Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. vasario 10 d. nutarties E. Č. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. Č. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta 800 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 26 d. 12.40 val., rajoniniame kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas 1,19 promilės girtumas. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. E. Č. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Remiantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo – vairavimo esant neblaiviam fakto nėra. E. Č. apeliaciniame skunde keliamas pakaltinamumo klausimas, prašoma administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Atsižvelgiant į tai Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarties teistumas ir pagrįstumas patikrinamas skundo ribose.

7. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimu E. Č. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. ANK 422 straipsnis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. Pagal komentuojamo straipsnio 5 dalį administracinėn atsakomybėn, be kita ko, traukiamas tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas.

8. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, skundžiamą nutartį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentus, daro išvadą, kad pripažinti, jog Kauno apylinkės teismas, vertindamas byloje suriktus įrodymus ir spręsdamas dėl E. Č. kaltės padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pagrindo nėra. Bendrosios duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Komentuojamame straipsnyje įtvirtinta teismo ar ne teismo tvarka bylą nagrinėjančios institucijos (pareigūno) teisė ir pareiga įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą suponuoja ir tai, kad proceso šalių pateiktas byloje esančių įrodymų interpretavimas, jų, kaip pakankamų ar nepakankamų sprendimui dėl asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, pagrįsti vertinimas, teismui ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai nėra privalomas.

9. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, visus byloje surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis aukščiau aptartų ANK normų reikalavimų. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nagrinėjamoje byloje dėl administracinio nusižengimo fakto, taip pat dėl to, kad nusižengimą padarė E. Č., jokių abejonių nėra. E. Č. vairavimo esant neblaiviam faktas įrodytas tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo, kuriame užfiksuotos automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo, vairuotojo blaivumo patikrinimo ir nustatyto neblaivumo aplinkybės; administracinio nusižengimo protokolu, kuriame nurodyta administracinio nusižengimo vieta, laikas, vairuotojo paaiškinimai, kitos aplinkybės, bei kitais rašytiniais bylos duomenimis. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo fakto, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip pat neginčija. Skunde iš esmės keliamas tik pakaltinamumo klausimas tvirtinant, kad dėl vartotų vaistų E. Č. negalėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl administracinio nusižengimo teisena šiuo atveju nėra galima. Apygardos teismas sutikti su tokiu apelianto vertinimu neturi pagrindo.

10. Aplinkybės, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima, nurodytos ANK 591 straipsnyje. Viena iš tokių aplinkybių yra asmens nepakaltinamumas. Remiantis ANK 591 straipsnio 3 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas. E. Č. savo nepakaltinamumą sieja su vartojamų vaistų sukeltu šalutiniu poveikiu, turinčiu įtakos jo gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Apelianto įsitikinimu, psichiatro skirtų vaistų vartojimas ir šių vaistų poveikis atminčiai, gebėjimui suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, yra pagrindas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl nepakaltinamumo. Atmetant šiuos skundo teiginius, kaip nepagrįstus, visų prima atkreipiamas dėmesys į ANK įtvirtintą nepakaltinamumo sampratą. Remiantis ANK 10 straipsnio 1 dalimi nepakaltinamas yra asmuo, kuris, darydamas šiame kodekse uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jo esmės arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, už padarytą administracinį nusižengimą pagal šį kodeksą neatsako (ANK 10 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatymų leidėjas asmens nepakaltinamumą sieja ne su bet kokiu asmens psichinės sveikatos būklės pablogėjimu, o su tokiu psichikos sutrikimu, dėl kurio asmuo negali suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Asmens psichinės sveikatos vertinimas yra specialių žinių reikalaujanti sritis. Šiuo aspektu tiek baudžiamosios justicijos jurisprudencijoje, tiek ir administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens nepakaltinamumui nustatyti reikalingos specialiosios medicinos ar teismo psichiatrijos žinios, ši aplinkybė negali būti įrodinėjama, pavyzdžiui, tik šio asmens žodiniais paaiškinimais. Esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichikos ligą, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. specialiųjų žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; paprastai tokiu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-62-697/2019).

11. Pirmosios instancijos teismas, E. Č. keliant jo pakaltinamumo klausimą, 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi paskyrė ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę užduodant ekspertui klausimus: ar E. Č. praeityje sirgo psichikos liga, ar turėjo kitokių psichinės veiklos sutrikimų? Ar E. Č. 2019 m. rugpjūčio 26 d. darydamas ANK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo galėjo suvokti jo esmę ir (arba) valdyti savo veiksmus? Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad E. Č. iki administracinio nusižengimo padarymo konstatuoti psichikos sutrikimai (psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, atsirandantis postnataliniu periodu). Taip pat ekspertizės akte pateikta išvada, kad psichikos sutrikimai (psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas; adaptacijos sutrikimai) E. Č. konstatuojami ir 2019 m. rugpjūčio 26 d., tačiau dėl konstatuotų psichikos sutrikimų E. Č., 2019 m. rugpjūčio 26 d. darydamas ANK uždraustą veiką, galėjo suvokti savo veikos esmę ir valdyti savo veiksmus. Šių duomenų pagrindu nustatęs, kad darydamas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą E. Č. buvo pakaltinamas, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jo skundą atmetė.

