- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-13
- Bylos Nr.
- I-9335-244/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03026-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska (pran.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Henriko Sadausko ir Jolantos Malijauskienės, dalyvaujant pareiškėjui V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl nutarimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. skunde (b. l. 1-2) prašo) 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 2015-04-10 nutarimą Nr. 62-144 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“; 2) panaikinti Kalėjimų departamento 2015-05-18 sprendimą Nr. 2S-2159; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, jo naudai 300 Eur neturtinės žalos.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad jam nepagrįstai buvo skirta nuobauda. Pareigūnai netyrė paaiškinime išsamiai išdėstytų aplinkybių, kad jis lempų neišsukinėjo, tai padarė kitas kartu sėdintis asmuo. Be to 2015-04-01 įvykis vyko vėliau, negu nurodoma nutarime skirti nuobaudą. Apšvietimą atjungė pareigūnas, o kitas pareigūnas pamanė, kad apšvietimas atjungtas savavališkai. Kartu sėdintis asmuo apklaustas nebuvo. Pareigūno tarnybiniame pranešime surašyti teiginiai neatitinka tikrovės. Kalėjimų departamentas neatliko tyrimo, o tik atkartojo pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytus faktus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Dėl skirtos nuobaudos patyrė pažeminimą, įsižeidė ir buvo dvasiškai nuskriaustas.
Atsiliepimas
Atsakovas Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą (b. l. 12–14) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą paaiškino, kad bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK). Nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Atkreipia dėmesį, kad suimtieji/nuteistieji supažindinami su įstatymais, tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, kurių jie turi laikytis ir jų nepažeidinėti. Pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K 2010-05-10. Tą pačią dieną V. K. buvo supažindintas su BVK, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimais. Jis buvo įspėtas už minėtų teisės aktų pažeidimą. 2015 m. balandžio 1 d. V. K. padarė bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą, apie 8 val. 10 min. pamainos priėmimo metu korpuso vyresnysis pastebėjo, kad gyvenamoje kameroje, kurioje buvo pareiškėjas, nedega dieninio apšvietimo lemputės. Buvo iškviestas elektrikas, kuris nustatė, kad šviestuvas techniškai tvarkingas, o dieninio apšvietimo lemputės buvo atsuktos savavališkai. Korpuso vyresnysis nuteistiesiems pasakė, kad daugiau savavališkai neišsukinėtų dieninio apšvietimo lempučių. Pakartotinai priėjus prie minėtos kameros, korpuso vyresnysis pamatė, kad kameroje nedega dieninis apšvietimas. Korpuso vyresniajam paklausus nuteistojo V. K., kodėl nedega dieninis apšvietimas, pastarasis pasakė, kad jis išsuko lemputes, nes jam taip patogiau ir pagrasino, kad, jei lemputės vėl bus įsuktos, jis jas sudaužys. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimus (laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus). Už tai pareiškėjui 2015 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 62-144 buvo paskirta adekvati pažeidimui nuobauda - papeikimas. Pažymi tai, kad vertindamas V. K. suėmimo vykdymo režimo pažeidimą, Lukiškių TI-K direktorius rėmėsi galiojančiais teisės aktais, gautais darbuotojų tarnybiniais pranešimais dėl minėto įvykio, paties V. K. paaiškinimu, bei kita surinkta medžiaga. Lukiškių TI-K direktorius pareiškėjui paskyrė nuobaudą-papeikimą, kuri yra švelniausia BVK 142 str. nustatyta nuobauda. Paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį ir skirta įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes. Nuobauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Pareigūnai veikė teisėtai, skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į drausmės pažeidimų pobūdį ir aplinkybes, į turimą surinktą dokumentinę medžiagą. V. K. savo skunde nenurodo jokių argumentų, kurie pagrįstų jo patirtą neturtinę žalą, nenurodo kuo ta žala pasireiškė. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Toks pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Šioje byloje ginčas kilo iš esmės dėl pareiškėjui skirtos nuobaudos – papeikimo dėl to, jog jis savavališkai išsuko dieninio apšvietimo lemputes kameroje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas teigia, jog jokio nusižengimo nepadarė ir prašo priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei panaikinti Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-04-10 nutarimą Nr. 62-144, Kalėjimų departamento direktoriaus 2015-05-18 sprendimą Nr. 2S-2159.
