bei faktinių aplinkybių esmei. Mano, kad įrodančių dokumentų teisėtumo reikalavimai yra skirti tiems atvejams, kai neteisėtai išrašytų įrodančių dokumentų pagrindu yra pasinaudojama mokestinei lengvatai gauti, tačiau šiuo atveju pareiškėjos veiksmai negali būti vertinami kaip teisės aktų pažeidimas ATĮ 25 straipsnio ir Tvarkos aprašo taikymo prasme. Visų antra, Departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, klydo dėl ginčo aplinkybių. Aplinkybė, kad klaidingai išrašytas Įrodantis dokumentas iš jos padalinio, kuris neatliko klaidingai išrašytame Įrodančiame dokumente nurodytų atliekų eksporto, t. y. neišvežė iš Lietuvos Respublikos teritorijos nurodyto atliekų kiekio ir atitinkamai negalėjo atlikti kitų su išvežimu susijusių veiksmų, nurodytų Tvarkos apraše (informuoti apie planuojamą atliekų išvežimą, atliekų gavimą kitoje šalyje, atliekų perdirbimą), nėra pakankama konstatuoti pareiškėjos pažeidimo (neteisėtų veiksmų) Tvarkos apraše įtvirtintų reikalavimų pagrindu. Taip pat, pareiškėjos teigimu, skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant VAĮ įtvirtintus ūkio subjektų veiklos priežiūros principus. Departamentas pažeidė VAĮ 36² straipsnio reikalavimus, kadangi patikrinimo metu aplinkybių dėl Įrodančio dokumento nelaikė teisės aktų pažeidimu, o Patikrinimo akte šias aplinkybes jau panaudojo pažeidimui konstatuoti. Atliekamo planinio patikrinimo metu ji bendradarbiavo su Departamentu, kuriam buvo atskleistos visos su Įrodančio dokumento išrašymu susijusios faktinės aplinkybės bei pateikti įrodymai, jog Įrodančio dokumento pagrindu nebuvo atlikti jokie neteisėti veiksmai, t. y. dokumentas toliau nebuvo naudojamas, o faktiškai sutvarkytoms atliekoms pagrįsti buvo išrašytas naujas įrodantis dokumentas Nr. 1815UT0297-5462-5462. Be to, Departamento pareigūnai 2019 m. spalio 9 d. elektroniniu laišku pasiūlė pareiškėjai ištaisyti klaidą sistemoje ir atšaukti GPAIS esantį Įrodantį dokumentą. Tai rodo, kad tyrimo metu Departamentas buvo identifikavęs susidariusią situaciją kaip klaidą, iki Patikrinimo akto priėmimo nelaikė to pažeidimu, apibrėžtu ATĮ 34³¹ straipsnio 2 dalies 6–7 punktuose bei Tvarkos apraše. Mano, kad jeigu Departamentas būtų laikęs šią aplinkybę kaip pareiškėjos padarytą reguliuojamos veiklos pažeidimą, tokiu atveju nebūtų galėjęs patikrinimo metu teikti pasiūlymo šalinti duomenų neatitikimus GPAIS. Tad Departamento veiksmai, kai pasiūloma panaikinti klaidingai išrašytą Įrodantį dokumentą, tačiau patikrinimo metu atitinkamą dokumentą vertinant kaip tariamai galintį sukelti teisines pasekmes, yra formalūs ir neproporcingi ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslams, pažeidžiantys teisės aktus. Taip pat Bendrovės veiksmų neigiamų padarinių teoriškai galimą riziką pašalina tai, jog pasibaigus 2018 metams ji, kaip surinkėja, nebegalėtų panaudoti šio Įrodančio dokumento; taigi padaryta klaida neturės jokių teisinių padarinių ateityje. Taip pat mano, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja VAĮ 8 straipsniui, kadangi jame atsakovas nepaaiškino ir nenurodė, kodėl Departamentas pakeitė patikrinimo metu buvusią poziciją dėl Įrodančio dokumento atšaukimo kaip klaidingo, o, priešingai, konstatavo ATĮ ir Tvarkos aprašo nuostatų pažeidimą. Sprendime nėra nurodyta, kokiais motyvais remiantis jos pateiktos pastabos buvo atmestos, o apsiribota formaliu teiginiu, jog pareiškėjos pateikti motyvai ir įrodymai „nepateisina nustatytų pažeidimų“. Be kita ko, Departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino jos veiksmų pobūdžio ir sunkumo. Atsakovui žinant, jog per klaidą GPAIS sugeneruotas Įrodantis dokumentas nebuvo panaudotas kitiems įrodantiems dokumentams išrašyti, formaliai taikydamas ATĮ ir Tvarkos aprašo nuostatas, konstatavo pažeidimą, suponuojantį UAB „Ekobazė“ neteisėtą veiklą tvarkant atliekas. Tokio formalaus ir žalos grėsmės neturinčio pažeidimo sukeliamos neigiamo pobūdžio pasekmės pareiškėjai yra neproporcingos.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Departamento Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus (toliau – ir Skyrius) pareigūnai, atlikę UAB „Ekobazė“, esančios Lengvenių k., Tauragės r. sav., patikrinimą, nustatė, kad pareiškėja popieriaus ir kartono pakuočių atliekų (15 01 01) sutvarkymą įrodantį dokumentą Nr. 1815KL0294-5462-5462 išrašė UAB „Ekobazė“, esančiai Dičiūnų k., Utenos r. sav., už nesutvarkytas popieriaus ir kartono pakuočių atliekas ir apie kurių išvežimą (eksportą) neinformuota ir nepateiktas iš gavėjo gautas dokumentas, patvirtinantis išvežtų pakuočių atliekų panaudojimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėjos, pakuočių atliekų eksportuotojos, GPAIS 2018 m. gruodžio 19 d. naudotojai / rūšiuotojai UAB „Ekobazė“, esančiai Dičiūnų k., Utenos r. sav., patvirtintas popieriaus ir kartono pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1815KL0294-5462-5462 už Europos ekonominės erdvės teritorijoje perdirbtų 32,788 tonos popieriaus ir kartono pakuočių atliekų yra nepagrįstas atliekų perdavimo, eksporto ir sutvarkymo dokumentais. