Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Topplastas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui bankrutuojančiai viešajai įstaigai ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujamai nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos skundas, kuriame prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. VR-17.5-82 dalį, kurioje pripažįstami negaliojančiais pareiškėjai išduoti metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai Nr. 1314VI0001-5513-2111, Nr. 1414VI0001-5513-2111 ir Nr. 1514VI0001-5513-2111. Pareiškėja taip pat prašo teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad pareiškėja yra gaminių importuotoja, kuriai yra numatyta pareiga individualiai arba kolektyviai tvarkyti pakuočių atliekas. Pareiškėja yra pasirinkusi tvarkyti pakuočių atliekas kolektyviai, t. y. sudarant sutartį su pakuočių atliekų tvarkymo organizacija, šiuo atveju – VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija. Tvarkytojas, vykdydamas įsipareigojimus, organizavo pakuočių atliekų tvarkymą ir paskirstė gamintojams bei importuotojams atliekų tvarkytojų išduotus pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tokiu būdu suteikdamas teisę gamintojams ir importuotojams (tame tarpe ir pareiškėjai) pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvata.

Pareiškėjos teigimu, ji per 2013-2015 metus perdavė tvarkytojui 33,237 t. metalinių pakuočių atliekų, o tvarkytojas išdavė patvirtinimą apie šių metalinių pakuočių sutvarkymo užduočių įvykdymą. Šio patvirtinimo pagrindu pareiškėja buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis, kaip tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 str. 6 d. 2017 m. lapkričio 8 d. Departamentas atliko tvarkytojo patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-54. Departamentas nustatė, kad tvarkytojas pasitelkė pakuočių atliekų tvarkymui trečiąjį asmenį - UAB „Metrail“, o pastarojo išduoti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo pripažinti negaliojančiais. 2017 m. gruodžio 18 d. Departamentas priėmė sprendimą dėl 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82. Šiuo sprendimu tvarkytojo importuotojams ir gamintojams (įskaitant ir pareiškėją) išrašyti patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą buvo pripažinti negaliojančiais. 2018 m. birželio 27 d. Departamentas atliko pareiškėjos patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą Nr. VR-17.7-59 (toliau – Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte be kita ko nurodyta, kad iš tvarkytojo gauti patvirtinimai dėl 33,237 t. pakuočių atliekų sutvarkymo 2013-2015 metais laikomi netekę galios. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Departamentas priėmė Sprendimą Nr. 36 dėl Patikrinimo akto Nr. VR-17.7-59 tvirtinimo. Sprendime be kita ko nurodoma, kad yra panaikinti tvarkytojo patvirtinimai dėl pakuočių atliekų sutvarkymo 2013-2015 metais, todėl pareiškėjai netaikytina mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvata. Sprendimu pareiškėjai yra apskaičiuota mokėtina mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma – 35919,05 Eur. Pareiškėja nesutinka su Sprendimu nustatyta prievole mokėti 35919,05 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

Pareiškėja nurodo, kad ji nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų, todėl negali būti pripažinta kalta už trečiųjų asmenų (šiuo atveju – tvarkytojo ar UAB „Metrail“) veiksmus ir dėl šių trečiųjų asmenų veiksmų jai negali atsirasti neigiamos pasekmės – mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvatos netekimas. Skundžiamu sprendimu Departamentas panaikino pareiškėjos mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvatą, todėl toks mokesčio lengvatos panaikinimas savo pobūdžiu laikytinas teisinio poveikio priemone – sankcija. Pareiškėja buvo sudariusi sutartį su tvarkytoju dėl pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo, taip pat mokėjo tvarkytojui nustatytą mokestį. Taigi pareiškėja tinkamai vykdė visas teisės aktuose nustatytas prievoles dėl pakuočių atliekų tvarkymo. Departamentais nei 2013-2015 metais, nei vėlesniais laikotarpiais nereiškė pretenzijų dėl tokio pakuočių atliekų tvarkymo ir laikė, kad pakuočių atliekos buvo tvarkomos tinkamai.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad atlikus VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir Organizacija) patikrinimą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau - RAAD) priėmė 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82, kurio VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti patvirtinimai apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą pripažinti netekusiais galios. Į minėtą sprendimą pripažintų neteisėtai išrašytų patvirtinimų sąrašą pakliuvo ir pareiškėjai išduoti patvirtinimai apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2013-2015 metų mokestinius laikotarpius. Todėl Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 informavo pareiškėją apie pareigą iki 2018 m. vasario 15 d. apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nes patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą netekę galios.

