- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-04
- Bylos Nr.
- 2S-255-227/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė, Birutė Jonaitienė, Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- K. L., K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. V.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S – 255 – 227 / 2008
N UTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. birželio 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria pareiškimas atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. V. dėl praleisto įstatymu nustatyto termino pratęsimo palikimui priimti pratęsimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2008-03-12 kreipėsi į teismą pareiškimu pratęsti terminą palikimui priimti- CK 1.131 str.2d po senelės R. V. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)). Prašė pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis. Nurodė, kad ji nuo 2 m. amžiaus buvo išlaikoma senelių R. ir A. V., o 2005-10-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu jai, kaip nepilnametei(buvo 17 m.), buvo nustatyta nuolatinė rūpyba, rūpintoju paskirtas jos netikras senelis A. V.. Senelė R. V. 2004-11-23 testamentu visą turtą paliko jai ir jos mirties metu- (duomenys neskelbtini) , ji buvo nepilnametė. Iki 2006-03-04 ji gyveno su seneliu, vėliau apsigyveno skyrium. Apie močiutės palikimą nežinojo. Teigia, kad 2008-02-02 iš močiutės sesers G. J. sužinojo apie močiutės testamentą ir apie 2005-05-23 teismo nutartį, kuria leista jos rūpintojui A. V. jos(pareiškėjos) vardu priimti palikimą (civilinė byla Nr.L2-3040-589/2005). Paveldėjimo dokumentai iki šiol nesutvarkyti. Kitų testamentinių įpėdinių- nėra. Notaras jos 2008-02-04 prašymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą netenkino dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti. Teigia, kad ji, sužinojusi apie močiutės vardu registruotą turtą- sodo sklypą SB „RASA“, už jį sumokėjo privalomus mokesčius, kad įrodo, kad po močiutės mirties ji palikimą priėmė ir jį pradėjo valdyti. Neatnaujinus termino palikimui priimti, nukentėtų jos interesai bei asmeninės teisės, nes po testatorės mirties ji nieko nežinojo apie sudarytą testamentą, o rūpintojas, nežinodamas paveldėjimo teisės įstatymų, kol ji buvo nepilnametė, nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 29 d. nutartimi pareiškimą atmetė, motyvuodamas tuo, jog pareiškėja dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik praėjus 3 metams po palikėjos mirties ir, tokiu būdu, ji laiku neįgyvendino savo teisės elgtis kaip apdairus ir rūpestingas asmuo. Teismas nenustatė svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjos valios, kurios galėjo buti objektyvia kliūtimi laiku pasinaudoti įstatymu suteikta teise.
Nustatė, kad testatorė R. V. mirė (duomenys neskelbtini). Ji testamentu visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų paliko K. L. (pareiškėjai). Pastaroji K. L., gim. (duomenys neskelbtini), po savo močiutės mirties turėjo teisę priimti palikimą pagal testamentą, tačiau testatorės mirties dieną ji buvo nepilnametė, todėl 2005 m. gegužės 23 d. jos globėjui bei turto administratoriui A. V. buvo išduotas teismo leidimas priimti palikimą nepilnametės K. L. vardu. Iš Panevėžio miesto 6-ojo notarių biuro pažymos nustatė, kad paveldėjimo byla po R. V. mirties užvesta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Į teismą pareiškėja kreipėsi tik 2008-03-12. Teismas sprendė, jog pastovios gyvenamosios vietos nebuvimas neturėjo esminės reikšmės paveldėjimui priimti, o iš to, kad pareiškėja nurodė nuo pilnametystės- 2006-03-04 dirbo įvairius darbus, sprendė, kad ji lėšų dokumentų tvarkymui turėjo. Pareiškėja yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas asmuo, kuris pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu, o pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 str.). Padarė išvadą, jog nėra svarbių termino praleidimo priežasčių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad terminą palikimui priimti po močiutės mirties praleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Terminas palikimui priimti buvo praleistas 2005-06-12 t. y. pareiškėjai esant nepilnametei ir tai yra objektyvi priežastis, kurios aplinkybės teismas nevertino. Todėl , vadovaujantis CK 1.5 str., ši aplinkybė turi būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi . Jos , kaip nepilnametės teisėms bei teisėtiems interesams atstovauti ir užtikrinti rūpintoju buvo paskirtas suinteresuotas asmuo A. V., kuris įstatymu nustatytu laiku ir tvarka nepadėjo jai įgyvendinti jos teises .
Mano, jog teismas be pagrindo vertino tik neesmines aplinkybes. Vadovaujantis CK 5.50 str. 3 d., svarbios priežastys turi egzistuoti trijų mėnesių laikotarpyje nuo palikimo atsiradimo dienos, o vėlesnės priežastys, trukdžiusios kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, yra neesminės aplinkybės, kurios gali būti įvertintos tik visų aplinkybių kontekste. Tokia teismų praktika analogiškose bylose.
Pažymi, kad palikimo priėmimo laikotarpiu, jai esant nepilnametei, Panevėžio vaikų teisių apsaugos tarnybos vyr. specialistė įspėjo globėją apie netinkamą pastarojo pareigų vykdymą ir apie tai, kad globėjas nepriima palikimo nepilnametės vardu, netvarko paveldėjimo dokumentų. Sulaukusi pilnametystės po močiutės mirties ji išėjo gyventi į Panevėžio konservatorijos bendrabutį, vėliau gyveno pas draugę, neturėjo pajamų ir negalėjo kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).