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų, GPAIS pateiktų tvarkomų atliekų apskaitos duomenų apie gautas ir eksportuotas atliekas nustatyta, kad pareiškėja iš UAB „Ekobazė“, esančios Dičiūnų k., Utenos r. sav., negavo, nesurinko popieriaus ir kartono pakuočių atliekų. Pareiškėja nepateikė dokumentų, pagrindžiančių popieriaus ir kartono atliekų eksportą, naudodamasi GPAIS ar kitomis priemonėmis neinformavo apie minėtų atliekų išvežimą iš Lengvenių k., Tauragės r. sav., nepateikė iš gavėjo gautų dokumentų, patvirtinančių minėtų pakuočių atliekų panaudojimą (ir / ar) perdirbimą ir faktiškai iš Lengvenių k., Tauragės r. sav., neeksportavo šių atliekų. Pareiškėjos išrašytas popieriaus ir kartono pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas nepagrįstas pakuočių atliekų gavimo, surinkimo ir perdirbimo ir (ar) panaudojimo faktais ir dokumentais. Tvarkos apraše yra nustatyti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo reikalavimai. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė nesilaikė pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiam dokumentui Nr. 1815KL0294-5462-5462 išrašyti Tvarkos aprašo 12.1, 12.2, 12.11.1, 12.11.3, 12.11.4 ir 12.13 punktuose nustatytų reikalavimų, nes dokumentą išrašė nesutvarkytam pakuočių atliekų kiekiui; kiekiui, kuris nepanaudotas (neperdirbtas) Lietuvos Respublikos teritorijoje arba Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijos; kiekiui, apie kurio eksportą iš pareiškėjos atliekų tvarkymo padalinio neinformuotas Departamentas per GPAIS prieš 1 darbo dieną ir nepateikta atliekų vežimą lydinti informacija; kiekiui, kuriam per GPAIS ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki siuntos išvežimo iš UAB „Ekobazė“, esančios Lengvenių k., Tauragės r. sav., atliekų tvarkymo padalinio nebuvo pateikta informacija apie planuojamą atliekų siuntos išvežimo laiką (valandų intervalu); kiekiui, kuriam per GPAIS atliekų išvežimo momentu iš UAB „Ekobazė“, esančios Lengvenių k., Tauragės r. sav., atliekų tvarkymo padalinio nebuvo nurodytas išvežimo laikas, transporto priemonės valstybinis numeris ir maršrutas; kiekiui, apie kurio perdavimą gavėjui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų per GPAIS nebuvo informuotas Departamentas; kiekiui, apie kurio perdirbimą eksportuotoja UAB „Ekobazė“, esanti Lengvenių k., Tauragės r. sav., neturi rašytinio gavėjo paliudijimo ir apie perdirbimą (ar) panaudojimą energijai nėra pateiktas patvirtinimas per GPAIS. Pagal Tvarkos aprašo 53 punktą, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus, rūšiuotojai ar laikytojai išrašė susiejančius paliudijimus pažeisdami bent vieną iš Tvarkos apraše nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai, susiejantys paliudijimai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais ir (ar) susiejančias paliudijimais, išrašyti neteisėtai. Todėl skundžiamu sprendimu nuspręsta patvirtinti, kad neteisėtai išrašytas popieriaus ir kartono pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1815KL0294-5462-5462, išrašytas UAB „Ekobazė“, esančios Dičiūnų k., Utenos r. sav., yra negaliojantis. Pareiškėjos argumentai, kad GPAIS sistemoje suformuotas Įrodantis dokumentas neįgijo juridinės galios ir nesukėlė teisinių padarinių, vertintinas kaip „techninė klaida“, yra nepagrįsti, nes, vadovaujantis ATĮ 34³¹ straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktais, GPAIS sistemoje yra neteisėtai išrašytas. Be to, pati pareiškėja neneigia fakto, kad 32,788 t popierinių pakuočių kiekio nebuvo sutvarkyta pareiškėjos Tauragės padalinyje, šis kiekis nebuvo eksportuotas, atitinkamai nebuvo gauti gavėjo dokumentai, patvirtinantys išvežtų pakuočių atliekų panaudojimą. Ta aplinkybė, kad dėl GPAIS sistemos techninių savybių, siekdama patvirtinti sutvarkytą 32,788 tonos popierinių pakuočių kiekį, pareiškėja suklydo, nurodydama, jog sutvarkytų atliekų kiekio eksportuotojas yra pareiškėjos Tauragės padalinys, taip pat nepagrįsta, nes GPAIS vartotojų vadove įrodantiems dokumentams išrašyti nurodoma, kad atliekų naudotojas (perdirbėjas) ar eksportuotojas atliekų tvarkymo vietoje ataskaitiniuose metuose turi būti sutvarkęs pakuočių atliekų kiekį, už kurių sutvarkymą išrašomas pakuočių kiekį įrodantis dokumentas, kuris neturi būti mažesnis už ataskaitiniuose metuose išrašomų pakuočių atliekų sutvarkymo įrodančių dokumentų pakuočių atliekų kiekį. Tai reiškia, jog jis negali išduoti dokumentų didesniam kiekiui, negu sutvarkė. