- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-13
- Bylos Nr.
- 2-174/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Gintaras Pečiulis (pran.), Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės
- Kategorijos
- 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Pečiulio (pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (ieškovo) A. (E. ) Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-272-40/2005 pagal ieškovo A. (E. ) Č. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. (E. ) Č. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 20 000 Lt moralinės (neturtinės) žalos atlyginimą už neteisėtą laikymą įkalinimo įstaigoje nuo 1995 m. liepos 3 d. iki 1995 m. rugsėjo 5 d. bei 21 691 Lt atlyginimą turtinės žalos, kuri atsirado jo suėmimo metu įvykdžius vagystę iš jo buto.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2002 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovo A. (E. ) Č. ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš Lietuvos valstybės 1 000 Lt moralinės (neturtinės) žalos atlyginimą, o likusią ieškinio dalį atmetė.
Lietuvos apeliacinis teismas 2003 m. vasario 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2002 m. lapkričio 14 d. sprendimą pakeitė – panaikino sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo A. (E. ) Č. ieškinio reikalavimas dėl 21 691 Lt turtinės žalos atlyginimo ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Vilniaus apygardos teismas iš naujo nagrinėdamas ieškovo A. (E. ) Č. ieškinio reikalavimą dėl 21 691 Lt turtinės žalos atlyginimo 2005 m. vasario 28 d. sprendimu šį ieškinio reikalavimą atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendimą panaikino – ieškovo A. (E. ) Č. ieškinio reikalavimą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo Lietuvos valstybės 9 756 Lt turtinės žalos atlyginimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 15 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Lietuvos apeliacinis teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą 2006 m. birželio 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. sausio 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartį paliko nepakeistus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas (ieškovas) A. (E. ) Č. Vilniaus apygardos teismui pateikė 2008 m. sausio 2 d. prašymą, kuriuo prašė : 1) atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės už neteisėtą 63 dienų kalinimą nuo 1995 m. liepos 3 d. iki 1995 m. rugsėjo 5 d. 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2002 m. lapkričio 14 d. sprendimu už neteisėtą pareiškėjo (ieškovo) 63 dienų trukmės įkalinimą iš atsakovo priteisė 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo įsitikinimu, ši suma yra labai nedidelė vertinant patirtus išgyvenimus dėl neteisėto įkalinimo. Teismas šią sumą priteisė vadovaudamasis tuo metu galiojusiu įstatymu, nustatančiu, jog maksimali moralinės žalos atlyginimo suma yra 10 000 Lt. Pareiškėjas 2007 m. rugsėjo mėnesį sužinojo, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarė, jog iki 2002 metų galiojęs įstatymas dėl kompensacijos už padarytą moralinę žalą prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o moralinės žalos atlyginimo dydis, nustatytas iki 2002 metų galiojusiame CK, negali būti ribojamas įstatymu. Konstitucinio Teismo procesinis sprendimas laiko atžvilgiu galioja ir į priekį, ir atgal. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis yra ilgai kalinamas, todėl neturėjo galimybės anksčiau sužinoti apie šį Konstitucinio Teismo nutarimą. Pareiškėjo įsitikinimu, tokiu būdu atsirado teisinis pagrindas prašyti teismą įpareigoti atsakovą atlyginti atsakovo atstovų veiksmais padarytą žalą adekvačiai padarytos žalos pasekmėms.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo (ieškovo) A. (E. ) Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje.
Nutartyje nurodyta, kad pareiškėjas (ieškovas) A. E. Č. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal jo ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo, kurioje teismo 2002 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovui iš atsakovo buvo priteista 1 000 Lt moralinės (neturtinės) žalos atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Šalies argumentai
Nutartyje rašoma, kad ieškovas A. E. Č. 2001 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos valstybei, prašydamas atlyginti moralinę (neturtinę) ir turtinę žalą. Vilniaus apygardos teismas 2002 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš Lietuvos valstybės 1 000 Lt moralinės (neturtinės) žalos atlyginimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2003 m. vasario 25 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2002 m. lapkričio 14 d. sprendimą – panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl 21 691 Lt turtinės žalos atlyginimo, ir šią dalį perdavė iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas iš naujo išnagrinėjęs ieškovo ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 2005 m. vasario 28 d. sprendimu jį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendimą panaikino, o ieškovo ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl turtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 9 756 Lt turtinės žalos atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 15 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. birželio 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. sausio 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartį paliko nepakeistus.
