Šiaulių apylinkės teismo nutartis

ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 99⁹ straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. sausio 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teisme nagrinėjimui buvo gauta Pakruojo rajono savivaldybės administracijos (protokolą surašė komunalinio ūkio vyriausiasis specialistas S. M.) administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 1 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 99⁹ straipsnį už tai, kad ji savavališkai į nuotekų šulinį pajungė lietaus nuvedimo nuo namo stogo vamzdį. Savivaldybės administracijos pareigūnas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, jog šiais savo veiksmais S. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros naudojimo priežiūros taisyklių“ 17³ punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 99⁹ straipsnyje.

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Pakruojo rajono savivaldybės administracijai dėl teisingo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytų protokolo turinio reikalavimų, yra protokolo esminių trūkumų, kurie trukdo bylą nagrinėti teisme (ATPK 280 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Be to, ne kartą yra pabrėžęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ir ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose (Nr. N-62-5911/2008, Nr. N-756-135/2008, Nr. N-444-340/2008 ir kitos). Kartu atkreiptinas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir jos pareigūnų dėmesys į tai, kad ne kartą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką, yra akcentavęs, kad asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus, ar gali teismui pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą.

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Kadangi, kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 260 str. 1 d.), administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodomos visos administracinio teisės pažeidimo aplinkybės.

Šiuo atveju teismui perduotoje nagrinėti administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame protokole S. D. padaryta veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 99⁹ straipsnį, nenurodant straipsnio dalies. Lietuvos Respublikos ATPK 99⁹ straipsnyje numatyta atsakomybė už vandens tiekimo ir nuotekų vamzdynų bei jų įrenginių ir vandens apskaitos mazgų ar jų dalių eksploatavimo pažeidimus. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už tyčinį vandens tiekimo ir nuotekų vamzdynų bei jų įrenginių arba vandens apskaitos mazgų ar jų dalių sunaikinimą, sugadinimą arba sugadintų vandens tiekimo ir nuotekų vamzdynų bei jų įrenginių arba vandens apskaitos mazgų ar jų dalių eksploatavimą nepranešus vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančiai įmonei, kas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų ir baudą pareigūnams – nuo septyniasdešimt dviejų iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už savavališką prisijungimą prie vandens tiekimo ar nuotekų šalinimo tinklų ar prisijungimą prie šių tinklų pažeidžiant teisės aktų reikalavimus arba nuotekų išleidimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų ir baudą pareigūnams – nuo septyniasdešimt dviejų iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už vandens tiekimo ir nuotekų vamzdynų bei jų įrenginių arba vandens apskaitos mazgų ar jų dalių įrengimo, eksploatavimo arba vandens saugos norminių aktų pažeidimą arba vandens tiekimo ir nuotekų tinklų apsaugos taisyklių pažeidimą, kas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo septyniasdešimt dviejų iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų ir baudą pareigūnams – nuo vieno šimto vieno iki dviejų šimtų dviejų eurų. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už žinomai klaidingų vandens ir nuotekų apskaitos duomenų pateikimą, kas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo penkiasdešimt septynių iki vieno šimto penkiolikos eurų ir baudą pareigūnams – nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos ATPK 99⁹ straipsnyje numatytos dispozicijos yra blanketinės. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse. Protokole nurodyta kad S. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros naudojimo priežiūros taisyklių“ 17³ punkto reikalavimus. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakyme Nr. D1-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros naudojimo priežiūros taisyklių“ (Publikavimas: Valstybės žinios, 2007-02-13, Nr. 19-742 ) 17³ punkto nebuvo. Šios taisyklės nauju 17³ punktu papildytos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. D1-19 (Publikavimas: Valstybės žinios, 2011-01-13, Nr. 5-173). 17³ punkte nustatyta, kad „Vandens tiekėjas patikrinimo metu nustatęs, kad fizinis arba juridinis asmuo savavališkai prijungė savo nuotekų šalinimo įrenginius prie vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos ir (ar) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir šalino nuotekas, surašo vandens tiekėjo nustatytos formos aktą ir informuoja savivaldybių vykdomąsias institucijas ir jų įgaliotus pareigūnus, kurie turi teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259¹ straipsnį. Fizinio ar juridinio asmens pašalintų nuotekų kiekis nustatomas skaičiuojant, kad nuotekos tekėjo 0,35 (trisdešimt penkių šimtųjų) metro per sekundę greičiu dvidešimt keturias valandas per parą, esant 0,65 (šešiasdešimt penkių šimtųjų) nuotekų tinklų skersmens užpildymui, laikotarpiu nuo savavališko prijungimo dienos iki savavališko prijungimo pašalinimo dienos. Jei savavališko prijungimo datos neįmanoma nustatyti, fizinio ar juridinio asmens pašalintų nuotekų kiekis skaičiuojamas nurodytu būdu, tačiau per ne ilgesnį kaip dviejų mėnesių laikotarpį.“ Iš šių aplinkybių neaišku kokiais savo veiksmais ar neveikimu S. D. galėjo pažeisti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros naudojimo priežiūros taisyklių“ 17³ punkto reikalavimus. UAB „Pakruojo vandentiekis“ pranešime (4 b. l.) nurodyta, kad į nuotekų šulinį yra pajungtas lietaus nuvedimo nuo namo stogo vamzdis ir yra pažeistos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintų „Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių“ 2.11 punkto reikalavimai: „Prie nuotekų tinklo, esant atskirtajai nuotekų sistemai, draudžiama jungti drenažo ir paviršiaus nuotekų tinklą“.

Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog šis teisės pažeidimas yra trunkamas ir jis tik nustatytas 2014 m. lapkričio 21 d. atlikto patikrinimo metu, tačiau protokole nenurodytas laikotarpis nuo savavališko prijungimo dienos iki teisės pažeidimo nustatymo dienos Taigi, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga patvirtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas S. D. surašytas netinkamai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys tinkamam ir visapusiškam administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis byloje Nr. N575-5351/2010).

Kadangi iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir byloje esančių duomenų matyti, kad S. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su trūkumais, todėl konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai, protokolo trūkumai yra esminiai, kliudantys bylą nagrinėti bylą teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas S. D. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 99⁹ straipsnį, gražintina Pakruojo rajono savivaldybės administracijai nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 280 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 99⁹ straipsnį, grąžinti Pakruojo rajono savivaldybės administracijai teisingam protokolo surašymui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.