Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. K. (toliau – ir pareiškėjas), a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-14200-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Institucijos vyresnioji tyrėja R. G. 2024 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-14200-2024 nustatė, kad I. K. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes jis 2024 m. gegužės 5 d. apie 10.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį MINI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 0,49 (įvertinus paklaidą – 0,473) promilės neblaivumas, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

I. K. buvo paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

I. K. skundas tenkinamas iš dalies.

Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Nagrinėjamu atveju I. K. skundžiamu nutarimu už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, t. y. minimaliam įstatyme nustatytam terminui.

I. K. skunde prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Atsižvelgiant į tai, teismas plačiau pasisako tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės pareiškėjui I. K..

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pareiškėjo asmenybę, jo šeiminę ir finansinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti I. K. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą iki 6 mėnesių, neskiriant draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. Administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – iš viso neskirti, kaip, be kita ko, prašoma skunde, nėra pagrindo, kadangi pareiškėjas, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, pasielgė itin neatsakingai ir sukėlė pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Tokios išvados nepaneigia ir pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis vairavo, nes nesijautė neblaivus, alkoholį vartojo ne tą pačią dieną, vairavo nedidelį atstumą, administracinis nusižengimas buvo išaiškintas reido metu, o ne sukėlus įtarimą dėl jo vairavimo ar pažeidus kitus KET reikalavimus.

Visų pirma pažymėtina, kad I. K., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Pareiškėjo teigimu, jis vairuodamas nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų, policijos pareigūnų buvo sustabdytas reido metu, o ne dėl to, kad jo vairavimas sukėlė įtarimus, tačiau teismas pažymi, kad vien transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, viršijančio leistiną normą, yra pavojingas elgesys, kartu ir keliantis grėsmę eismo saugumui, todėl už jį nustatyta atsakomybė. Jei I. K. būtų padaręs kitus KET pažeidimus ar sukėlęs minėtus neigiamus padarinius, jis papildomai atsakytų pagal atitinkamus ANK straipsnius ar netgi būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Kita vertus, būtina įvertinti I. K. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas vairavo automobilį neblaivus nagrinėjamo įvykio rytą Vilniuje, važiavo iš užmiesčio, esančio Vilniaus r., į Vilniaus miestą, taigi pareiškėjas, būdamas neblaivus, nuvažiavo sąlyginai trumpą kelio atkarpą, važiavo ne pačiomis judriausiomis Vilniaus miesto gatvėmis. Atsižvelgtina į tai, kad I. K. neblaivumo laipsnis yra 0,49 promilės, t. y. arti įstatyme nustatytos minimalios lengvo neblaivumo ribos (0,41 promilės), kurią peržengus atsiranda administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Svarbu tai, kad, įvertinus alkoholio matuoklio paklaidą (0,017 promilės) (b. l. 33) administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, pareiškėjo neblaivumo laipsnis buvo 0,473 promilės, t. y. I. K. neblaivumas viršijo vos šiek tiek daugiau kaip šešias šimtąsias promilės, nuo kurios atsiranda administracinė atsakomybė pagal minėtą ANK straipsnį. Be to, jam nebuvo nustatyti kiti neblaivumo požymiai, jis galėjo eiti tiesia linija – pėda po pėdos (b. l. 32). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, be to, padarytas neatsargia kaltės forma.

