Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. ir prie skundo prisidėjusios N. P. ir pagal atsakovių A. B., S. Ž. (teisių perėmėja U. J.) ir E. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovams V. B., A. B., S. Ž. ir E. L. dėl skolos priteisimo ir sandorių nuginčijimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų N. P. ir bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Kerida“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Trečiasis asmuo N. P. su atsakovių apeliaciniu skundu nesutinka. Palaiko ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtini apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindai.

Byloje nustatyta, kad ieškovas kartu su savo sutuoktine N. P. 2007 m. rugsėjo 14 d. išdavė atsakovei A. B. įgaliojimą jų vardu skolintis pinigus, gauti kreditą iš AB Parex banko, atidaryti jų vardu šiame banke sąskaitas, nupirkti nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), atstovauti jiems VĮ Registrų centre įregistruojant nuosavybės teises į nupirktus objektus, įkeisti minėtą turtą ir t. t. (1 t., 10-14 b. l.). Atsakovė šiuos įsipareigojimus pagal išduotą įgaliojimą įvykdė, paėmė ieškovų vardu kreditą, įgijo nekilnojamąjį turtą, atidarė atsakovų vardu atsiskaitomąsias sąskaitas AB Parex banke (1 t.,180-183 b. l.). Atsakovė A. B. 2007 m. lapkričio 21 d. iš ieškovų sąskaitos pervedė savo sutuoktiniui atsakovui V. B. 99 918,90 Lt (1 t., 15 b. l.). Atsakovas V. B. 2008 m. kovo 5 d. padovanojo savo dukrai atsakovei E. L. ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., 49-51 b. l.). Atsakovė A. B. 2008 m. vasario 13 d. padovanojo savo motinai atsakovei S. Ž. ½ dalį, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., 52-57 b. l.). Atsakovės E. L. ir S. Ž. 2009 m. sausio 30 d. padovanotąsias žemės sklypo dalis pardavė V. ir D. A. (1 t., 58-62, 63-64 b. l.). 2008 m. lapkričio 18 d. atsakovė A. B. padovanojo savo motinai atsakovei S. Ž. 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., 65-67 b. l.).

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo piniginio reikalavimo ir skolininkų sudarytų sandorių ginčijimo Pauliano ieškiniu pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pasisako dėl apeliaciniuose skunduose ginčijamų actio Pauliana tenkinimui būtinų sąlygų.

Dėl ieškinio senaties

Viena iš actio Pauliana tenkinimui reikalingų sąlygų yra ta, kad ieškinys turi būti pareiškiamas per vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 6.66 str. 3 d.). Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Taigi sprendžiant ar ieškinio senaties terminas praleistas, ar ne, pirmiausia reikia nustatyti ieškinio senaties eigos pradžią, t. y. kada ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, šiuo atveju apie ginčijamų sandorių sudarymą. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė momento, nuo kada pradedamas skaičiuoti vienerių metų ieškinio senaties terminas skolininkų sudarytiems sandoriams ginčyti, tačiau konstatavo, kad jis nėra praleistas. Sutiktina su apeliantės E. L. argumentu, kad ieškovas, teigdamas, jog apie ginčo sandorių sudarymą sužinojo vėliau nei jie buvo įregistruoti viešame registre, šią aplinkybę privalo įrodyti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d., nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nurodyta: jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad senaties terminas praleistas nežymiai, kad savo pažeistas teises ieškovas iš pradžių bandė apginti baudžiamojoje byloje pareikšdamas ieškinį, t. y. nebuvo pasyvus, įvertinusi ieškovo prašymą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas ieškinio senaties terminą 2008 m. vasario 13 d. ir kovo 5 d. sandoriams ginčyti atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.). Klausimas dėl senaties ginčyti trečiąjį sandorį taikymo nekeliamas.

