Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs V. O. įgaliotojo atstovo H. Mackevičiaus skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009-06-22 nutarties, kuria atmestas V. O. įgaliotojo atstovo H. Mackevičiaus skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-05-11 nutarimo atmesti V. O. įgaliotojo atstovo H. Mackevičiaus skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-04-07 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Generalinio prokuroro pavaduotojo 2006-12-04 nutarimu, panaikinusiu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2006-08-19 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas J. J. atžvilgiu pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 2 d.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras S. Genys 2009-04-07 priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė ikiteisminį tyrimą J. J. atžvilgiu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių J. J. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 2 d., padarymo (BPK 212 str. 1 d. 2 p.). Nutarime nurodoma, kad pagal BK 145 str. 2 d. atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Terorizavimas gali pasireikšti šiomis veikomis: 1) grasinimas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą. Lyginant šias dvi veikas bei atsižvelgiant į psichinės prievartos sąvoką (psichinė prievarta - tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti (bauginant), kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės, psichinė prievarta pasireiškia kaip įvairaus turinio grasinimai) vertintina, kad antros veikos atveju, skirtingai nuo pirmos veikos atvejo, grasinimų turinys nėra apibrėžtas ir jį sudaro bet kokie grasinimai, kurių naudojamo pasekmė yra žmogaus įbauginimas. Taigi terorizavimo prasmė yra kaltininko siekis priversti tam tikrą asmenį jausti pastovų grėsmės (baimės) jausmą. Iš to seka, kad kaip ir antros veikos atveju, taip ir pirmos veikos atveju turi būti tam tikras grasinimų sistemiškumas, kurį sudaro grasinimų skaičius bei jų pavartojimo nuoseklumas laiko atžvilgiu. Įtariamajam J. J. buvo inkriminuoti šeši atvejai, kuomet jis, panaudojęs psichinę prievartą, terorizavo V. O.. Šių šešių atvejų visumą būtų galima laikyti kaip sistemingą žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą, jeigu ikiteisminio tyrimo metu, išnaudojus visas procesines galimybes, būtų surinkta pakankamai objektyvių duomenų dėl visų šešių atvejų pagrįstumo. Tuo tarpu dėl 2005-08-30 kavinėje „Eldorado“, dėl 2005 m. rugsėjo-lapkričio mėn. laikotarpiu, bei dėl 2006-06-29 Karklės k. Klaipėdos raj. J. J. psichinės prievartos panaudojimo V. O. atžvilgiu, išnaudojus visas procesines galimybes, nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad J. J. šiais atvejais iš tiesų naudojo psichinę prievartą. Kad šiais atvejais J. J. naudojo psichinę prievartą, parodo tik pati V. O., tuo tarpu įtariamasis J. J. tai neigia. Atsižvelgiant į tai, kad tarp nukentėjusiosios bei J. J. yra nesutarimų, vyksta skyrybų procesas, akivaizdu, kad tokiu atveju kilusi abejonė yra pagrista, ir išnaudojus visas procesines galimybes ji buvo nepaneigta. Ši abejonė yra vertinama įtariamojo naudai. Likusieji trys atvejai, kuomet buvo siunčiamos dvi SMS žinutės iš J. J. mobilaus ryšio telefono bei panaudotas fizinis smurtas V. O. atžvilgiu, neatitinka sistemiškumo bauginant asmenį kriterijaus dėl ilgo laiko tarpo tarp J. J. galimai panaudotos psichinės prievartos buvimo bei kiekio. Taigi ikiteisminio tyrimo metu, išnaudojus visas galimas procesines priemones, nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie pagristų J. J. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 2 d. padarymo. J. J. veiksmuose, kuomet jis galimai sugriebė V. J. už kaklo bei numetė ant žemės, yra įžvelgiami nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. požymiai. Taipogi J. J. veiksmuose, kuomet jis galimai 2006-06-29 išsiuntė SMS žinutę, yra įžvelgiami BK 155 str. numatytos veikos požymiai. Tačiau BPK 407 str. yra įtvirtinta nuostata, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. bei 155 str., ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus BPK 409 str. numatytus atvejus. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. bei 155 str., yra priskiriamos privataus kaltinimo bylų kategorijai. Tokiais atvejais skundą teismui paduoda ir kaltinimą palaiko pats nukentėjusysis. Šiuo atveju pagrindų pereiti iš privataus kaltinimo į valstybinį kaltinimą, kurie yra numatyti BPK 409 str., nenustatyta, t. y. minėtos galimai J. J. padarytos nusikalstamos veikos neturi visuomeninės reikšmės ir jomis nebuvo padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negalėtų ginti savo interesų. BPK 417 str. yra nurodoma, kad jeigu ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad įtariamojo veika turi BPK 407 str. numatytų nusikalstamų veikų požymių, tai toks ikiteisminis tyrimas turi būti nutrauktas, išaiškinant nukentėjusiesiems, kad jie turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Šį prokuroro nutarimą V. O. įgaliotasis atstovas apskundė aukštesniajam prokurorui.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Ančiukaitis 2009-05-11 nutarimu atmetė V. O. įgaliotojo atstovo skundą dėl 2009-04-07 prokuroro nutarimo. Nutarime nurodoma, kad išanalizavus ikiteisminio tyrimo medžiagą nustatyta, kad įtariamajam J. J. buvo inkriminuoti šeši atvejai, kada jis, panaudojęs psichinę prievartą, terorizavo V. O.. Šių atvejų visumą būtų galima laikyti kaip sistemingą žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta objektyvių duomenų dėl visų šešių atvejų pagrįstumo. Dėl 2005-08-30 kavinėje „Eldorado“, 2005 m. rugsėjo-lapkričio mėn. laikotarpiu ir 2006-06-29 Karklės k. Klaipėdos raj. J. J. psichinės prievartos panaudojimo V. O. atžvilgiu parodo tik pati pareiškėja, tačiau įtariamasis paneigė tai. Ikiteisminio tyrimo metu, panaudojus visas galimybes, nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų paneigti abejonę, atsiradusią tarp nukentėjusiosios ir įtariamojo parodymų. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, kiekviena abejonė vertinama įtariamojo naudai. Kiti atvejai, kuomet buvo siunčiamos dvi SMS žinutės iš J. J. mobilaus ryšio telefono bei panaudotas fizinis smurtas V. O. atžvilgiu, neatitinka sistemiškumo bauginant asmenį kriterijaus dėl ilgo laiko tarpo tarp J. J. galimai pavartotos psichinės prievartos buvimo ir kiekio. Terorizavimo prasmė yra kaltininko siekis priversti tam tikrą asmenį jausti pastovų grėsmės (baimės) jausmą. Turi būti grasinimų sistemiškumas, kurį sudaro grasinimų skaičius bei jų pavartojimo nuoseklumas laiko atžvilgiu. Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Iš surinktos medžiagos matyti, kad tokiu rezultatu šiuo atveju negali būti užbaigtas baudžiamasis procesas. Todėl tenkinti skundą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo nėra pagrindo. Iš surinktų ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad J. J. veikoje galimai yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. bei 155 str. požymiai. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 407 str. šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Šį Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimą V. O. įgaliotasis atstovas apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Kretingos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2009-06-22 nutartimi V. O. įgaliotojo atstovo skundą atmetė. Nutartyje nurodoma, kad BK 145 str. 2 d. dispozicija numato baudžiamąją atsakomybę už žmogaus terorizavimą, pasireiškiantį grasinimu susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingu bauginimu naudojant psichinę prievartą. Skundžiamuose nutarimuose yra tinkamai padaryta išvada dėl J. J. veiksmų, teisingai įvertintas sistemiškumo bauginant asmenį nebuvimas (dėl ilgo laiko tarpo tarp J. J. galimai pavartotos psichinės prievartos buvimo ir kiekio). Prokuroras S. Genys nutarime padarė teisingą išvadą, kad terorizavimo prasmė yra kaltininko siekis priversti tam tikrą asmenį jausti pastovų grėsmės (baimės) jausmą - turi būti tam tikras grasinimų sistemiškumas. Atlikus ikiteisminį tyrimą, prokurorai, įvertinę visą surinktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, padarė išvadą, kad nėra tokių duomenų, kurie panaikintų abejones, esančias įtariamojo ir nukentėjusiosios parodymuose ir šias aplinkybes, remdamiesi nekaltumo prezumpcijos principu, vertino įtariamojo naudai. Advokato H. Mackevičiaus skunde nenurodyti konkretūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurie galėtų patvirtinti vienas ar kitas tyrimui reikšmingas aplinkybes, apsiribota tik formaliu prašymu atnaujinti tyrimą. Tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Ančiukaitis pareiškėjo skundo iš esmės nesprendė, o pakartojo prokuroro S. Genio nutarime išdėstytus motyvus ir nepasisakė dėl skunde nurodomų aplinkybių ir argumentų bei nepasisakė dėl J. J. nusikalstamos veikos visuomeninės reikšmės vertintina, kad prokuroras V. Ančiukaitis, išnagrinėjęs skundą ir palikęs nepakeistą prokuroro S. Genio nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, tokiu būdu sutiko su visais 2009-04-07 nutarime išdėstytais motyvais, todėl 2009-05-11 prokuroro nutarimas atitinka BPK 30 str. nustatytus reikalavimus. Teismas sutinka su prokurorų padaryta išvada, kad minėtos galimai J. J. padarytos nusikalstamos veikos, atitinkančios BK 140 str. 1 d. bei 155 str. numatytų nusikalstamų veikų požymius, neturi visuomeninės reikšmės. Ikiteisminio tyrimo metu visos esminės įvykio aplinkybės yra ištirtos, ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai, naikinti skundžiamus prokurorų nutarimus nėra pagrindo.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2009-05-11 nutarime pripažįstama, kad įtariamajam J. J. inkriminuoti šeši atvejai, kada jis, panaudojęs psichinę prievartą, terorizavo V. J., gali būti laikomi sistemingu žmogaus bauginimu naudojant psichinę prievartą, tačiau, pasak prokurorų, „kad 2005-08-30 kavinėje „Eldorado“, dėl 2005 m. rugsėjo-lapkričio mėn. laikotarpiu ir dėl 2006-06-29 Karklės k. Klaipėdos raj. J. J. psichinės prievartos panaudojimo V. O. atžvilgiu parodo pati nukentėjusioji, tačiau įtariamasis paneigė tai“. Tačiau apie J. J. smurtavimą nukentėjusiosios atžvilgiu kalba ne tik pati nukentėjusioji, bet ir liudytoja V. V., kuri ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad J. J. pastoviai žemindavo nukentėjusiąją, o 2006-06-29 panaudojo nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą. Netikėti šios liudytojos parodymais nėra pagrindo. Taigi iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų galima daryti pagrįstą išvadą, kad J. J. nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo tiek sistemingus bauginimus, tiek grasinimą atlikti nukentėjusiosios atžvilgiu pavojingą sveikatai ar gyvybei veiką. Kaip minėta, asmeniui, atlikusiam bet kuriuos iš šių veiksmų, galima inkriminuoti BK 145 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Skundžiamoje nutartyje dėl J. J. nusikalstamos veikos visuomeninės reikšmės (V. O. J. J. nusikalstamų veikų atlikimo metu buvo bei šiuo metu yra Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja, todėl bet kokie grasinimai jos atžvilgiu pažeidžia Konstitucijos 114 str. 1 d., Teismų įstatymo 3 str. 3 d. garantuojamą teisėjų nepriklausomumą) nurodė tik tiek, kad prokuroras S. Genys nutarime pasisakė, kad dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d., 155 str., pagrindų, numatytų 409 str. pereiti iš privataus kaltinimo į valstybinį kaltinimą, nenustatyta. Tuo tarpu teismas, nagrinėdamas skundą, privalo nustatyti, ar prokuroro veiksmai atitinka BPK reikalavimus. Šiuo atveju teismas tik konstatavo, jog prokuroras nenustatė pagrindo pereiti iš privataus kaltinimo į valstybinį, tačiau visiškai nevertino, ar prokuroro veiksmai atitinka BPK nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad dėl J. J. veiksmų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, o ne nagrinėjama baudžiamoji byla privataus kaltinimo tvarka, todėl nesuprantama, kodėl teismas 2009-06-22 nutartyje kalba apie pagrindo pereiti iš privataus kaltinimo į valstybinį kaltinimą nebuvimą.