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutvarkė anksčiau minimo kiekio, bet išrašė įrodantį dokumentą. Atkreipia dėmesį į tai, kad minėtame vartotojų vadove yra nurodymai, kaip reikia kurti ir išrašyti dokumentus, sistemoje yra langai, kur suformuotus dokumentus galima peržiūrėti prieš pateikiant tvirtinti. Taigi, pareiškėjos minima neva techninė klaida galėjo būtų laiku pastebėta iki suformuotą, išsaugotą dokumentą pateikiant Utenos padaliniui. Kita vertus, Utenos padalinys klaidingo dokumento galėjo nepriimti, nes kai dokumento siuntėjas jį per GPAIS išsiunčia, dokumento gavėjas Utenos padalinys galėjo dokumentą atmesti, tačiau šiuo atveju Utenos padalinys jį priėmė. Pažymi, kad pareiškėja, žinodama, jog bus atliekamas planinis patikrinimas, pastebėjusi, jog padarė klaidą, dar 2019 metais galėjo Departamentą, Aplinkos apsaugos agentūrą, GPAIS duomenų tvarkytoją apie ją informuoti, tačiau nesiėmė jokių veiksmų. Be to, Departamento pareigūnai, atlikę 2018 metų Bendrovės planinį teminį patikrinimą ir nustatę, kad Įrodantis dokumentas yra išrašytas pažeidžiant teisės aktus, bei vertindami pareiškėjos paaiškinimus, savaime negali daryti išvados, jog buvo padaryta techninė klaida GPAIS sistemoje. Patikrinimas dėl 2018 metų pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumo buvo atliktas tik pareiškėjos Tauragės padalinyje. Departamento nuomone, tik atlikus patikrinimą dėl 2018 metų pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumo pareiškėjos Utenos padalinyje, mokestinius patikrinimus ar kitas administracines procedūras, atsižvelgiant į pareiškėjos paaiškinimus, būtų galima spręsti dėl anksčiau minimo Įrodančio dokumento teisėtumo ar pareiškėjos atsakomybės. Šiuo atveju skundžiamu sprendimu buvo konstatuotas faktas, kuris pats savaime pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių; to neginčija ir pati pareiškėja. Anksčiau minėtose nuostatose įtvirtinta ne subjektų teisinė atsakomybė ir sankcijos, o atvejai, kai subjektų išrašyti dokumentai pripažįstami neteisėtais. Departamentas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog pareiškėjos atliekų sutvarkymą Įrodantis dokumentas išrašytas neteisėtai, todėl yra negaliojantis. Taigi, Departamento įsitikinimu, skundžiamu sprendimu pareiškėjai nebuvo paskirtos kokios nors sankcijos ar baudos, o neteisėtai išrašyto Įrodančio dokumento patvirtinimas negaliojančiu savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių, taip pat ir Sprendimas nesukuria pareiškėjos skunde nurodytų neigiamų pasekmių, nes juo Bendrovei nėra apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nepradėta administracinės nuobaudos taikymo procedūra, nepritaikyta konkreti poveikio ultima ratio (kraštutinė priemonė), pareiškėjos įvardijamos tikėtinos pasekmės galbūt ateityje kils iš kitų Departamento administracinių procedūrų. Pažymi, kad Departamentas, įgyvendindamas teisės aktais suteiktą pareigą vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, nustatė atlikti planinį teminį patikrinimą dėl 2018 metų pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumo pareiškėjos Tauragės padalinyje. Šiam tikslui įgyvendinti Departamentas teisėtai ir pagrįstai paprašė pareiškėjos pateikti informaciją bei paaiškinimus, susijusius su pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumu, kuri buvo reikalinga planuojamam patikrinimui atlikti. Pareiškėjos teiginys, kad Įrodančio dokumento išrašymo faktą Departamentas patikrinimo metu identifikavo ne kaip ATĮ 34³¹ straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktų bei Tvarkos aprašo nuostatų pažeidimą, tačiau kaip dėl klaidos susidariusią situaciją, kurią galima ištaisyti, laikytinas nepagrįstu, nes šiuo atveju Departamento pareigūnė elektroniniu paštu prašė pareiškėjos paaiškinti tą informaciją, kuri ir buvo reikalinga patikrinimui atlikti, o būtent, gavusi pareiškėjos paaiškinimą, jog Įrodantis dokumentas GPAIS sistemoje išrašytas per klaidą, aiškinosi, ar jis gali būti atšauktas, atmestas, panaikintas pačios pareiškėjos. Taigi, prašomi pateikti paaiškinimai buvo tiesiogiai susiję su atliekamo patikrinimo tikslais, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokiais Departamento veiksmais buvo pažeistas minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principas ar rizikos vertinimo principas. Be to, atlikdamas pareiškėjos veiklos patikrinimą ir priimdamas skundžiamą sprendimą, Departamentas išsamiai ir pakankamai aiškino teisės aktų nuostatas, nurodė pagrindinius faktus ir argumentus, kuriais rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą, suprantamai detalizavo Departamento poziciją pareiškėjos atžvilgiu, nepažeidė Sprendimo priėmimo procedūros, Sprendimas pagristas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taip pat yra motyvuotas. Mano, kad iš skundžiamo sprendimo turinio suprantamos pareiškėjos skundo nepatenkinimo priežastys, todėl jo naikinti, kaip neatitinkančio VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus.
4. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
5. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. S1-3 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Departamento Skyriaus 2019 m. spalio 23 d. patikrinimo aktas Nr. KLAKKS-120 ir kuriuo 2018 m. gruodžio 19 d. popieriaus bei kartono pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1815KL0294-5462-5462 pripažintas negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Byloje nustatyta, kad AAD Aplinkos kokybės departamentas 2019 m. rugpjūčio 19 d. raštu informavo pareiškėją, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. 9.30 val. atliks UAB „Ekobazė“, esančios Lengvenių k., Tauragės r. sav., planinį teminį 2018 metų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumo patikrinimą.
AAD Aplinkos kokybės departamentas 2019 m. rugsėjo 25 d. raštu informavo pareiškėją, kad dėl didelės darbų apimties, pareigūnų, atliekančių minėtą patikrinimą, tarnybinio užimtumo nusprendė pratęsti planinio patikrinimo terminą iki 2019 m. spalio 24 d.
7. UAB „Ekobazė“ 2019 m. spalio 14 d. pateikė Departamentui raštą „Dėl kombinuotos pakuotės įrodančių dokumentų“, kuriame nurodė, kad faktiškai iš UAB „Ekobazė“ Lengvenių padalinio buvo eksportuota ir perdirbta 43,36 tonos kombinuotųjų pakuočių (vyraujantis popierius). Kaip numatyta Tvarkos apraše, vežant pakuočių atliekas buvo informuotas Departamentas bei suformuoti atliekų vežimo dokumentai. UAB „Ekobazė“ (Lengvenių padalinys) per GPAIS išrašė įrodantį dokumentą 1813KL0155-5462-5462 už 43,36 tonos eksportuotą kiekį. Dokumento gavėjas – UAB „Ekobazė“ (Lengvenių padalinys). Remiantis dokumentu Nr. 1813KL0155-5462-5462, per GPAIS buvo išrašyti įrodantys dokumentai UAB „Ecoservice“, UAB „Ekobazė“ Kaupių padaliniui, taip pat UAB „Dunokai“, iš viso – 38,742 t iš 43,36 t. Šioms įmonėms GPAIS leido išrašyti dokumentus per GPAIS. Nurodo, kad, bandant išrašyti įrodantį dokumentą už eksportuotą kiekį UAB „Jurbarko komunalininkas“ už 2,79 t, dėl nežinomų aplinkybių GPAIS neleido suformuoti įrodančio dokumento. Per GPAIS formuojant naudotojo (rūšiuotojo) įrodantį dokumentą UAB „Jurbarko komunalininkas“ (už 2,79 t), dėl techninių kliūčių negalima buvo pasirinkti įrodančio dokumento Nr. 1813KL0155-5462-5462, neatsižvelgiant į tai, kad šio dokumento kiekis visas nebuvo paskirstytas. Likęs nepaskirstytas kiekis – 4,618 t, o planuota išrašyti įrodantį dokumentą už 2,79 t. Pastebėtina, kad dažniausiai tokie atvejai pasitaiko po GPAIS sistemos profilaktinių darbų ir praėjus kuriam laikui vėl atsiranda galimybė išrašyti įrodantį dokumentą. Pareiškėja, siekdama išsiaiškinti priežastis, susisiekė su Aplinkos apsaugos agentūros specialistais, šie patarė suformuoti papildomą eksportuotojo įrodantį dokumentą ir, jei GPAIS leis pasirinkti šį dokumentą, išrašyti rūšiuotojo naudotojo dokumentą komunalininkui. Pažymėjo, kad, jei būtų galimybė GPAIS, 2,79 t būtų paskirstytos būtent dokumento Nr. 1813KL0155-5462-5462 pagrindu, tačiau dėl laikinų techninių sutrikimų to padaryti nebuvo galimybės. Be kita ko, UAB „Ekobazė“ svarstė galimybę išrašyti popierinį Įrodantį dokumentą, tačiau, įvertinusi aplinkybes, kad Aplinkos ministerijoje vykusiuose pasitarimuose (2018 m. gruodžio – 2019 m. sausio mėnesiais) nebuvo išdėstyta aiški pozicija, kokiais atvejais galima išrašyti popierinius dokumentus, to nepadarė. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Ekobazė“ Lengvenių padalinys išrašė Įrodančius dokumentus, kuriuose nurodytas ne didesnis atliekų kiekis, nei buvo eksportuotas, likęs nepaskirstytas kiekis – 1,828 t, suformavus dokumentą Nr. 1813KL0105-5462-5462 už 2,79 t kiekį, papildomai iš dokumento Nr. 1813KL0155-5462-5462 jokie paskirstymai nebuvo atliekami, kad nebūtų viršytas faktiškai eksportuotas ir perdirbtas kiekis. UAB „Ekobazė“ prašė atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes, surašant patikrinimo aktą.
