Kauno apygardos teismo nutartis

2015-06-08 · Civilinė byla Nr. e2S-1329-657/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-08
Bylos Nr.
e2S-1329-657/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Pareiškėjas
IĮ „Aujama – credit“
Suinteresuotas asmuo
D. A., V. A.
Civilinė byla Nr. e2S-1329-657/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03196-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos (S) 121.14.; 122.4; 129.1.; 129.3.;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos IĮ „Aujama – credit“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7576-775/2015 pagal pareiškėjos IĮ „Aujama – credit“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, suinteresuoti asmenys – D. A., V. A., antstolis V. Z.. Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja IĮ „Aujama – credit“ (išieškotoja) kreipėsi į teismą prašo nustatyti, kad skolininkei D. A. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio V. A. pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, bei priteisti iš skolininkės bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-4). Nurodė, kad antstolis V. Z. vykdo išieškojimą iš skolininkės D. A. pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2013-10-11 išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. L2-20828-435/2013, tačiau skolos išieškoti nepavyksta. Antstolis, pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino (b.l. 19-20). Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą - nei skolininkė, nei jos sutuoktinis teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, tokias aplinkybes, teismui nepateikė. Išieškojimas skolininkės atžvilgiu pradėtas ir pareiškėjo pareiškimas teismui paduotas D. A. ir V. A. esant santuokoje, todėl teismas konstatavo, jog skolininkės ir jos sutuoktinio po santuokos sudarymo įgytas turtas, gautos pajamos yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsižvelgęs, kad nei skolininkė, nei jos sutuoktinis teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių būtinybę nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, teismas sprendė, jog skolininkei D. A. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio V. A. pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Teismas pažymėjo, kad CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingosios teisenos bylose neatlyginamos, tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šioje byloje suinteresuoti asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, prieštaravimų pareiškimui neišreiškė. Teismas darė išvadą, kad negalima konstatuoti, kad šalių suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas. Byla buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, o tokiose bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos nesant nurodytų išimčių, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra atmestinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja IĮ „Aujama – credit“ prašė Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti pareiškėjos patirta bylinėjimosi išlaidas (b.l. 24-26). Nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų iš skolininkės priteisimo. Pareiškėja pareiškė pagrįstą prašymą, procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, elgėsi sąžiningai. Tuo tarpu skolininkė, žinodama apie vykdytiną teismo sprendimą, vengė laiku sumokėti teismo priteistas pareiškėjo naudai sumas, nei ji pati, nei skolininkės sutuoktinis - V. A. nesikreipė į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrame turte, nebendradarbiavo su kreditore. Šios aplinkybės bei apeliacinės instancijos teismų praktika leidžia pagrįstai teigti, kad procesas byloje buvo pradėtas išimtinai dėl pačios skolininkės D. A. kaltės, dėl ko pareiškėja patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios jai turi būti atlyginamos tos šalies, kurios veiksmai (neveikimas) yra bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Be to, skolininkė ir jos sutuoktinis nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos prašymo nustatyti skolininko turto dalį bendrame turte bei dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš skolininkės, kas leidžia pagrįstai manyti, jog su tokiu pareiškėjos prašymu šie asmenys sutiko.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl nenustačius pagrindų leidžiančių peržengti apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ypatingosios teisenos bylose, kaip ir nagrinėjamu atveju, išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). Tačiau CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis, kuria remiantis tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šioje byloje suinteresuoti asmenys D. A. ir V. A. teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, prieštaravimų pareiškimui neišreiškė, ir konstatavo, jog atsižvelgiant į tokias aplinkybes, teismas negali konstatuoti, kad šalių suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas. Pareiškėja argumentuoja, kad skolininkė savo elgesiu sudarė situaciją, kad ji privalėjo kreiptis į advokatą dėl skolininkės dalies turte nustatymo. Skolininkų pasyvus elgesys traktuotinas kaip priešingas suinteresuotumas nagrinėjamoje byloje.

Šiuo atveju, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė jokių savarankiškų reikalavimų nereiškė, taip pat nenurodė jokių argumentų dėl paduoto pareiškimo esmės; taigi, atsižvelgiant į tai, kad išieškotojas kreipėsi į teismą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad išieškotojo ir apeliantės interesai (teisinis suinteresuotumas) yra priešingi. Dėl apeliantės argumentų, kuriais ji priešingus interesus įrodinėja atskirajame skunde, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nebuvo nurodyti ir vertinami pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 338 str.).

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad net skirtingo suinteresuotumo bylos baigtimi / priešingų interesų atvejais įstatymas suteikia teismui teisę, o ne pareigą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš pareiškėjos prašymo matyti, kad pareiškėja siekė nustatyti skolininkės pajamų dalį vien sutuoktinio V. A. iš darbinės ar intelektinės veiklos gaunamose pajamose, dividenduose, taip pat pensijose pašalpose ir kitokiose išmokose, išskyrus tikslines išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, neturtinės žalos atlyginimo, tikslinės materialinės paramos skirtos tik vienam sutuoktiniui, kt.). Toks reikalavimas suformuluotas ydingai, nes teismas turi nustatyti skolininko dalį visoje bendrojoje nuosavybėje (CK 3.127 str.). Pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo prašymą, turėjo svarstyti trūkumų šalinimo instituto taikymo galimybę pareiškimo dalykui tinkamai suformuluoti. Akivaizdu, kad, atsižvelgiant į advokato darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 str. 2 d.), už atsiliepimą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma būtų tokia nedidelė, kad teismas, pasinaudodamas jam suteikta diskrecijos teise, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo galėtų nespręsti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kuriuos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Žibutė Budžienė