Šiaulių apylinkės teismo nutartis

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas. Byla nagrinėjama dėl veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje – smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui – mamai M. G. S., o būtent: 2025-02-26 apie 11 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu pastūmė nukentėjusiąją M. G. S., dėl ko ji atsitrenkė į duris bei susitrenkė galvą ir kairę ranką, taip jai sukėlė fizinį skausmą.

Tai, jog E. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, įrodoma nukentėjusiosios teisme duotais parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, E. S. su pranešimu apie įtarimą susipažino, supranta kuo yra įtariamas, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą ir paaiškino, kad galvos traumų neturėjo, yra gulėjęs (duomenys neskelbtini) ligoninėse, tačiau ar psichiatrijos, jis nežino, paprasčiausiai buvo pervargęs ir jam reikėjo išsimiegoti, taip pat lankosi (duomenys neskelbtini) pas psichiatrą (duomenys neskelbtini). Priklausomybės alkoholiui, narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms neturi. Su mama gyvena adresu (duomenys neskelbtini), bet skirtinguose namuose, tik tame pačiame sklype. Nuosavybės teise namai priklauso mamai. 2025-02-26 įvykio jis gerai nepamena, bet jei ji buvo atėjusi pas jį į namus ir trukdė jam tvarkytis, galėjo būti, kad jis ją ir pastūmė, bet ar ji atsitrenkė į ką, jis pasakyti negali, bet tikrai nematė, kad būtų nuvirtusi kada nors. Kadangi ji ateina pas jį kiekvieną dieną, tai kokiu laiku galėjo ateiti nurodytą dieną, jis pasakyti negali. Jis jos užgauti ar sužeisti tikrai nenorėjo, tyčios sukelti fizinio skausmo neturėjo. Kol vyks tyrimas, jis gali pagyventi viešbutyje.

Nukentėjusioji M. S. teisme paaiškino, kad E. S. yra jos sūnus. Gyvena tuo pačiu adresu, tik skirtinguose pastatuose. Sūnus nuo seniai namuose viską tvarkė, mokėjo mokesčius, bet ji pavargo, niekur negali nei išvažiuoti, nes neturi pinigų, kadangi visą pensiją pasiimdavo sūnus. Kai pradėjo aptarnauti slaugė seselė ir masažistė, jos pasakė, kad reikia, kad pensiją atneštų į namus, ir tada sūnus E. jos negalės paimti. Kai sūnui pasakė, kad jis pensijos nebegaus, tada pradėjo ją terorizuoti, grasinti, sako, kad ji nieko neturi ir neturėsi, pradėjo draskytis. Jis trenkė į ranką, nuo smūgio atsitrenkė į duris. Problemų su sveikata jis turi seniai, ligoninėje gulėjo gal kokius 4-5 kartus, vaistų jis nevartoja, anksčiau juos vartodavo, o dabar jau nevartoja. Žino, kad sūnui yra nustatyta (duomenys neskelbtini). Nežino, kur dabar yra sūnus. Žino, kad jam buvo atlikta ekspertizė, norėtų, kad jis būtų paguldytas į (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę ir būtų gydomas. Sūnus turi automobilį, jis turi teises ir važinėjasi tuo automobiliu. Galvoja, kad jis gal kur pabėgo, kad jo neišvežtų gydytis. Dabar jis jokių vaistų nevartoja, o prieš tai, kai vartojo vaistus, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Kur jis yra šiuo metu, nežino, vakar jis skambino, sakė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), po kelių valandų paskambino ir pasakė, kad jis jau (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusioji M. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, davė parodymus, kad E. S. yra jos sūnus. Jie gyvena tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), tik skirtinguose pastatuose. Sūnus nuolat prieš ją naudoja psichologinį smurtą, tačiau fizinio niekada prieš tai nenaudojo. 2025 metų vasario mėnesio pabaigoje, datos dabar tiksliai nepamena, laiko taip pat, bet buvo prieš pietus, ji nuėjo pas jį į namus pasikalbėti. Jis buvo agresyviai nusiteikęs ir ėmė ją varyti lauk ir vadinti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Kadangi jis buvo agresyvus, ji ėjo lauk, tai jis sugniaužęs kumštį trenkė jai į dešinės rankos žastą. Smūgis buvo stiprus ir ji trenkėsi į duris, dėl ko trenkėsi gal į duris bei susitrenkė kairę ranką. Tokiais veiksmais sūnus jai sukėlė fizinį skausmą. Dėl patirtų sužalojimų į gydymo įstaigą ir pas medicinos ekspertus ji nesikreipė. Jai yra išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau ji ieškinio nereiškia ir ateityje nereikš.

