Kauno apygardos teismo nutartis

2016-03-03 · Byla Nr. ATP-183-485/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-03
Bylos Nr.
ATP-183-485/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Advokatai
Giedrius Bučinskas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. ATP-183-485/2016
Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00590-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. A. atstovo advokato Giedriaus Bučinsko pateiktą apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarimo K. A. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2015 m. spalio 25 d. 12.07 val. Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini) kaime, būdamas neblaivus (nustatytas sunkus 2,65 prom. girtumo laipsnis) vairavo transporto priemonę – automobilį AUDI 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Šiais veiksmais K. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d.

Žemesnės instancijos teismas

Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 7 d. nutarimu K. A. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. ir paskyrė 600 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metų 2 mėnesių laikotarpiui.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde K. A. atstovas prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad inkriminuoto teisės pažeidimo K. A. nepadarė. Priimant skundžiamą nutarimą buvo pažeistas teisėtumo principas, kaltė konstatuota neteisėtais įrodymais, o byloje esantys neaiškumai buvo traktuojami ne kaltininko naudai. Nesurinkta įrodymų, jog kaltininkas vairavo automobilį būdamas neblaivus. Nutarime netinkamai pateikti kaltininko paaiškinimai, kadangi jis neteigė kad po to, kai jis išgėrė, automobilį vairavo žmona B. P.. Skunde nurodoma, kad kai jis išgėrė, automobilio niekas nevairavo, jis jau stovėjo nuvažiavęs nuo kelio. Jis aiškiai nurodė, jog išgėrė po to, kai žmona, vairavusi automobilį (jį perėmusi iš K. A.), jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir užklimpo, bei po kaltininko ir jos konflikto. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytoja B. P.. Policijos pareigūnai atvyko vėliau ir jie nematė vairavimo fakto. Tai, kad už vairo sėdėjo B. P. buvo pasakyta policijos pareigūnams bei tai patvirtino ir liudytojas V. B.. Kodėl iškarto pareigūnai neapklausė pačios B. P., apeliantui nėra žinoma. K. A. kaltė iš esmės grindžiama liudytojos M. K., R. G. bei T. P. paaiškinimais, tačiau jie tik patvirtino, kad K. A. važiavo tik iš kiemo ir nepatvirtino, kad buvo neblaivus. Liudytoja M. K. tik teisme nurodė, kad apeliantas buvo neva girtas, tačiau ji nematė nei kada, nei kur, nei ką gėrė apeliantas, negalėjo nurodyti nei automobilio spalvos, kuriuo jis važiavo, todėl jos parodymai negali būti laikomi neabejotinais. Jos parodymus liudytojas V. B. paneigė. Surašius apeliantui administracinio teisės pažeidimo protokolą, nebuvo paimti paaiškinimai iš M. K., R. G. bei T. P.. Liudytojai R. G. ir T. P. teisme net nebuvo apklausti, todėl ir nutarime jų paaiškinimais neturėjo būti remiamasi, nes taip pažeidžiamas įrodymų leistinumo ir teisėtumo principai. Liudytojų V. B. ir B. P. parodymai yra nuoseklūs, aiškūs, išsamūs, neprieštaraujantys kitiems byloje esantiems duomenimis, todėl jie neturėjo būti vertinami kaip suinteresuotų asmenų. Apelianto nuomone, teismas neturėjo remtis policijos pareigūno asmeniniu telefonu atlikto vaizdo ir garso įrašu, nes jis atliktas nesilaikant procesinių normų reikalavimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą, o skundo netenkinti.

K. A. atstovo advokato G. Bučinsko apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos, o ne atskirų įrodymų. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apelianto atstovas ginčija nustatytas įvykio aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nurodydamas, kad neįrodyta apelianto kaltė, neblaivumas, todėl byla turi būti nutraukta pagal ATPK 250 str. 1 d. 1 p.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, kurios argumentuotos ir logiškai pagrįstos. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiama apelianto kaltė, o kurie atmetami. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog K. A. padarė ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, K. A. 2015 m. spalio 25 d. 12.07 val. Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini) kaime, būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasekoje nuvažiavo nuo kelio. Atvykus policijos pareigūnams K. A. buvo patikrintas blaivumas ir alkotesterio duomenimis nustatytas 2,65 prom. girtumas (b. l. 8). Policijos pareigūnai paties vairavimo fakto nematė, tačiau byloje šis faktas įrodytas teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų Ž. Š. ir J. R. parodymais bei liudytojos M. K. parodymais. Sutiktina su teismo išvada, kad policijos pareigūnų parodymai objektyvūs, jie nesuinteresuoti bylos baigtimi ar siekimu apkalbėti apeliantą. Taip pat apygardos teismas neturi pagrindo abejoti ir liudytojos M. K. parodymų objektyvumu. Liudytoja teisme patvirtino, kad K. A. buvo girtas, sėdo už automobilio vairo, jo nesuvaldė ir įvažiavo į griovį, tuomet jį užrakino ir pasišalino. Pažymėtina ir tai, kad apie įvykusį įvykį dėl automobilio nuvažiavimo nuo kelio, policijai buvo pranešta pranešėjo, kuris policijos komisariato budėtojui teigė, kad vairuotojas neblaivus (b. l. 6). Teismo nustatytais ir įvertintais tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais nėra pagrindo abejoti ir juos vertinti kitaip nei juos įvertino apylinkės teismas.

Gynybos versija, kad teismas netinkamai vertino liudytojos B. P. ir liudytojo V. B. parodymus, laikytina tik subjektyviu apelianto manymu. Liudytoja B. P. yra apelianto žmona, kuri tvirtino, jog automobilio nesuvaldė ir nuo kelio nuvažiavo ji, tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. B., pas kurį apeliantas įvykio dieną buvo užsukęs iki įvykio. Tačiau išanalizavus visus bylos duomenis ir juos įvertinus, apygardos teismas negali nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, kad šių liudytojų liudijimai, tai tik siekis padėti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui (K. A.), kuris turi didelį suinteresuotumą būti nenubaustas.

Šalies argumentai

Ginčijant atliktą įrodymų vertinimą, apeliantas skunde nurodo, kad jo kaltė grindžiama M. K., R. G. ir T. P. paaiškinimais, kurie policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, raštu nepaimti. Iš Ž. Š. tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad policijos pareigūnai bendravo su (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojais, kurie davė paaiškinimus žodžiu, tačiau raštiškai parašyti ką sakė atsisakė, todėl pareigūnas darė vaizdo įrašą asmeniniu telefonu (b. l. 6). Šių aplinkybių kontekste vertintina, kad apylinkės teismas tiesiogiai šiuo vaizdo įrašu nesirėmė, nurodė, jog jis padarytas nesilaikant procesinių normų reikalavimų, tačiau teismui leido neabejoti nešališkos liudytojos M. K. parodymais, todėl naikinti ginčijamą nutarimą šiuo skundo argumentu, apygardos teismas nemato pagrindo.

Byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi Kelių eismo taisyklių pažeidimo įrodytumui, apylinkės teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų leistinumo ir teisėtumo principų, motyvuotai pašalino kilusias abejones ir prieštaravimus, todėl daryti priešingas išvadas nei padarė Varėnos rajono apylinkės teismas, nėra pagrindo.

Apygardos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiamo Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 302¹³ straipsniu,

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. A. atstovo advokato Giedriaus Bučinsko pateikto apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Remeika