Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. N. advokato M. Kepenio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarimo, kuriuo A. N. pagal ATPK 127 str. 2 d. skirta vieno šimto litų bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. skirta trijų tūkstančių litų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Remiantis ATPK 33 str. A. N. skirta galutinė subendrina nuobauda – trijų tūkstančių litų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. nuobauda pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. paskirta už tai, kad ji 2013 m. spalio 16 d., 10 val. 35 min., ties (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 ir 234 punktus.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patrauktos A. N. advokato M. Kepenio apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Naikinti ar keisti jo apelianto skunde nurodytais motyvais, apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus kodėl mano, kad byloje surinkta pakankamai duomenų įrodančių, kad A. N. pažeidė KET ir tai nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą bei pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Ir šių išvadų, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Kaip matyti iš bylos duomenų, apylinkės teisme apklausta įvykį mačiusi liudytoja N. G. patvirtino rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes ir parodė, kad įvykio dieną apie 10.30 val. atvažiavusi į „Eglės“ turgaus automobilių stovėjimo aikštelę, ji, įlindusį ir pasilenkusi savo automobilyje atseginėjo vaiko kėdutės diržus, kai išgirdo nemažą trenksmą kažkur šalia, gal už 5 metrų. Tuomet pamatė, kaip lygiagrečiai stovėjęs automobilis „Mazda“ sujudėjo, nes į jį atsitrenkė automobilis „Audi“, po ko atsitraukė manevru ir nuvažiavo. Ji mačiusi, kad nuvažiuojantį automobilį vairavo jauna moteris, o šalia, keleivio vietoje, sėdėjo vyresnė moteris ir įsidėmėjo to automobilį numerį, kurį užsirašė. Nuėjus apžiūrėti likusio stovėti automobilio, matėsi, kad jis buvo akivaizdžiai apgadintas– buvo atvipęs bamperis. Apgadinto automobilio savininkui ji parašė raštelį. Liudytoja parodė, kadangi pati yra buvusi panašioje situacijoje, mananti, jog tokio trenksmo nebuvo galima neišgirsti, ir, kad nuvažiavusio automobilio vairuotoja negalėjo tokio smūgio nepajausti.

Netikėti šios liudytojos parodymais, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Kaip ir sutikti su apeliantų pozicija, kad automobilių sugadinimai paneigia šios liudytojos parodymus apie buvusį nemažą garsą automobiliams susidūrus. Apeliacinės instancijos nuomone automobilių sugadinimo mastą labiau lemia būtent automobilių techninės savybės, kaip šiuo konkrečiu atveju kėbulų tvirtumas, atsparumas smūgiams ir pan. aplinkybės. Todėl daryti kategorišką išvadą, kad jei garsas buvo stiprus, tai ir automobilių sugadinimai turėjo būti žymiai didesni, nėra teisinio pagrindo. Kaip ir nėra teisinio pagrindo vien šia aplinkybe paneigti objektyvius ir nešališkus liudytojos N. G. parodymus.

Apygardos teismas įvertindamas byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes( detaliai jų neatkartodamas) mano, kad A. N. 2013 m. spalio 16 d., 10 val. 35 min., ties Taikos pr. 80-u namu, Klaipėdoje, vairuodama automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį atbuline eiga, vis dėlto suprato, kad atsitrenkė į stovintį automobilį, tačiau galbūt sutrikusi, galbūt išsigandusi pasekmių bei lengvabūdiškai tikėdamasi, jog nebuvo pastebėta aplinkinių, išvažiavo iš įvykio vietos, siekdama išvengti atsakomybės. Tuo tarpu vertinant liudytojos A. A. parodymus, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad jų nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai, o liudytojos N. G. parodymai patvirtina visiškai priešingas bylos aplinkybes, todėl jie atmestini.

Tad esant aptartų aplinkybių visumai, apygardos teismas neturi teisinio pagrindo naikinti skundžiamo nutarimo dalį, kurioje A. N. nubausta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Tuo tarpu vertinant apeliacinio skundo argumentą dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo, apygardos teismas pažymi, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Tuo tarpu vertinant A. N. asmeninio gyvenimo aplinkybes, jog ji neturi darbo, augina vaiką, apygardos teismas nevertina jų išskirtinėmis tiek, kad būtų pagrindas švelninti A. N. paskirtąją minimalią nuobaudą dėl pažeidimo numatyto ATPK 130 str. 1 d., juolab, kai byloje nebuvo nustatyta nei viena atsakomybę lengvinanti atsakomybė..

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos A. N. advokato M. Kepenio apeliacinio skundo netenkinti.