Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Dalės Burdulienės, Žibutės Budžienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. R. ir atsakovo L. R. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje, pagal ieškovės A. R. patikslintą ieškinį atsakovui L. R. dėl statybos įteisinimo be bendrasavininko sutikimo, servituto nustatymo, tretieji asmenys S. T., Katerina B. R., R. G., Kauno miesto savivaldybė ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

1.Apeliantė nurodo, kad teismas nevertino to, jog 4,93 kv.m. priestato dalį ieškovė pasistatė savo lėšomis, o atsakovas davė sutikimą praplėsti anksčiau pastatytą priestatą. Be to, teismas nevertino pateikto M. P. gyvenamojo namo priestato projekto, jo netyrė bei nepasisakė dėl šio projekto atitikties teisės aktų reikalavimams bei atsakovo teisių pažeidimams.

2.Apeliantė nurodo, kad atsakovas nepateikė jokiu įrodymu, jog kokiu nors būdu jis būtu prieštaravęs priestato statybai bei priestato patalpos 1-7 ir atsakovui nuosavybės teise priklausančios patalpos 1-3 sujungimui, nes šie darbai buvo atliekami atsakovui sutinkant ir padedant. Pažymi, kad kapitalinę sieną tarp priestato ir gyvenamojo namo išgriovėme kartu su atsakovu.

3.Apeliantės nuomone, teismui patenkinus ieškovės reikalavimą įteisinti gyvenamojo namo priestato savavalinę statybą, jokiu būdu nepablogėtų atsakovo ir jo sergančios sutuoktinės gyvenimo sąlygos. Nurodo, kad teismas nepagrįstai teigia, jog 4,93 kv.m. patalpa, esanti namo pirmame aukšte, kurią ieškovė siekia įsiteisinti savo vardu, yra atsakovo nuosavybėje, nes šią priestato dalį ieškovė pasistatė savo lėšomis ir ji yra ne atsakovo nuosavybėje, o prie atsakovo nuosavybės. Be to, mano, kad teismui neleidus ieškovei įsiteisinti jos sukurto daikto, atsakovas nepagrįstai praturtėja jos sąskaita, o ji netenka teisės turėti virtuvę. Nurodo, kad priestatas yra bendro naudojimo patalpa, todėl ieškovei įsiteisinus savavališkai pastatytą priestatą ši patalpa liktų bendro naudojimo, tik padidėtų bendro naudojimo patalpų plotas.

1.Apelianto nuomone, teismas pripažindamas ieškovei teisę įteisinti jos lėšomis įrengtas pastogės patalpas be atsakovo sutikimo, netinkamai taikė CK 4.75 str. 1 d. Pažymi, kad ieškovė byloje nepateikė nei vieno įrodymo, kad su apeliantu buvo tariamasi dėl palėpės patalpų rekonstrukcijos, kad jis buvo supažindintas su rekonstrukcijos projektu ir faktine padėtimi kuri susidarys bendrai valdomame daikte po atliktų rekonstrukcijos darbų.

2.Apelianto nuomone, teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimus, nevertino aplinkybės, kad rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi be apelianto sutikimo, projekto ir statybos leidimo, o pastarieji rekonstrukcijos darbus leidžiantys dokumentai buvo gauti atlikus pastogės rekonstrukciją. Mano, kad ši aplinkybė akivaizdžiai parodo ieškovės veiksmų neteisėtumą. Pažymi, kad iš teismui pateiktos statybos leidimo išdavimo bylos aiškiai matyti, kad atsakovas nėra kreipęsis dėl statybos leidimo išdavimo, nėra tvirtinęs projektavimo užduoties projektuotojui. Todėl nesutinka su teismo padaryta išvada, kad apeliantas nepateikė reikšmingų savo veiksmus pateisinančių argumentų, nes ji prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Pažymi, kad kapitalinės sienos išgriovimas, atliktas esminiai pažeidžiant projektą, nes patalpas, pažymėtas indeksais 1-3 ir 1-7 skirianti siena išgriauta, nors rekonstrukcijos projekte nurodyta, jog ši siena negali būti griaunama.