Tam, kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008).
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad skundžiamu nutarimu pareiškėjui buvo skirta nuobauda – papeikimas už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimu, t. y. pareiškėjas 2015-04-01 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą: savavališkai išsuko dieninio apšvietimo lemputes kameroje. Lemputės buvo įsuktos. Korpuso vyresnysis nuteistųjų pareikalavo, kad daugiau savavališkai neišsukinėtų lempučių, tačiau pakartotinai priėjęs prie kameros, korpuso vyresnysis pamatė, kad apšvietimas kameroje nedega. V. K. pareiškė, kad jis išsuko lemputes, nes jam taip patogiau (b. l. 15).
Pareiškėjas teigia, kad nepadarė jokių nusižengimų teisės aktams, todėl jam paskirta nuobauda yra nepagrįsta, dėl jo veiksmų nebuvo atliktas išsamus tyrimas, todėl nutarimas turi būti panaikintas. Pareiškėjas tvirtina, kad pažeidimą padarė kitas asmuo.
Iš byloje esančio 2015-04-01 Tarnybinio pranešimo matyti, jog vyresnysis prižiūrėtojas R. V. Lukiškių TI-K direktoriui pranešė, jog 2015-04-01 tarnybos metu užėjęs į 226a kamerą, kurioje laikomas pareiškėjas, pastebėjo, kad kameroje nedega dieninio apšvietimo lemputės. V. K. jam pasakė, kad jis pats atsuko lemputes. Per teismo posėdį apklaustas kaip liudytojas R. V. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 1 d. 2 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.
Pažymėtina, kad teismo posėdyje Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnas įvardijo pareiškėją kaip ginčo pažeidimą padariusį asmenį. Abejoti liudytojo R. V. parodymais nėra pagrindo, jo paaiškinimai yra nuoseklūs ir neprieštarauja jo tarnybiniam pranešimui. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, jog pareigūnas buvo šališkas, tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė skunde teismui ir teismo posėdžio metu, todėl abejoti liudytojo parodymų ir tarnybinių pranešimų teisingumu nėra teisinio pagrindo, dėl ko Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų parodymais skundžiamas nutarimas buvo grindžiamas pagrįstai.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 73.4 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Tuo tarpu, jei nuteistasis nesilaiko bausmės atlikimo režimo reikalavimų, jam skiriama nuobauda numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje, viena kurių – papeikimas.
Teisėjų kolegija atsižvelgusi į visa, kas nurodyta, sprendžia, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorius skirdamas nuobaudą tinkamai rėmėsi teisės aktų nuostatomis ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų tarnybiniais pranešimais.
Pabrėžtina, jog pagal gero administravimo principą valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Vadovaujantis gero administravimo principu valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, skirtu užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuolat pabrėžia, jog pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši nuostata įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus individualius administracinius sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis (žr. 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-485/2013). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007). Tuo tarpu nemotyvuotas sprendimas esminiai pažeidžia asmens teisę žinoti jo teises ir pareigas įtakojančias faktines aplinkybes ir naudotis teise į gynybą, o taip pat apsunkina teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo teisėtumą įgyvendinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-786/2006).
Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2015-04-10 nutarimo „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 62-144 turinio matyti, kad ginčijamas atsakovo nutarimas buvo motyvuotas objektyviais duomenimis (faktais) bei konkrečiomis normomis, kurios sudarė jam pagrindą skirti Lietuvos Respublikos 142 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą nuobaudą – papeikimą, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgus į tai, analogiškai nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pareiškėjo reikalavimo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-05-18 sprendimą „Dėl skundo išnagrinėjimo“ Nr. 2S-2159.
Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinio reikalavimo priteisti neturtinę žalą.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Atmesti pareiškėjo V. K. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.