Atsakovo teigimu, kadangi buvo matyti, kad pareiškėja raginimo neįvykdė – mokesčio už aplinkos teršimą metalines pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013-2015 metus nepatikslino, nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino mokesčio remiantis faktiniu užduoties įvykdymu, todėl Vilniaus RAAD Mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnai išsiuntė pareiškėjai pranešimą apie planinį patikrinimą. Atlikus pareiškėjos patikrinimą 2018 m. birželio 27 d. buvo surašytas aplinkos ministro įsakymu nustatytos formos patikrinimo aktas Nr. VR-17.7-59 ir paskaičiuotas privalomas sumokėti mokestis už taršą metalinės pakuotes atliekomis. Patikrinimo aktas pareiškėjai buvo išsiųstas registruotu paštu, užtikrinta jos teisė teikti pastabas ir pan.

Atsakovas nurodo, kad pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 str. 1 d. 2 p., 4 p. pareiškėjai galioja teisė ir pareiga organizuoti pakuočių atliekų, kurios susidaro tiekiant vidaus rinkai supakuotus gaminius, surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti ir finansuoti jų tvarkymo išlaidas. Pareiškėjai suteikta teisė ir pasirinkimas organizuoti ir finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą: individualiai arba kolektyviai. Pareiškėja pasirinko nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, tačiau, pasirinkdama kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, pareiškėja gerai žinojo, kad būtent jai, kaip gamintojai ir (ar) importuotojai, išliekančią pareigą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jei neįvykdys Vyriausybes nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Pakuočių atliekos privalo būti sutvarkytos faktiškai ir pagal Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus, o jų sutvarkymą gali liudyti tik tokie dokumentai, kurie išrašyti įsitikinus ir užtikrinus faktinį nustatytos užduoties įvykdymą. Taigi, mokesčio lengvata suteikia tik tokie dokumentai, kurie įrodo faktini atliekų sutvarkymą, tačiau šiuo atveju, kai yra panaikinti dokumentai, kurių pagrindu pareiškėja grindė savo teisę į mokesčio lengvatą, ir kai visiškai aišku, kad pareiškėjos tiektos pakuotės atliekos faktiškai sutvarkytos nebuvo, mokesčio lengvata netaikytina.

Atsakovas nurodo, kad skundžiamu Departamento Sprendimu pareiškėjai netaikytas, pvz.: mokestis padidintu tarifu už nuslėpta tarša, ar paskaičiuoti kokie nors delspinigiai, o nurodyta įvykdyti Įstatymu nustatyta mokestinę prievolę už 2013-2015 metų laikotarpį. Tai nėra antrą kartą reikalaujamas mokėti tas pats mokestis. Jei pareiškėja laiko, kad trečiasis suinteresuotas asmuo - Organizacija - netinkamai atliko su pareiškėja pasirašytos paslaugų sutarties sąlygas, pareiškėja turi teisę kreiptis regreso tvarka dėl patirtų išlaidų išieškojimo iš šio trečiojo asmens (po to, kai sumokės Departamento nurodytąjį mokestį). Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (Mokesčių administravimo įstatymo 67 str. 2 d.) - tačiau tokio pagrindimo pareiškėja nepateikė. Nepateikė jokių duomenų, kad faktiškai pakuočių atliekos būtų buvę sutvarkytos tinkamai ir tinkamai būtų buvusi įvykdyta Vyriausybės nustatyta užduotis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ “Pakuočių tvarkymo organizacija” sutinka su pareiškėjo UAB “Topplastas” skundu ir prašo jį tenkinti.

