Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartis

Institucijos, priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato įgaliotam atstovui S. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. J. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2021 m. sausio 12 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2020 spalio 1 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate (toliau – Institucija) buvo gautas P. J. pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 29 d., apie 9.30 val. jam dirbant sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ bendro naudojimo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atėjo agresyviai nusiteikusi D. V., kuri trukdė jam dirbti, triukšmavo. Be to, D. V. nedėvėjo veidą ir nosį dengiančios kaukės, tokiu būdu nesilaikydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų reikalavimų dėl plintančio koronaviruso (Covid-19), artinosi prie jo nesilaikydama 1,00 m. atstumo, nereagavo į jo išreikštus reikalavimus nesiartinti, grasino specialiai jį užkrėsti virusu. Tokiais tyčiniais veiksmais D. V. trukdė jam atlikti sodų bendrijos pirmininko pareigas ir kėsinosi į jo sveikatą ir gyvybę, nes jis garbaus amžiaus, turi daug sunkių gretutinių ligų (širdies vožtuvo inplantas, aukštas kraujo spaudimas, prostatos vėžys). Kadangi jis bandydamas išlaikyti atstumą nuo D. V. atsitraukinėjo, ši pagrobė ant žemės pastatytą jo specialų grąžtą, kurio vertė daugiau kaip 100,00 Eur ir pasileido bėgti link savo sklypo, tokiu būdu norėdama užvaldyti jo turtą, tačiau dėl jo aktyvių veiksmų D. V. to padaryti nepavyko ir grąžtą jis atsiėmė (b. l. 2).

2. Institucija 2021 m. sausio 12 d. ištyrusi ir įvertinusi įvykio aplinkybes, priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

7. Pareiškėjas P. J. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes yra silpnos sveikatos, turi daug gretutinių ligų, todėl bijo užsikrėsti koronavirusu (Covid-19) (b. l. 43).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmetamas.

11. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

12. ANK 567 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip patiktas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Priimdamas nutarimą (nutartį), teismas turi įvertinti, ar teismo nustatytos aplinkybės atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytoms aplinkybėms, ir protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymus, kurie patvirtina padarytą veiką, ar nusižengimą atitinka kvalifikacija. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 636 straipsnio 4 dalyje).

13. Pagal ANK 45 straipsnį 1 dalį atsako tas, kas pažeidė visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą.

14. Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad D. V. nesilaikė leistino atstumo ir artėjo prie jo be veido kaukės, tokiu būdu nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų rekomendacijų dėl koronaviruso (Covid-19) plitimo bei kėlė grėsmę jį apkrėsti.

15. Vertinant aukščiau nurodyto pareiškėjo teiginio pagrįstumą, pažymėtina, kad nuo 2020 m. birželio 17 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 10 d. nutarimas Nr. 579 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“, kuriuo nuo 2020 m. birželio 16 d. 24.00 val. Lietuvos Respublikoje buvo atšauktas karantino rėžimas, tačiau palikta galioti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 paskelbta ekstremalioji situacija. Pažymėtina, kad ekstremaliosios situacijos galiojimo laikotarpiu, nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių – veido kaukių, respiratorių arba kitų priemonių dėvėjimas lauke, buvo tik rekomendacinio pobūdžio, tai yra nebūtinas. Nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones buvo privaloma dėvėti tik prekybos, laisvalaikio ir pramogų vietose bei viešojo maitinimo įstaigose. Karantinas Lietuvoje vėl buvo paskelbtas tik 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1226. Minėtu nutarimu buvo nuspręsta, kad vyresni nei 6 metų asmenys, privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones ir viešose vietose. Taigi, 2020 m. rugsėjo 29 d., kuomet buvo atlikti pareiškėjo skundžiami D. V. veiksmai – apsauginės veido kaukės nedėvimas, karantino rėžimas Lietuvos Respublikoje negaliojo, o tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas, jos neįpareigojo dėvėti apsauginės veido kaukės būnant atviroje erdvėje (lauke), todėl pareiškėjo prašymas D. V. dėl apsauginės veido kaukės nedėvėjimo patraukti administracinėn atsakomybėn, yra niekuo nepagrįstas.