Paveldėjimas- tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdinimas pagal įstatymą arba(ir)įpėdinimas pagal testamentą(CK 5.1 str.1d). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą(CPK 5.50 str.). Asmuo, praleidęs įstatyme nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, turi teisę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo- CK 5.57 str., arba ypatingosios teisenos tvarka teismine tvarka įrodinėti, jog jis palikimą priėmė- CPK 444 str.2d. 8p. Kuomet įpėdinis(-iai) pagal testamentą palikimo nepriima, paveldima pagal įstatymą(CK 5.2 str.) ir tuomet atsiranda kitas ratas paveldėtojų, tarp kurių teisę paveldėti turi pergyvenęs palikėją sutuoktinis, jei nėra aplinkybių, nustatytų CK 5.7 straipsnyje.
Pareiškėja savo teisių įgyvendinimui kreipėsi į teismą pareiškimu dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo- CK 5.57 str. Iš bylos medžiagos matyti, kad testatorės- pareiškėjos senelės R. V. mirties metu, pareiškėja buvo nepilnametė. Jos teises ir teisėtus interesus privalėjęs įgyvendinti senelis- šios bylos suinteresuotas asmuo A. V., gavęs apylinkės teismo leidimą priimti palikimą nepilnametės K. L. vardu, iki galo to nepadarė- į notarinę kontorą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pareiškėjos naudai nesikreipė. Nors pats savo vardu ir savo naudai po sutuoktinės R. V. mirties paveldėjimo reikalų netvarkė, tačiau, nesant paveldėjimo pagal testamentą ir kliūčių, numatytų CK 5.7 straipsnyje, jam tektų mirusios sutuoktinės R. V. palikimas, kaip sutuoktinę pergyvenusiam asmeniui.
Minėta, palikimą galima priimti jį pradėjus faktiškai valdyti(CK 5.50 str.). Kaip matyti iš suinteresuoto asmens A. V. atsiliepimo į pareiškimą, jo paaiškinimų teismo posėdžio metu, jis neginčijo ir neginčija testatorės valios, iš esmės neginčija ir pareiškėjos K. L. teisės į palikimą ir, kaip galima spręsti, jis taip pat neginčija, jog faktiškai palikimą priėmė pareiškėja, nes, jis po sutuoktinės R. V. mirties kaip teismo paskirtas pareiškėjos K. L. rūpintojas rūpinosi nepilnamete pareiškėja K. L. ir veikė už ją : gavo teismo leidimą priimti palikimą nepilnametės K. L. vardu , kartu gyveno iki jos pilnametystės, rūpinosi ir dabar rūpinasi sodu, kuris priklausė testatorei ir kuris šiuo metu tebėra registruotas testatorės vardu. Mokėjo ir moka mokesčius. Iš šių veiksmų galima daryti prielaidą, kad jis veikė pareiškėjos vardu ir jos naudai, tačiau tik iki galo nesutvarkė paveldėjimo dokumentų. Kaip pripažino A. V., pareiškėjai tapus pilnametei, pastaroji sode gyveno, nors, kaip teigia, netinkamai elgėsi- triukšmavo dėl ko jis mano, kad pareiškėja per jauna turėti sodą, pripažino, kad kartą apmokėjo sodo mokesčius ir ne kartą pokalbiuose pastaroji patvirtino savo teisę į sodą. Galima manyti, kad tokiu būdu K. L. patvirtino palikimo priėmimą ir tam neprieštaravo A. V.. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog testamentinei įpėdinei K. L. terminas paduoti notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą , pasibaigė jai dar esant nepilnametei(pilnamete tapo beveik po metų) ir būtent todėl A. V. buvo išduotas leidimas šiuos veiksmus atlikti už ją. Taigi, A. V. tvarkęs už nepilnametę K. L. palikimą tik savalaikiai neįvykdė pareigos sutvarkyti visus paveldėjimo dokumentus.
Kaip matyti šioje byloje suinteresuotas asmuo A. V. nesutinka tik su tuo, jog pareiškėjos nurodytos priežastys buvo svarbios, kliudžiusios jai savalaikiai sutvarkyti paveldėjimo dokumentus. Teismo posėdyje apklausta pareiškėjos nurodyta liudytoja G. J. nepatvirtino pareiškėjos teiginio, jog apie testamentą pareiškėja sužinojo tik 2008-02-02, o ne tuoj po jo sudarymo, ar testatorės mirties. Šioje byloje nebuvo svarstomas klausimas ar faktiškai K. L. priėmė palikimą, nes toks reikalavimas nebuvo suformuluotas. Todėl apylinkės teismas pareiškimą kaip neįrodytą atmetė. Kolegija aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatė. Sprendžia, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių ji praleido terminą palikimui priimti, nėra svarbios - CPK 176, 185 str., todėl skundžiamą nutartį naikinti pagal pareiškėjos atskirojo skundo motyvus ir argumentus, jame nurodomas aplinkybes nėra pagrindo(CPK 337 str.1p).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti iš K. L. 7Lt(septynis litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.