12. Apelianto teigimu abejonės dėl jo pakaltinamumo byloje vis tik nebuvo pašalintos, teismas nepašalino prieštaravimų tarp Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pasisakyta apie vaistų poveikį galėjimui suprasti savo veiksmus ir juos valdyti ir Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), nevertino liudytojo A. Č. parodymų, tačiau šiuos teiginius skundžiamo nutarimo turinys paneigia. Apylinkės teismas betarpiškai ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus duomenis, tame tarpe ir minimus apelianto. Vertindamas Specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) teismas pagrįstai sprendė, kad esminiai prieštaravimai tarp ekspertizės akto ir specialisto išvados nėra nustatyti. Specialisto išvadoje iš tikrųjų pasisakyta, kad ilgalaikio alkoholio vartojimo sukeltam psichikos sutrikimui gydyti skirti vaistai (jų veikliosios medžiagos) gali sutrikdyti asmens orientaciją, psichiką, dėl jų vartojimo gali sutrikti tikrovės, aplinkos ir asmenybės suvokimas, asmuo gali nesuvokti savo veiksmų pavojingumo (pasekmių) ir (ar) valdyti savo veiksmus. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad šioje išvadoje E. Č. galėjimas suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti tiriamo administracinio nusižengimo metu nebuvo vertinamas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, specialistas išvadoje pasisakė tik dėl galimo vartojamų vaistų šalutinio poveikio, tačiau šių vaistų vartojimas nebuvo vertinamas asmens pakaltinamumo aspektu. Dėl asmens galėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti pasisakyta ekspertizės akte, kuriame dėl E. Č. pakaltinamumo šioje byloje vertinamo administracinio nusižengimo padarymo metu pateikta vienareikšmė išvada. Nors šiame ekspertizės akte teismo psichiatrijos ekspertas ir teismo psichologė ekspertė neteikė atsakymo dėl E. Č. vartojamų vaistų, iš ekspertizės akto turinio akivaizdu, kad ši aplinkybė ekspertams buvo žinoma ir vertinta (vertinta medicininė dokumentacija, administracinio nusižengimo bylos medžiaga, paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai apie vaistų vartojimą, atminties paradimą dėl vartotų vaistų), tačiau nelaikyta pagrindu konstatuoti asmens nepakaltinamumą. Kaip minėta, ANK nepakaltinamumą sieja su asmens psichikos sutrikimu, dėl kurio asmuo, darydamas ANK uždraustą veiką, negali suvokti jos esmės arba valdyti savo veiksmus. Specialisto išvadoje E. Č. pakaltinamumas šioje byloje nustatytų, su padarytu administracinių nusižengimu susijusių, faktinių aplinkybių kontekste nebuvo vertintas, t. y. nebuvo teikiama išvada dėl to, ar darydamas konkrečią ANK uždraustą veiką E. Č. galėjo suprasi savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Asmens nepakaltinamumas, kaip jis apibrėžiamas ANK 10 straipsnyje, buvo įvertintas atliekant teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę ir abejoti šio tyrimo rezultatais bei pateiktu ekspertizės aktu nesiremti pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.

13. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis neatsimena administracinio nusižengimo aplinkybių, liudytojo A. Č. paaiškinimai, kad įvykiui reikšmės turėjo sūnaus vartojami vaistai, esant aukščiau aptartų duomenų visumai, neturi teisinės reikšmės ir E. Č. atsakomybės dėl vairavimo esant neblaiviam nešalina. ANK 422 straipsnis įtvirtina transporto priemones vairavusių neblaivių, apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų atsakomybę. Taigi, įstatymų leidėjas asmens apsvaigimo nuo tam tikrų psichiką veikiančių medžiagų nelaiko aplinkybe, šalinančia administracinę atsakomybę, o priešingai – ANK numatyta administracinė atsakomybė už tokio asmens padarytus pažeidimus. Pagrindas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos ar pradėtąją nutraukti, kaip minėta, yra asmens nepakaltinamumas uždraustos veikos metu, kurį lemia asmeniui diagnozuotas psichikos sutrikimas. Tokie psichikos sutrikimai E. Č. ANK uždraustos veikos metu nenustatyti. Be to, surašant administracinio nusižengimo protokolą E. Č. dėl įvykio aplinkybių teikė paaiškinimus, nurodė, kad vairavo automobilį prieš dvi valandas išgėręs pusę butelio brendžio, t. y. jokiais atminties sutrikimais nesiskundė. Nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo galisi. Paaiškinimą patvirtino savo parašu. Tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo taip pat nefiksuota, kad vairuotojas būtų elgęsis neadekvačiai.

14. Esant aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas E. Č. administracinio nusižengimo bylą pagal jo skundą, tinkamai ištyrė ir įvertino visus byloje suriktus įrodymus, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismas patikrino E. Č. iškeltą versiją dėl jo nepakaltinamumo ir šią versiją, remdamasis bylos įrodymais, argumentuotai atmetė. Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tų pačių įrodymų, kuriuos ištyrė pirmosios instancijos teismas, vertinimu nenurodant jokių naujų duomenų ar aplinkybių, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir šio teismo nebuvo įvertinti. Tai, kad apelianto netenkina priimtas procesinis sprendimas ir jis byloje surinktus duomenis vertina kitaip, nėra pagrindas pripažinti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai. Skundžiamoje nutartyje dėl visų esminių E. Č. skundo argumentų yra motyvuotai pasisakyta ir apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo bylą, neturi pagrindo su nutartyje padarytomis išvadomis nesutikti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ne visus apelianto prašymus (dėl specialisto ir eksperto apklausų) vertinamu atveju įtakos nutartyje padarytų išvadų pagrįstumui neturi. Pažymima, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Šiuo atveju byloje surinktų įrodymų pakako motyvuotoms ir abejonių nekeliančioms išvadoms dėl administracinio nusižengimo fakto ir E. Č. kaltės padarius šį nusižengimą pagrįsti, todėl naujų įrodymų rinkimas nebuvo tikslingas.

15. Konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas, atmesdamas E. Č. skundą, įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK normų nepažeidė, betarpiškai ištyręs visus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, motyvuotai dėl jų pasisakė, nurodė aiškius argumentus, kodėl tenkinti E. Č. skundą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti nėra pagrindo. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. vasario 10 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.