Nurodo, jog nei VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, nei pareiškėja, nei kiti gamintojai ar importuotojai nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų, todėl sankcijos taikymas yra neteisėtas. Pareiškėjas teisingai ir pagrįstai skunde nurodo, kad pareiškėjos veikloje, susijusioje su gamintojo-importuotojo pareigų vykdymu pakuočių atliekų tvarkymo srityje, nėra nustatyta jokių pažeidimų, todėl jai negali būti taikoma atsakomybė už trečiųjų asmenų, tarp jų ir valstybės institucijų, už kuriuos ji neatsako, neteisėtus veiksmus ar neveikimą. Teigia, jog dalis gamintojų ir importuotojų po skundžiamo Sprendimo priėmimo, privalo sumokėti šimtus tūkstančių eurų siekiančius mokesčius už aplinkos teršimą, todėl toks mokesčio lengvatos panaikinimas savo pobūdžiu laikomas teisinio poveikio priemone, t. y. sankcija.

Teigia, jog, Organizacija, pasirinkdama UAB „Metrail“ kaip atliekų tvarkytoją, neturėjo jokio pagrindo abejoti šio atliekų tvarkytojo galimybėmis tinkamai bei pagal teisės aktų reikalavimus tvarkyti pakuočių atliekas bei teisėtai išduoti galiojančius pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Nurodo, jog turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą sudaro ir jame įrašytų atliekų tvarkytojų kontrolę atlieka Aplinkos apsaugos agentūra. Regionų aplinkos apsaugos departamentai užtikrina atliekų tvarkytojų, išrašančių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, kontrolę. Taigi tiek Aplinkos apsaugos agentūra, tiek regionų aplinkos apsaugos departamentai turėjo pareigą tikrinti UAB „Metrail“ veiklą, t. y. privalėjo tikrinti, ar šis atliekų tvarkytojas veikia teisėtai, ar tinkamai vykdo atliekų apskaitą, ar turi visus reikalingus dokumentus, ar nedaro jokių pažeidimų.

Vertina, jog priimant skundžiamą Sprendimą, nebuvo užtikrinta nei pareiškėjos, nei kitų gamintojų ar importuotojų teisė būti išklausytiems. Sprendime nenurodyta, kokius teisės aktus pažeidė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, kurios patvirtinimai minėtu sprendimu buvo panaikinti, taip pat sprendime nenurodyta, kokius teisės aktus pažeidė gamintojai ir importuotojai, kuriems minėtu sprendimu iš esmės buvo panaikinta mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvata.

Laiko, jog atliktas Organizacijos patikrinimas, kurio aktas buvo patvirtintas skundžiamu Sprendimu, buvo tik formalumas, buvo tiesiog konstatuota, kad UAB „Metrail“ išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai yra panaikinti, todėl naikinami ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduoti patvirtinimai. Tuo tarpu atsakovas, atlikdamas UAB „Metrail“ patikrinimą apie jį neinformavo ir nesudarė galimybės jame dalyvauti ar bet kokiais kitais būdais savo teisių gynybos siekti nei Organizacijai, nei pareiškėjai, nei kitiems gamintojams ir importuotojams, nors, kaip dabar matyti, visos neigiamos pasekmės dėl UAB „Metrail“ galimai padarytų teisės aktų pažeidimų ar nusikalstamų veikų atiteko būtent VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir gamintojams – importuotojams, tame tarpe pareiškėjai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Papildomai nurodo Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtintą „teršėjas moka“ principą, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

Teigia, jog Mokesčio lengvatą suteikia dokumentai, įrodantys atliekų sutvarkymą. Tačiau jeigu panaikinami dokumentai, kurių pagrindu asmuo grindė savo teisę į mokesčio lengvatą, manytina, kad mokesčio lengvata netaikytina.

2023 m. balandžio 27 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022-11-23 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5513-1580/2022 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00223-2018-1) patvirtinta tai, kad pareiškėjos UAB „Topplastas“ skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017-12-18 sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. VR-17.5-82 dalies, kurioje pripažįstami negaliojančiais pareiškėjai išduoti metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai Nr. 1314VI0001-5513-2111, Nr. 1414VI0001-5513-2111 ir Nr. 1514VI0001-5513-2111 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2013-03-21 sudarė su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo Nr. PTO/13/608.