Dėl atsakovių sąžiningumo

CK 6.66 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Visi trys actio Pauliana pagrindu ieškovo ginčijami sandoriai yra neatlygintiniai, todėl šiais sandoriais turtą įgijusių asmenų sąžiningumo ar nesąžiningumo klausimas nesprendžiamas. Šiuo atveju netaikoma CK 6.66 straipsnio 2 dalyje numatyta taisyklė, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Be kita ko, pažymėtina, kad ginčijami sandoriai sudaryti tarp artimų giminaičių, todėl jiems galioja įstatymo nustatyta nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 str. 1 p.).

Dėl neabejotinos ir realios reikalavimo teisės

Apeliančių manymu, šioje byloje actio Pauliana taikymas nėra galimas ir ieškinys tenkintas nepagrįstai, kadangi nenustatyta neabejotina ir reali ieškovo reikalavimo teisė. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinių skundų argumentais nesutinka. Teismas konstatavo nuo 2007 m. lapkričio 21 d. ieškovo realią ir neabejotiną 99 918,90 Lt reikalavimo atsakovams V. B. ir A. B. teisę bei teisę į 9 485,45 Lt palūkanų atlyginimą, todėl pagrįstai tyrė kitų actio Pauliana sąlygų buvimą.

Atsakovės A. B. apeliacinio skundo argumentai, susiję su pinigų pervedimu į atsakovo V. B. sąskaitą ir jų perdavimu UAB „Kerida“ nepaneigia teismo išvados, kad atsakovė pinigus iš ieškovų sąskaitos atsakovui pervedė be teisinio pagrindo, viršijusi įgaliojimu jai suteiktas teises. Teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė neįrodė, kad su UAB „Kerida“ buvo sudaryta rangos sutartis; kad UAB „Kerida“ atliko rangos darbus ieškovams nuosavybės teise priklausančiame name; kad tokie darbai buvo perduoti ieškovams; kad 99 918,90 Lt į atsakovo sąskaitą pervesti už ieškovui priklausančiame name atliktus statybos darbus, todėl pagrįstai konstatavo atsakovę viršijus jai įgaliojimu suteiktas teises, nebuvus sąžininga ir rūpestinga, netinkamai vykdžius savo kaip įgaliotinės pareigas. Teismas teisingai pažymėjo, kad aptartų atsakovės nurodomų aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka būtent atsakovei. Byloje, priešingai nei teigia atsakovė A. B., nustatyta, kad 99 918,90 Lt nebuvo panaudoti ieškovų interesais. Teismas nustatė, kad pinigų sumos, atitinkančios banko kredito dalį, skirtą namo įrengimui, priėmimo iš atsakovo V. B. į UAB „Kerida“ kasą faktas tik patvirtina patį pinigų perdavimą UAB „Kerida“, tačiau neturi įtakos atsakovo prievolei šiuos pinigus grąžinti. Aplinkybė, kad nurodyta pinigų suma galbūt buvo pervesta UAB „Kerida“, neturi įtakos atsakovų atsakomybei. Atsakovei viršijus įgaliojime nurodytas teises ir be pagrindo pervedus savo sutuoktiniui pinigines lėšas, o pastarajam taip pat jas pervedus UAB „Kerida“, teismas pagrįstai konstatavo V. ir A. B. pareigą šiuos pinigus grąžinti ieškovui.

Atsakovės A. B. argumentai dėl jos ir V. B. sudarytos vedybinės sutarties, kurioje nustatytas sutuoktinių santuokoje įgyto turto teisinis rėžimas, pagal kurį po santuokos įgytas turtas yra asmeninė nuosavybė, nepaneigia teismo išvados dėl solidariosios atsakovų atsakomybės. Atsakovų solidariąją atsakomybę teismas nustatė skirtingais pagrindais - A. B. atsakomybę kildino dėl įgaliojime nustatytų teisių viršijimo ir sprendė, kad jos atsakomybei yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, o atsakovo V. B. prievolę grindė nepagrįsto praturtėjimo teisės normomis (CK 6.237 str. 1 d.). Šiems pirmosios instancijos teismo argumentams teisėjų kolegija pritaria. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Dėl atsakovų V. B. ir A. B. neteisėtų veiksmų ieškovas neteko pinigų ir dėl to patyrė 99 918,90 Lt žalą, todėl teismas pagrįstai sprendė dėl solidariosios šių atsakovų atsakomybės.