Skundžiamoje nutartyje akcentuota, kad ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl šio ieškinio buvo peržiūrėtas tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka ir yra galutinis. Vilniaus apygardos teismo 2002 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovui A. E. Č. nebuvo priteista 1 000 Lt moralinės (neturtinės) žalos atlyginimo, todėl aplinkybės, kurias ieškovas įvardina kaip pagrindą procesui atnaujinti, nėra susijusios su teismo priimtu sprendimu. Pareiškėjo (ieškovo) A. E. Č. prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka nei faktinių bylos aplinkybių, nei įstatymo nustatytų reikalavimų, jis yra klaidingas, todėl nenagrinėtinas teisme. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pareiškėjo (ieškovo) A. E. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 370 str. 1 d).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas (ieškovas) A. (E. ) Č. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 22 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo spręsti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais :
1. Pareiškėjas (ieškovas) gavo ne skundžiamą teismo nutartį, o tik nutarties faksogramą iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų. Pareiškėjas (ieškovas) negavo teismo nutarties su visais rekvizitais ir dokumentais, nurodytais teismo lydraštyje.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjui (ieškovui) nebuvo priteistas 1 000 Lt moralinės (neturtinės) žalos atlyginimas. Vilniaus apygardos teismas 2002 m. lapkričio 14 d. sprendimu priteisė ieškovui 1 000 Lt moralinei (neturtinei) žalai už neteisėtą 63 dienų įkalinimą atlyginti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, vykdydama teismo sprendimą, 2003 metais į ieškovo sąskaitą pervedė 1 000 Lt. Minėtas teismo sprendimas nebuvo panaikintas apeliacine tvarka.
Pareiškėjas (ieškovas) prašo skundą nagrinėti jam dalyvaujant teismo posėdyje. Pareiškėjas (ieškovas) taip pat prašo iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išreikalauti dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, kad jam buvo pervesta 1 000 Lt suma pagal Vilniaus apygardos teismo 2002 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį dėl moralinės (neturtinės) žalos atlyginimo.
CPK 336 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka dalyvaujant pareiškėjui A. E. Č. . Procesiniam sprendimui (nutarčiai) pagal paduotą atskirąjį skundą priimti pakanka byloje esančių duomenų, taip pat skundo pagrindą sudarančių argumentų, todėl žodinis skundo nagrinėjimo procesas ir pareiškėjo dalyvavimas jame nėra būtini. Be to, bylos medžiaga iš esmės patvirtina apelianto motyvus dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo priteisti ieškovui 1000 Lt moralinės (neturtinės) žalos atlyginimą fakto, todėl nėra tikslinga tenkinti pareiškėjo prašymo išreikalauti iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos papildomus dokumentus, patvirtinančius priteistos sumos pervedimą į ieškovo sąskaitą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo (ieškovo) prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Apeliacijos dalykas yra apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Iš bylos medžiagos matyti (t. 4, b. l. 180-182), kad pareiškėjui skundžiamos nutarties nuorašas buvo siunčiamas CPK 126 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvykdė įstatymo nustatytą pareigą išsiųsti nutarties nuorašą pareiškėjui (CPK 292 str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas išreiškia pagrindinę teismo funkciją - teisingai išspręsti teisinį ginčą. Esminė šio konstitucinio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga yra objektyvus bylos aplinkybių nustatymas ir ištyrimas bei tinkamas teisės normų pritaikymas. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą ir pastovumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių arba faktinių aplinkybių, turinčių ar galinčių turėti įtaką teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Šiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą - ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Proceso atnaujinimo instituto tikslas - išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Proceso atnaujinimas - tai ypatinga įsiteisėjusių teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kuria siekiama užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių.
Procesas gali būti atnaujintas civilinėse bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) (CPK 365 str. 1 d.). Prašymui atnaujinti procesą, be bendrųjų ieškinio turiniui keliamų reikalavimų (CPK 111, 135 str.), taikomi papildomi reikalavimai, nustatyti CPK 369 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia terminų prašymui paduoti skaičiavimą, nurodyti bent vieną įstatyme įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, taip pat pateikti dokumentus dėl žyminio mokesčio už tokio prašymo padavimą sumokėjimą. Teismas sprendžia prašymo priėmimo klausimą, patikrindamas, ar prašymas atitinka CPK 111, 135 bei 369 straipsniuose nustatytus šio procesinio dokumento turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas nutartimi išsprendžia procesinio dokumento trūkumų šalinimo klausimą (CPK 115 str. 1 d., 370 str. 1 d.). Teismas atsisako priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, jeigu šis neatitinka CPK 370 straipsnio 1 dalies, 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 8 punktų reikalavimų.
