Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Adolfina Simaitienė Baudž. byla Nr. 1A-126-174/2015 Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01545-2014-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.1.4.2.; 1.2.14.1.3.; 2.1.7.4.; 2.4.6.4.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDis

2015 m. kovo 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 30 (trisdešimties) parų areštas.

T. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. B., tačiau jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su E. B., pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. jie 2014 m. rugpjūčio 28 d., apie 16.00 val., UAB „Rimi Lietuva“ parduotuvėje, esančioje Taikos pr. 64, Klaipėdos m., veikdami bendrininkų grupe, į prekybinį krepšį susidėjo septynis bendros 251,93 Lt vertės butelius viskio „Teacher‘s“ (vieno butelio vertė 35,99 Lt), kuriuos vėliau E. B. paslėpė kuprinėje ir praėjęs pro kasas ketino išeiti iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes už kasų buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojo. Tokiu būdu T. B. ir E. B. pasikėsino pagrobti UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį nedidelės vertės – 251,93 Lt – svetimą turtą.

Nuteistasis T. B. ir jo gynėjas advokatas A. Platauna prašo nuteistojo T. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo nuteistojo T. B. apeliacinį skundą tenkinti, atsižvelgiant į naujos BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijos įsigaliojimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nuteistasis T. B. apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti, teigdamas, kad jis nieko nevogė, tik buvo šalia E. B. nusikalstamos veikos darymo metu, tačiau pažymėtina, kad tokie apelianto T. B. skundo teiginiai prieštarauja jo paties teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu duotiems parodymams, kai jis apklausiamas teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, nurodydamas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kurias teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, pripažino įrodytomis. Pažymėtina, kad T. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bei apklausiamas teisme nurodė, kad jis, būdamas kartu su E. B., kaltinime nurodytu laiku parduotuvėje UAB „Rimi Lietuva“ nusprendė pavogti viskio butelius ir jiems nuėjus į alkoholio skyrių, jis paėmė tris ar keturis viskio butelius ir įdėjo į prekių krepšį, o likusius butelius paėmė kartu su juo buvęs E. B., kuris vėliau drabužių skyriuje susidėjo jų paimtus septynis butelius viskio į kuprinę, kurią turėjo su savimi, o jis, T. B., tuo metu stebėjo, kad niekas neateitų. Po to jie dar pasivaikščiojo po parduotuvę, jis pasiėmė butelį mineralinio ir abu nuėjo prie kasos. Kasoje jis sumokėjo už mineralinį, o E. B. už viskio butelius nesumokėjo. Kaip praėjo pro kasas ir ėjo link išėjimo, juos sulaikė apsaugos darbuotojai ir nuvedė į apsaugos postą. Tokie T. B. parodymai buvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, jie visiški sutampa su nuteistojo E. B. parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais, todėl teismas pagrįstai jais rėmėsi, pripažindamas T. B. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai T. B. pripažino kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį. Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais – paties nuteistojo T. B. bei nuteistojo E. B., liudytojų E. M. ir V. B. parodymais bei vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis. Šie įrodymai, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl T. B. kaltės padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Priešingai nei teigiama nuteistojo T. B. apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nuteistasis T. B., veikdamas bendrininkų grupe su E. B., pasikėsino pagrobti iš parduotuvės UAB „Rimi Lietuva“ septynis butelis viskio „Teacher‘s“, kurių bendra vertė 251,93 Lt, tai yra nedidelės vertės svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti. Tokie T. B. veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį.

Tačiau pažymėtina, jog nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija (2014 m. gruodžio 18 d. „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymas“ Nr. XII-1481), kuria buvo pakeistas turto vertės išaiškinimas, nurodant, jog nedidelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 3 MGL (390 Lt/112,95 Eur) (anksčiau buvo 1 MGL – 130 Lt/37,65 Eur), bet neviršija 5 MGL (650 Lt/188,25 Eur) dydžio sumos. Šioje byloje nustatyta, kad apeliantas T. B., veikdamas bendrininkų grupe su E. B., pasikėsino pagrobti iš parduotuvės UAB „Rimi Lietuva“ septynis butelius viskio, kurių bendra vertė 251,93 Lt (72,96 Eur), ir ši suma yra mažesnė nei 3 MGL (390 Lt/112,95 Eur), todėl veika, už kurią nuteistas T. B., yra dekriminalizuota, t. y. nebelaikoma baudžiamuoju nusižengimu. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalis), todėl T. B. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, kuri numato atsakomybę už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą, kadangi nagrinėjamu atveju pasikėsinto pagrobti turto vertė yra mažesnė nei 3 MGL, t. y. šiuo atveju T. B. negali būti taikoma BK 190 straipsnio redakcija, kuri galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu ir yra griežtesnio pobūdžio nei dabar galiojanti, kuri yra švelnesnė ir lengvina padėtį nuteistajam, todėl turi būti taikoma T. B. padarytai nusikalstamai veikai, kuri kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį. Todėl skundžiamas nuosprendis, kuriuo T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį dėl pasikėsinimo pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą naikinamas ir nuteistasis T. B. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Atsakomybė už svetimo turto, kurio vertė neviršija 3 MGL, pagrobimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1482 redakcija). Kadangi T. B. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, požymių, bylos medžiaga perduotina nagrinėti ATPK nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis T. B. išteisinamas, teisėjų kolegija dėl pastarojo skundo argumentų dėl jam paskirtos bausmės sušvelninimo nepasisako.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Nors šiuo nuosprendžiu ir nenustatyta jokių BPK pažeidimų, tačiau įvertinus tai, kad dėl BK 190 straipsnio pakeitimo (2014 m. gruodžio 18 d. „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymas“ Nr. XII-1481) veikos, už kurias nuteisti T. B. ir E. B., nebelaikomos baudžiamuoju nusižengimu, o atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, sudėtį, nors ir nėra nuteistojo E. B. apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas panaikinti ir E. B. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bylos medžiagą perduodant nagrinėti ATPK nustatyta tvarka.

Klaipėdos apygardos teisme 2015 m. vasario 26 d. iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistajam T. B., prašant išspręsti valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.).

Taigi nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija mano, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš T. B., kuris šiuo nuosprendžiu išteisinamas, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

T. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti T. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Panaikinti E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.