Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-117-876/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-28
Bylos Nr.
1-117-876/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45292-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Kaltinamasis
R. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-117-876/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45292-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.3; 1.1.6.6 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 28 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Judita Sungailaitė,sekretoriaujant Eglei Kukienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Nerijui Brunzai,

kaltinamajam R. P.,laiduotojai R. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis dukros ūkyje, galiojančių administracinių nuobaudų neturintis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. 2019 m. spalio 22 d., 22.10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo dukrai I. P. priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0091, 22.27 val. jam buvo nustatytas 2,13 promilių girtumas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. P. parodė, jog supranta, dėl ko yra traukiamas atsakomybėn, prisipažįsta kaltu. Tą dieną buvo darbovietėje – fermose šalia namų, kur laikomi dukros gyvuliai, jis ten padeda (dirba). Dieną su kaimynais šnekėjosi, nusprendė pasivaišinti – išgėrinėjo nuo pietų. Vakare reikėjo parvežti draugą namo – paprašė parvežti, kadangi jis jautėsi gerai tai ir parvežė. Važiavo nuo fermų 500 metrų ir dar kokius 200 metrų iki draugo namų. Jau buvo parvažiavęs namo, stovėjo prie savo namų kai atvažiavo policijos automobilis. Pareigūnai sustojo, paklausė, ar nėra apsvaigęs, atsakė, kad yra gėręs, kad čia yra jo namai, kad niekur nevažiuoja, sėdėjo savo vietoje. Pareigūnams negalėjo sakyti, jog nevažiavo. Daugiau tikrai būtų niekur nevažiavęs. Vairuoja 40 metų, niekada nepasitaikė, kad neblaivus važiuotų, stengiasi, kad niekada taip nebūtų, tik šįkart taip išėjo. Nevairuoja automobilio apsvaigęs, nes toks elgesys jam nėra įprastas, reikalui esant – prašo, kad jį kas nuvežtų. Automobilis priklauso jo dukrai. Turi nuosavą automobilį, bet jis buvo sugedęs. Dukros automobiliu naudojasi kai prireikia, ne nuolat. Su dukra (jos vyras dirba (duomenys neskelbtini)) kartu gyvena. Neturi fiksuotų mėnesinių pajamų.

Ankstesnio teismo posėdžio metu 2019 m. gruodžio 27 d. kaltinamasis ir jo žmona prašė teismo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį žmonos R. P. atsakomybėn.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorui sutikus, įrodymų tyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. P. padaryta nusikalstama veika be jo visiško prisipažinimo, taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

2019 m. spalio 22 d. ir 2019 m. spalio 23 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK) ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo R. P. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdymo (b. l. 1–4, 5–7);

reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu ir foto nuotraukomis, transporto priemonės aprašu, kuriuose užfiksuota, kad R. P. pateikė automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–15, 20–21, 22–23, 24);

sprendimu nušalinti R. P. nuo transporto priemonių vairavimo/neleisti vairuoti transporto priemonių, kuriame jis užfiksuotas kaip neblaivus vairuotojas, kuriam nustatytas 2,13 promilės girtumas (b. l. 19);

2019 m. spalio 22 d. neblaivumo nustatymo aktu, alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0091, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), ir alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo kopijomis, kuriuose užfiksuota: R. P. neblaivumo požymiai – iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; 2019 m. spalio 22 d. 22.10 val. atliktas R. P. pirmasis patikrinimas, kurio rezultatas 2,23 promilės ir 22.27 val. atliktas antrasis patikrinimas, kurio rezultatas 2,13 promilės (b. l. 18, 16, 17);

automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), įtraukimu į apskaitą ir perdavimu jį saugoti individualioje įmonėje ,,Jomamotors“, adresu: Tauragės m., Paberžių g. 7 (b. l. 25, 26, 27);

viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis, kuriais nustatyta 1993–1996 metų gamybos lengvojo automobilio „VW Passat“ vertė be PVM – 628 Eur (b. l. 28);

liudytojos I. P. apklausos protokolu, kuriame ji parodė, jog R. P. yra jos tėtis, jie gyvena kartu adresu (duomenys neskelbtini). Liudytoja turi jai priklausantį, registruotą jos vardu, automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važinėja ji ir jos vyras R. S. Taip pat kartais automobilį paskolina tėčiui R. P. (tėtis kada nori gali jį pasiimti). 2019 m. spalio 22 d. jos namuose nebuvo – ji buvo išvykusi, automobilis stovėjo namo kieme. Ar tėtis jos automobiliu važiavo tą dieną, ar ne, ji nežinojo. Parodė, kad jai reikalingas jos automobilis, nes turi du mažus vaikus, kuriuos reikia vežti į darželį, pas daktarus ir pan. (b. l. 31–33);