16. Pareiškėjas savo skunde nurodo ir tai, jog D. V. galėjo jį užkrėsti koronavirusu (Covid-19), kadangi nesilaikė leistino atstumo. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarime Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, apibrėžti konkretūs atstumai, kurių reikia laikytis paslaugos ir prekybos viešose vietose – 2,00 m., gali būti mažiau, jei yra pertvara arba dėvimos asmens apsaugos priemonės (atstumai eilėse – ne mažiau kaip 1 metras); laisvalaikio ir pramogų vietose atstumai eilėse – ne mažiau kaip 1,00 m.; viešojo maitinimo įstaigose (restoranuose, kavinėse, baruose, naktiniuose klubuose ir kitose pasilinksminimo vietose) – 2,00 m. tarp asmenų, sėdinčių prie stalų, gali būti mažiau, jei yra įrengtos pertvaros. Minėtame nutarime nenurodyta, koks atstumas yra saugus asmenims kontaktuojant atviroje erdvėje, tai yra lauke, kur vyko D. V. ir P. J. kontaktas, tačiau netgi šalyje paskelbto karantino laikotarpiu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje pateiktose rekomendacijose dėl rizikos užsikrėsti Covid-19 liga lauke nurodyta, kad dviejų metrų atstumas nuo kitų žmonių viešose vietose laikytinas saugiu. Tuo tarpu prie bylos esančiame vaizdo įraše matyti, kaip pareinančius D. V. ir S. V. ėmė filmuoti P. J.. Matyti, kad D. V. ir S. V. varteliai, pro kuriuos jie patenka į savo sodybos teritoriją, apraizgyti virve, todėl artėdama link minėtų vartelių D. V. keletą kartų liepė P. J. vartelius atvynioti. Šis atsakydamas keletą kartų nurodė, jog nėra praėjimo. S. V. bandant atidaryti vartelius ir nuimti virvę, P. J. liepė jam vartelių neliesti. Tuomet pakartodama reikalavimą atrakinti vartelius, D. V. trumpam priėjo arčiau P. J., o šis pradėjo šaukti: „korona eik“. Tuomet D. V. apsisuko ir grįžo atgal prie vartelių, o P. J. toliau šaukė: „eik korona“. D. V. ir S. V. atrišus nuo vartelių virvę ir įžengus į savo teritoriją, P. J. jiems pavymui šaukė, kad šiems negalima vaikščioti pro minėtus vartelius, liepė eiti pro ten, kur jiems priklauso ir nurodė, kad „bus antras pareiškimas policijai“. Apibendrinus vaizdo įraše matomas aplinkybes, matyti, kad D. V. atlikti veiksmai buvo atlikti ne turint tikslą persekioti P. J., ji tiesiog siekė patekti į savo teritoriją. Viso vaizdo įrašo metu D. V. tik kartą trumpam buvo priėjusi prie P. J., liepdama jam atrišti vartelius, o po to iškarto grįžo atgal prie savo vartelių, be to, kaip matyti juos skiriantis atstumas nebuvo mažesnis kaip du metrai, todėl toks trumpas kontaktas nelaikytinas artimu pavojingu, jo metu P. J. negalėjo iškilti grėsmė užsikrėsti koronavirusu. Atkreipiamas dėmesys, kad paskelbtoje Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) metodinėje medžiagoje išaiškinta, kad artimas kontaktas yra bet koks asmuo, kuris buvo uždaroje aplinkoje (namų ūkyje, klasėje, posėdžių salėje, ligoninės laukimo salėje ir pan.) su sergančiuoju COVID-19 liga ilgiau nei 15 minučių. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad kontaktas buvo atviroje erdvėje ir truko trumpiau nei 15 minučių, laikantis rekomenduojamo saugaus atstumo.

17. Be to, D. V. negalėjo P. J. užkrėsti, nes tuo metu ji pati nesirgo koronavirusu (Covid-19). Patikrinus D. V. duomenis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenų bazėje „Juvare“ matyti, kad jai nebuvo nustatytas Covid-19 virusas, izoliacija jai buvo nereikalinga.

18. Vertinant kitus pareiškėjo skunde išdėstytus teiginius, tai yra, kad D. V. keldama triukšmą sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, bei bandė pagrobti iš jo grąžtą, kurio vertė daugiau kaip 100,00 Eur, pažymėtina, kad jie yra niekuo neįrodyti ir deklaratyvūs. Prie bylos esančiame vaizdo įraše nematyti, kad D. V. būtų atlikusi aukščiau nurodytus veiksmus, grąžtas iš P. J. pavogtas nebuvo. Akivaizdu, kad P. J. santykiai su D. V. ir S. V. yra įtempti ir konfliktiški, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir D. V. bei S. V., kurie nurodė, jog ne jie, o pats P. J. nuolatos inicijuoja konfliktines situacijas ir prie jų kimba. Akivaizdu, kad esant tokiems konfliktiškiems pareiškėjo ir administracinėn atsakomybėn traukiamos D. V. santykiams, kiekvienas jų jautriau ir nepakančiau reaguoja į vienas kito veiksmus, viską priima asmeniškai, tačiau vien tai, kad pareiškėjui šiuo atveju nepatinka tam tikras D. V. elgesys, nereiškia, kad jos elgesys dėl to savaime yra priešingas teisei ir duodantis pagrindo ją patraukti baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.

19. Teismo vertinimu, Institucija, priimdama nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, pakankamai atsižvelgė į byloje surinktus duomenis ir padarė teisingas išvadas, tuo tarpu naikinti nutarimo pareiškėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, P. J. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

pareiškėjo P. J. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti administracinę bylą Nr. 20124679877 Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.