Skundžiamoje nutartyje, atsakydamas į skundo argumentus, jog Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-05-11 nutarimas nepagrįstas ir dėl BPK 30 str., 216 str. 1 d. nuostatų pažeidimo, kadangi šiame nutarime iš esmės atkartojami Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2009-04-07 nutarimo motyvai ir visiškai nepasisakoma dėl daugumos skunde nurodomų aplinkybių ir argumentų, nuro­dė, kad „teismas daro išvadą, kad prokuroras V. Ančiukaitis, išnagrinėjęs skundą ir palikęs nepakeistą prokuro­ro S. Genio nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, tokiu būdu sutiko su visais 2009-04-07 nutarime išdėstytais motyvais, todėl 2009-05-11 prokuroro nutarimas atitinka BPK 30 str. nustatytus reikalavimus“. Toks teismo teiginys nepagrįstas. BPK 30 str. nustato, kad nutarimas yra nusikalstamą veiką tiriančio ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro motyvuotas dokumentas, išskyrus kaltinamąjį aktą. BPK 216 str. 1 d. nustato, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstoma nusikalstamos veikos esmė, tyrimo nutraukimo pagrindai ir motyvai. Prokuroro nutarimas, kuriuo atmetamas skundas dėl nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, taip pat turi atitikti BPK 216 str. 1 d. nustatytus reikalavimus. Asmeniui, nesutinkančiam su prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, BPK 214 str. 4 d. garantuoja teisę pateikti skundą dėl šio nutarimo ir išdėstyti nesutikimo su nutarimu motyvus. Proceso dalyvis, nesutinkantis su prokuroro nutarimu ir skunde išdėstęs šio nesutikimo motyvus, turi pagrįstą teisę tikėtis, kad į jo skunde išdėstytus motyvus bus tinkamai atsakyta. Taigi prokuroras, sutinkantis su žemesnės pakopos prokuroro nutarimo motyvais, savo nutarimą vis vien privalo motyvuoti, kadangi priešingu atveju netektų prasmės reikalavimas motyvuoti nutarimus - atsakant į bet kurio skundo motyvus būtų galima nurodyti, jog sutinkama su ankstesnio nutarimo motyvais. Motyvuotumo prasme BPK nuostatų neatitinka ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-06-22 nutartis, kadangi šioje nutartyje tik atkartojami Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-04-07 ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-05-11 nutarimo argumentai, tačiau visiškai nepasisakoma dėl galimybės kvalifikuoti J. J. veiksmus pagal BK 145 str. 2 d. ir nesant sistemiškumo požymio, padarytų veikų visuomeninės reikšmės, ikiteisminio tyrimo metu gautų liudytojų parodymų neįvertinimo.