Byloje nustatyta I. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis neneigė administracinio nusižengimo padarymo fakto, nevengė administracinės atsakomybės, policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, tačiau teismas pažymi, kad šiais veiksmais jis tik vykdė teisėtus pareigūnų reikalavimus, kuriuos, be kita ko, privalo vykdyti kiekvienas asmuo. Tai teigiamai apibūdina I. K. asmenybę, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo jam apskritai neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nors pareiškėjas penkerių metų laikotarpiu buvo vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimą, tačiau administracinė nuobauda yra negaliojanti, o paskirta bauda sumokėta, tokį administracinį nusižengimą jis padarė pirmą kartą (asmens duomenys, prisegti prie bylos viršelio). Tai rodo, kad I. K., turėdamas ilgametę vairavimo patirtį, iš esmės yra pavyzdingas kelių eismo dalyvis ir laikosi KET – nedaro šiurkščių KET pažeidimų ir nėra sistemingas jų pažeidėjas. Atitinkamai šios aplinkybės rodo, kad I. K. charakterizuojamas kaip besilaikantis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis. Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad, atsižvelgiant į ankstesnį pareiškėjo patraukimą administracine tvarka, nors ir šiuo metu nebegaliojantį (administracinė nuobauda baigė galioti vos 2024 m. balandžio 3 d.), už tai, kad buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė troleibusą, važiuojantį gretima juosta ta pačia kryptimi, jį apgadino ir pasišalino iš įvykio vietos, nėra pagrindo sutikti su skundo prašymu, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti I. K. apskritai neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Visų pirma pasakytina, kad pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra tik viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Tai, kad I. K. šiuo metu neturi darbo, yra registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 6), o teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga ieškantis tinkamo darbo, nėra vien tos aplinkybės, kurios lemtų apskritai aptariamos administracinio poveikio priemonės netaikymą. Pareiškėjas, suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, elgėsi nerūpestingai, nes nagrinėjamo įvykio išvakarėse vartojo alkoholį su kaimynu ir ryte, neįsitikinęs savo fiziologine būsena, vairavo transporto priemonę, juolab jis turi ilgalaikę vairavimo patirtį, t. y. neabejotinai žino, kad toks elgesys yra pavojingas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui apskritai neatima asmens teisės dirbti (susirasti darbą), kai ši specialioji teisė tiesiogiai nėra reikalinga, taigi I. K. neatimama teisė apskritai susirasti darbą. Pareiškėjo teigimu, didžioji dalis potencialių darboviečių yra įsikūrusios Vilniaus mieste, jo gyvenamoji vieta nuo Vilniaus miesto yra nutolusi (duomenys neskelbtini) km, o artimiausia viešojo transporto sustojimo stotelė yra už 2 km nuo jo namų. Dėl prastos pareiškėjo sveikatos būklės ir mažos darbo pasiūlos, susirasti darbą kaime, kuriame gyvena, yra ypač sudėtinga. Teismas pažymi, kad Vilniaus miestas nėra vienintelė vietovė, kurioje pareiškėjas gali susirasti darbą, ir ne visos darbovietės siūlo darbą išskirtinai Vilniaus mieste. Net ir susiradus darbą Vilniaus mieste, tai, kad viešojo transporto sustojimo stotelė yra už 2 km nuo jo namų, nereiškia, kad yra neįmanoma nuvykti laiku į darbą, pavyzdžiui, išeiti iš namų anksčiau ir eiti iki autobusų stotelės (tai užtruktų apie 30 min.), pasinaudoti taksi ar pavežėjų paslaugomis, susitarti su kartu gyvenančiais asmenimis ar kaimynais į darbą Vilniaus mieste vykti kartu vienu automobiliu. Be to, atsižvelgiant į aplinkybę, kad viešojo transporto sustojimo stotelė yra už 2 km nuo pareiškėjo namų, galima ieškoti darbo, kuriame būtų galimybė dirbti iš namų nuotoliniu būdu arba lankstesniu darbo grafiku. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad šios aplinkybės (neturėjimas darbo ir jo paieškos, pareiškėjo sveikatos būklė, tai, kad I. K. gyvenamoji vieta yra už (duomenys neskelbtini) km nuo Vilniaus miesto ir už 2 km nuo artimiausios viešojo transporto sustojimo stotelės) egzistavo ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau tai jo nesulaikė nuo administracinio nusižengimo padarymo.

