- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-21
- Bylos Nr.
- eI1-8645-644/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02319-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Audrius Grauželis (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017-09-19 Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje pareiškėjas buvo sunkiai sužalotas. Paaiškino, kad pareigūnai 2017-09-19 neblaivų pareiškėją sulaikė gyvenamojoje patalpoje ir nuvedė į testų atlikimo patalpas, kur jam buvo nustatytas 2 prom. girtumas. Testų atlikimo patalpoje, kilus konfliktui tarp pareiškėjo ir pareigūnų, prieš pareiškėją buvo panaudotos spec. priemonės. Vėliau pareiškėjas buvo išvežtas į Vilkaviškio ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sumušimas. Operacijos metu pareiškėjui buvo pašalintas dešinysis kiaušelis. Pagal specialisto išvadą, šis sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Konkrečių aplinkybių, prie kurių buvo padarytas sužalojimas, pareiškėjas neprisimena, nes buvo neblaivus.
Dėl pareiškėjo sužalojimo Kalėjimų departamento imuniteto skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00001-18 dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2019-04-09 nutarimu šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, kurie pagrįstų, kad buvo padaryta BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika. Likusioje dalyje ikiteisminis tyrimas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2019-07-03 nutarimu buvo sustabdytas, nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens. Dėl sveikatos sužalojimo, sukelto didelio fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinio sukrėtimo, orumo pažeminimo, bendravimo galimybių sumažėjimo, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 50 000 Eur suma.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad 2017-09-19 apie 02.25 val., pareigūnai kameroje pastebėjo apsvaigusį pareiškėją. Pareiškėjas buvo nuvestas pasitikrinti apsvaigimą ir alkoholio matuoklis parodė 2,10 prom. alkoholio koncentraciją iškvėptame ore. Pareiškėjui nurodžius pasirašyti ant neblaivumo nustatymo akto, šis paėmęs rašymo priemonę smeigė ją į stalą. Pareiškėjui nurodžius nusiraminti, šis nurodymų nevykdė bei agresyviai nusiteikęs nuo rašomojo stalo čiupo pirštų antspaudų nuėmimo įrenginį ir grasino jį sudaužyti. Prieš pareiškėją buvo panaudota fizinė prievarta pargriaunant jį ant žemės, užlaužiant rankas už nugaros bei uždedant antrankius. Po šio incidento, pareiškėjas buvo nuvestas į laikino sulaikymo kamerą, kurioje siautėjo daužydamas kojomis kameros grindis ir sienas. Pareigūnų panaudotos specialiosios priemonės, prieš agresyviai nusiteikusį pareiškėją, negalėjo sukelti tokių padarinių, kokius savo skunde įvardina pareiškėjas. Akivaizdu, jog pareiškėjo patirtos sveikatos problemos nebuvo įtakotos Marijampolės pataisos namų pareigūnų. Pareiškėjas skunde nurodytas sveikatos problemas patyrė 2017 m., tačiau į teismą kreipėsi tik praėjus trejiems metams. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje pareiškėją sužalojus.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Tam, kad būtų konstatuotas atsakovės veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog Marijampolės pataisos namai (pareigūnai) neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog nuteistasis A. B. 2017-09-19 Marijampolės pataisos namuose buvo sužalotas, nėra. A. B. nustatytos (duomenys neskelbtini). Pagal patikslintą specialisto išvadą A. B. nustatytas (duomenys neskelbtini) sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.
Bylos duomenys, t. y. Marijampolės PN pareigūnų tarnybiniai pranešimai, 2017-09-25 Marijampolės PN direktoriaus nutarimas Nr. 5/48-829 dėl nuteistojo nubaudimo, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2019-04-09 nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo patvirtina, kad 2017-09-19 Marijampolės PN kameroje Nr. 519 pareigūnai R. B. ir D. B. pastebėjo neblaivius nuteistuosius A. B. ir E. B.. Nuteistasis E. B. buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą, o A. B. – į testų atlikimo patalpą. Pareigūnai alkotesteriu A. B. nustatė 2,1 prom. alkoholio koncentraciją iškvėptame ore. Pareiškėjui davus pasirašyti ant neblaivumo nustatymo akto, pastarasis nurodymų nevykdė ir elgėsi agresyviai. A. B. paėmęs rašymo priemonę smeigė ją į stalą, grasino. Nuteistojo atžvilgiu pareigūnai panaudojo specialias priemones, t. y. kovinių imtynių veiksmus ir uždėjo antrankius. Nuvestas į laikinojo sulaikymo kamerą, A. B. vėl elgėsi agresyviai, daužė kameros duris ir sienas. Pareigūnai A. B. pargriovė ant žemės ir dar kartą antrankiais surakino rankas už nugaros. Pareiškėjas buvo nuvestas į Sveikatos priežiūros tarnybą apžiūrai, skundėsi skausmu kirkšnies srityje, jam buvo išduoti vaistai. Vėliau pareiškėjas dar kartą buvo apžiūrėtas gydytojo dėl skausmo ir tinimo (duomenys neskelbtini) ir išvežtas į Vilkaviškio ligoninę. Vilkaviškio ligoninėje pareiškėjui buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), atlikta operacija.