3.Apeliantas nurodo, kad teismui pripažinus ieškovės reikalavimą dėl servituto nustatymo, atsakovo teisės apribojamos į 21,36 kv. m. ploto patalpas, o faktiškai šis ribojimas yra kur kas didesnis nes ieškovei išgriovus kapitalinę sieną skiriančią patalpas pažymėtas indeksais 1-3 ir 1-7, faktiškai bendromis patalpomis tampa 36, 76 kv. m.ploto, t. y. daugiau nei puse apelianto iki ieškovės atliktos rekonstrukcijos nuosavybės teise be jokių apribojimų valdytų patalpų. Pažymi, kad nustatant servitutą esminiai suvaržomos apelianto teisės, ko pasėkoje jis ir jo neįgali žmona visiškai netenka privatumo. Mano, kad užuot siekęs interesų pusiausvyros, teismas šalių ginčą dėl servituto nustatymo išsprendė apelianto sąskaita.

4.Apeliantas nurodo, kad teismui tenkinus ieškovės reikalavimą panaikinti šildymo sistemos atjungimą atsakovas taptų atsakingu už šilumą ieškovės patalpose, būtų priverstas rūpintis ne tik savo bet ir atsakovės nuosavybės teise valdomų patalpų šildymu ir karšto vandens ruošimu. Pažymi, kad iki rekonstrukcijos ieškovės pastogės patalpose nebuvo jokios šildymo sistemos, o rekonstrukcijos projekte yra numatyta, kad rekonstruojamos patalpos bus šildomos įrengiant dujinę katilinę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio 7 d. Kauno miesto 15-ajame notarų biure tretysis asmuo S. T. davė sutikimą, kad bendrasavininkis L. R., (duomenys neskelbtini), rekonstruotų butą ir virš jo naujai statytų mansardinį aukštą, juos apjungtų, įrengtų gyvenamąsias patalpas ir juos įregistruotų savo vardu (1 t. 41 b.l.). Taip pat 2006 m. rugsėjo 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyrius atsakydamas L. R. į 2006 m. liepos 21 d. prašymą dėl sutikimo nurodė, kad Savivaldybė, kaip gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 2 ir 4 butų savininkė, sutinka, kad L. R. rekonstruotų savo lėšomis jam priklausančio šio namo 1 butą bei 29/100 dalis neįrengtos palėpės, pakeliant stogą, pagal nustatyta tvarka parengtą projektinę dokumentaciją (1 t. 42 b.l.). 2006 m. spalio 13 d. Kauno apskrities viršininkas atsakydamas L. R. į 2006 m. rugsėjo 28 d. prašymą dėl pastato rekonstrukcijos/statybos informavo, kad nustatyta tvarka parengus projektinę dokumentaciją ir gavus statybos leidimą ir bendraturčių sutikimus, L. R. sklype (duomenys neskelbtini), rekonstruotų jam priklausančias patalpas (1 t. 40 b.l.). 2006 m. lapkričio 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius parengė statytojui (užsakovui) L. R. projektavimo sąlygų sąvadą statinio, gyvenamojo namo 3A1p dalies, esančios (duomenys neskelbtini), rekonstravimui vadovaujantis gauta statytojo paraiška su pridėtais dokumentais, parengtą projektą teikti statybos leidimui gauti. Su projektavimo sąlygų sąvadu L. R. susipažino (1 t. 20-21 b.l.). 2007-09-17 Dovanojimo sutartimi L. R. ir Katarina B. R. dovanojo visas jiems nuosavybės teise priklausančias 29/100 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), savo vaikaitės A. R. asmeninėn nuosavybėn (1 t. 33-37 b.l.).

