- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-30
- Bylos Nr.
- 2SA-201-115/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Virginija Volskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- V. R.
- Suinteresuotas asmuo
- E. R., E. B.
- Kategorijos
- 125.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2SA-201-115/2010
125.10.1.; 125.10.2..;122.5;
2010 m. gruodžio 30d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Romualdos Janovičienės, Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės antstolės I. Karalienės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria tenkintas skundas dėl antstolio veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-4353-574/2010 pagal pareiškėjos V. R. skundą dėl antstolės Ingos Karalienės neteisėtų veiksmų, suinteresuoti asmenys E. R. ir E. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. R. skundu ir patikslintu skundu prašė panaikinti antstolės Ingos Karalienės 2009 m. gruodžio 22 d. siūlymą Nr. 0139/07/03087 dėl skolininko turto dalies nustatymo, kaip neteisėtą; įpareigoti antstolę Ingą Karalienę nutraukti išieškojimą iš bendrojo turto; įpareigoti antstolę I. Karalienę grąžinti areštuotas lėšas – 11.011,9š Lt pervedant jas į V. R. asmeninę sąskaitą esančią AB Parex banke Nr. LT16729000000870575 (b.l.1-3; 18-19).
Nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. 2-219-553, kuriuo nurodyta iš skolininko E. R. išieškoti E. B. naudai 35624,30 Lt. 2007 m. gruodžio 13 d. antstolės I. Karalienės patvarkymu Nr. 0139/07/03087 buvo areštuotos pareiškėjai priklausančios lėšos (11011,95 Lt) ją nurodant skolininke. 2007-12-13 antstolė pareiškėjai ir jos sutuoktiniui pateikė pasiūlymą kreiptis į teismą dėl E. R. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su kitais asmenimis nustatymo ir šiai teisei realizuoti nurodė terminą - vieną mėnesį nuo pasiūlymo gavimo. Apie teisę kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo 2007 -12- 13. buvo informuotas ir išieškotojas – E. B., tačiau jis šia teise nepasinaudojo. Nesikreipus į teismą, areštuotos piniginės lėšos nebuvo grąžintos, o antstolė išieškojimo iš turimų piniginių lėšų nenutraukė, taip pažeisdama LR CPK 667 str. 1 d. nuostatą. 2009 m. lapkričio 19 d. bei 2009 m. gruodžio 29 d. raštais pareiškėjai paraginus antstolę vadovaujantis LR CPK 667 str. 1 d. nuostata ir grąžinti jai priklausančias pinigines lėšas į jos asmeninę sąskaitą, antstolė išieškojimo nenutraukė ir lėšų negrąžino. 2010 m. sausio 5 d. raštu Nr. 139 nurodė, kad išieškojimą nutrauks ir lėšas nedelsiant grąžins tik tuo atveju, jei išieškotojas per vieną mėnesį nesikreips į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Įstatyme nėra numatyta galimybė nustatyti papildomą ar pakartotinį terminą kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo, o 2009 m. gruodžio 22 d. siūlymu antstolė nustatė papildomą terminą teisės nustatyti turto dalį realizavimui, todėl 2009 m. gruodžio 22 d. siūlymas Nr. 0139/07/03087 naikintinas kaip neteisėtas. Daugiau kaip 2 m. nenutraukiamas išieškojimas iš bendrojo turto ir lėšų laikymas antstolės depozitinėje sąskaitoje taip pat yra neteisėti veiksmai, kurie iš esmės pažeidžia teisėtus pareiškėjos interesus, daro jai turtinę žalą, pažeidžia teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. R. atsiliepimu skundą palaikė pareiškėjos skundą ir jame išdėstytus motyvus dėl antstolės I.Karalienės veiksmų ir prašė jį tenkinti (b.l.32-34).