Apeliantė A. B. teigia, kad teismas be pagrindo svarstė jos veiksmus, susijusius su rangos sutarties aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėjamos bylos pagrindu ir dalyku. Teisėjų kolegija šiems atsakovės argumentams nepritaria. Teismas, vertindamas ieškovo reikalavimo pagrįstumą, t. y. dėl 99 918,90 Lt reikalavimo teisės, privalėjo įvertinti, ar šiuos pinigus atsakovė panaudojo ieškovų interesais. Dėl šių priežasčių atmestini A. B. argumentai, kad teismas peržengė ieškinio ribas ir tokiu būdu apsunkino jos gynybos teisę. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad pinigų sumą iš ieškovų sąskaitos pervedė nei ji, o banko darbuotojas, yra visiškai nepagrįsta, nes banko darbuotojas pagal atsakovės mokėjimo nurodymą tik vykdė technines finansines operacijas.

Išdėstyti motyvai paneigia apeliančių argumentus, kad ieškovas neįrodė turintis neabejotiną ir realią reikalavimo teisę. Teismas konstatavo, kad atsakovai V. B. ir A. B. yra solidariai skolingi ieškovui 99 918,90 Lt, todėl nustatė ieškovo turimą realią ir neabejotiną reikalavimo teisę šių atsakovų atžvilgiu. Atsakovių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų dėl solidariosios atsakovų 99 918,90 Lt prievolės ieškovui pagrįstumo.

Dėl Pauliano ieškiniu pripažinto negaliojančiu sandorio pasekmių

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti teismo sprendimą ir taikytą restitucijos būdą, t. y. atsakovams A. B. ir V. B. priteistas sumas priteisti jam. Ieškovo procesinių dokumentų turinys leidžia spręsti, kad ieškovas neteisingai supranta actio Pauliana taikymo pasekmes, t. y. nuginčytų sandorių pagrindu ieškovo skolininkams A. B. ir V. B. grąžintinas pinigines lėšas prašo priteisti jam tiesiogiai iš ginčo sandoriais turtą įgijusių E. L. ir S. Ž.. Pažymėtina, kad actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą. Pats ieškovas cituoja teismų praktiką, nurodydamas, kad actio Pauliana yra priemonė atkurti skolininko mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį. Atkūrus pažeistą skolininko mokumą, padidėja kreditoriaus galimybės, jog skolininkas visiškai ar bent iš dalies įvykdys savo prievolę. CK 6.66 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Ieškovas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus civilinėse bylose Nr. 3K-3-201/2001; 3K-3-584/2006 ir 3K-3-99/2010 ir teigia, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos ir vietoje to, kad nuginčytų dovanojimo sandorių vertes priteistų ieškovui, jas priteisė atsakovams V. B. ir A. B.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001 pažymėta, jog sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis actio Pauliana ieškinio tikslas. Sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė atkurti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006 pateikto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo, kad patenkinus Pauliano ieškinį ir pritaikius restituciją, turtas ar piniginės lėšos perduodamos ne skolininkui, o skiriamos Pauliano ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti, negalima interpretuoti, kaip nurodymo atitinkamą turtą priteisti tiesiogiai kreditoriui. Toje pačioje byloje kasacinis teismas pažymėjo, kad pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį pripažinus negaliojančiu, išieškojimas pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą, jo vertę ar pinigines lėšas tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas, pripažinęs sandorius negaliojančiais ir grąžinęs atsakovams A. B. ir V. B. nuginčytais sandoriais perleistą turtą, šioje dalyje tinkamai taikė restitucijos taisykles ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiškose bylose nenukrypo. Taigi, ieškovo apeliacinio skundo dalis, kuria prašoma sprendimą pakeisti ir iš nuginčytais sandoriais turtą įgijusių asmenų ieškovo skolininkams priteistą turtą priteisti ieškovui tiesiogiai, atmestina.