Teismas, priėmęs prašymą atnaujinti procesą ir paskyręs tokį prašymą nagrinėti teisminiame posėdyje, turi patikrinti, ar prašymas yra paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir ar jis pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Tik šioje stadijoje sprendžiama, ar kuris nors proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, tiriami ir vertinami su tuo susiję įrodymai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas A. (E. ) Č. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 20 000 Lt moralinės (neturtinės) žalos atlyginimą už neteisėtą laikymą įkalinimo įstaigoje bei 21 691 Lt turtinės žalos atlyginimą, kuri atsirado jo suėmimo metu įvykdžius vagystę iš jo buto (t. 1, b. l. 106). Vilniaus apygardos teismas 2002 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovo A. (E. ) Č. ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš Lietuvos valstybės 1 000 Lt moralinės (neturtinės) žalos atlyginimą, o likusią ieškinio dalį, t. y. ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė visiškai (t. 1, b. l. 145-147). Lietuvos apeliacinis teismas 2003 m. vasario 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2002 m. lapkričio 14 d. sprendimą pakeitė – panaikino sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo A. (E. ) Č. ieškinio reikalavimas dėl 21 691 Lt turtinės žalos atlyginimo ir šią dalį perdavė iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 191-194). Taigi teismų procesinių sprendimų turinys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2002 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalis, kuria ieškovo A. (E. ) Č. reikalavimas dėl moralinės (neturtinės) žalos atlyginimo buvo patenkintas iš dalies ir jam priteista 1 000 Lt moralinės (neturtinės) žalos atlyginimo, įsiteisėjo 2003 m. vasario 25 d. Tolesnis teisminis procesas byloje vyko tik dėl ieškovo reikalavimo priteisti 21 691 Lt turtinės žalos atlyginimą. Ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo vėlesniais teismų procesiniais sprendimais buvo atmestas (t. 3, b. l. 189-192, t. 4, b. l. 52-59, 103-109, 126-130, 171-173). Pareiškėjas (ieškovas) A. (E. ) Č. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, bei priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės už neteisėtą 63 dienų kalinimą nuo 1995 m. liepos 3 d. iki 1995 m. rugsėjo 5 d. 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (t. 4, b. l. 186). Tokiu būdu, pareiškėjas prašo atnaujinti procesą byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2002 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalies, kuria jam priteistas 1 000 Lt moralinės (neturtinės) žalos atlyginimas, ir kuri įsiteisėjo 2003 m. vasario 25 d., kada Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo palikta nepakeista (CPK 331 str. 6 d.). Procesas dėl šios sprendimo dalies byloje vėliau nebevyko.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytomis aplinkybės, sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog pareiškėjui (ieškovui) byloje priimtu teismo sprendimu nebuvo priteista 1 000 Lt dydžio suma moralinei (neturtinei) žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog aplinkybės, kurias pareiškėjas įvardijo kaip pagrindą procesui atnaujinti, nėra susijusios su priimtu teismo sprendimu šioje byloje. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2002 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovui priteista 1 000 Lt moralinei (neturtinei) žalai už neteisėtą 63 dienų įkalinimą atlyginti. Ši sprendimo dalis Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. vasario 25 d. nutartimi palikta nepakeista ir yra įsiteisėjusi. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesusiję su byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais, netinkamai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir įvertino teismų priimtų procesinių sprendimų turinį. Skundžiamoje nutartyje be pagrindo nuspręsta, jog pareiškėjo (ieškovo) A. E. Č. prašymas dėl proceso atnaujinimo nesusijęs su šioje byloje priimtu teismo sprendimu, todėl negali būti nagrinėjamas teisme.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo (ieškovo) A. (E. ) Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutartį. Kadangi atsisakymas priimti pareiškėjo (ieškovo) A. (E. ) Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo motyvuotas išimtinai tuo, kad prašymas nenagrinėtinas teisme, skundžiama nutartis panaikintina, o prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
n utaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 22 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškėjo (ieškovo) A. (E. ) Č. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą.