- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-03
- Bylos Nr.
- 2A-761-436/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04746-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Arūnas Rudzinskas (pran.), Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- K. E.
- Trečiasis asmuo
- A. E.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininko), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko (pranešėjo), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8353-4542014 pagal ieškovo K. E. ieškinį atsakovei antstolei S. V. dėl antstolio veiksmų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo A. E., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti neteisėtais antstolės veiksmus, panaikinti antstolės 2014-02-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, įpareigoti atsakovę surašyti protokolą, sutinkamai su ieškinyje nurodytomis pastabomis, informuoti prokuratūrą apie padarytas nusikalstamas veikas, priteisti iš atsakovės antstolės visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2014-02-18 antstolė konstatavo faktines aplinkybes gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), surašydama protokolą, kuris yra netikslus, jame nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, tendencingai nepaminėti akivaizdžiai konstatuoti faktai. Be to, protokolas neatitinka įstatymų reikalavimų. Antstolė konstatavo A. E. naudingas aplinkybes, absoliučiai neatitinkančias faktinių aplinkybių, tuo suklastojo protokolą, sukūrė tikrovės neatitinkantį dokumentą. Šis dokumentas turi svarbią įrodomąją reikšmę, todėl atsakovė piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, tuo pažeidė ieškovo teises ir pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. 2014-02-28 kreipėsi į antstolę, prašydamas atstatyti teisingumą, tačiau atsakymo iš jos negavo.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2014-02-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 4 buvo užfiksuotos tos faktinės aplinkybės, kurios buvo nustatytos atliekant patį faktinių aplinkybių fiksavimo faktą bei kurias prašė konstatuoti užsakovė A. E..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad antstolė S. V. 2014 m. vasario 18 d. įvykdė A. E. pavedimą konstatuoti faktines aplinkybes, t.y. užfiksuoti, adresu (duomenys neskelbtini), įėjimus į namo vidų ir naudojimosi, patekimo į jas galimybes, elektros įrengimų, kurie tiekia elektrą namo apšvietimo sistemai ir buitiniams prietaisams, namo šildymo sistemos įrengimų ir kitų esančių namo eksploatacijai būtinų įrengimų buvimo vietą. Faktinių aplinkybių konstatavimas yra antstolio teikiama paslauga, kuri yra nesusijusi su vykdymo procesu. Tai reiškia, kad antstolė 2014-02-18 vykdė pavedimą konstatuoti faktines aplinkybes, t. y. teikė paslaugą. Teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (LR CK 6.718 str. 1 d., 3 d.). Byloje nėra duomenų, kad užsakovė A. E. būtų nepatenkinta antstolės atliktų paslaugų kokybe, ar reiškusi pretenzijas dėl protokole užfiksuotų aplinkybių, todėl nėra pagrindo teigti, kad antstolė netinkamai konstatavo faktines aplinkybes ir dėl to jos veiksmus pripažinti neteisėtais.
Be to, teismas, atsižvelgė į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-1806-214/2014 buvo 2014-01-22 priimta teismo nutartis, kurioje teismas nustatė kokios aplinkybės turėtų būti konstatuotos antstolės, šias aplinkybes antstolė ir konstatavo.
Faktinių aplinkybių konstatavimo užsakovė buvo A. E., todėl tik ji galėjo nurodyti antstoliui, kas turi būti konstatuojama, o kas ne. Ieškovas šios antstolės paslaugos neužsakė, todėl vykdant užsakovės užsakymą antstolė neturėjo pareigos atsižvelgti į ieškovo pageidavimus. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-1806-214/2014 pagal ieškovo užsakymą, taip pat buvo atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas, o ieškovas nusprendęs, kad nebuvo konstatuotos jo nuomone svarbios aplinkybės, galėjo užsakyti papildomą aplinkybių konstatavimą ir tuo atveju, antstolė turėtų pareigą atsižvelgti į ieškovo pastabas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas K. E. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti ir priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas..
Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad:
Sprendime nenurodyta reikšminga aplinkybė, kad nagrinėjant bylą buvo aiškiai nustatytas antstolės S. V. faktinių konstatavimo protokole Nr.4 (B-11021607) įrašytų duomenų neatitikimas tikrovei. Tą patvirtina teismui pateikti vaizdo ir garso įrašai (b. 1. 24) bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų K. A. ir I. J. parodymai. Tuo pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas.Teismas neatsakė į ieškinio argumentus, o iškraipė sprendime nurodomas aplinkybes, nurodydamas, jog „ieškovo teiginiai, kad buvo užfiksuotos ne tos faktinės aplinkybės, kurias reikalauja fiksuoti ieškovas ieškinyje, nepaneigia fakto, jog į kai kuriuos ieškovo keliamus klausimus gali atsakyti tik specialių žinių turintys asmenys“. Ieškovas ieškinyje nieko fiksuoti nereikalavo ir jokių su tuo susijusių klausimų nekėlė. Su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą buvo kreiptasi todėl, kad antstolės S. V. ginčijamame protokole įrašyti duomenys neatitinka tikrovės, o visiškai aiškiai nustatytos aplinkybės net nepaminėtos.Neteisėta yra tai, kad savo neteisingas išvadas teisėjas grindžia subjektyviais pamąstymais apie dokumentą, kurio byloje nėra, ir teigia netiesą „teismas atsižvelgia į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-1806-214/2014 buvo 2014-01-22 priimta teismo nutartis, kurioje teismas nustatė, kokios aplinkybės turėtų būti konstatuotos antstolės, šias aplinkybes antstolė ir konstatavo“. 2014-11-20 Kauno apylinkės teismo posėdžio metu atsakovė teismui paaiškino, jog: „<...> nutartis, leidžianti ir įpareigojanti netrukdyti patekti antstolei į tas patalpas, tačiau joje nebuvo nurodyta, ką antstolis turi fiksuoti, kokias faktines aplinkybes“. Apeliantas teismui pateikė nutarties kopiją, iš kurios matyti, kad teismas šia nutartimi nenustatė, kokios aplinkybės turėtų būti antstolės konstatuotos, taigi skundžiamame sprendime pateikiami duomenys aiškiai neatitinka tikrovės.Teismas nevertino byloje aiškiai nustatytų faktų, kad atsakovė atsisakė užfiksuoti namo antrajame aukšte esantį elektros paskirstymo skydą, ir tą atsisakymą grindė melu, neva teismas ir užsakovė A. E. jai draudė įeiti į patalpą, kuriame šis skydas yra. Kaip rodo teismui pateikti vaizdo ir garso įrašai bei liudytojų parodymai, tokio draudimo nei teismas, nei užsakovė niekada neišreiškė.Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra paprastas dokumentas, kuris laikytinas tiesiog rašytiniu įrodymu. Toks protokolas, antstolio surašytas įstatymų nustatyta tvarka, pagal CPK nuostatas, laikomas rašytiniu įrodymu, oficialiu dokumentu. Todėl toks dokumentas negali būti laikomas tiesiog suteiktos paslaugos rezultatu, kuris liečia tik antstolį ir paslaugą užsakiusį asmenį. Protokole dažniausiai yra fiksuojamos aplinkybės, kurios būna reikšmingos tarp asmenų kilusiame teisminiame ginče, šiomis aplinkybėmis teismas remiasi. Todėl asmuo, kurio tam tikros subjektinės teisės ar teisėti interesai priklauso nuo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, gali tokį protokolą ginčyti ir įrodinėti, kad tam tikros aplinkybės neegzistavo arba buvo užfiksuotos iškreiptos aplinkybės. Tokiu atveju teismas negali teigti, kad užfiksuotos tikrosios aplinkybės, nes paslaugą užsakęs asmuo jokių pretenzijų dėl paslaugos kokybės nepareiškė.Sprendime teismas teigia, kad antstolė suklastojo protokolą, t. y. nurodė jame neatitinkančius tikrovės, tačiau reikalingus užsakovei, duomenis, teisėtai. Tačiau, teismas neatsižvelgė į tai, kad antstolio teikiamų paslaugų negalima tapatinti su kitomis (sutartinėmis) paslaugomis, kurių teikimą reglamentuoja sprendime nurodyti teisės aktai (CK 6.718 str. 1 d., 3 d.) ir neįvertino aiškių šio įstatymo straipsnio nuostatų. Antstolė S. V. protokole aprašė prasimanytas aplinkybes, o užsakovei nenaudingas – nutylėjo, tuo nusižengdama įstatymų nuostatoms, įpareigojančioms antstolį konstatuojant objektyviai matomas ir (ar) nustatomas faktines aplinkybes laikytis tikslumo, objektyvumo ir nešališkumo principų (CPK 635 str. l d.). Taip pat ir LR Antstolių įstatymo 23 str. numatyta, kad konstatuodamas faktines aplinkybes (tiek teismo pavedimu, tiek ir teikiant paslaugą) antstolis privalo laikytis objektyvumo, nešališkumo, tikslumo principų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas iš esmės netenkintinas, pripažįstant, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Nagrinėjamoje byloje apeliantas ieškinyje prašė panaikinti antstolio 2014 m. vasario 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 4 (b. l. 7–23), kadangi, jo vertinimu, šiame protokole ne viskas teisingai užfiksuota.