PTO organizavo pareiškėjos pakuočių atliekų tvarkymą 2013-2015 metų laikotarpiu ir išdavė pareiškėjai metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus – patvirtinimus.

2017 m. lapkričio 8 d. Departamento Atliekų tvarkymo kontrolės ir analizės skyriaus patikrinimo aktu Nr. VR-19.2-54 buvo nustatyta, jog naikintini UAB Metrail dokumentai, be kita ko, ir dokumentai Nr. 1314VI0001-5513-2111, Nr. 1414VI0001-5513-2111 ir Nr. 1514VI0001-5513-2111.

Departamentas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino pareiškėjai PTO išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą, nurodytus 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akte Nr. VR-19.2-54: Nr. 1314VI0074-5513-2111 už 2013 metus, Nr. 1414VI0001-5513-2111 už 2014 metus ir Nr. 1514VI0001-5513-2111 už 2015 metus.

2017 m. gruodžio 19 d. Departamento raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 pareiškėja informuota apie mokestinės prievolės (apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius) vykdymo terminą (2018 m. vasario 15 d.).

Pareiškėja, nesutikdama su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio18 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. VR-17.5-82 dalimi ir Departamento 2017m. gruodžio 19 d. Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 raštu, juos apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT).

Teismas 2018 m. sausio 31 d. nutartimi išsprendė skundo priėmimo klausimą, atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį, kurioje ji teismo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti 2017 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 galiojimą.

Pareiškėja nesutinka su Departamento Sprendimu, teigia, kad mokestinės lengvatos paneigimas, kuomet bendrovė nėra padariusi nei vieno su pakuočių atliekų tvarkymu susijusio teisės akto pažeidimo, nesiderina su teisėtų lūkesčiu principu, neužtikrina teisinio tikrumo ir yra socialiai neteisingas. Tai, kad valstybės įstaigos neužtikrino ir/ar netinkamai užtikrino tinkamą teisinį reguliavimą ir atliekų tvarkytojų kontrolę, nesant bendrovės neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo) negali būti pagrindas bendrovės atsakomybei kilti ir juolab pagrindas finansinei sankcijai atsirasti.

Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio, nustatančio gamintojų ir importuotojų teises ir pareigas, 1 dalies 2 punktas gamintojus ir importuotojus įpareigoja organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje; 4 punktas įpareigoja apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas ir (ar) dalyvavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemoje išlaidas, susijusias su užstato sistemoje surenkamų vienkartinių pakuočių atliekų sutvarkymu ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administravimu, taip pat šios dalies 3 punkte nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas.

Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių; 4 dalis nustato, kad siekdami įvykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, gamintojai ir importuotojai gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias pakuočių atliekų surinkimo sistemas; 5 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje (išskyrus 1 dalies 1 punktą) nustatytas pareigas gamintojai ir importuotojai gali vykdyti: 1) individualiai - organizuodami savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui; 2) kolektyviai - steigdami šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio įstatymo nustatytų pareigų arba organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio įstatymo nustatytų pareigų netapdami organizacijos dalyviais.

2019 m. sausio 23 d. VAAT nutartimi nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta, kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00223-2018-1), kurioje PTO kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti VRAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą. Nurodytoje administracinėje byloje pareiškėja ginčijo Departamento Sprendimo dalį, kuria panaikinti jai išduoti atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio. 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.

Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 55 punktu, priima RAAD.

VAĮ 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas gali reikalauti tik tų dokumentų ir informacijos, kurių nėra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose. Viešojo administravimo subjekto reikalavimas pateikti dokumentus ir informaciją, kurie yra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose, laikomas biurokratizmu.

VAĮ 366 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priežiūrą atliekantys subjektai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tarpusavyje keičiasi jiems suteiktiems įgaliojimams įgyvendinti būtinais dokumentais ir kita informacija, kuriuos jiems yra pateikę ūkio subjektai.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principas - aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklą.

Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

Taigi, siekdami kolektyviai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai galėjo steigti gamintojų ir importuotojų organizaciją (toliau – organizacija) ir (ar) tapti įsteigtos organizacijos dalyviais arba organizacijai pavesti organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį teisės aktuose nustatytų pareigų netapdami organizacijos dalyviais (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis).

Teismas taip pat pažymi, kad šios bylos išsprendimas didele dalimi yra susijęs su kitais atsakovo sprendimais, kurie yra (buvo) ginčijami administraciniuose teismuose.

Kaip matyti iš bylos duomenų, taip pat teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2017-12-18 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 (administracinė byla Nr. eI-142-789/2019, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01030-2018-8).

Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – VAAT) 2019-06-05 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01030-2018-8) patenkino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ skundą ir panaikino Vilniaus RAAD 2017-12-18 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82.

LVAT 2022-11-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 Departamento apeliacinį skundą patenkino iš dalies: panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017-12-18 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017-12-18 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų pagrindu; pakeitė atsakovo Vilniaus RAAD 2017-12-18 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017-01-30 įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; likusią atsakovo Vilniaus RAAD 2017-12-18 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį paliko nepakeistą.

Administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 ginčijamas atsakovo sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis jo priėmimo metu galiojusios redakcijos Tvarkos aprašo 55, 56 ir 57 punktais. Pagal tuo metu galiojusios redakcijos Tvarkos aprašo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017-02-15) 55 punktą, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Tvarkos aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 55 punktu, priima RAAD (56 punktas). Dokumentų ir patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo aktu, kuris patvirtinamas RAAD direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (57 punktas) (LVAT 2022-11-23 nutarties 106 punktas).

LVAT 2019-04-03 sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 padarė išvadą, kad įstatymuose sąvoką „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ įstatymų leidėjas vartoja pačia bendriausia lingvistine reikšme – tai visi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, kurie patvirtina atliekų sutvarkymą. Teismas vertino, kad minėtuose įstatymuose vartojama sąvoka „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apima tiek atliekų tvarkytojų išrašomus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tiek organizacijų išrašomus patvirtinimus. Sprendime konstatuota, kad licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašomi patvirtinimai, kurie išimtinai grindžiami būtent atliekų tvarkytojų išrašytais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, savo turiniu ir esme laikytini vienais iš „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“, kaip ši sąvoka apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatyme. Licencijuotų organizacijų išrašomi patvirtinimai, kuriais yra tik paskirstomi atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, laikytini išvestiniais iš pastarųjų, kadangi patys savaime be pirminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų egzistuoti negalėtų.

Neteisėtais pripažinti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išduoti patvirtinimai buvo išrašyti nuo 2013-10-05. Nuo 2013-06-01 įsigaliojusios redakcijos Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, jog sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi Tvarkos aprašo 2 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams buvo pavesta vykdyti Tvarkos aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę ir priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, vadovaudamasis LVAT 2019-04-03 sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktais išaiškinimais dėl sąvokos „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas turėjo kompetenciją (teisinį pagrindą) pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017-02-15 įsigaliojant Tvarkos aprašo pakeitimams VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, ir nagrinėjamu atveju atsakovui priimant ginčijamą sprendimą (2017-12-18 sprendimą Nr. VR-17.5-82) principas lex retro non agit (lot. įstatymas atgal negalioja) nebuvo pažeistas (LVAT 2022-11-23 nutarties 114 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentai, kad ji nėra padariusi teisės pažeidimo, susijusio su pakuočių tvarkymu, todėl, nesant jos kaltės, Departamento ginčijamas Sprendimas negalėjo būti priimtas, atmetami kaip nepagrįsti. Šiuo atveju svarbu, ar pareiškėja gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi ji to padaryti negali, tad ji negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata.

Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad Sprendimu pareiškėjai nėra paskirta sankcija, kadangi pakuotės liko nesutvarkytos, pareiškėjai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį.