Itin sutrumpinti aptariamos administracinio poveikio priemonės terminą arba jos netaikyti taip pat nesudaro pagrindo ir I. K. šeimos interesų apsauga. Pareiškėjui prieš administracinio nusižengimo padarymą buvo žinoma, kad jis vienas rūpinasi vieniša, vyresnio amžiaus, sunkiai matančia, glaukoma sergančia motina N. K. (b. l. 12–13), kuriai reikia padėti buityje, nupirkti maisto ir vaistų, nuvežti į gydymo įstaigas, dažnai lankyti taip gerinant jos psichologinę būklę. Kita vertus, tai nepadarė įtakos I. K. elgesiui, kad jis atsakingai elgtųsi ir nepadarytų administracinio nusižengimo. Priešingai, ta aplinkybė, kad jis, nesilaikydamas teisės normų, pablogino savo ir motinos padėtį, yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo motinai gyvenant Vilniaus mieste yra kitų alternatyvų nuvykti jai pas gydytojus (taksi, viešasis transportas, paprašyti kaimynų pagalbos), o esant skubiam sveikatos pablogėjimui, pasinaudoti greitosios medicinos teikiama pagalba. Be to, pareiškėjui prieš administracinio nusižengimo padarymą buvo žinoma ir jo paties sveikatos būklė, kad jam reikia lankytis pas gydytojus ir stebėti savo sveikatą belaukiant suplanuotos operacijos. Kaip jau buvo minėta anksčiau, I. K. į Vilniaus miestą gali nuvykti kitais būdais nei tik nuosavu automobiliu, taigi jis turi galimybę nuvykti pas gydytojus ir tuo pačiu aplankyti motiną ir pasirūpinti jos buitimi. Todėl nėra pagrindo teigti, kad, I. K. laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemones, bus visiškai pažeisti jo šeimos ar jo pačio interesai.

Teismas teigiamai vertina I. K. asmenybę, jis rūpinasi savo sergančia pensinio amžiaus motina, dirbo iki kol buvo nustatytas neįgalumas ir sumažėjęs darbingumo lygis (b. l. 14, 15–16, 17, 56). Pareiškėjas penkių metų laikotarpiu nesikreipė konsultavimui ar gydymui į Respublikinį priklausomybės ligų centrą (b. l. 18). (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkė M. L.-S. pareiškėją charakterizuoja teigiamai, nurodo, kad jis aktyviai dalyvauja bendruomenės gyvenime, yra veiklus ir darbštus, savo darbą atlieka laiku ir nepriekaištingai (b. l. 7). Pats pareiškėjas nurodė suvokiantis padaryto administracinio nusižengimo rimtumą, galimas pasekmes ir jaučiantis atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, šeimą, artimuosius, labai gailisi dėl padaryto ir pasižadėjo daugiau nenusižengti. Nors yra nemažai I. K. teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau vien jų nepakanka daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės neskyrimas bus pakankama priemonė siekiant įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Taip pat ir administracinio nusižengimo padarymo priežastis – įvykio išvakarėse šventimas su kaimynu (kaimynui nusipirkus naują automobilį) ir įvykio dieną važiavimas sveikinti motiną (motinos dienos proga), nėra esminės, lemiančios administracinio poveikio priemonės neskyrimą. Alkoholio, net ir silpno (alaus), vartojimas švenčiant naujo automobilio įsigijimą nėra pakankamai pateisinamas elgesys, juolab pats pareiškėjas pasirinko tokį elgesio variantą.

Teismas, atsižvelgdamas į I. K. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes (žala niekam nepadaryta, policijos pareigūnų sustabdytas reido metu, nuvažiavo sąlyginai nedidelį atstumą); nustatytą pareiškėjo neblaivumo laipsnį, kuris nežymiai viršija ribą, nuo kurios atsiranda administracinė atsakomybė; jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą; asmenybę (ieško darbo, vairavimas reikalingas jo ir jo motinos poreikiams tenkinti, sveikatos ir buities priežiūrai, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai; vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimą, paskirta bauda sumokėta, galiojančių nuobaudų neturi); taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, kompleksiškai įvertinęs pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, daro išvadą, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti I. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams.

Teismo manymu, už administracinį nusižengimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį skirtinas 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminas, neskiriant draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nors pareiškėjas yra davęs sutikimą tokios administracinio poveikio priemonės taikymui (b. l. 50), yra pakankamas, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai, t. y. neabejotina, kad jis patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį. Todėl ši Institucijos vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-14200-2024 dalis keičiama.

Visos minėtos administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingos aplinkybės, taip pat pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, jo pavojingumas neleidžia teigti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas mažesniam terminui nei 6 mėnesiams pareiškėjui gali padėti prisidėti prie tikslų, kurių siekiama asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn, įgyvendinimo. Vien I. K. priešingas manymas ir skunde deklaratyviai cituojama teismų praktika (pažymėtina, kad kalto asmens administracinės atsakomybės nustatymo klausimas yra individualus) savaime nesudaro pagrindo taikyti jam dar švelnesnę administracinę atsakomybę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

I. K. (I. K.) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-14200-2024 tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-14200-2024 dalį, kuria I. K. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių:

pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti I. K. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.