8. Bendrovė taip pat 2019 m. spalio 15 d. pateikė Departamentui paaiškinimą dėl popieriaus pakuotes įrodančio dokumento Nr. 1815KL0294-5462-5462, kuriame nurodė, kad šio dokumento siuntėjas yra UAB „Ekobazė“ Lengvenių padalinys, gavėjas – UAB „Ekobazė“ Utenos padalinys, o pats dokumentas buvo išrašytas ir priimtas per klaidą, pasirinkus klaidingą padalinį. Dokumento siuntėjas ir gavėjas turėjo būti UAB „Ekobazė“ Utenos padalinys, kadangi faktiškai atliekos buvo eksportuotos iš Utenos padalinio. Jei GPAIS būtų galimybė atitaisyti, atšaukti ar anuliuoti klaidingą dokumentą, Bendrovė tą būtų ir padariusi, tačiau tokio funkcionalumo GPAIS nėra. Papildomai pažymėjo, kad dokumentas Nr. 1815KL0294-5462-5462 nesukėlė jokių teisinių pasekmių, jo pagrindu nebuvo atlikti jokie veiksmai, t. y. nebuvo išrašyti ar paskirstyti dokumentai gamintojams importuotojams, Organizacijoms ar kitiems surinkėjams. Be to, dokumentas nesuteikė jokios mokestinės lengvatos gamintojams, importuotojams, jis paprasčiausiai liko GPAIS sistemoje kaip nepanaudotas. Be kita ko, Bendrovė pripažino padariusi klaidą, techniškai pasirinkusi ne tą padalinį, tačiau pastebėjusi neatitikimą šiuo dokumentu nepasinaudojo. Pažymėjo, kad UAB „Ekobazė“ suformavo naują dokumentą Nr. 1815UT0297-5462-5462 už tą patį 32,788 t popieriaus pakuočių kiekį ir nurodė teisingą siuntėją ir gavėją – UAB „Ekobazė“ Utenos padalinį. Būtent šio dokumento pagrindu buvo paskirstyti sutvarkyti kiekiai UAB „Utenos komunalininkui“.
9. Skyrius 2019 m. spalio 23 d. surašė patikrinimo aktą Nr. KLAKKS-120, kuriame nurodoma, kad patikrinimo rūšis – planinis teminis, tikslas – patikrinti 2018 m. pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumą; UAB „Ekobazė“ vykdo atliekų tvarkymo veiklą – antrinių žaliavų ir atliekų (popieriaus ir kartono, plastiko rūšiavimą) rūšiavimą, sandėliavimą, prekybą bei eksportą. Įmonė registruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre Nr. REOBJ0013586; taip pat ji yra įrašyta į Tvarkytojų sąrašą. Patikrinimo metu nustatyta, kad, be kita ko, UAB „Ekobazė“ padalinys, esantis Lengvenių k., Tauragės r. sav., kaip pakuočių atliekų eksportuotojas, naudojantis GPAIS 2019 m. gruodžio 19 d. atliekų naudotojui (rūšiuotojui) UAB „Ekobazė“ Dičiūnų k., Utenos r. sav., pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą Nr. 1815KL0294-5462-5462 išrašė už 32,788 t nesutvarkytų popieriaus ir kartono pakuočių atliekų; apie 32,788 t popieriaus ir kartono pakuočių atliekų išvežimą (eksportą) nebuvo informuota ir nepateiktas iš gavėjo gautas dokumentas, patvirtinantis išvežtų pakuočių atliekų panaudojimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.
10. Departamentas skundžiamu sprendimu minėtą Skyriaus Patikrinimo aktą patvirtino visiškai ir nurodė, kad šiuo sprendimu taip pat patvirtinta, jog 2018 m. gruodžio 19 d. UAB „Ekobazė“, Dičiūnų k., Utenos r. sav., neteisėtai išrašytas popieriaus ir kartono pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1815KL0294-5462-5462 yra negaliojantis.
11. Pareiškėja, minėta, nesutinka su Aplinkos apsaugos departamento Sprendimu ir prašo teismo jį panaikinti.
12. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėja yra registruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre, taip pat kad ji yra įrašyta į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą.
13. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) 34³¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turi teisę išrašyti tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai ir (ar) atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuotės atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, kurie atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra įrašyti į Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turinčių teisę išrašyti atliekų tvarkytojų sąrašą. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai ir (ar) atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuotės atliekas siekiant jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, išrašo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus vadovaudamiesi aplinkos ministro nustatyta tvarka. Draudžiamas neteisėtas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymas.
Pagal ATĮ 34³¹ straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, neteisėtu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai toks dokumentas yra išrašytas už, be kita ko, tą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, kuris gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymo metu dar nebuvo sutvarkytas, taip pat už tą eksportuotą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, apie kurio išvežimą neinformuota ir (ar) nepateiktas iš gavėjo gautas dokumentas, patvirtinantis išvežtų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.
ATĮ 34³¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.
Tvarkos aprašo 54 punkte nurodyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų, susiejančių paliudijimų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais priima AAD, vadovaudamasis Aprašo 53 punktu, t. y. jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus, rūšiuotojai ar laikytojai išrašė susiejančius paliudijimus pažeisdami bent vieną iš Apraše nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai, susiejantys paliudijimai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais ir (ar) susiejančias paliudijimais, išrašyti neteisėtai.
Dokumentų, susiejančių paliudijimų ir patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo aktu, kurį patvirtina AAD direktorius ar jo įgaliotas asmuo savo sprendimu teisės aktų nustatyta ir terminais.