Suinteresuotas asmuo E. B. atsiliepimu su skundu nesutiko, nes pagal LR CPK 512 str. terminai antstolio veiksmų apskundimui yra praleisti, o LR CPK 667 str. 1 d. nuostatos nėra pažeistos (b.l.47-48).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi skundą patenkino; panaikino antstolės I. Karalienės 2007 m. gruodžio 13 d. patvarkymą Nr. 0139/07/03087 dėl V. R. lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Įpareigojo antstolę I.Karalienę grąžinti areštuotas lėšas – 11011,95 Lt, pervedant jas į pareiškėjos V. R., asmeninę sąskaitą (b.l.61-63).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė nepažeisdama įstatymo keliamų reikalavimų 2007 m. gruodžio 13 d. pateikė suinteresuotiems asmenims siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Byloje nėra duomenų, kad minėtas siūlymas būtų neįteiktas pareiškėjai, skolininkui ar išieškotojui. Įstatymas nenumato galimybės nustatyti papildomo kreipimosi šiuo klausimu į teismą termino, antstolės 2009 m. gruodžio 22 d. siūlymas išieškotojui pakartotinai per vieno mėnesio terminą kreiptis į teimą dėl nuosavybės teisės bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teismas laikė nepagrįstu. LR CPK 667 str. 2 d. nėra nustatyta įpareigojimų, už kurių nevykdymą šaliai grėstų teisinės pasekmės. Teismas sprendė, kad pats antstolės siūlymas nelaikytinas antstolio procesiniu veiksmu, todėl negali būti skundžiamas LR CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad antstolei pateiktame vykdomajame rašte yra nurodytas tik vienas skolininkas - E. R., nesant teismo sprendimo dėl E. R. sutuoktinės V. R., vykdomasis dokumentas išieškoti iš jos asmeninio turto negalėjo ir nebuvo išduotas. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (LAT 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2005; 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005; ir kt.) bei pažymėjo, kad šiuo atveju antstolė vykdymo procese ginčijamu 2007 m. kovo 1 d. patvarkymu areštavo pareiškėjos lėšas ir ją nurodė kaip skolininkę pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimo pagrindu 2007 m. rugpjūčio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą. Tokiais veiksmais, t.y. pakeičiant teisingumo aktą – teismo sprendimą antstolio patvarkymu (CPK 613, 756 str.), antstolė nepagrįstai atliko vykdymo veiksmus be vykdomojo dokumento (CPK 586 str.). Be to, areštuotos lėšos turėjo būti paliktos pareiškėjos sąskaitoje, o ne pervestos į antstolės sąskaitą. Dėl galimybių išieškoti iš bendro sutuoktinių turto turi nustatyti teismas, bet ne antstolis, kuris privalo veikti pagal CPK 667 str. nustatytus reikalavimus, to nepadarius, teismas konstatavo antstolio veiksmų neteisėtumą.
Šalies argumentai
Apeliantė antstolė I. Karalienė pateikė atskirąjį skundą (b.l.68-69), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, jog teismas neteisingai nustatė faktines vykdomosios bylos aplinkybes, susijusias su pasiūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo proceso dalyviams. Pažymi, jog 2007-12-13 siūlymas Nr.0139/07103087 buvo adresuotas tik skolininkui ir jo sutuoktinei. Tai konstatuota ir teismo nutartyje. Išieškotojui šis siūlymas buvo išsiųstas tik žiniai. V. R., gavusi šį siūlymą, 2007-12-21 atvyko į antstolių kontorą, parašė prašymą dėl skolos mokėjimo dalimis ir nuo 2008-0l-30 iki 2009-07-29, kiekvieną mėnesį, pati dengė skolą dalimis. Skola buvo mokama geruoju, t.y. kas mėnesį buvo daromi pavedimai, todėl taikyti priverstinio vykdymo priemones pagal CPK 667 str. l d. nebuvo tikslinga. V. R. pateikė pažymą apie tai, kad į AB Parex bankas yra pervedamas jos darbo užmokestis. Palikus areštuotas lėšas saugoti banko sąskaitoje, V. R. negalėtų laisvai disponuoti darbo užmokesčiu, todėl areštuotos lėšos buvo pervestos saugojimui į antstolio depozitinę sąskaitą ( CPK 683 str. I d.), o areštas AB Parex bankas sąskaitai, įregistruotas 2007-12-13 patvarkymu Nr.0139/07103087, panaikintas. Teigia, jog antstolis nevykdė išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto, nes skolos išieškojimas nebuvo nukreiptas į V. R. turtą. Sprendimo vykdymo eigoje, vadovaujantis CPK 666, 667 str. nuostatomis buvo tik areštuotas bendroje jungtinėje nuosavybėje esantis turtas ir pradėta skolininkui tenkančios turto dalies jame nustatymo procedūra. Šiai procedūrai atlikti būtina areštuoti bendrą turtą ir pasiūlyti proceso dalyviams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Apie tai, kad skolininkas ir jo sutuoktinė nepasinaudojo šia teise, tapo žinoma tik 2009-11-19, gavus V. R. prašymą grąžinti areštuotas lėšas, atsisakant vykdyti prievolę geruoju. Dėl to 2009-12-22 vadovaujantis CPK 666 str., 667 str. normomis buvo priimtas procesinis sprendimas tęsti sprendimo vykdymą priverstine tvarka, skolos išieškojimą nukreipiant į skolininkui priklausančią turto dalį, esančią bendroje jungtinėje nuosavybėje. Taikant minėtą priemonę 2009-12-22 išieškotojui E. B. buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Siūlymas 2009-12-22 buvo įteiktas išieškotojui pasirašytinai, nustatant vieno mėnesio terminą. Išieškotojas į teismą kreipėsi per antstolio nustatytą terminą. Minėto straipsnio normos palieka antstoliui teisę pačiam spręsti, kuriame vykdymo proceso etape taikyti šią vykdymo priemonę bei atsižvelgiant į konkrečios vykdomosios bylos aplinkybes nustatyti kreipimosi į teismą terminą. Mano, jog skolininko sutuoktinė V. R. elgiasi nesąžiningai. Priverstinio vykdymo priemonės proceso eigoje buvo derinamos su visais proceso dalyviais. Skundų dėl procesinių veiksmų, ir sąskaitos arešto, nebuvo. Skolininko sutuoktinės prašymas panaikinti areštą lėšoms, patvirtina sutuoktinių ketinimus išvengti prievolės įvykdymo.
Atsiliepimas
Pareiškėja V. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.73-76) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog antstolė sąmoningai klaidina teismą, nurodydama, kad 2007-12-13 siūlymas Nr.0139/07/03087 buvo adresuotas tik skolininkui ir jos sutuoktinei, nes pačiame siūlyme yra adresatų sąrašas. Be to siūlymų turinys identiškas, skiriasi tik adresatai, vienu atveju siųsta visiems trims adresatams, kitu – tik E. B.. Pažymi, jog 2010-03-29
Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjant su šia byla susijusią bylą ji paaiškino, kad 2007-12-21 antstolių kontoroje antstolės padėjėjai M. Meškevič pranešė, kad areštuotos ir nurašytos į antstolės sąskaitą jos asmeninės lėšos (darbo užmokestis), informavo, kad į teismą dėl turto dalies nustatymo nesikreips ir prašė grąžinti areštuotas lėšas. Tačiau antstolės padėjėja informavo, kad lėšas grąžins tik tuo atveju, jei pareiškėja ims dengti skolą. Todėl ji ir parašiusi prašymą mokėti skolą dalimis ir dengė skolą dalimis iki 2009-11-26, laukdama, kol antstolė grąžins areštuotas lėšas. 2009-11-19 kreipėsi į antstolę raštu, reikalaudama grąžinti pasisavintas lėšas. Mano, kad antstolė sąmoningai klaidina teismą, nurodydama, kad lėšas į depozitinę sąskaitą nusprendė pervesti tik po to, kai tapo aišku, kad areštuotoje sąskaitoje yra pareiškėjos darbo užmokestis, nes tai ji sužinojo tik 2007-12-21, o patvarkymas priimtas 2007-12-13, kuriame nurodyta, kad antstolė vadovaujasi ne CPK 666 str., 667 str. nuostatomis, o CPK 689 str. 4 d. ir areštuojamos skolininkui V. R. priklausančios lėšos 39.090,78 Lt, t.y. ne bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esantis turtas, kaip teigia antstolė atskirajame skunde. Antstolė klaidina teismą, kad apie skolininko ir jo sutuoktinės nepasinaudijimą teise nustatyti turto dalį tapo žinoma tik 2009-11-19, gavus V. R. prašymą. Teigia, jog byloje nėra duomenų, kad minėtas 2007-12-13 siūlymas būtų neįteiktas E. R., V. R. ar E. B., todėl antstolės 2009-12-22 siūlymas išieškotojui pakartotinai per vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo yra nepagrįstas. Be to vykdomajame rašte nurodytas tik vienas skolininkas E. R., o pareiškėja nenurodyta, todėl antstolė turėjo išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Mano, kad