Projektuotojas UAB „Giluminiai gręžiniai“ 2010 metų spalio mėnesį rengdamas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), techninį projektą, aiškinamojo rašto 2.1 punkte nurodė, kad gyvenamo namo 3A1p dalis yra valstybinėje žemėje, kur šiuo metu tvarkomi dokumentai žemės sklypo dalies išpirkimui. Pirmame aukšte jokie rekonstravimo darbai neatliekami, paliekama esama situacija. Įrengiami tik laiptai į antrą aukštą. Mansardiniame aukšte įrengiamos gyvenamosios patalpos (1 t. 47 b.l.). 2011 m. sausio 4 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų skyrius išdavė leidimą statytojams A. R. ir L. R. pagal projektuotojo M. N. UAB „Giluminiai gręžiniai“ parengtą statinio projektą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstruoti gyvenamojo namo 3A1p dalis: A. R., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis ir L. R., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis (1 t. 23 b.l.).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Apeliantė A. R. prašo pripažinti ieškovei teisę įteisinti gyvenamojo namo 3A1p, 4,93 kv.m. priestato savavalinę statybą ieškovės vardu, be atsakovo sutikimo pagal M. P. parengtą gyvenamojo namo 3A1p priestato savavalinės statybos įteisinimo projektą.

Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme bei Statybos techniniuose reglamentuose. Statybos įstatymo 23 str. 8 d. nustato, kad leidimui rekonstruoti statinį yra būtinas statinio bendraturčių sutikimas. Kaip nurodyta aukščiau projektuotojo UAB „Giluminiai gręžiniai“ 2010 metų spalio mėnesį parengtame gyvenamojo namo techninio projekto, aiškinamajame rašte nurodyta, kad pirmame namo aukšte jokie rekonstravimo darbai neatliekami, paliekama esama situacija, įrengiami tik laiptai į antrą aukštą. Tačiau ieškovė išgriovė dvi sienas, kurios neturėjo būti griaunamos ir savavališkai pasistatė priestatą (1 t. 12, 19, 52 b.l.). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas davė sutikimą pastatyti priestatą jam nuosavybės teise priklausančiame pirmame gyvenamojo namo aukšte. Pažymėtina, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.), todėl įrodinėjimo pareiga tenka būtent ieškovei, o ne priešingai kaip teigia apeliantė. Taigi, ne atsakovas turi įrodyti, jog jis prieštaravo priestato statybai, o ieškovė, kad tokį leidimą gavo. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustačius, kad ieškovė priestatą pasistatė be bendraturčių sutikimo, nėra svarbu nustatyti ar 4,93 kv.m. priestato dalį ieškovė pasistatė savo lėšomis bei ar M. P. gyvenamojo namo priestato projektas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad patenkinus ieškovės reikalavimą įteisinti gyvenamojo namo priestato savavalinę statybą, jokiu būdu nepablogėtų atsakovo ir jo sergančios sutuoktinės gyvenimo sąlygos. Kaip matyti iš bylos medžiagos dėl patalpos 1-3 kapitalinės sienos išgriovimo, atsakovas gyvenantis su sunkiai sergančia sutuoktine, iš dviejų turėtų kambarių 1-3 ir 1-4, neteko vieno uždaro kambario 1-3, kuris apjungtas su savavališkai pastatytu priestatu ir patalpa 1-7. Įteisinus savavalinę statybą atsakovui su sutuoktine tektų gyventi 16 kv.m. kambaryje 1-4, kitos pirmo aukšto patalpos pagalbinės (2 t. 127-130 b. l.). Apeliantė taip pat teigia, kad neišsprendus klausimo dėl priestato įteisinimo, ir esant nustatytai aplinkybei dėl savavališkos statybos, ji negali įteisinti ir antro aukšto patalpų, t. y. įvykdyti likusios teismo sprendimo dalies. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip visiškai nepagrįstus, nes kaip jau buvo minėta, 2011-01-04 Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų skyrius išdavė leidimą statytojams A. R. ir L. R. pagal projektuotojo M. N. UAB „Giluminiai gręžiniai“ parengtą statinio projektą gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai. UAB „Giluminiai gręžiniai“ parengtame gyvenamojo namo techninio projekto, aiškinamajame rašte nurodyta, kad pirmame namo aukšte jokie rekonstravimo darbai neatliekami. Įvertinus šias aplinkybes, nekyla abejonių, kad ieškovei teismo sprendimu leidus be atsakovo leidimo įteisinti savo lėšomis įrengtas 29/100 dalis patalpos – pastogės, ji įstatymų nustatyta tvarka galės įteisinti antro aukšto patalpas, kurioms ir buvo išduotas statybos leidimas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovei nesilaikant Statybos įstatymo 23 str. 8 d. ir negavus bendraturčių, t. y. atsakovo sutikimo, priestato savavalinės statybos įteisinimas būtų neteisėtas.