Teismas taip pat pažymi, kad LVAT 2023-03-01 sprendime, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal atsakovo Departamento apeliacinį skundą dėl VAAT 2019-04-19 sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Karbonas“ skundą atsakovui Departamentui (tretieji suinteresuoti asmenys – viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (dabar bankrutuojanti viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimo panaikinimo, konstatavo, kad ,,Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 panaikinta Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513; 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513; 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu, sudarė galimybę proceso šalims pateikti papildomus įrodymus, susijusius su šioje byloje nagrinėjamu ginču (iš jų ir rašytinius paaiškinimus) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 5 d.“.

Teismo vertinimu, Sprendimu pareiškėjai nėra paskirta sankcija, kadangi pakuotės liko nesutvarkytos, pareiškėjai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė įrodymus, kad įvertinus pirmiau minėtuose LVAT procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, jog PTO pareiškėjai išrašyti patvirtinimai dėl pakuočių atliekų sutvarkymo už 2014 ir 2015 m. (patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-2111 dėl 5.831 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo ir patvirtinimas Nr. 1514VI0001-5513-2111 dėl 5.940 t. metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo) paliekami panaikinti, o PTO pareiškėjai išrašytas patvirtinimas dėl pakuočių atliekų sutvarkymo už 2013 m. (patvirtinimas Nr. 1314VI0001-5513-2111 dėl 5.831 t metalinės pakuotės kiekio) paliekamas galioti. Taigi, pagrįstais tėra 3,1592 procento patvirtinimo už 2013 metus Nr. 1314VI0001-5513-2111 (0,231 t) dalyje dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, kurį kaip jau buvo minėta, pareiškėja turi pareigą apskaičiuoti ir deklaruoti.

Pažymėtina, kad rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017-12-18 sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. VR-17.5-82 dalį, kurioje pripažįstami negaliojančiais pareiškėjai išduoti metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai Nr. 1314VI0001-5513-2111, Nr. 1414VI0001-5513-2111 ir Nr. 1514VI0001-5513-2111, surašytą PTO atžvilgiu, buvo iš esmės išnagrinėtas ir priimtas galutinis apeliacinės instancijos teismo sprendimas (2022 m. LVAT nutartis). Akcentuotina, kad papildomų argumentų teismui, kodėl turėtų būti teismine tvarka pakartotinai vertinamas sprendimas (jo dalis), dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo priimtas galutinis įsiteisėjęs apeliacinės instancijos teismo sprendimas, ir kokias pareiškėjos teises ar pareigas tai tiesiogiai paveiktų, nepateikta. Įvertinus šias nustatytas faktines aplinkybes aptarto teisinio reglamentavimo ir administracinių teismų praktikos kontekste ir atsižvelgus į šios bylos nagrinėjimo dalyką, darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėjos skundas nepagrįstas.

Pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos atliekos ar daugiau nei 3,1592 proc. šių atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, taip pat nenurodė argumentų dėl perskaičiuoto mokesčio nepagrįstumo, taip pat dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjos priduotų metalinių pakuočių kiekį. Pareiškėja skundą išimtinai grindė tik tuo, kad ji VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ perdavė metalines pakuotes ir jai buvo išrašyti tai patvirtinantys dokumentai, todėl ji teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, vadovavosi įstatymų nuostatomis, tačiau, kaip jau minėta, išrašyti dokumentai yra galiojantys tik dėl dalies sutvarkytų atliekų kiekio

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Sprendimas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies (ankstesnės įstatymo redakcijos 8 straipsnio 1 dalies) reikalavimus. Iš skundžiamo Sprendimo motyvacijos pareiškėja galėjo suvokti šio Sprendimo esmę ir turinį. Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kuriais remiasi atsakovas. Vien tai, kad pareiškėjos netenkina Sprendimas, neleidžia daryti išvados, jog jame atsakovas netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, Sprendimą taip pat priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gruodžio 18 d. skundžiamas sprendimas „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. VR-17.5-82 dalies, kurioje pripažįstami negaliojančiais pareiškėjai išduoti metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti ar pakeisti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmetamas ( 88 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Pareiškėja prašo teismo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmetamas, todėl prašymas priteisti pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Topplastas“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.