šiuo atveju antstolė atliko vykdymo veiksmus pareiškėjos atžvilgiu be vykdomojo rašto. Mano, jog antstolės argumentas dėl pareiškėjos nesąžiningumo paremtas tik antstolės šališka nuomone, bet ne įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliantės antstolės I. Karalienės atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Apeliantė antstolė I. Karalienė atskirajame skunde teigia, kad teismas neteisingai nustatė faktines vykdomosios bylos aplinkybes, susijusias su pasiūlymu kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo proceso dalyviams; be to antstolis nevykdė išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto, nes skolos išieškojimas nebuvo nukreiptas į V. R. turtą – sprendimo vykdymo eigoje, vadovaujantis CPK 666, 667 str. nuostatomis buvo tik areštuotas bendroje jungtinėje nuosavybėje esantis turtas ir pradėta skolininkui tenkančios turto dalies jame nustatymo procedūra.
Pažymėtina, jog teismo sprendimo priėmimu procesas paprastai nesibaigia, nes teismo sprendimas turi būti įgyvendintas. Vykdymo procesas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu visiškai įgyvendinama teisė į teisminę gynybą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (LR CPK 18 str.). Šaliai, dėl kurios sprendimas priimtas, nevykdant sprendimo geranoriškai, vadovaujantis CPK VI dalies normomis įvykdomas priverstinai. Vykdymo procese išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto atlieka specialus viešosios teisės subjektas – antstolis. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Pagal LR CPK 648 str. 1 d. 4, 7 p., vykdomajame rašte, be kitų privalomų rekvizitų, turi būti pažodžiui nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis ir pilnas skolininko pavadinimas, asmens kodas ir adresas. Nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, vykdomasis dokumentas išieškoti iš jo asmeninio turto negali būti išduotas. Pakeisti teisingumo aktą – teismo sprendimą (res judicata) – antstolio patvarkymu (LR CPK 613, 756 str.) reikštų LR CPK 586 str. pažeidimą, t.y., vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento.
Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0139/07/03087 medžiagos, 2007 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. 2-219-553, kuriuo nurodyta iš skolininko E. R. išieškoti E. B. naudai 35.624,30 Lt.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0139/07/03087 medžiagos bei bylos medžiagos(b.l. 6,7) taip pat matyti ir tai, kad 2007 m. gruodžio 13 d. antstolės I. Karalienės patvarkymu Nr. 0139/07/03087, vadovaujantis CPK 689 str. 4 d., buvo areštuotos pareiškėjai V. R. priklausančios lėšos dviejose sąskaitose, iš viso 39090,78 Lt sumai, nurodant ją skolininke. Iš V. R. 2010 m. vasario 10 d. sąskaitos išrašo matyti, kad į antstolės sąskaitą 2007m. gruodžio 17 d. buvo pervesta 11.011,95 Lt (b.l. 7).
Teisėjų kolegija pažymi, jog sutuoktiniai pagal prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Tuo atveju, kai sutuoktinių kaip skolininkų pareiga yra solidarioji, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai (skolininkai), tiek bet kuris iš jų skyrium (LR CK 6.6 str. 4 d.). Tačiau net ir esant solidariajai prievolei, jeigu jai įvykdyti nepakanka atsakovu buvusio sutuoktinio (skolininko) asmeninio arba (ir) bendro sutuoktinių turto, nesant teismo sprendimo, antstolis neturi įstatyminio pagrindo nukreipti išieškojimo į kito sutuoktinio asmeninį turtą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija, suvienodindama kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, išaiškino, kad prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, jų tarpe ir vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 str. pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010 R. A. v. A. A. bei A. A, tretieji asmenys – Danske bankas (anksčiau – UAB „Sampo“ bankas), AB SEB bankas, J. A., išvadą teikianti institucija – Kauno m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba).