Teisėjų kolegija nurodo, kad sandorio negaliojimo pasekmes teismas taiko ex officio. Tai reiškia, kad teismo nesaisto ieškovo reikalavimas dėl restitucijos taikymo. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui nereikalaujant pagal restituciją gautų lėšų iš atsakovų A. B. ir V. B. priteisimo ieškinys šioje dalyje atmestinas, yra nepagrįsta.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pradiniu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovų V. B. ir A. B. 79 918,90 Lt neteisėtai pasisavintų lėšų ir nuo šios sumos paskaičiuotų 9 485,45 Lt palūkanų, taip pat ginčijo du atsakovų sudarytus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sandorius ir iš dviejų šio turto įgijėjų priteisti ieškovui po 10 000 Lt (1 t., 1-6 b. l.). Padidinęs ieškinio reikalavimus ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. B. ir A. B. 9 485,45 Lt palūkanų, pripažinti negaliojančiais pradiniame ieškinyje nurodytus sandorius ir priteisti iš šiais sandoriais turtą įgijusių atsakovių E. L. ir S. Ž. po 10 000 Lt, bei papildomai ginčijo 2008 m. lapkričio 18 d. A. B. ir S. Ž. sudarytą buto dalies dovanojimo sutartį, prašydamas taikyti restituciją pinigais ir priteisti jam iš S. Ž. 79 918,90 Lt (1 t., 113-118 b. l.). Nors patikslintu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti iš V. B. ir A. B. neteisėtai pasisavintas pinigines lėšas, tačiau šio procesinio dokumento turinys rodo, kad pradiniame ieškinyje pareikšto šio reikalavimo ieškovas neatsisakė. Tiek pradinio ieškinio, tiek patikslinto ieškinio suma yra 109 404,35 Lt, kurią sudaro 99 918,90 Lt pagrindinis reikalavimas ir 9 485,45 Lt palūkanos. Ieškovo procesinių dokumentų turinys ir jo pozicija byloje leidžia spręsti, kad ieškovo tikslas - V. B. ir A. B. piniginės prievolės patenkinimą gauti iš nuginčytų sandorių trečiųjų asmenų. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad ieškovas neteisingai supranta actio Pauliana taikymo pasekmes ir dėl to komplikuotai formuluoja ieškinio reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas, nors ir konstatavo atsakovų V. B. ir A. B. solidariąją 99 918,90 Lt skolą ieškovui, tačiau šio reikalavimo patenkinimo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė. Nors šio reikalavimo patikslintame ieškinyje nėra, tačiau iš nurodytos ieškinio sumos ir ieškinio turinio matyti, kad pradiniame ieškinyje pareikšto pagrindinio reikalavimo V. B. ir A. B. ieškovas neatsisakė. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kai teismo sprendimu ieškovui priteistos palūkanos, tačiau pagrindinė skola nepriteista, nors jos reikalavimo pagrįstumas konstatuotas teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Nepriteisus ieškovui pagrindinės skolos (99 918,90 Lt) ir patenkinus actio Pauliana, ieškovas netenka teisės pagrindinės skolos išieškojimą nukreipti į pagal nuginčytus sandorius skolininkams V. B. ir A. B. grąžintą turtą. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pakeisti teismo sprendimą, jo rezoliucinėje dalyje nurodant apie pagrindinės 99 918,90 Lt skolos solidariai iš atsakovų A. B. ir V. B. priteisimą (CPK 270 str., 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).

