Alytaus apylinkės teismo nutartis

2015-12-22 · Civilinė byla Nr. e2-2064-962/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-22
Bylos Nr.
e2-2064-962/2015
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-01748-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Indrė Petrokienė
Pareiškėjas
R. V. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2064-962/2015Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01748-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.1; 3.2.7.2 3.1.14.8.1; (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. gruodžio 22 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė, spręsdama pareiškėjo R. V. V. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. V. V. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) miręs pareiškėjo prosenelis A. S. V. Y. yra Lietuvoje, Prienų rajone, Balbieriškyje gyvenusių D. V. (mergautinė pavardė J.) ir E. V. sūnus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Teisė į teisminę gynybą yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens konstitucinė teisė, o šis konstitucinis principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 5 ir 6 straipsniuose, tokios nuostatos taip pat yra įtvirtintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnyje ir garantuoja kiekvienam, kurio teisės ir laisvės buvo pažeistos, teisę į teisminę gynybą. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau tai, kad asmuo turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu (pareiškimu), dar nereiškia, kad teismas, bet kurio asmens bet kurį pareiškimą priims ir iškels civilinę bylą. Teisė kreiptis į teismą įgyvendinama specialia CPK nustatyta procesine tvarka. Taigi procesinė subjektinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinio pobūdžio aplinkybių, kurios pagal procesinius teisinius padarinius skirstomos į – teisę kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamos šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą tik tada, kai yra visos teigiamos ir nėra nė vienos neigiamos prielaidos. Nustatęs, kad yra bent vienas iš CPK 137 straipsnio 2 dalies nurodytų pagrindų, teismas atsisako priimti pareiškimą. Vienas iš tokių pagrindų yra numatytas CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kai pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą teisme.

Teisme atstovais pagal pavedimą gali būti asmenys nurodyti Lietuvos Respublikos CPK 56 straipsnio 1 dalyje. Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime – CPK 57 straipsnio 1 dalis. Susipažinus su pareiškėjo pareiškimu, su juo pateiktais dokumentais, matyti, jog R. V. V. vardu pareiškimą pasirašė advokato padėjėjas V. P., tačiau nepateikė įrodymų, jog pagal pavedimą jam suteikta ši įstatyme numatyta teisė, taip pat teisė pareiškėjo vardu pasirašyti pareiškimą.

Pažymėtina, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjamos tada, jeigu yra visos CPK 444, 445 straipsniuose nustatytos sąlygos: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumento, kuris patvirtintų juridinę reikšmę turintį faktą. Nesant bent vienos šių aplinkybių, byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti nagrinėjama teisme. CPK 443 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Pareiškėjas neįtraukė į procesą suinteresuotų asmenų, su kurių teisėmis ir pareigomis susijusi byla.

Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų 2006 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-160 -118 punkte (nauja redakcija 2015 m. liepos 10 d. Nr. 1R-191, paskelbta TAR 2015 m. liepos 9 d.), numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai atkuriami asmens, kurio įrašas neišliko, prašymu arba vykdant teismo sprendimą. Mirusių asmenų civilinės būklės aktų įrašai atkuriami minėtų asmenų įpėdinių pagal įstatymą ir testamentą prašymu. Prašymą atkurti civilinės būklės akto įrašą asmuo pateikia jo pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai. Tokiu atveju pareiškėjas turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašų atkūrimo ir tik tada, kai yra neigiama civilinės metrikacijos įstaigos išvada, suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą CPK 514 straipsnyje nustatyta tvarka.

Esant šioms aplinkybėms, ieškovo ieškinys atsisakytinas priimti – CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalimi, 290-291 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo R. V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Indrė Petrokienė