- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-03
- Bylos Nr.
- 2-1292-233/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00812-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stulgienė
- Ieškovas
- Panevėžio teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- Ž. M.
- Kategorijos
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stulgienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui Ž. M. dėl 2241,39 Eur žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Atsakovui Ž. M. CPK 142 straipsnio tvarka įteikus pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo per 20 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, teisme atsiliepimas iš atsakovo negautas, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, pateiktas ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai.
Ieškovė nurodo ir iš byloje esančių duomenų matyti, kad Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VLK) 2016-12-14 gavo iš Švedijos kompetentingos įstaigos sąskaitą, patvirtinančią, kad Ž. M. Švedijos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje buvo suteikta asmens sveikatos priežiūros paslaugų už 2241,39 Eur. Patikrinus Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis nustatyta, kad Ž. M. asmens sveikatos priežiūros paslaugų gavimo metu nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neteisėtai pasinaudojo Europos sveikatos draudimo kortele (toliau - ESDK), ją pateikdamas gydymo įstaigai bei gaudamas nemokamas paslaugas Švedijos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. VLK, vykdydama Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 36 straipsnio 1 dalies nuostatas tarptautinio mokėjimo pavedimu 2017-04-03 Nr. 7100033521 sumokėjo Švedijos kompetentingai įstaigai 2241,39 Eur už Ž. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Švedijos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, Ž. M. privalo atlyginti VLK patirtą 2241,39 Eur žalą dėl neteisėto pasinaudojimo ESDK.
Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.280 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, t.y. neteisėtas veikimas arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas Ž. M. būdamas draustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, teritorinei ligonių kasai pateikė prašymą išduoti ESDK ir atsiimdamas ESDK pasirašė Pasižadėjimą informuoti apie draustumo statuso pasikeitimą, kuriuo pasižadėjo nedelsdamas pranešti ESDK išdavusiai teritorinei ligonių kasai apie draustumo statuso pasikeitimą bei kortelės praradimą. Atsakovas buvo supažindintas, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama tokia medicinos pagalba, kuri yra būtina dėl sveikatos sutrikimų, ligų buvimo Europos Sąjungos valstybėse narėse <...> ir kol numato ją teikiančios valstybės narės teisės aktai, tik tuo atveju, jeigu jis yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje. Atsakovas pateikė ESDK Švedijos asmens sveikatos priežiūros įstaigai (2016-03-20 - 2016-03-21) tuo metu nebūdamas draustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, dėl ko PSDF biudžetas patyrė žalą, nes VLK tarptautinio mokėjimo pavedimu 2017-04-03 Nr. 7100033521 sumokėjo Švedijos kompetentingai įstaigai 2241,39 Eur už Ž. M. Švedijoje suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. VLK 2017-04-05 raštu Nr. 4K-2692 informavo Ž. M., kad remiantis Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis medicinos paslaugų gavimo metu (2016-03-20 - 2016-03-21) jis nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK Švedijos asmens sveikatos priežiūros įstaigai ir pranešė, kad dėl neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetas patyrė 2241,39 Eur žalą, ir, kad jeigu Ž. M. medicinos paslaugų gavimo metu Švedijoje buvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir turi tai patvirtinančius dokumentus, tai privalo juos pateikti teritorinei ligonių kasai ir apie tai informuoti VLK, arba atlyginti žalą PSDF biudžetui. Per nustatytus terminus Ž. M. dokumentų, patvirtinančių draustumą privalomuoju sveikatos draudimu, nepateikė ir žalos PSDF biudžetui neatlygino.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas neteisėtai pasinaudodamas Europos sveikatos draudimo kortele padarė 2241,39 Eur žalą privalomojo sveikatos draudimo fondui, į
ieškovės siųstą 2017-04-05 raštą Nr. 4K-2692 atsiskaityti nereagavo, prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo ar jo dydžio nepareiškė, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 2241,39 Eur žalos atlyginimo, padaryto PSDF biudžetui, žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 36 straipsnio 1 dalis, LR Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnis 1 dalis, 9 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 30 straipsnio 1 punktas, 31 straipsnio 1 punktas, CK 6.280 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 67 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo taip pat priteistina 3,02 Eur teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2241,39 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt vieną eurą 39 centus) žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr.LT 217300010002484333), AB Swedbank, banko kodas 73000.
Priteisti iš atsakovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 67 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 00 centų) žyminio mokesčio ir 3,02 Eur (tris eurus 02 centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteistas išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą (gavėjo kodas – 188659752; įmokų kodas – 5660).
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Rokiškio rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.