Minėta, kad 2007 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. 2-219-553, kuriame skolininku nurodytas E. R., bet ne pareiškėja V. R.. Kolegija pažymi, jog nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negalėjo priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, šiuo atveju tai reiškia teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 str. pažeidimą, nes vykdymo veiksmai yra atlikti be vykdomojo dokumento.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0139/07/03087 medžiagos matyti, kad 2007-12-21 pareiškėjai pateikus prašymą dėl išieškomos sumos sumokėjimo dalimis, antstolė AB Parex bankui nusiuntė patvarkymą dėl arešto panaikinimo, tačiau areštuotos lėšos – 11.011,95 Lt liko antstolio depozitinėje sąskaitoje. Antstolė I. Karalienė, atskirajame skunde teigia, kad apie tai, kad skolininkas ir jo sutuoktinė nepasinaudojo teise kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, tapo žinoma tik 2009-11-19, gavus V. R. prašymą grąžinti areštuotas lėšas, atsisakant geruoju vykdyti prievolę. Dėl šio priežasties antstolė vadovaujantis CPK 666 str., 667 str. normomis 2009-12-22 priėmė procesinį sprendimą tęsti sprendimo vykdymą priverstine tvarka, skolos išieškojimą nukreipiant į skolininkui priklausančią turto dalį, esančią bendroje jungtinėje nuosavybėje.
CPK 667 str. reglamentuoja išieškojimo tvarką, kai skolininkas fizinis asmuo turi turto, esančio bendra nuosavybe su kitais asmenimis. CPK 667 str. 1 d. numatyta, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. CPK 667 str. 2 d. nustatyta, kad skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007-12-13 antstolė išieškotojui E. B., pareiškėjai bei jos sutuoktiniui pateikė pasiūlymą kreiptis į teismą dėl E. R. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su kitais asmenimis nustatymo ir šiai teisei realizuoti nurodė terminą - vieną mėnesį nuo pasiūlymo gavimo (b.l.8). Minėta, kad CPK 667 str. 1 d. numatyta, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, 2007-12-13 antstolės siūlymas adresuotas išieškotojui, skolininkui ir jo sutuoktinei ir turi būti vertinamas kaip siūlymas CPK 667 str. 1 d. pagrindu. Duomenų, kad antstolės pasiūlymas būtų priimtas, byloje nėra. 2009 m. lapkričio 19 d. ir 2009 m. gruodžio 29 d. pareiškėjos rašyti raštai antstolei taip pat patvirtina, kad nei ji, nei jos sutuoktinis per nustatytą terminą (1 mėn.) į teismą dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo nesikreipė (b.l 9, 10). Byloje nėra ir duomenų, kad išieškotojas E. B., per vieną mėnesį nuo 2007-12-13 antstolės siūlymo gavimo kreipėsi į teismą dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Teismo nutartis dėl skolininko E. R. turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo byloje nėra pateikta. Tai rodo, kad antstolė išieškojimą iš skolininko su pareiškėja bendro turto turėjo nutraukti (CPK 667str.1d.) ir grąžinti iš V. R. asmeninės sąskaitos 2007-12-17 pervestus 11011,95Lt. Tuo tarpu 2010 m. sausio 5 d. raštu Nr. 139 antstolė pareiškėjai pranešė, kad 2009 m. gruodžio 22 d. nustatė vieno mėnesio terminą išieškotojui E. B. kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo (b.l. 11, 14). E. B. 2010 m. sausio 15 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą prašydamas nustatyti E. R. turto dalį, esančią bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine V. R., areštuotoje banko sąskaitoje (b.l. 53).
Kolegija konstatuoja, jog antstolė be teisinio pagrindo nuo 2007 m. gruodžio 17 d. laikė iš pareiškėjos V. R. asmeninės sąskaitos pervestus 11.011,95 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino, taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kuri paliktina nepakeista, nes tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytas motyvais pagrindo nėra (CPK 337str.1p.).
Be to, iš apeliantės antstolės I. Karalienės priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4353-574/2010 palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės antstolės I. Karalienės valstybei 11,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.