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Statybos leidimas buvo išduotas dviems statytojams, t. y. ieškovei ir atsakovui pagal M. N. UAB „Giluminiai gręžiniai“ parengtą statinio projektą gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai (1 t. 23 b. l.). Todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad jis esą nieko nežinojo apie planuojamą rekonstrukciją kaip visiškai nepagrįstus. Ieškovė rekonstravimo darbus atliko jai nuosavybės teisėmis priklausančiose patalpose, turėdama bendraturčių sutikimus, nustatyta tvarka parengtą ir suderintą statinio projektą, leidimą vykdyti pastogės rekonstrukciją. Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, dar kartą pažymi, kad atsakovas gali ginčyti ne pačią teisę rekonstruoti pastatą, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, jog pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidė jo teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Konstatuotina, kad apeliantas savo skunde nepateikė jokių argumentų, kurie tiesiogiai būtų susiję su jo teisių į bendrą daiktą ar teisėtų interesų pažeidimu, kurie būtų kilę dėl ieškovės atliktų palėpės rekonstravimo darbų.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė patenkinti ieškovės reikalavimą nustatyti ieškovei A. R. servitutą – teisę naudotis atsakovui L. R. priklausančiomis patalpomis 1-7 (6,11 kv.m.), 1-1 (2,43 kv.m.), 1-2 (3,55 kv.m.), 1-5 (9,27 kv.m.) tikslu patekti į ieškovei priklausančias pastogės patalpas ir naudotis šildymo katilu. Apelianto nuomone, teismas užuot siekęs interesų pusiausvyros, šalių ginčą dėl servituto nustatymo išsprendė apelianto sąskaita. Kaip matyti iš bylos medžiagos projektuotojas UAB „Giluminiai gręžiniai“ 2010 metų spalio mėnesį, rengdamas gyvenamojo namo techninį projektą, suprojektavo laiptus, t.y. patekimą į pastogę per pirmąjį aukštą, per atsakovui priklausančią patalpą 1-7. Pastarojo projekto pagrindu buvo išduotas leidimas. Atsakovas rekonstrukcijos projekto bei statybos leidimo įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, į jokias institucijas dėl tariamai atliekamų neteisėtų statybos darbų užfiksavimo ir/ar sustabdymo nesikreipė. Savininkas, įgyvendindamas savo teises, gali perduoti kitam asmeniui dalį savo teisių į nuosavybės objektą. Ypatingais atvejais toks perdavimas gali būti ir be savininko valios – įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu, pavyzdžiui, nustatant servitutą (CK 4.123 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Nagrinėjamu atveju nėra abejonės, kad šalys nesutaria. Pagal gyvenamojo namo techninį projektą buvo suprojektuoti laiptai, t.y. patekimas į pastogę per pirmąjį aukštą ir atsakovas apie tai negalėjo nežinoti, nes leido šiuos laiptus įrengti. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nenustačius servituto, nebūtų įmanoma ieškovei pateikti į nuosavybės teise valdomas rekonstruotas gyvenamojo namo antro aukšto patalpas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jis sutiko, jog šildymo katilu, pastatytu jam priklausančiose patalpose, būtų apšildomos ir pastogės patalpos, tačiau vėliau dėl kilusių nesutarimų savo poziciją pakeitė (2 t. 113-114 b.l.).

Iš byloje pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, kas sumokėjo už šildymo katilą, tačiau nekyla abejonių, kad jis buvo įsigytas bendru bendraturčių sutarimu, tikslu apšildyti jiems abiem priklausančias patalpas. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido ieškovei kartu su atsakovu naudotis šildymo katilu. Nustačius, kad ieškovė turi teisę naudotis šildymo katilu, atsakovas buvo pagrįstai įpareigotas panaikinti šildymo sistemos atjungimą.

Apeliacinių skundų netenkinant bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinėje instancijoje šalims nepriteistinos (CK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinius skundus atmesti. 2012 m. kovo 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.