Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, išsiskyręs, bedarbis (registruotas darbo biržoje), teistas:

1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 1996-01-17 nuosprendžiu pagal BK 118 str. 3 d. (išžaginimas) paskiriant laisvės atėmimo 8 metams bausmę. 1996-04-03 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu 1996-01-17 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendis pakeistas: pagal BK 118 str. 3 d. paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002-02-25 nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. (vagystė), paskiriant bausmę - pataisos darbus be laisvės atėmimo, 2 m., PD-20%, su viso turto konfiskavimu, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. 2020 m. vasario 16 d., apie 16.15 val., Vilniuje, Žaliųjų ežerų - Visalaukio gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota P. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.00 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu R. R. parodė, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmę pilnai suprato. Parodymus duoti sutinka. Jo psichikos sveikatos būklė yra gera, jokiomis psichikos ligomis nėra sirgęs, jokių psichikos sutrikimų ar priklausomybių jis neturi. Galvos traumų nėra turėjęs. Jis nėra registruotas psichiatrinėje ar narkologinėje įskaitoje. 2020-02-16, maždaug nuo 10.00 val. ryto jis vartojo alkoholį su draugu A. Alkoholį vartojo namie, adresu (duomenys neskelbtini) Tą dieną jis išgėrė apie 350 mililitrų degtinės bei 1 litrinį butelį alaus. Po kurio laiko, vakarop, nusprendė su draugu nuvažiuoti pas kitą pažįstamą, kuris gyvena Žaliųjų ežerų gatvėje. Išėjęs į lauką jis (R. R.) atsisėdo už automobilio „Toyota P. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir pajudėjo Žaliųjų ežerų gatvės link. Automobilis jam yra išnuomotas pagal sutartį nuo 2020 sausio mėnesio. Automobilį jam išnuomojo J. G.. V. Ž. ežerų gatve jį sustabdė policijos pareigūnai. Kaip jį sustabdė, neprisimena, buvo stipriai apsvaigęs. Atsimena, jog pateikė pareigūnams visus dokumentus, tada pareigūnai patikrino jo blaivumą alkoholio matuokliu ir nustatė virš 2 promilių girtumą. Po pakartotino pūtimo, po maždaug 15 minučių, jam buvo nustatytas 2 promilių girtumas. Tolimesniam tyrimui jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, o vėliau uždarytas į areštinę. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos jis pilnai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. (b. l. 47).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad 2020-02-16 jis dirbo pagal nustatytą darbo grafiką Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato teritorijoje kartu su vyriausiuoju patruliu A. G.. Apie 16.04 val. iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, jog Verkių gatve link Žirmūnų gatvės važiuoja automobilis „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuoja neblaivus vairuotojas. Po kurio laiko buvo gautas papildomas pranešimas, jog minėtas automobilis apsisuko ir važiuoja Verkių g., kryptimi link Žaliųjų ežerų gatvės. V. Ž. ežerų g., ties PC „Žali“ buvo pastebėtas minėtas automobilis. Priartėjus prie automobilio „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įjungti tarnybinio automobilio švyturėliai ir garso signalas bei per garsiakalbį jis nuolat nurodinėjo minėto automobilio vairuotojui sustoti. Automobilis „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į dviračių bei pėsčiųjų taką ir važiavo toliau. Po kurio laiko ties Žaliųjų ežerų – Visalaukio žiedine sankryža pavyko pribėgti prie važiuojančio automobilio „Toyota“ ir jį sustabdyti. Sustabdžius minėtą automobilį paaiškėjo, jog už jo vairo sėdėjo R. R., gim. (duomenys neskelbtini) m. (asmenybė nustatyta iš vairuotojo pažymėjimo). Bendraujant su „Toyota“ vairuotoju R. R., iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, išlipęs iš vairuojamo automobilio R. R. svirduliavo. Į pagalbą atvykęs kelių policijos ekipažas V1860 patikrino R. R. blaivumą alkoholio matuokliu, R. R. buvo nustatytas 2,02 promilių girtumas. Po pakartotino pūtimo, maždaug po 15 minučių, jam buvo nustatytas 2,00 promilių girtumas. R. R. tolimesniam tyrimui buvo pristatytas į VPK OVS (Vilniaus apsk. Vyriausiąjį policijos komisariatą). Automobilis „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai buvo išvežtas į saugomą aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilniuje. (b. l. 24-25)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. G. parodė, kad automobilis „Toyota P. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, jis automobilį pirko už savo pinigus. Automobilis pagal panaudos sutartį yra išnuomotas jo broliui J. G.. Jo brolis tą automobilį 2020-01-28yra išnuomojęs fiziniam asmeniui R. R.. Jis nieko bendro su tuo įvykiu neturi. Prašo grąžinti jam priklausanti automobilį „Toyota P. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 28)