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kad įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas yra dviejų aukštų. Įvykio apžiūros metu niekas nepaimta. Apžiūrint įvykio vietą daugiau nusikalstamos veikos požymių nestebima. Įvykio vietoje fotografuota.

Tarnybinis pranešimas, kuriuo pranešta, kad gautas G. S. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad sūnus E. S. gyvena jos namuose, jis ten registruotas, tačiau būna kitame pastate nei ji, ten būna palėpėje. Kiek jai žinoma, E. alkoholio nevartoja. Daug metų iš jo patiria psichologinį smurtą. Šeimos narių nebeturi, todėl apie tai pasipasakodavo kaimynei. Ankščiau policijos nekviesdavo, nes vis gailėjo sūnaus. Ji tiksliai nepamena, prieš kiek metų sūnus gulėjo (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Jis yra neprognozuojamas, su juo susikalbėti neįmanoma. Ankščiau fiziškai nesmurtaudavo, tačiau 2025-02-26 apie 11:00 val. ji nuėjo pas jį į palėpę pasikalbėti. Jis iš karto puolė ant jos rėkti, sakydamas ,,dink iš čia“, vadino ją ,,kurva“. Buvo prisėdusi virtuvėje, matė, kad jis labai agresyvus, todėl atsistojo ir norėjo išeiti, kaip tik tuo metu jis suspaudęs kumštį ją stipriai pastūmė, dėl ko ji trenkėsi į virtuvės duris, dėl ko susižalojo galvą, kurią skauda, ir kairę ranką, kurią taip pat skauda. Galvojo liko guzas, galvos skausmą vertino 6 balais, o ranką vertina 3 balais. Po to, kai pastūmė, toliau rėkė ant jos, kad eitų lauk arba jis nustums ją nuo laiptų. Policijai neskambino, kodėl, nežino pati. Šiandien jis atėjo pas ją, atnešė kažkokį laišką, pradėjo šaukti vėl, nesuprato apie ką. Išsigando, kad jis vėl gali naudoti smurtą prieš ją, todėl paskambino 112 ir pranešė apie jo agresyvų elgesį. Ji bijo savo sūnaus, nenori, kad jis artintųsi prie jos.

Asmens apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta nukentėjusioji M. S.. Apžiūrint moters galvos sritį, matoma akivaizdi mėlynė, daugiau jokių akivaizdžių sužalojimų nestebima.

Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas.

Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas sprendžia, jog yra įrodyta, kad E. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje – smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui – mamai M. G. S.. Įstatymo uždrausta veika įrodyta ikiteisminio tyrimo metu apklausto kaip įtariamojo E. S. parodymais, nukentėjusiosios M. S. parodymais, nukentėjusiosios apžiūros protokolu.

Ikiteisminio tyrimo metu kilus abejonių dėl E. S. pakaltinamumo, buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė.

Atlikus ekspertizę, buvo gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2025 m. birželio 4 – liepos 7 d. ekspertizės akte Nr. 86TPK-155/2025 nurodyta, kad E. S. baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos metu nustatomas (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. E. S., atsižvelgiant į jo psichinę būklę, savo elgesiu ir veiksmais gali kelti pavojų visuomenei. E. S. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą specializuotoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro rėžimo sąlygomis.