14. Pareiškėja paaiškino, kad naudojantis GPAIS išrašant Įrodantį dokumentą per klaidą kaip siuntėjas buvo pasirinktas klaidingas pareiškėjos padalinys (Lengvenių k., Tauragės r. padalinys); dėl šio pasirinkimo GPAIS sugeneravo neteisingą Įrodantį dokumentą; pareiškėja minėto dokumento GPAIS priemonėmis atšaukti negalėjo, kadangi sistema tokio veiksmo galimybės nesuteikia (nėra tokio GPAIS elektroninės sistemos funkcionalumo). Akcentavo, kad Įrodantis dokumentas buvo išrašytas pareiškėjai GPAIS padarius techninę klaidą pasirenkant netinkamą padalinį.
Taigi, kaip matyti iš šių pareiškėjos paaiškinimų, taip pat kitos bylos medžiagos, akivaizdu, kad ji neginčija, jog minėtas Įrodantis dokumentas GPAIS buvo išrašytas nepagrįstai ir sistemoje jo neturi būti. Tačiau vis dėlto mano, kad ji neturėtų būti pripažinta pažeidusi teisės aktų nuostatas; taip pat tai reiškia, kad Sprendimas turėtų būti panaikintas.
15. Tvarkos aprašo 12 punkte nustatyti atvejai, kada išrašomi pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su atsakovo argumentais, kad pareiškėjos Lengvenių k., Tauragės r. padalinyje, išrašytas Įrodantis dokumentas neatitinka konkrečių Tvarkos aprašo 12.1, 12.2, 12.11.1, 12.11.3, 12.11.4 ir 12.13 punktuose nurodytų reikalavimų, kada toks dokumentas gali būti išrašytas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas, vadovaudamasis ATĮ 34³¹ straipsnio 2 dalies 6–7 punktais, Tvarkos aprašo 53 punktu, visiškai pagrįstai pareiškėjos išrašytą Įrodantį dokumentą laikė neteisėtu. Minėto Įrodančio dokumento išrašymo neteisėtumo faktas konstatuotas ir jo pripažinimas negaliojančiu įformintas laikantis Tvarkos aprašo 55–56 punktuose nustatytos tvarkos (buvo surašytas Patikrinimo aktas, kuris patvirtintas AAD direktoriaus sprendimu bei juo patvirtinta, kad neteisėtai išrašytas Įrodantis dokumentas yra negaliojantis).
16. Pareiškėjos akcentuojamas techninės klaidos padarymas išrašant Įrodantį dokumentą, teisėjų kolegijos nuomone, nekeičia vertinimo, kad minėtas dokumentas pagal teisės aktų reikalavimus yra neteisėtai išrašytas, dėl to atsakovas jį pagrįstai pripažino negaliojančiu. Pabrėžtina, kad tai, ar Įrodantis dokumentas buvo išrašytas per klaidą, ar su tam tikru tikslu, neturi jokios reikšmės, nes akivaizdu, jog esamoje situacijoje jis negalėjo būti išrašytas, tą pripažįsta ir pati pareiškėja; kadangi jis vis tik buvo išrašytas, tad jis laikomas išrašytu neteisėtai ir, minėta, pagrįstai pripažintas negaliojančiu.
Antra vertus, dėl pareiškėjos nurodomos padarytos klaidos pasakytina, kad ji padariusi klaidą galėjo nedelsdama imtis aktyvių veiksmų jai ištaisyti; jeigu GPAIS sistemoje, kaip teigia pareiškėja, dėl jos netobulumo to padaryti nebuvo galima, galėjo kreiptis raštu (ar kitu būdu) į atsakovą, Agentūrą ir nurodyti susidariusią situaciją, t. y. kad Įrodantis dokumentas buvo išrašytas per klaidą, kaip ji turėtų būti sprendžiama ir pan., tačiau byloje tokių duomenų nėra. Pabrėžtina, kad pareiškėja apie padarytą klaidą pradėjo kalbėti tik pradėjus Bendrovės patikrinimą, praėjus 8–9 mėnesiams po Įrodančio dokumento išrašymo (Įrodantis dokumentas išrašytas 2018 m. gruodžio 19 d., o patikrinimas pradėtas 2019 m. rugpjūčio 29 d.). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja, kaip atliekų tvarkymo srityje veikiantis profesionalus subjektas, turėjo būti rūpestingesnis ir atidesnis išrašydamas Įrodantį dokumentą, juo labiau kad tokio dokumento išrašymas GPAIS nėra vieno klavišo paspaudimas; sistema suteikia galimybę ja besinaudojančiam subjektui, parengus dokumentą, patvirtinti, ar tikrai pageidauja tokį dokumentą išrašyti. Pareiškėja turėjo ir galėjo vadovautis GPAIS vartotojų vadovu, kuriame yra nurodymai, kaip reikia kurti ir išrašyti dokumentus, sistemoje yra langai, kur suformuotus dokumentus galima peržiūrėti prieš pateikiant tvirtinti ir pan. Taigi, pareiškėjos minima techninė klaida galėjo būti laiku pastebėta, t. y. iki suformuotą bei išsaugotą dokumentą pateikiant Utenos padaliniui; be to, Utenos padalinys klaidingo dokumento galėjo nepriimti (atmesti), tačiau jį priėmė.