Teismas konstatavo ieškovo pagrįstą ir realią 109 404,35 Lt reikalavimo teisę atsakovams V. B. ir A. B., todėl nepagrįstai šios sumos išieškojimo nenukreipė į pagal nuginčytus sandorius šiems atsakovams grąžintą turtą. Teismas nurodė, kad ieškovas nereikalavo pagal restituciją atsakovams A. B. ir V. B. grąžintų lėšų priteisti jam, todėl šioje dalyje ieškinio netenkino. Teisėjų kolegija jau konstatavo, kad teismas, tenkinęs ieškovo actio Pauliana, neteisingai taikė restituciją. Taip pat kolegija pripažino, kad pagal ieškovo procesinius dokumentus, jis siekė prisiteisti pinigus iš skolininkų, tačiau neteisingai suvokęs restitucijos actio Pauliana tenkinimo atveju taikymą, ydingai suformulavo restitucijos taikymo reikalavimus. Tuo tarpu teismas, pripažinęs ieškovo reikalavimo teisę į bendrą 109 404,35 Lt sumą solidariai iš atsakovų V. B. ir A. B. įrodyta, nepagrįstai nenukreipė ieškovo reikalavimo patenkinimo į šiems atsakovams pagal restituciją grąžintą turtą. Dėl aptartų priežasčių šioje dalyje sprendimas keistinas ir ieškovo 109 404,35 Lt reikalavimas nukreiptinas į atsakovams A. B. ir V. B. nuginčytų sandorių pagrindu grąžintą turtą bei pagal CK 6.147 straipsnio 2 dalį tretiesiems asmenims perleistų ginčo žemės sklypo dalių didžiausios vertės, buvusios pardavimo metu, atlyginimą, kurį privalo ieškovo skolininkams sumokėti E. L. ir S. Ž. (1 t., 46-64 b. l.) (CK 6.66 str. 4 d.; CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

Teisėjų kolegija pripažįsta iš esmės pagrįstais atsakovių apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nenurodė faktinio pagrindo, pagal kurį iš S. Ž. priteisė 79 918,90 Lt, kai ši atsakovė ginčo dovanojimo sutartimi įgytos buto dalies neperleido ir teismo priteista suma nepraturtėjo. Kolegija sprendžia, kad teismas, priteisdamas buto dalies piniginį ekvivalentą, nemotyvavo ir nepagrindė nuginčyto buto dalies dovanojimo sandorio negaliojimo pasekmėms CK 6.147 straipsnio 2 dalies taikymo. Analizuojamu atveju galima restitucija natūra, o CK 6.146 straipsnyje numatytų išlygų nenustatyta, todėl šioje dalyje sprendimas keistinas ir pripažinus 2008 m. lapkričio 18 d. A. B. ir S. Ž. sudarytą sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, iš atsakovės S. Ž. (jos teisių perėmėja U. J.) atsakovei A. B. priteistina buto, esančio (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis.

Apeliantės A. B. ir S. Ž. nurodo, kad teismas nustatė A. B. ir V. B. solidariąją atsakomybę, tačiau piniginę kompensaciją priteisė iš S. Ž.. Ginčo sandoriu įgyto turto iš S. Ž. A. B. priteisimą lemia restitucijos taikymas, todėl S. Ž. privalo grąžinti kitai sandorio šaliai nuginčyto sandorio pagrindu įgytą turtą (CK 6.66 str. 4 d.).

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

Atsakovė A. B. nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos nurodytas aplinkybes, lėmusias buto dalies dovanojimą motinai S. Ž. (CPK 178 str.), todėl teisėjų kolegija jų nevertina ir plačiau tuo klausimu nepasisako.

Ieškovas neginčija sutarčių, kuriomis atsakovės E. L. ir S. Ž. ginčo dovanojimo sandoriais įgytas žemės sklypo dalis perleido kitiems asmenims. Dėl to teismo sprendimas šių asmenų materialiosioms teisėms ir pareigoms neturi įtakos, todėl nebuvo pagrindo juos įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis. Išdėstyti argumentai paneigia apeliančių poziciją dėl trečiųjų asmenų teisių skundžiamu sprendimu pažeidimo.

Apeliančių pozicija dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo nepagrįsta jokiais argumentais. Aplinkybė, kad teismas priėmė atsakovėms nepalankų sprendimą, negali būti vertinama kaip teismo šališkumo įrodymas.

Kiti neaptarti apeliacinių skundų argumentai teisingam ginčo išsprendimui teisiškai nereikšmingi, todėl kolegija jų neanalizuoja ir nevertina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus ar panaikinus teismo sprendimą neperduodant bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė atitinkamai pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Laikytina, kad ieškovo ieškinys patenkintas, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Pirmosios instancijos teisme ieškovas sumokėjo 3 189 Lt žyminį mokestį (1 t., 8 b. l.) ir patyrė 3 000 Lt išlaidų už ieškinio parengimą (1 t., 164 b. l.). Ieškovo turėtos 3 000 Lt ieškinio parengimo išlaidos, pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą priskirtinos prie kitų būtinų išlaidų, todėl yra pagrindas jas priteisti. Tačiau vadovaujantis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijų 8.2. punktu, šios išlaidos mažintinos iki maksimalaus dydžio – 2 400 Lt. Laikytina, kad ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos sudaro 5 589 Lt. Tokiu atveju ieškovo ieškinį patenkinus, jam iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis priteistina po 1 397,25 Lt pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 98 str.).

Ieškinį tenkinus, valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš kiekvieno atsakovo po 20 Lt (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).

Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 140 Lt (2 t., 125 b. l.). Ieškovo apeliacinį skundą iš esmės patenkinus, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas žymis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą – iš kiekvieno atsakovo po 35 Lt (CPK 93 str. 1 d.).

Apeliančių apeliacinius skundus atmestus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovui J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a. k(duomenys neskelbtini) 99 918,90 Lt (devyniasdešimt devynis tūkstančius devynis šimtus aštuoniolika litų, 90 ct) skolą, 9 485,45 Lt (devynis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus, 45 ct) palūkanų, iš viso 109 404,35 Lt (vieną šimtą devynis tūkstančius keturis šimtus keturis litus, 35 ct).

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. kovo 5 d. dovanojimo sutartį, kuria V. B. padovanojo E. L. ½ dalį 1.10 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ir priteisti iš E. L. V. B. 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų).

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. vasario 13 d. dovanojimo sutartį, kuria A. B. padovanojo S. Ž. ½ dalį 1.10 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš S. Ž. (teisių perėmėja U. J., a. k. (duomenys neskelbtini)) A. B. 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų).

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. lapkričio 18 d. dovanojimo sutartį, kuria A. B. padovanojo S. Ž. 3/8 dalis 69.87 kv. m. ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją natūra - priteisti A. B. 3/8 dalis 69.87 kv. m. ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nukreipti ieškovui J. P. iš atsakovų V. B. ir A. B. priteistų 109 404,35 Lt išieškojimą į nuginčytų sandorių pagrindu atsakovams V. B. iš E. L. priteistus 10 000 Lt ir A. B. iš S. Ž. (atsakovės teisių perėmėja U. J.) priteistus 10 000 Lt bei priteistą 3/8 dalį 69.87 kv. m. ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) U. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (atsakovės S. Ž. teisių perėmėjos) ir E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po 1 397,25 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt septynis litus, 25 ct) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovų A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) U. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (atsakovės S. Ž. teisių perėmėjos) ir E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po 20 Lt (dvidešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“

Priteisti ieškovui J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) U. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (atsakovės S. Ž. teisių perėmėjos) ir E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po 35 Lt (trisdešimt penkis litus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.