2019 m. spalio 24 d. nutarimu grąžinti automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtai jo savininkei I. P. (b. l. 34–36, 61).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo R. P. padarytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, kadangi jis vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0091, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu 2019 m. spalio 22 d. 22.10 val. buvo nustatyta 2,23 promilių, antru tikrinimu 22.27 val. – 2,13 promilių etilo alkoholio, t. y. vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, todėl R. P. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą; jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Prokuroras neprieštaravo R. P. pageidavimui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo nuomone, tam yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, todėl prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį R. P. pagal laidavimą be užstato 2 metams. Prokuroras taip pat prašė uždrausti R. P. naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 metus, išieškoti iš R. P. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 628 Eur, bei skirti atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (BBND) (750 Eur) dyžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra visų formalių BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų išpildymas: kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nėra teistas, nusikaltimas padarytas neturint galiojančių administracinių nuobaudų (BK 40 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas), kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), jo veika nesukėlė jokių sunkesnių pasekmių, nepadaryta žala (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), iš kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad asmuo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje yra charakterizuojamas kaip bendraujantis, darbštus, paslaugus, rūpinasi sergančia motina, dirba dukros ūkyje (b. l. 63), kaltinamasis R. P. dirba dukros gyvulių ūkyje (jai padeda), vedęs, jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio nusikaltimas, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam jau yra efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl yra pagrindas svarstyti klausimą dėl R. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisiamojo posėdžio metu R. P. sutiko būti R. P. laiduotoja. Paaiškino, kad yra R. P. žmona, santuokoje gyvena 35 metus. Kartu tuose pačiuose namuose dar gyvena kaltinamojo mama ir dukra. Toks atvejis pasitaikė vieną kartą. Alkoholio vartojimas nėra dažnas – kartą į mėnesį, bet niekada nevairuoja neblaivus. Jei kada vyras ir išgeria, tai ji nuveža, važiuoja parsivežti, tik šį kartą pats važiavo, buvo vėlus laikas. Kalbėsis su savo vyru, kad nevažinėtų neblaivus, kad taip daugiau nebūtų – rakteliai bus pas ją, jų automobilis yra sugedęs (nėra su kuo važiuoti).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad galima pasitikėti R. P. kaip laiduotoja, kuri yra kaltininko žmona, nėra teista už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą (b. l. 68), neturi galiojančių nuobaudų už administracinius nusižengimus (b. l. 67), dirbanti ir (duomenys neskelbtini) seniūnijoje yra charakterizuojama teigiamai (b. l. 62), į tai, jog sutuoktiniai gyvena kartu. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir R. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis R. P. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą R. P. atsakomybei 2 metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalys).

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ir pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais. Tarp BK IX skyriuje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra numatyta ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnyje numatyta, kad teismas gali skirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas, atsižvelgęs į veikos padarymo aplinkybes (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavimas vėlyvu paros laiku, kaimo vietovėje, pakankamai nedidelį atstumą), atsižvelgęs į sąlyginai nedidelę konfiskuotino automobilio „VW Passat“ vertę – 628 Eur (b. l. 28), sutinka su prokuroro siūlymu skirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Siūlomą 15 MGL (BBND) (750 Eur) dyžio įmoką teismas laiko proporcinga (adekvačia), atitinkančia siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją, priemone.

Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, t. y. pažeisdamas reikalavimus keliamus naudojimuisi specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog R. P. pirmą kartą padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į padaryto nusikaltimo pobūdį, nustatyto girtumo laipsnį (vidutinis girtumo laipsnis), įvertinus pirmiau išdėstytas R. P. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę, taip pat tam, kad per atitinkamą laikotarpį asmuo negalėtų tokios teisės įgyti, kaltinamajam R. P. nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas, mažesnis už vidurkį – 2 metai (BK 68 straipsnio 2 dalis). Teismas laiko, kad uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones taikymas 2 metų terminui atitinka proporcingumo principo reikalavimus.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltinamąją, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą.

Byloje nustatyta, jog kaltinamajam R. P. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltinamajam vairuojant automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytoja ir savininkė pagal valstybės įmonės „Regitra“ yra I. P., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 61), kuris kartu su registracijos liudijimu 2019 m. spalio 24 d. nutarimu buvo grąžintas teisėtai jo savininkei I. P. (b. l. 34–36, 61).

Atsižvelgiant į tai, jog minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto požymius ir privalo būti konfiskuotas (BK 72 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, jog iš R. P. valstybės naudai išieškotina konfiskuotino turto vertę be PVM atitinkanti pinigų sumą – 628 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – R. P. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu R. P. kardomųjų priemonių nebuvo taikoma, įtariamasis nebuvo sulaikytas. Kaltinamajam kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo teismo neskirtina.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–298, 303–308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, BK 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, perduoti jį R. P. pagal laidavimą be užstato 2 (dvejiems) metams ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsnio 1 dalimi atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (BBND) (750 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Išaiškinti R. P., kad jis privalo savanoriškai sumokėti šią įmoką per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią Luminor Bank AS banke, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį. Savanoriškai sumokėjus įmoką, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi į valstybės biudžetą iš R. P. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 628 Eur (šešis šimtus dvidešimt aštuonis eurus).

Išaiškinti R. P., jog konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą vykdo antstolis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Geranoriškai ši suma mokėtina į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6610.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – nuo 2019 m. spalio 22 d.

R. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti R. P., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. P. ir laiduotojai R. P., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja Judita Sungailaitė