Byloje nustatyta, kad 2019-07-19 Kalėjimų departamento imuniteto skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00001-18 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2019-04-09 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos veiklos (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi) buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad buvo padaryta nusikalstama veika, t. y., kad prieš pareiškėją buvo smurtaujama. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro 2019-07-03 nutarimu kitoje dalyje ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas nenustačius nusikalstamą veiką padariusių asmenų.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) (redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-09-01) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.
BVK 121, 122, 123 straipsniuose nustatytais pagrindais ir tvarka pataisos įstaigose gali būti panaudotos specialiosios priemonės: antrankiai, tramdomieji marškiniai ar surišimo priemonės, elektroimpulsiniai prietaisai, lazdos, koviniai imtynių veiksmai, dujos, vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys, šarvuočiai ir kita technika. BVK 120 straipsnyje nurodyta, jog specialiosios priemonės naudojamos atsižvelgiant į teisėtvarkos pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir konkrečias aplinkybes bei situaciją. Naudodami specialiąsias priemones, pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių; prieš naudojant specialiąsias priemones, jei leidžia aplinkybės, asmenys, prieš kuriuos jos bus panaudotos, įspėjami; specialiųjų priemonių naudojimas privalo būti nutrauktas, kai išnyksta jų panaudojimo pagrindai. Panaudojęs specialiąsias priemones, pareigūnas privalo suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą, jei tai būtina; apie specialiųjų priemonių panaudojimo atvejį, jei dėl to padaryta asmens kūno sužalojimų, nedelsiant pranešama prokurorui ir atliekamas tarnybinis patikrinimas. Pareigūnai gali panaudoti prieš nuteistuosius spec. priemones šiais atvejais: 1) kai reikia apginti pataisos įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei ar sveikatai, taip pat vaduoti įkaitus; 2) kai reikia sulaikyti teisėtvarkos pažeidimą padariusį nuteistąjį, kuris nevykdo pataisos įstaigos darbuotojo reikalavimų ar priešinasi jėga; 3) kai reikia atremti saugomų objektų bei transporto priemonių užpuolimą; 4) kai prasideda riaušės ar grupiniai tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys pataisos įstaigos vidaus tvarką. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, antrankiai arba tramdomieji marškiniai ar surišimo priemonės naudojami šiomis aplinkybėmis: 1) kai nuteistasis siautėja, – iki nusiraminimo; 2) kai nuteistasis atsisako konvojavimo, sekti į kamerų tipo patalpas, – konvojavimo arba palydos metu; 3) kai nuteistasis bando žudytis ar susižaloti; 4) konvojuojant nuteistąjį specialiai neįrengtomis transporto priemonėmis; 5) konvojuojant sulaikytą pabėgusį nuteistąjį.
Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Marijampolės PN pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu elgėsi netinkamai (smurtavo). Kaip minėta, įsiteisėjusiu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2019-04-09 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl pareigūnų R. B. ir D. B. piktnaudžiavimo tarnyba buvo nutrauktas, nenustačius, kad pareigūnai sudavė smūgius nuteistajam A. B.. Minėtu nutarimu taip pat konstatuota, kad spec. priemonės, t. y. kovos imtynių veiksmai bei antrankiai, prieš pareiškėją buvo pavartotos teisėtai, o pareiškėjo patirtų sužalojimų mechanizmas nenustatytas. Konkrečių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas buvo sužalotas dėl Marijampolės PN (pareigūnų) galimai neteisėtų veiksmų, byloje nėra. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjo nurodyti fiziniai sužalojimai galėjo atsirasti ir dėl paties pareiškėjo netinkamo elgesio, nes kaip minėta, 2017-07-19 apsvaigęs nuo alkoholio pats pareiškėjas elgėsi agresyviai (grasino, rašymo priemonę smeigė ją į stalą, daužė kameros duris ir sienas ir pan.). Iš esmės, nei pareiškėjas skunde, nei atstovė teismo posėdžio metu nenurodė konkrečių Marijampolės PN (pareigūnų) veiksmų (neveikimo), dėl kurių pareiškėjui kilo prašoma priteisti neturtinė žala. Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjas savo sužalojimo aplinkybių neatsimena, tik pažymi, kad ryte pajuto stiprų skausmą (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo išvežtas į ligoninę. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė atsakovo Marijampolės PN (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas skundo reikalavimo dėl žalos atlyginimo nekildino iš to, kad nuteistieji, tame tarpe ir pats pareiškėjas, 2017-07-19 pataisos namuose girtavo, ko pasėkoje pareiškėjas buvo sužalotas, todėl šios aplinkybės plačiau neaptariamos ir neanalizuojamos, kadangi išeina už ginčo ribų.
Kaip jau buvo minėta, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nagrinėjamu atveju nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų - Marijampolės PN (pareigūnų) neteisėtų veiksmų, iš kurių pareiškėjas kildina jam padarytą neturtinę žalą, neatsiranda ir atsakovės viešoji atsakomybė, dėl to nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Likusieji bylos proceso šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.