Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2023-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. e1-940-1135/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-06-08
Bylos Nr.
e1-940-1135/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17473-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Bėčienė
Kaltinamasis
R. Č.
Baudžiamoji byla Nr. e1-940-1135/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17473-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2;1.1.7.2.3;1.1.8.11;1.1.8.12;1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 8 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, teistas 2023 m. sausio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min. būti namuose, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šią programą išklausant per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Č. smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2023 m. gegužės 14 d., 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo miegamojo kambaryje, žodinio konflikto metu, smurtavo prieš savo šeimos narę – mamą J. Č., paėmęs į ranką batą, juo tyčia trenkė vieną kartą jai į nugarą, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. Č. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. Č. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis gyvena kartu su mama jos namuose, kurie yra (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės 14 d. vakare grįžo ir namuose rado mamą geriančią su tėvu. Jis prisėdo prie jų ir išgėrė šiek tiek alaus ir degtinės. Buvo pavargęs, todėl kad ir nedaug išgėręs, jis greitai prisigėrė ir kažko susipyko su mama. Konflikto metu jis mamai trenkė, kiek atsimena, batu jai į nugarą ir taip sukėlė fizinį skausmą. Mama supyko dėl tokio jo elgesio ir iškvietė policiją. Jis manė, kad ji juokauja, jog kvies policiją, bet atvažiavo policininkai ir jį sulaikė. Labai gailisi smurtavęs prieš mamą, jos atsiprašė ir jie susitaikė. Neprieštarauja, kad jam būtų skirti viešieji darbai ir bet kokios baudžiamojo poveikio priemonės. Jeigu nebūtų gėręs, tai nebūtų smurtavęs prieš mamą (1 t., e. b. l. 98-101).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais ir kitais įrodymais.

Nukentėjusioji J. Č. parodė, kad R. Č. yra jos sūnus, tačiau ji sutinka prieš jį duoti parodymus. Su vyru ir sūnumi ji gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame name, veda bendrą ūkį. 2023 m. gegužės 14 d. vakare sūnus R. Č. grįžo namo ir rado juos geriančius alų su pažįstamais. Jis taip pat šiek tiek išgėrė ir tarp jų kilo konfliktas. Dėl ko tarp jos ir sūnaus kilo konfliktas ji nežino. Jo metu, tai galėjo būti apie 20 val. 30 min., jai nusisukus nuo sūnaus, šis vieną kartą stipriai trenkė jai kažkokiu daiktu į nugarą, tarp menčių. Tuo jai sukėlė jai fizinį skausmą. Ji išbėgo lauk ir iškvietė policiją. Policijai pasakė, kad galimai jai trenkė lenta, nes buvo jausmas lyg trenktų kažkuo plačiu. Namuose šiaip jokių lentų nebuvo. Iš tikrųjų ji nematė, kuo tiksliai jai buvo trenkta. Namuose buvo batų. Kuriuo batu sūnus galėjo trenkti, ji nežino. Atvykus policijai, sūnus buvo sulaikytas. Pas medikus ji nevyko ir nevyks, pas teismo medicinos ekspertą vykti atsisako. Sūnui ji jau atleido, civilinio ieškinio nereikš. Konfliktas įvyko, nes jie visi buvo pergėrę, blaiviems taip nebūtų nutikę. Sūnus geria nedažnai, bet išgėręs būna agresyvus (1 t., e. b. l. 43-46).

Liudytojas J. Č. parodė, kad R. Č. yra jo sūnus, o J. Č. jo sutuoktinė. Sutaria su jais gerai. Gyvena visi kartu vienuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir veda bendrą ūkį. 2023 m. gegužės 14 d. vakare grįžęs sūnus R. Č. rado juos geriančius alų. Jis taip pat šiek tiek išgėrė ir sukonfliktavo su savo mama. Konflikto metu, apie 20 val. 30 min., jis mamai trenkė paėmęs į rankas lyg tai kažkokiu batu vieną kartą į nugarą. Buvo iškviesta policija, sūnus sulaikytas (1 t., e. b. l. 49-52).

Liudytojas E. S. parodė, kad jis dirba Raseinių r. policijos komisariato reagavimo skyriaus vyr. tyrėju. 2023 m. gegužės 14 d., 20 val. 30 min., gavo budėtojo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), nes įvyko smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus į nurodytą vietą nustatyta, kad gyvenamojo namo miegamajame kambaryje žodinio konflikto metu akivaizdžiai neblaivus R. Č., kuris atsisakė tikrintis blaivumą, sumušė neblaivią savo mamą J. Č., trenkdamas jai galimai kažkokia lenta per nugarą. Taip nurodė nukentėjusi. Jie visur ieškojo lentos, kuria įtariamasis galimai trenkė nukentėjusiai, tačiau nerado. GMP medikai įvykio vietoje apžiūrėjo nukentėjusią, kuri į gydymo įstaigą važiuoti atsisakė. Įtariamasis R. Č. buvo sulaikytas. Jis prisipažino, kad savo mamai trenkė, tačiau sakė, jog ne su lenta. Su kuo sudavė, jis nenurodė (1 t., e. b. l. 55-58).

Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjos R. M. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. gegužės 14 d., apie 20 val. 40 min., dirbant (duomenys neskelbtini) kartu su Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju E. S., gavo budėtojo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus sūnus muša pagaliais pranešėją. Policijos pareigūnams tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko neblaivi (2,47 prom.) J. Č.. Ji paaiškino, kad apie 20 val. 30 min. išgertuvių metu gyvenamojo namo miegamajame kambaryje kilus žodiniam konfliktui, neblaivus (girtumą nusistatyti atsisakė) jos sūnus R. Č., paėmęs medinę lentą, vieną kartą ja sudavė jai į nugarą, į menčių sritį. Po smūgio J. Č. išbėgo į lauką ir nematė, kur sūnus padėjo lentą. R. Č. savo veiksmais J. Č. sukėlė fizinį skausmą. Įvykio metu namuose buvo ir patį konfliktą matė J. Č. neblaivus (2,43 prom.) sutuoktinis J. Č.. Į įvykio vietą atvykusi GMP medikų brigada apžiūrėjo nukentėjusiąją įvykio vietoje, į gydymo įstaigą nesivežė. Jie J. Č. nustatė paraudimą nugaros srityje, ties mentimis. R. Č. sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities VPK areštinę (1 t., e. b. l. 7-10).

2023 m. gegužės 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis nustatyta įvykio vieta, kuri yra (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo miegamajame kambaryje (1 t., e. b. l. 11-13, 14-21).

Asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose nurodyti J. Č. apžiūros rezultatai – nugaros odoje tarp menčių yra smurto žymė 55x15 mm plote (1 t., e. b. l. 26-28, 29-31).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele nustatyta, kad J. Č. medikams paaiškino, jog sūnus trenkė lenta jai per nugarą, stebimi odos paraudimai nugaros srityje, ties mentimis (1 t., e. b. l. 34-35).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

BK 248 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai: kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčia vieną kartą, paėmęs į ranką batą trenkė savo artimam giminaičiui – mamai J. Č. į nugarą, tokiu būdu nukentėjusiajai J. Č. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroras pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo siūlė kaltinamajam skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie paskirtos bausmės pridėti 2023 m. sausio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalį, BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punktu numatyta tvarka 1 laisvės apribojimo dieną pakeičiant į 3 val. viešųjų darbų, ir skirti galutinę 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 72² straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (1 t., e. b. l. 120-122, 123, 127).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų baigtą nusikaltimą savo artimo giminaičio – mamos, atžvilgiu, veikdamas tiesiogine tyčia, laikomas teistu vieną kartą, ankstesni teistumai išnykę, 2023 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu teistas už smurtinį nusikaltimą prieš tą pačią nukentėjusiąją (1 t., e. b. l. 103-112), administracinių nusižengimų teisena nebaustas (1 t., e. b. l. 113-114), nedirba (1 t., e. b. l. 116-117), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., e. b. l.15) kaltinamasis sutiko su prokuroro siūloma viešųjų darbų bausme ir jos dydžiu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes į nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam ne prokuroro siūlytą, o kitą BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams (BK 48 straipsnis). Teismas sprendžia, kad skiriant būtent tokią bausmę kaltinamajam bus pasiekti bausmės tikslai, nes prokuroro pasiūlyta viešųjų darbų bausmė yra švelnesnė, nei laisvės apribojimo bausmė, kuri kaltinamajam jau buvo paskirta ir jos vykdymo metu jis padarė naują nusikalstamą veiką. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo elgesys rodo, kad švelnesnės bausmės skyrimas kaltinamajam nebus veiksmingas. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neatlikęs jam paskirtos bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos aplinkybes, bendrintina su 2023 m. sausio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie paskirtos bausmės pridedant 2023 m. sausio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalį – 3 mėnesius, ir skiriant galutinę bausmę - laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros vienuolikai mėnesių, įpareigojant kaltinamąjį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – mamą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šią programą išklausant per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas R. Č. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. gegužės 14 d. 21 val. 10 min. iki 2023 m. gegužės 15 d. 14 val. 55 min. (1 t., e. b. l. 66-67, 90-91) – viena para, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

R. Č. išaiškintina, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., e. b. l. 89) ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (1 t., e. b. l. 85) paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant R. Č. nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. Č. nuo 22 valandos iki 6 valandos būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2023 m. sausio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalimi, prie paskirtos bausmės pridedant trijų mėnesių dalį neatliktos bausmės ir paskirti R. Č. subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. Č. nuo 22 valandos iki 6 valandos būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu į R. Č. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gegužės 14 d. 21 val. 10 min. iki 2023 m. gegužės 15 d. 14 val. 55 min., t. y. vieną parą, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti R. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamajam R. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Vaiva Bėčienė