Nepagrįsti ir nutarties teiginiai, jog skunduose dėl prokuratūros nutarimų nenurodomi konkretūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, kuriuos reikėtų atlikti. Pagal BPK 164 str. 1 d. ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, todėl dėl konkrečių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo ar neatlikimo sprendžia ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, o ne nukentėjusysis ar jo atstovas. Nukentėjusysis, nors ir nesutikdamas su prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, neprivalo atlikti veiksmų, priskirtų išimtinei ikiteisminio tyrimo įstaigų ir prokuratūros kompetencijai. Tuo būdu akivaizdu, jog Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-04-07, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-05-11 nutarimai bei Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-06-22 nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.

Teismo posėdyje V. O. įgaliotasis atstovas adv. H. Mackevičius prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga matyti, kad tarp V. O. ir J. J. jau eilę metų yra susiklostę atvirai priešiški asmeniniai tarpusavio santykiai, didele dalimi sąlygoti ir turtiniais nesutarimais, po santuokinių ryšių pasibaigimo dalijantis šeimos turtą. Akivaizdu, jog dėl nurodytų aplinkybių besąlygiškai tikėti konfliktuojačių šalių parodymais, kuriais jos grindžia tarpusavio kaltinimus, negalima. V. O. ir J. J. parodymai vertintini atsižvelgiant visų pirma į tai, kiek juos patvirtina ar paneigia kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Kaip matyti iš liudytojos V. V. parodymų, ji yra V. O. draugė ir tolima giminaitė. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys iki galo nepaneigia įtariamojo J. J. iškeltos versijos, jog V. V., dėl nurodytų priežasčių būdama suinteresuota bylos baigtimi V. O. naudai ir galimai jos įtakota, galėjo jį apkalbėti. Todėl aukštesnysis teismas visiškai sutinka su prokurorų išvadomis, jog ikiteisminio tyrimo metu, išnaudojus tam visas galimybes, nebuvo surinkta pakankamai duomenų, galinčių pagrįsti J. J. kaltę dėl tų nusikalstamų veikų, duomenys apie kurias nurodomi išimtinai tik liudytojų V. O. ir V. V. parodymuose, nepatvirtintuose jokiais kitais bylos duomenimis.

