Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GF bankas“ ieškinį atsakovei I. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Tinkamai apie iškeltą bylą informuota atsakovė per teismo nustatytą 14 (keturiolikos) dienų terminą atsiliepimo nepateikė, todėl, ieškovės prašymu, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė su ieškove sudarė Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorius: 2017 m. rugsėjo 18 d. sandorį Nr. 1, už kurį atsakovė visiškai atsiskaitė 2018 m. birželio 18 d., ir 2018 m. vasario 19 d. sandorį Nr. 2 (toliau – sutartis), kurio pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 2 000,00 Eur dydžio kredito sumą, nustatė 100,00 Eur sandorio sudarymo mokestį, 270,90 Eur draudimo mokestį, 2 370,90 Eur bendrą finansuojamą sumą, 7,9 procentų dydžio palūkanų normą, 0,39 procentų dydžio mėnesinį tvarkymo mokestį, 23,50 procentų dydžio bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, 3 266,84 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (kurią sudaro 2 000,00 Eur vartojimo kredito suma, 370,90 Eur sandorio sudarymo mokestis, 468,00 Eur tvarkymo mokestis ir 427,94 Eur pelno palūkanos) ir 54,45 Eur kasmėnesinės įmokos dydį, kredito grąžinimo terminą iki 2023 m. vasario 20 d., o atsakovė įsipareigojo ieškovei sutartyje nustatyta tvarka ir terminais pagal grafiką kasmėnesinėmis įmokomis grąžinti gautą finansuojamą sumą, mokėti kitus mokėjimus, o praleidusi terminą sumokėti įmoką, už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos mokėti 0,05 procentų dydžio delspinigius (sutarties specialiųjų sąlygų Nr. 1A, I.B, II.A, II.B, III, VII dalys). Ieškovės pateiktos 2020 m. spalio 11 d. I. Ž. sandorių balanso lentelės duomenys patvirtina atsakovės sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, nereguliarų įmokų mokėjimą, o nuo paskutinės mokėjimo datos 2020 m. kovo 5 d. – ir visišką įmokų ieškovei nemokėjimą. Todėl ieškovė 2020 m. rugsėjo 10 d. vienašališkai sutartį nutraukė ir, remdamasi sutarties 8.2 punktu, pareikalavo grąžinti visas pagal sutarties sandorį mokėtinas sumas (įskaitant ir papildomus mokesčius) (ieškovės 2020 m. rugsėjo 10 d. pranešimas atsakovei dėl įsipareigojimų nevykdymo ir sutarties nutraukimo). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.875 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, ir šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Duomenų, kad sutartis būtų nuginčyta ar atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra. Ieškovė nurodė, jog atsakovė liko skolinga ieškovei: 1) 269,68 Eur mokėtinų įmokų (162,92 Eur vartojimo kredito sumą, 30,95 Eur sandorio sudarymo mokestį, 39,00 Eur tvarkymo mokestį ir 36,81 Eur pelno palūkanas) iki sutarties nutraukimo ir 2) kitas likusias mokėti 1 517,73 Eur įmokas pagal sutartį (1 098,53 Eur vartojimo kredito sumą, 185,20 Eur sandorio sudarymo mokestį bei 234,00 Eur tvarkymo mokestį), iš viso 1 787,41 Eur įmokų skolą.

Atsakovei nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo bei prieštaravimų į ieškovės pareikštą ieškinį, teismas, priimdamas procesinį sprendimą, remiasi tik įrodymais, kurie nurodyti ieškinyje bei pateikti su juo. Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, teismas konstatuoja esant pagrindą priimti ieškovės prašomą sprendimą.

Dėl negrąžinto kredito ir sandorio sudarymo mokesčio priteisimo

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, daroma išvada, kad tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Įstatymas įpareigoja šalis prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.200, 6.256 straipsniai). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų, patvirtinančių savo prievolių vykdymą tinkamai, teismui nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolių ieškovei neįvykdymo faktą (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimai dėl negrąžinto kredito ir sandorio sudarymo mokesčio tenkinami ir ieškovei iš atsakovės priteisiama: 1 261,45 Eur negrąžinto kredito suma (162,92 Eur vartojimo kredito suma iki sutarties nutraukimo ir 1 098,53 Eur vartojimo kredito suma po sutarties nutraukimo) bei 216,15 Eur sandorio sudarymo mokesčio suma (30,95 Eur sandorio sudarymo mokestis iki sutarties nutraukimo ir 185,20 Eur sandorio sudarymo mokestis po sutarties nutraukimo).