CPK 635 straipsnio 1 dalis nustato, kad faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus antstolio objektyviai matomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Konstatuojamos faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Toks garso ar vaizdo įrašas laikomas sudedamąja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalimi. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad faktines aplinkybes antstolis konstatuoja teismo pavedimu. Antstolio procesiniai veiksmai yra išvardyti CPK 634 straipsnyje, tai yra antstolis vykdo šio Kodekso 587 straipsnyje nurodytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoja faktines aplinkybes, teismo pavedimu įteikia teismo šaukimus ir kitus procesinius dokumentus, sudaro paveldimo turto apyrašus. Pagal CPK 587 straipsnį vykdomieji dokumentai yra: 1) vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu; 2) teismo įsakymai; 3) institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais; 4) kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas ieškinyje nurodė, jog ginčijamame protokole užfiksuoti duomenys neatitinka faktinių aplinkybių, antstolė, apelianto vertinimu, iškraipė žodžius, neteisingai konstatavo faktines aplinkybes, kurios tiksliai yra užfiksuotos video įraše. Minėtu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kaip vienu iš pagrindinių įrodymų remiamasi civilinėje byloje Nr. 2-1806-2014/2014 pagal ieškovės A. E. ieškinį atsakovui K. E. dėl nuosavybės teisės gynimo. Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 22 d. nutartimi toje civilinėje byloje buvo įpareigojęs K. E. atrakinti duris ir įleisti A. E. kartu su antstoliu į gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), rūsio patalpas Nr. R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9, bei pirmojo aukšto patalpas G-l, G-3, faktinių aplinkybių konstatavimui. Iš byloje, esančios medžiagos matyti, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą inicijavo A. E..
Pažymėtina, kad Antstolių įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje yra aptarta antstolio veikla konstatuojant faktines aplinkybes fizinių ar juridinių asmenų prašymu, t. y. antstoliui atliekant paslaugas, o 6 dalyje nurodyta, kad teismo pavedimu faktinės aplinkybės konstatuojamos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad atlikus faktinių aplinkybių konstatavimą CPK 635 straipsnio nustatyta tvarka, faktinių aplinkybių konstatavimas būtų oficialus rašytinis įrodymas. Darytina išvada, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį siekia nuginčyti įrodymą, kuris yra vertinamas kitoje civilinėje byloje, todėl šiam reikalavimui turi būti taikomos civilinio proceso normos, reglamentuojančios įrodymų rinkimą, jų tyrimą bei vertinimą, o ne ieškinio institutas. Tai reiškia, kad antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali būti ieškinio dalyku atskiroje byloje.
Pažymėtina, jog ne kiekvienas antstolio veiksmas, fiksuojantis faktines aplinkybes, yra vykdymo procesinis veiksmas pagal pateiktus vykdymo dokumentus, o CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami tik antstolio atliekami vykdymo procesiniai veiksmai, todėl antstolės 2014 m. vasario 18 d. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra ginčo dalykas teisės kreiptis į teismą remiantis CPK 5 straipsnio 1 dalimi įgyvendinimo prasme. Tačiau tai nereiškia, kad tokie aktai teismų neturi būti vertinami kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), jei tokiais būtų remiamasi kitose bylose. Taigi darytina išvada, jog 2014 m. vasario 18 d. protokolas tiesiogiai teisinių padarinių apeliantui nesukelia, o gindamasis nuo jo, apeliantas turi galimybę CPK nustatyta tvarka ir priemonėmis paneigti faktinių aplinkybių konstatavimo protokole minimas aplinkybes (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2007).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas bylai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tačiau sprendžia, kad ieškovo K. E. ieškinys dėl 2014 m. vasario 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo panaikinimo yra nenagrinėtinas teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Priėmęs nenagrinėtiną ieškinį, teismas turėjo civilinę bylą nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 1 punktas), tačiau šio procesinio veiksmo neatliko, todėl apeliacinės instancijos teismas priima atitinkamą procesinį sprendimą ir šią civilinę bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Nutarus bylą nutraukti, kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 293 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą Nr. 2-8253-454/2014 pagal ieškovo K. E. ieškinį atsakovei antstolei S. V. dėl antstolio veiksmų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo A. E., nutraukti.