Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, Virginijai Miliauskienei, Benediktai Baranauskaitei, vertėjaujant Ritai Daškevičienei, Audronei Adomavičienei, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamos teismo posėdyje dalyvaujančios M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V., 2015-10-20 apie 09.00 val., Laisvės pr. 79A, Vilniuje, Vilniaus miesto apylinkės teismo tarnybinėse patalpose teismo posėdžio salėje Nr. 505, būdama pasirašytinai įspėta pagal LR ATPK 187² str. dėl numatytos atsakomybės, davė melagingus parodymus apie įvykį, kuris įvyko 2015-09-26 apie 19.40 val., adresu Parko g. 23, Vilniuje, dėl automobilio „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) vairavimo aplinkybių nustatymo, ir taip savo veiksmais M. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187² straipsnyje „Melagingų parodymų teikimas administracinio teisės pažeidimo byloje“.

Teismo posėdžio metu M. V. dėl jos atžvilgiu surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo savo kaltę neigia, mano, jog melagingai nėra liudijusi. Paaiškino, kad ji gyvena Mickūnuose, Vilniaus rajone. 2015-09-26 dienos metu, jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino I. C., kuri paprašė ją atvažiuoti į Naująją Vilnią, išspręsti klausimus dėl M. V. sūnaus R. S. šeimoje kilusių nesutarimų. Kadangi sūnus R. S. tuo metu buvo išgėręs, todėl ji pati atsisėdo į automobilį „VW Passat“ bei kartu su sūnumi ir anūku nuvažiavo į N.Vilnią. Automobilį vairavo I. C.. Privažiavus prie parduotuvės „Maxima“, sūnus R. S. liko sėdėti automobilyje. Netrukus privažiavo policijos pareigūnų ekipažas, kurie pradėjo aiškintis aplinkybes susijusias su aukščiau minėto automobilio vairavimo aplinkybėmis nustatymo. M. V. nemano, jog duodama parodymus ji melavo. Jos sūnus tikrai tą dieną transporto priemonės nevairavo.

Liudytoja T. S. paaiškino, kad M. V. yra jos dukters vyro mama, todėl sutinka duoti paaiškinimą. Nurodė, kad M. V. teismui sakė netiesą, nes ji pati matė, kaip automobiliui „VW Passat“ privažiuojant prie parduotuvės „Maxima“ vairavo būtent R. S.. Kitų suaugusiųjų asmenų minėtame automobilyje nebuvo. Pasak liudytojos, ji gerai įsidėmėjo, jog vairuotojas R. S. buvo akivaizdžiai neblaivus, jo akys buvo paraudusios, ji matė, kaip neblaivus R. išlipo iš automobilio. Tai gerai buvo matyti per automobilio šoninį langą, lango stiklai nėra tamsinti. M. V. tuo metu nei pačiame automobilyje, nei šalia nebuvo.

Liudytoja V. B. paaiškino, kad 2015-09-26 dienos metu būdama parduotuvėje „Maxima“ Naujojoje Vilniuje, adresu Parko g. 23, matė, kaip į šalia esančią stovėjimo aikštelę įvažiavo automobilis „VW Passat“, kurį vairavo R. S.. Jis išlipo iš sustojusio automobilio, vizualiai matėsi, jog vyras yra neblaivus. Buvo iškviesti policija, nes neblaivus R. važiavo automobiliu, kuriame tuo metu sėdėjo mažametis vaikas. Pasak liudytojos, kol vyko bendravimas su R., M. V. tuo metu prie parduotuvės nebuvo. M. V. tik gal po kokių 15-30 minučių atvažiavo į stovėjimo aikštelę.

Liudytojas A. Š. paaiškino, kad tarnybos metu buvo gautas pranešimas, kad Naujoje Vilniuje automobiliu asmuo galimai važinėja būdamas neblaivus. Atvykus nurodytu adresu policijos pareigūnus pasitiko vyras vardu prisistatęs R. S., kuris pranešė, jog vyksta konfliktas tarp šeimos narių. Užėjus į parduotuvėje esančias apsaugos darbuotojų tarnybines patalpas, jose buvo kelios moterys, kuris nurodė, jog matė, kaip prie parduotuvės privažiavo automobilis „VW Passat“, kurį vairavo neblaivus R. S.. Kiek vėliau atvažiavo pil. M. V..