17. Teisėjų kolegija pabrėžia ir pareiškėjos argumentų nelogiškumą: pareiškėja neginčija, kad Įrodantis dokumentas neturėjo būti išrašytas, jis buvo išrašytas per klaidą, teigia, kad GPAIS nėra galimybės jo panaikinti dėl sistemos netobulumo (atitinkamo funkcionalumo nebuvimo), tačiau prašo pripažinti negaliojančiu Sprendimą, kuriuo pripažintas negaliojančiu Įrodantis dokumentas. Tad, patenkinus pareiškėjos skundą, Įrodantis dokumentas sistemoje liktų, t. y. liktų galiojantis, nors ir pati pareiškėja pripažįsta, kad jo ten neturi būti. Tai reiškia, kad būtų sukurta teisiškai ydinga situacija, kai sistemoje liktų galiojantis Įrodantis dokumentas, nors šalys pripažįsta, jog jis yra nepagrįstas, jo ten neturi būti. Tad, vien siekiant išvengti tokios teisiškai ydingos situacijos, negali būti panaikintas Sprendimas, kuriuo pripažintas negaliojančiu Įrodantis dokumentas.
18. Pareiškėja teigia, kad jos išrašytas Įrodantis dokumentas neįgijo juridinės galios ir nesukėlė jokių teisinių padarinių. Jos manymu, dokumentai, patvirtinantys atliekų sutvarkymą, juridinę galią įgytų tik tuo atveju, jeigu būtų išrašyta visa teisės aktuose nustatyta dokumentų grandinė, tik tada gamintojas ar importuotojas įgytų teisę pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvata. Jei bent vieno dokumento teisės aktuose nustatytų dokumentų grandinėje trūksta, visi išrašyti įrodantys dokumentai, susiejantys paliudijimai yra tik dokumentai, neturintys jokios juridinės galios ir savaime negali lemti gamintojo ir importuotojo teisės į mokesčio lengvatą. Pareiškėja teigia, kad nesiėmė jokių veiksmų, jog Įrodantis dokumentas būtų toliau panaudotas įrodančių dokumentų išdavimo grandinėje, t. y. šio Įrodančio dokumento pagrindu nebuvo išduoti įrodantys dokumentai surinkėjams, pastarieji šio dokumento pagrindu neatliko jokių veiksmų, išrašydami įrodantį dokumentą, skirtą gamintojams ar importuotojams arba Organizacijoms.
Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos pareiškėjos argumentus, konstatuoja, kad jie niekaip nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad teisę pasinaudoti mokesčio lengvata atliekų gamintojai ir (ar) importuotojai įgyja tik tada, kai išrašyti teisės aktuose nustatyti visi dokumentai grandinėje, o ne tik vienas, patvirtinantis atliekų sutvarkymą, nagrinėjamu atveju Įrodantis dokumentas. Tačiau šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra Įrodančio dokumento tolesnis panaudojimas ar nepanaudojimas įrodančių dokumentų išdavimo grandinėje, mokesčio lengvatos įgijimo klausimai ar pareiškėjos atsakomybės klausimai. Šioje byloje sprendžiamas konkretus ginčas, ar teisėtai buvo išduotas Įrodantis dokumentas. Jo teisėtumui įvertinti, priešingai, negu teigia pareiškėja, nėra būtinas tolesnių veiksmų vertinimas, t. y. kokias teisines pasekmes šis Įrodantis dokumentas sukėlė ir pan. Toks pareiškėjos teisės aiškinimas yra netinkamas, nes tokiu atveju išduoto dokumento neteisėtumo faktas visais atvejais galėtų būti konstatuojamas tik po to, kai kas nors iš atliekų tvarkytojų grandinėje dalyvaujančių subjektų neteisėtai pasinaudotų mokesčio lengvata. Šis aiškinimas akivaizdžiai neatitinka teisės aktų reikalavimų, kuriuose nustatyti atvejai, kada įrodantys dokumentai laikomi išrašytais neteisėtai bei pripažįstami negaliojančiais; jų laikymas išduotais neteisėtai ir pripažinimas negaliojančiais niekaip nėra siejamas su jų sukeliamomis pasekmėmis. Toks aiškinimas, kurį siūlo pareiškėja, nepagrįstai apsunkintų atsakovui teisės aktais deleguotą dokumentų išrašymo kontrolę.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjos veiksmai išrašant Įrodantį dokumentą (galimai per klaidą išrašant dokumentą, kaip pati pareiškėja teigia), taip pat tolesni jos veiksmai, šio dokumento sukeltų neigiamų teisinių pasekmių nebuvimas ir kt. būtų aktualūs, jeigu būtų sprendžiamas pareiškėjos atsakomybės klausimas dėl neteisėtai išrašyto Įrodančio dokumento. Tai galimai galėtų lemti pareiškėjos veiksmų kvalifikavimą kaip mažareikšmį pažeidimą (ATĮ 34³¹ straipsnio 17 dalis).
Pastebėtina, kad nors Agentūra 2019 m. gruodžio mėnesį informavo pareiškėją dėl galimo įspėjimo apie galimą išbraukimą iš Tvarkytojų sąrašo bei prašė pateikti paaiškinimus dėl aplinkybių iki 2020 m. sausio 6 d., tačiau tolesnės pareiškėjai teisinės atsakomybės taikymo procedūros nevyksta, pvz., byloje nėra duomenų, kad minėtas įspėjimas pareiškėjai jau būtų duotas; tą teismo posėdyje patvirtino ir pareiškėjos atstovas. Tai leidžia manyti, kad atsakingos institucijos įvertino pareiškėjos argumentus ir galimai jos veiksmų mažareikšmiškumą bei jokios atsakomybės taikymo pareiškėjos atžvilgiu nesiima; bet kokiu atveju pareiškėja nepraranda teisės ginčyti sprendimus dėl atsakomybės jai taikymo, jeigu tokie ateityje būtų priimti, ir gintis šioje byloje nurodomais argumentais dėl klaidos padarymo, teisinių pasekmių nebuvimo ir pan.