Alkoholio kiekio matuoklio išrašuose nurodoma, kad R. R. 2020-02-16 16 val. 15 min. nustatytos 2.02 prom; 16 val. 32 min. - 2.00 prom. (b. l. 30)

2020-02-16 neblaivumo nustatyto akte nurodoma, kad R. R. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. (b. l. 32)

VĮ „Regitra“ duomenų bazės 2020-02-17 išraše nurodoma, kad automobilio „Toyota P. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. G., valdytojas - J. G.. (b. l. 9)

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad automobilio „T. P.+ 1.8 Standard“ vidutinė kaina yra 9008 Eur be PVM. (b. l. 10)

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Toyota“, valst. Nr. T18284. Nustatyta, kad automobilio priekinis ir galinis bamperiai subraižyti (b. l. 21-22)

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

R. R. šioje byloje yra pareikštas kaltinimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Pats kaltinamasis pripažino, jog 2020-02-16 savo namuose su draugu vartojo alkoholinius gėrimus (350 mililitrų degtinės ir 1 litrinį butelį alaus). Tą pačią dieną, vakarop nusprendė nuvažiuoti pas savo pažįstamą, atsisėdęs už automobilio vairo, pajudėjo link Žaliųjų ežerų gatvės, iki kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Liudytojas A. S. patvirtino, kad patruliuodamas su kolega gavo pranešimą, kad Vilniuje, Verkių gatve link Žirmūnų gatvės važiuoja automobilis „T. P.“, kurį vairuoja neblaivus vairuotojas. V. Ž. ežerų g. buvo pastebėtas minėtas automobilis. Priartėjus prie automobilio buvo įjungti tarnybinio automobilio švyturėliai ir garso signalas bei per garsiakalbį jis nuolat nurodinėjo minėto automobilio vairuotojui sustoti. Automobilis įvažiavo į dviračių bei pėsčiųjų taką ir važiavo toliau. Po kurio laiko ties Žaliųjų ežerų – Visalaukio žiedine sankryža pavyko pribėgti prie važiuojančio automobilio ir jį sustabdyti. Bendraujant su vairuotoju R. R., iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, išlipęs iš vairuojamo automobilio R. R. svirduliavo. Į pagalbą atvykęs kelių policijos ekipažas V1860 patikrino R. R. blaivumą alkoholio matuokliu, R. R. buvo nustatytas 2,02 promilių girtumas. Po pakartotino pūtimo, maždaug po 15 minučių, jam buvo nustatytas 2,00 promilių girtumas.

Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 6810“ šaknelėse užfiksuoti duomenys (b. l. 30), kad R. R. nustatytas 2,02 prom. girtumas, antruoju bandymu nustatytas 2,00 promilių girtumas. Iš visų šių duomenų matyti, kad būtent R. R. vairavo automobilį „Toyta P. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nekyla jokių abejonių, kad jis tai darė būdamas neblaivus (nustatytas 2,00 promilių neblaivumas). Taigi kaltinamasis suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, draudžiantys esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, yra visiems žinomi, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, todėl jo veiksmai buvo tyčiniai. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad R. R. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. R. tam pritarė, su siūloma bausme sutiko, prašė paskirtą piniginę baudą pakeisti areštu (b. l. 55-56).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skirdamas bausmę teismas privalo įvertinti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Jis anksčiau yra teistas, teistumai išnykę(b. l. 53), administracine tvarka baustas vieną kartą (b. l. 54), bauda sumokėta, nuobauda galiojanti. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokuroras už šią nusikalstamą veiką prašo kaltinamajam paskirti 75 MGL (3750 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmę sumažinti ir paskirti galutinę 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą. Kaltinamasis prašo piniginės baudos neskirti, o paskirti jam arešto bausmę.

Nors prokurorė siūlo kaltinamajam taikyti švelniausią bausmės rūšį – baudą, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos kaltinamasis yra bedarbis, be to pats prašo paskirti jam arešto bausmę.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant jo dydį, mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali.

Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitomas R. R. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. vasario 16 d. 16.15 val. iki 2020 m. vasario 17 d. 14.06 val. (b. l. 35) išbūtas laikas (viena para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama 1 parai arešto.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino, teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į tai, kad R. R. vairavo neblaivus dienos metu, Vilniaus mieste, esant intensyviam eismui ir taip sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitų žmonių saugumui ir gyvybei, į tai, kad Administracinių nusižengimų kodeksas už vairavimą neblaiviam iki 1,5 promilės (t. y. už panašią mažesnio pavojingumo veiką) nustato privalomą skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių, spręstina, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2020 m. vasario 17 d. (b. l. 52).

Teismų praktikoje yra pažymima, kad automobilis, kuris yra naudojamas daryti BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-697/2018). Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilis, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122-699/2018).

Pažymoje iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilio „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, valdytojas yra V. G.. Byloje yra pateikta automobilio panaudos sutartis, kurioje nurodoma, kad automobilis „T. P.“ yra išnuomotas J. G. (b. l. 58). Taip pat byloje pateikta sutartis, jog J. G. 2020 m. sausio 28 d. išnuomojo automobilį „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), R. R. (b. l. 61). Byloje nėra duomenų, kad šis žinojo apie R. R. ketinimą padaryti nusikalstamą veiką. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė transporto priemonės „T. P.“ kaina yra 9008 EUR (be PVM), 10900 EUR (su PVM) (b. l. 10).

Byloje nenustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, todėl įvertinęs bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tai, kad automobilis priklauso ne pačiam R. R., iš R. R. išieškotina automobilio „T. P.“ vertę atitinkanti suma – 9008 Eur.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Toyota P. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas savininkui. (b. l. 13), civilinis ieškinys nepareikštas.

Šioje byloje Vilniaus apskrities VPK dėl transporto priemonės „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo patyrė 33 eurus ir 88 centus išlaidų (b. l. 14). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi ši suma pripažįstama proceso išlaidomis ir priteisiama iš R. R. Vilniaus apskrities VPK naudai.

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2017 m. gegužės 23 d. VĮ Regitra) – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas (b. l. 50) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinama.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti R. R. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę –28 (dvidešimt aštuonių ) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti R. R. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. vasario 16 d. 16.15 val. iki 2020 m. vasario 17 d. 14.06 val. išbūtą laiką (vieną parą), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama 1 (vienai) parai arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 17 d. Apie baudžiamojo poveikio priemonės taikymą pranešti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 9008 (devynis tūkstančius aštuonis) Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi iš R. R. priteisti 33,88 (trisdešimt tris eurus aštuoniasdešimt aštuonis centus) proceso išlaidų Vilniaus apskrities VPK naudai.

R. R. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2017 m. gegužės 23 d. VĮ Regitra) – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

1. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Kaunas, Technikos g. 34).

2. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

3. Nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.