Įtariamasis J. J. neneigia 2005-08-30 siuntęs V. O. SMS žinutę, vienok aukštesnysis teismas šios žinutės turinyje neįžvelgia grasinimų atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus ar tikslo kokiu nors kitu būdu įbauginti V. O.. Todėl, aukštesniojo teismo nuomone, šios SMS žinutės siuntimas neatitinka nei vienos iš BK 145 str. dispozicijoje numatytų nusikalstamų veikų požymių.

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų, kurie galėtų paneigti įtariamojo versiją, jog 2006-06-29, besikraustydamas iš buvusių namų, kuriuos užėmė V. O., jis paliko savo mobilaus ryšio telefoną, todėl nurodytu laiku 2006-06-29 jis niekaip negalėjo išsiųti V. O. SMS žinutės iš savo mobilaus ryšio telefono.

Ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus duomenų apie kokius nors kitus nusikalstamus J. J. veiksmus, prokurorai padarė pagrįstą išvadą, jog galimas J. J. fizinio smurto panaudojimo prieš V. O. atvejis atitinka BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius, ir pasiūlė V. O. savo interesus ginti privataus kaltinimo tvarka.

Kaip jau minėta, V. O. ir J. J. tarpusavio nesutarimai yra susiję su jų turtiniais ir buvusiais šeiminiais, t. y. savo esme civilinio teisinio pobūdžio santykiais, o ne su V. O. užimamomis teisėjos pareigomis. Todėl negalima sutikti su skundo argumentais, jog J. J. galimai padarytos nusikalstamos veikos, patenkančios į BPK 407 str. nurodytą privataus kaltinimo bylų sąrašą, vien dėl V. O. užimamų pareigų turi visuomeninę reikšmę, dėl ko prokuroras privalėtų pradėti baudžiamąjį procesą.

Negalima sutikti ir su skundo argumentais, jog Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-05-11 nutarime nėra motyvacijos, kuria remiantis, atmetamas skundas dėl žemesniojo prokuroro nutarimo. Priešingai, minimame nutarime yra išdėstytos išvados, kurias padarė skundą nagrinėjęs aukštesnysis prokuroras, išanalizavęs ikiteisminio tyrimo mežiagą. Aplinkybė, jog aukštesniojo prokuroro nutarimo išvados iš esmės patvirtina žemesniojo prokuroro nutarimo išvadas, pati savaime neduoda pagrindo teigti, kad aukštesnysis prokuroras pats betarpiškai nepadarė išvadų nagrinėjamu klausimu, o tik atkartojo žemesniojo prokuroro išvadas. Pažymėtina ir tai, jog įstatymas nereikalauja iš skundą nagrinėjančio subjekto išsamiai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą – akivaizdu, jog motyvuoti atsakymai, pakankami nagrinėjamam klausimui išspręsti iš esmės, turi būti pateikti tik dėl esminių skundo argumentų.

Reziumuodamas išdėstytą aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, jog J. J. būtų padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios turėtų būti atliekamas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo medžiaga neduoda pakankamo pagrindo manyti, kad tokių duomenų galėtų būti surinkta, jeigu ikiteisminis tyrimas būtų toliau tęsiamas. Taipogi nenustatyta, jog J. J. galimai padarytos privataus kaltinimo veikos turėtų visuomeninę reikšmę, dėl ko šių veikų aiškinimuisi būtų reikalinga atlikti ikiteisminį tyrimą. Todėl naikinti ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. O. įgaliotojo atstovo H. Mackevičiaus skundą atmesti, ir palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009-06-22 nutartį.

Nutartis neskundžiama.