19. Pareiškėja dar teigia, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant VAĮ 36² straipsnyje įtvirtintus ūkio subjektų veiklos priežiūros principus, t. y. minimalios ir proporcingos priežiūros naštos bei rizikos vertinimo (1 dalies 1 ir 7 punktai).
Teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka. Kaip matyti iš bylos, atsakovas, įgyvendindamas teisės aktais suteiktą pareigą vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, numatė atlikti planinį teminį patikrinimą dėl 2018 metų pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumo pareiškėjos Tauragės padalinyje; pareiškėjai apie tai pranešta 2019 m. rugpjūčio 19 d. raštu, patikrinimo pradžia nurodyta to paties mėnesio 29 d. Šiam tikslui įgyvendinti AAD paprašė pareiškėjos pateikti su patikrinimu susijusius dokumentus, kurie minėtame rašte nurodyti vienuolikoje punktų; buvo nurodyta, kad šis prašomų dokumentų sąrašas yra preliminarus, patikrinimo metu paaiškėjus, kad yra būtinybė tikrinti ir kitas veiklos sritis, gali būti pareikalauta papildomų dokumentų ir pan. Pažymėtina, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai prašė pareiškėjos pateikti prašomą informaciją, susijusią su pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumu, kuri buvo reikalinga planuojamam patikrinimui atlikti.
Pareiškėja, remdamasi Departamento pareigūno 2019 m. spalio 9 d. atsiųstu elektroniniu laišku, teigia, kad Įrodančio dokumento išrašymo faktą Departamentas patikrinimo metu identifikavo ne kaip ATĮ 34³¹ straipsnio 2 dalies 6–7 punktų bei Tvarkos aprašo nuostatų pažeidimą, tačiau kaip dėl klaidos susidariusią situaciją, kurią galima ištaisyti. Kadangi AAD patikrinimo pabaigoje Įrodantį dokumentą jau vertino kaip galiojantį ir tariamai galintį sukelti teisines pasekmes, pareiškėja atsakovo veiksmus laiko formaliais ir neproporcingais ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslams, pažeidžiančiais VAĮ 36² straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktų reikalavimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą atsakovo elektroninį laišką ir visas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovo prašomi pareiškėjos pateikti paaiškinimai bei aiškinimasis aplinkybių, susijusių su Įrodančio dokumento išrašymu, galimybe jį panaikinti ir pan., buvo tiesiogiai susiję su atliekamo patikrinimo tikslais; taigi nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas esamą situaciją pradžioje vertino vienaip, o paskui kitaip (šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos teiginiai dėl to, jog atsakovas baigiamojoje patikrinimo stadijoje dokumentą vertino kaip galiojantį ir tariamai galintį sukelti teisines pasekmes, yra netikslūs; atsakovas tokio vertinimo neatliko, jis tik konstatavo, kad išrašytas Įrodantis dokumentas yra neteisėtas, t. y. išrašytas neteisėtai). Visi atsakovo atlikti veiksmai buvo sudedamoji pareiškėjos vykdyto patikrinimo dalis, kurio pabaigoje AAD surašė patikrinimo aktą. Tad nėra ir jokio pagrindo daryti išvadą, kad atsakovui vertinant pareiškėjos veiklos patikrinimo metu gautus faktinius duomenis buvo pažeisti principai, įtvirtinti VAĮ 36² straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktuose. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo teiginiu, kad Departamento veiksmai buvo adekvatūs siekiamam tikslui ir netrikdantys pareiškėjos veiklos.
20. Atmestini ir pareiškėjos teiginiai, kad atsakovas priimdamas Sprendimą nepaisė ir VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.
VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14 ir kt.). Be to, LVAT praktikoje pareigos motyvuoti priimtus sprendimus kontekste akcentuojama ir būtinybė atsižvelgti į specialius aktus, vertinant individualaus administracinio akto atitiktį VAĮ 8 straipsniui (žr., pvz., 2010 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. cA-63-3775/2011).
Teisėjų kolegija, įvertinusi Patikrinimo aktą ir skundžiamą sprendimą, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, jame aiškiai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia ir pan.; AAD priimtas skundžiamas sprendimas atitinka tokiems sprendimams keliamus reikalavimus. Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad Bendrovės pateiktos pastabos nepateisina nustatytų pažeidimų dėl neteisėtai išrašyto pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento. Taigi, kaip matyti iš Sprendimo turinio, atsakovas iš esmės įvertino pareiškėjos pastabas, kurios buvo susijusios su techninės klaidos padarymu išrašant Įrodantį dokumentą, tačiau jas atmetė; teisės aktai nereikalauti išsamiai atsakyti į tikrinamojo asmens pateiktas pastabas.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jo naikinti nėra jokio pagrindo; taigi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
22. Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, jai nepriklauso ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (ABTĮ 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekobazė“ skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos sprendimo panaikinimo atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.