Liudytoja I. C. paaiškino, kad nieko esminio dėl nagrinėjamo įvykio teismui nurodyti negali, jos teigimu, jos iš viso nebuvo prie parduotuvės „Maxima“, nes tuo metu buvo namuose. Jos teigimu, jį yra nubausta administracine nuobauda už melagingų parodymų davimą. Nurodė, kad jai paskambino ir paprašė esant būtinumui pritarti, jog ji buvo nuvykusi į N.Vilnią, kad lyg tai jį vairavo automobilį „VW Passat“, o ne R. S.. Iš tikrųjų duodama parodymus ji melavo, todėl ir buvo nubausta.

Liudytojas R. A. paaiškino, kad tarnybos metu buvo gautas pranešimas, kad galimai neblaivus asmuo vairuoja automobilį „VW Passat“, kuriame buvo mažametis vaikas. Nuvykus į nurodytą vietą ir pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes, pasak liudytojo, gal po kokių 10 minučių atvažiavo M. V.. Ją atvežė kitas vyriškis. R. S. buvo neblaivus.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 187² straipsnyje numatyta atsakomybė už melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tyčios pasireiškimą panašiose savo esme bylose (dėl Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio „Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“) yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad šių įrodymų pakanka patvirtinti M. V. kaltę padarius ATP protokole užfiksuotą pažeidimą. Nors pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimą neigė ir tvirtino, kad jokių melagingų parodymų administracinėje byloje ji nėra davusi, tačiau tokius jos parodymus paneigia teisme apklaustų liudytojų – T. S., V. B., A. Š., I. C., R. A. parodymai. Minėti liudytojai patvirtino, kad 2015-09-26 prie parduotuvės „Maxima“, esančios adresu Parko g. 23, Vilniuje, privažiavo R. S. vairuojamas automobilis „VW Passat“. Bendraujant su R. S. liudytojai nurodė, kad pastarasis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios. Liudytoja I. C. patvirtino, kad ji duodama parodymus administracinėje byloje Nr. A.2.6-15418-271/2015, melavo, jog automobilį vairavo M. V., o ne R. S.. Pasak liudytojos, pasakyti netiesą teisme, kad jos buvo paprašyta. Už tai ji yra nubausta administracinė nuobauda. Liudytojai A. Š. ir R. A. nurodė, jog vairuotojui R. S. buvo nustatytas girtumas. Teismas kritiškai vertina M. V. teiginį, jog ji sakė tiesą dėl 2015-09-26 automobilio „VW Passat“ vairavimo aplinkybių nustatymo bei nemelavo, tačiau iš esamų duomenų matyti, jog ji teisme būdama prisaikdinta nustatyta tvarka (b.l. 12-13), melagingai parodė, jog minėtą automobilį vairavo būtent ji, o ne jos sūnus R. S.. Teismas atkreipia dėmėsi, jog aukščiau minėtų liudytojų parodymai atitinka ir neprieštarauja kitiems tyrimo medžiagoje esantiems rašytiniems duomenims, nes liudytojai vieningai nurodė, jog M. V. prie parduotuvės „Maxima“ privažiavo jau tuo metu, kai įvykio vietoje buvo atvykę policijos pareigūnai, pasak liudytojų, M. V. į įvykio vietą atvažiavo gal po kokių 10-30 minučių (b.l. 12, 37, 50). Netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų parodymais teismui pagrindo nėra, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų asmeninių konfliktų su M. V. nenustatyta, pati M. V. tokių aplinkybių taip pat nenurodė. Iš esamų duomenų matyti, kad M. V. įstatymo nustatyta tvarka teismo buvo pasirašytinai buvo įspėta dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taigi, ji suvokė teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus, jį suprato ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

M. V. kaltė, įvykdusios administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187² straipsnyje, įrodyta bylos medžiaga: 2015-11-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu, 2015-10-05 tesimo posėdžio protokolo duomenimis, administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-24120333-15, liudytojų T. S., V. B., A. Š., I. C., R. A. parodymais, kitą rašytinę bylos medžiaga.

M. V., veika atitinka ATPK 187² str. sudėtį, pažeidėja baustina.

Pažeidėjos M. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, todėl jai skirtina nuobauda, nustatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą, sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 187² str., 286 str., 287 str., teismas,

nutarė:

pripažinti M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187² straipsnyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.