Dėl sutarties tvarkymo mokesčio priteisimo

Iš ieškinio duomenų matyti, kad ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 39,00 Eur tvarkymo mokestį iki sutarties nutraukimo ir 234,00 Eur tvarkymo mokestį po sutarties nutraukimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi į bendrą vartojimo kredito kainą įskaičiuojamos visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kurių patiriama dėl vartojimo kredito sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymo. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.7. punkte nustatyta, jog mėnesinis tvarkymo mokestis – kliento bendrovei mokamas mokestis už sandorio priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą; mėnesinis tvarkymo mokestis įskaičiuojamas į įmoką.

Nagrinėjamu atveju daroma išvada, kad sutarties tvarkymo mokestis yra skirtas ieškovės išlaidoms skirstant įmokas padengti. Tačiau, teismo vertinimu, nutraukus tarp šalių sudarytą sutartį (2020 m. rugsėjo 10 d.), ieškovės reikalavimas priteisti mėnesinius tvarkymo mokesčius už laikotarpį po sandorio nutraukimo yra nepagrįstas, nes po sandorio nutraukimo ieškovė įmokų paskirstymo bei kitų sutarties bendrųjų sąlygų 1.7. punkte nurodytų funkcijų neatliko. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl sutarties tvarkymo mokesčio tenkinamas iš dalies, ir ieškovei iš atsakovės priteisiamas 39,00 Eur sutarties tvarkymo mokestis, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2020 m rugsėjo 10 d., o likusioje dalyje (dėl 234,00 Eur sutarties tvarkymo mokesčio, paskaičiuoto po sutarties nutraukimo) prašymas atmetamas.

Dėl pelno palūkanų, negautų pajamų (nuostolių) ir delspinigių priteisimo

Ieškovė taip pat prašė priteisti 36,81 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties nutraukimo, 115,61 Eur nuostolius, kurie atitinka negautas mokėjimo (pelno) palūkanas po sutarties nutraukimo, ir 16,52 Eur delspinigius, kurie susidarė vėluojant mokėti įmokas ir paskaičiuoti nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki 2020 m. spalio 17 d., t. y. už 180 vėlavimo dienų.

Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.221 straipsnį mokėjimo palūkanų skaičiavimo trukmės kontekste, savo naujausioje praktikoje išaiškino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovės priteisiama: 36,81 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos iki sutarties nutraukimo, 115,61 Eur nuostoliai (negautos pajamos). Kadangi ieškovė prašo priteisti ir delspinigius (netesybas), ir nuostolius (negautas pajamas), todėl, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, ieškovės prašomi priteisti 16,52 Eur dydžio delspinigiai yra įskaitomi į nuostolius (115,61 Eur ) ir papildomai iš atsakovės nepriteisiami.

Dėl procesinių palūkanų

Atsakovė praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovei, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovės proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (teismui patenkinus 87 procentus ieškovės reikalavimų), iš atsakovės priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 38,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 270, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „GF bankas“ iš atsakovės I. Ž. 1 261,45 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimt vieno euro 45 ct) negrąžintą kreditą, 216,15 Eur (dviejų šimtų šešiolikos eurų 15 ct) sandorio sudarymo mokestį, 39,00 Eur (trisdešimt devynių eurų 00 ct) sutarties tvarkymo mokestį, 36,81 Eur (trisdešimt šešių eurų 81 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties nutraukimo, iš viso 1 553,41 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 41 ct) įmokų skolą, 115,61 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų 61 ct) nuostolius (negautas pajamas), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 16 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 38,00 Eur (trisdešimt aštuonių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus ir apmokėtą žyminiu mokesčiu.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.