- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-03
- Bylos Nr.
- 1-294-351/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07957-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Kaltinamasis
- K. B.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. B. vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio: 2018 m., vasario 16 d., apie 3.39 val., Šilutės m., (duomenys neskelbtini)-iasis take, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,29 promilių etilo alkoholio).
Kaltinamoji K. B. visiškai prisipažino kalta ir paaiškino, kad 2018-02-16, apie 1.30 val., sugyventiniui A. Š. priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama blaivi atvyko pas savo draugę B., pas kurią buvo ir jos sugyventinis. Būdama pas draugę vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko kilo tarp jos ir sugyventinio bei draugės konfliktas, tuomet ji supykusi sėdo į automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)ir išvažiavo. Pavažiavusi apie 500 metrų atsidūrė griovyje, nes kelias buvo slidus. Išlipusi iš automobilio nematė, jog sugadino elektros stulpą. Žalą atlygino. Gailisi padariusi nusikaltimą.
Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos J. Š. 2018-02-16 tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog 2018-02-16, apie 3.39 val., Šilutės m., (duomenys neskelbtini)-iajame take, rastas apgadintas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išverstas elektros stulpas. K. B. prisipažino, jog būdama neblaivi padarė eismo įvykį. K. B. alkoholio matuokliu nustatytas 1,92 promilės girtumas (b.l. 1).
2018-02-16 įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 14-15) ir jo priedu – fotolentelėmis (b.l. 16-20) bei eismo įvykio vietos schema (b.l. 23-25) nustatyta, kad įvykio vieta – kelias, esantis Šilutės m., (duomenys neskelbtini)-iajame take, rstas išverstas elektros stulpas ir stovintis automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Iš 2018-03-26 vaizdo medžiagos nustatyta, kad K. B. pareigūnui prisipažino vairavusi automobilį esant slidžiai kelio dangai jo nesuvaldė ir atsitrenkė į stulpą bei automobiliu nepavykus išvažiuoti, išlipo iš automobilio ir nuėjo ieškoti pagalbos (b.l. 26-27).
Liudytojas A. Š., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2018-02-16 kartu su sugyventine K. B. svečiavosi pas draugus, kur visi vartojo alkoholį. Po kurio laiko su K. B. susipyko. Kada K. B. išvyko į namus jam priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – nematė ir nežinojo, nes ji apie tai niekam nesakė. Automobilio užvedimo rakteliai buvo pas K. B. (b. l. 37-39).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto 2018-02-27 išvados Nr. T-A 1845/2018(01) nustatyta, kad K. B. kraujyje, kuris paimtas 2018-02-16, 5 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,29 promilės etilo alkoholio (b. l. 32).
Kaltinamoji savo kaltės neneigia, o ir ištirti bei įvertinti byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina įvykio aplinkybes ir jos kaltę. Kaltinamosios veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 281 str. 7 d., nes ji vairavo kelių transporto priemonę, t.y. automobilį „Audi A6“, būdama neblaivi, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl laidavimo
Teisminio nagrinėjimo metu gautas S. G. prašymas (b.l. 134) atleisti kaltinamąją K. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti. S. G. sutinka būti kaltinamosios laiduotoja. Ji prašyme nurodė, kad K. B. yra jo gera draugė. Susitinka jie dažnai, viena kita pasitiki. Ji yra neteista, nebausta, dirba (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Darboviečių charakterizuojama kaip aktyvi, atsakinga ir patikima darbuotoja (b.l. 134, 143, 144).
BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad laiduotoja S. G. yra verta teismo pasitikėjimo. Ji dažnai bendraudama su kaltinamąja gali daryti teigiamą įtaką jai. Nustatyta, kad kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, darbdavio charakterizuojama kaip gera darbuotoja ( b.l. 138). K. B. augina du nepilnamečius vaikus. Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamoji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, o jos padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti K. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, ją perduodant laiduotojos S. G. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant vieneriems (1) metams ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kaltinamoji K. B. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jos kraujyje buvo nustatytas vidutinis girtumo (2,29 promilės) laipsnis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, bei atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, kaltinamajai skirtinos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 6 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant vienerių (1) metų šešerių (6) mėnesių terminą ir įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį skirtina minimali BK 71 straipsnyje nurodyta 5 MGL dydžio (250 Eur) įmoka į minėtą fondą, ją sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o vairuota transporto priemonė – automobilis atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2008-09-17 ir 2009-04-10 nutarimus).
Kasacinio teismo praktikoje dėl turto konfiskavimo taikymo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais (žr. pvz., Lietuvos A. T. 2018-01-09 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 ir Lietuvos A. T. 2018-01-16 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018) akcentuojama tai, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje ir šios baudžiamojo poveikio priemonės pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.
Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (žr. Lietuvos A. T. 2018-01-09 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 7 punktą).
Nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, kad K. B. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nuosirdžiai gailėjosi, darbdavio charakterizuojama teigiamai, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto teisinę prigimtį ir baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) paskirtį, teismas sprendžia, kad šiuo atveju minėta baudžiamojo poveikio priemonė, kaip neatitinkanti teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, netaikytina. Esant tokioms aplinkybėms Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro 2018-02-22 nutarimu (b.l. 46-47) taikytas laikinas A. Š. nuosavybės teisių į automobilį „Audi A6“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimas panaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus.
Kaltinamajai K. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00724681) paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos. Vairuotojo pažymėjimas saugojamas baudžiamojoje byloje nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 4d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,
nusprendė:
K. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu ją perduoti laiduotojos S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato vienerių (1) metų laidavimo laikotarpiui ir baudžiamąją bylą K. B. atžvilgiu nutraukti.
Išaiškinti jog, jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti S. G., kad laiduotojas, turi teisę atsisakyti laidavimo, šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Paskirti K. B. baudžiamojo poveikio priemonę-draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vienerius (1) metus šešis (6) mėnesius).
Paskirti K. B. baudžiamojo poveikio priemonę 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti, jog nurodyta įmoka turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro 2018-02-22 nutarimu paskirtą laikiną A. Š. nuosavybės teisių į automobilį “Audi A6 ” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendžiui įsiteisėjus K. B. paskirtas kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus K. B. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 00724681 perduoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.