Teismo posėdžio metu teismo ekspertė S. B. paaiškino, kad tiriamasis buvo vertintas Šiaulių skyriuje. Iš pateiktos bylos duomenų, medicininių dokumentų žinoma, kad tiriamasis daugiau negu 25 metus serga lėtiniu psichikos sutrikimu, tiriamajam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Pagal medicininius duomenis iki 2022 metų tiriamojo psichinė būklė buvo pakankamai kompensuota vaistų fone, eigoje nuo 2022 metų (duomenys neskelbtini). Vertinimo metu skyriuje taip pat išryškėjo (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo vertintas psichologo, atliktais psichologiniais tyrimais pastebėtas mąstymo nenuoseklumas, nukentėjęs produktyvumas, funkcijų blogėjimas bei nustatyta išliekanti didelė smurtinio elgesio rizika. Ekspertinio tyrimo metu konstatavo, kad tiriamasis serga (duomenys neskelbtini), dėl ko tiriamasis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, atliktos veikos metu. Rekomenduojame tiriamajam skirti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą specializuotoje įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro rėžimo sąlygomis. Kadangi buvo vertinta padidinto smurto rizika, ji išlieka. Ekspertinio tyrimo metu tiriamasis buvo nestabilaus afekto, stokojantis kritikos ir nekritiškai vertinantis savo elgesį. Manoma, kad išlieka pavojingumas ir smurto rizika. Mano, kad asmeniui reikalingas gydymas, dėl to, kad ir medicininė dokumentacija, ir susipažinus su mamos parodymais, lieka neaišku, dėl medikamentinio gydymo ir jo vartojimo. Jis vieną kartą sako, kad nuosekliai vartoja vaistus, kitą kartą sako, kad nevartoja jau 10 metų. Labai sunku tą vertinti, nes šiuo metu jo psichinė būklė tikrai nestabili. Buvo vertinama smurtinio elgesio rizika ir buvo atlikti visi psichologiniai tyrimai, vertinamas tiriamasis kompleksiškai, kad buvo atlikta smurtinė veika, kad tiriamasis smurtinei veikai išlieka nekritiškas, yra nekritiškas savo ligai. Tiriamasis savo gydymo atžvilgiu taip pat yra nekritiškas. Pablogėjus psichinei būklei, smurtinis elgesys gali kartotis.

Kadangi E. S., darydamas įstatymo uždraustą veiką, negalėjo suvokti savo veikų pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų, jis pripažintinas nepakaltinamu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnis), ir atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką negali. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto ir bylos nagrinėjimo metu duotų ekspertės paaiškinimų matyti, kad reikalinga taikyti priverčiamąją medicinos priemonę. Atsižvelgdamas į padarytų veikų pobūdį ir aplinkybes, siekdamas užtikrinti, kad E. S. būtų nuolat stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, teismas pripažįsta, jog E. S. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jei teismo psichiatrijos ekspertizė nustato, kad įtariamasis dėl psichinės ligos yra pavojingas visuomenei, teisėjo nutartimi jo buvimo laikas ekspertizės įstaigoje gali būti pratęstas arba įtariamasis gali būti perkeltas į kitą specialią įstaigą, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo.

Šioje byloje buvo atlikta ne stacionarinė, o ambulatorinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, joje nurodyta, kad E. S. savo elgesiu ir veiksmais gali kelti pavojų visuomenei (implikuojama labai didelė smurtinio elgesio rizika).

Teismas sprendžia, kad būtina E. S. atiduoti į sveikatos priežiūros įstaigą iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos, kadangi vadovaujantis teismo ekspertizės aktu ir teismo ekspertės paaiškinimais teisme, dėl psichikos ligos – (duomenys neskelbtini) – E. S. savo elgesiu ir veiksmais gali kelti pavojų visuomenei, gali kartotis smurtinis elgesys. Dabartinė E. S. buvimo vieta nežinoma, asmuo nevartoja psichotropinių vaistų, skirtų ligai gydyti, todėl asmuo vėl gali daryti įstatymui prieštaraujančias veikas. Nors praeityje smurtinio elgesio nebuvo fiksuota, tačiau E. S. yra padaręs pavojingų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Laukiant, kol įsiteisės teismo nutartis, E. S. psichikos būklė gali pablogėti, nes jis savanoriškai nevartoja vaistų (tai nurodė teismo ekspertė bei nukentėjusioji – mama), ir daryti pavojingas visuomenei veikas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17, 98 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 141 straipsnio 2 dalimi, 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nutaria:

Pripažinti, jog E. S. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

E. S. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nuo 2025 m. liepos 30 d. E. S. atiduoti į sveikatos priežiūros įstaigą – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę – iki šios nutarties įsiteisėjimo.

Daiktą – kompaktinį diską, palikti prie bylos.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.