- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-22
- Bylos Nr.
- 2A-569-467/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Neringa Švedienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- D.
- Atsakovas
- UAB „Skūba“
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo D. komercinės įmonės „Arktus“ ir atsakovo UAB „Skūba“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. komercinės įmonės „Arktus“ ieškinį atsakovui UAB „Skūba“ dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. komercinė įmonė „Arktus“ 2009-04-07 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Skūba“ 6028,73 Lt įsiskolinimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas bei 180,86 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 2007 m. birželio mėnesį atsakovas užsakė atspausdinti reklaminius bukletus ir atnaujinti reklaminę iškabą. Ieškovas tinkamai įvykdė darbus ir pristatė prekes atsakovui 2007-07-03 bei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 3599 Lt sumai. Už atliktus darbus ir parduotas prekes atsakovas privalėjo atsiskaityti per 7 dienas nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos, tačiau atsakovas 2007-09-18 sumokėjo tik 2000 Lt ir iki šiol liko skolingas 1599 Lt. Atsakovui paskaičiuoti 0,5 procentų dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną ir už 6 mėnesių laikotarpį sudaro 1470,16 Lt. Taip pat vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.261 straipsniu, 6.210 straipsnio 2 dalimi ir LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 punktu iš atsakovo priteistina 391,82 Lt palūkanų. 2007 m. lapkričio mėnesį UAB „Skūba“ vėl užsakė atspausdinti reklaminius bukletus, kuriuos ieškovas įvykdė ir pristatė atsakovui 2007-11-13, pateikdamas PVM sąskaitą-faktūrą 1227,20 Lt sumai, tačiau ir šios sumos atsakovas nesumokėjo. Todėl atsakovui paskaičiuoti 1116,66 Lt delspinigiai už 6 mėnesių laikotarpį ir 223,76 Lt dydžio palūkanos. Viso priteistina 2826 Lt įsiskolinimo, 2586,82 Lt delspinigių, 615,71 Lt palūkanų.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Skūba“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2007-07-03 PVM sąskaitos-faktūros 7 pozicija apima reklaminės iškabos atnaujinimą, kurios darbų kaina sudaro 800 Lt plius PVM. Dėl šios iškabos netinkamai atliktų darbų ieškovui buvo sustabdytas mokėjimas atitinkama suma. Ieškovas pripažino, kad darbai yra atlikti nekokybiškai, pasiūlė po kelių savaičių šiuos darbus pataisyti, tačiau jų nepataisė. Ieškovas, atsakovo atžvilgiu skaičiuodamas ir delspinigius ir palūkanas, taikė dvigubas sankcijas. Taip pat ieškovas praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą delspinigių priteisimui bei nepateikė palūkanų, paskaičiuotų vadovaujantis LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, prevencijos įstatymą, dydį įrodančių duomenų. Darbus pagal 2007-11-13 PVM sąskaitą-faktūrą ieškovas atliko nekokybiškai ir savo padarytų klaidų neištaisė. Ieškovas pateikė reklaminius bukletus su rašybos klaidomis, dėl ko atsakovas patyrė nuostolius. Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį atsakovas turi teisę nemokėti už netinkamai atliktą darbą, kurio ieškovas nepataisė, bei reikalauti iš ieškovo atsiradusių nuostolių atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui D. komercinei įmonei „Arktus“ iš atsakovo UAB „Skūba“ 944 Lt skolos už atliktus darbus, 1471,08 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2009-05-12) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 745,36 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad šalis sieja rangos santykiai (CK 6.644 – 6.645 str.), kurie susiklostė pagrįsti ilgalaikiu pasitikėjimu. Pagal ginčo šalių tarpusavio prekybinių komercinių santykių praktiką šalys rašytinių sutarčių nesudarydavo, atliktų darbų perdavimo priėmimo aktų nerašydavo, tačiau į abiejų šalių PVM sąskaitas-faktūras buvo įtraukiamos nuostatos apie atliktų darbų perdavimą-priėmimą, apmokėjimo terminus ir delspinigių dydį. Teismas šalių pasirašytas PVM sąskaitas-faktūras vertino, kaip atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus ir rašytinį susitarimą dėl apmokėjimo termino bei delspinigių dydžio. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo nurodyti iškabos trūkumai nebuvo paslėpti, bet tai buvo trūkumai, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą, todėl atsakovas be išlygų 2007-07-03 PVM sąskaitoje-faktūroje ARK Nr. 01519 pasirašęs apie darbo priėmimą, neturi teisės vėliau remtis trūkumo faktu ir atsisakyti apmokėti už darbą (CK 6.662 str. 2 d.). Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, jog iškaba iš viso neatliko savo funkcijos ir nebuvo naudojama. Priešingai, iškaba buvo naudojama ilgą laiką, todėl atsakovas privalo sumokėti ieškovui už pakeistą iškabą 944 Lt. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas, pasirašydamas 2007-11-13 PVM sąskaitą-faktūrą ARK Nr. 01710, be išlygų priėmė ieškovo sumaketuotus ir atspausdintus bukletus vokiečių kalba. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas iš naujo rinkdamas bukleto tekstą vokiečių kalba, kurios, darbą atlikęs darbuotojas, nemokėjo, prisiėmė tinkamos kokybės darbo atlikimo riziką ir yra atsakingas už klaidas. Pagal įprastus maketavimo darbams keliamus reikalavimus užsakovo pateiktas tekstas negali būti keičiamas. Atsakovas pateikė ieškovui tekstą vokiečių kalba be klaidų. Vadovaudamasis CK 6.664 straipsnio 3 dalimi, teismas padarė išvadą, jog atsakovas, pateikęs ieškovui vokišką tekstą, galėjo pagrįstai tikėtis, kad, maketuojant neatsiras esminių rašybos klaidų. Atsižvelgęs į tai, kad bukleto maketavimo projektą ieškovas pateikė atsakovui suderinimui, teismas konstatavo, jog ši aplinkybė neatleidžia ieškovo nuo atsakomybės už teksto turinio iškraipymą. Atsakovas, priimdamas maketą, neprivalėjo tikrinti, ar tekste yra rašybos klaidų, nes galėjo pagrįstai tikėtis, kad pateiktas tekstas bus perkeltas be iškraipymų. Teismas, vertindamas bukletų tekstų klaidas kaip paslėptus trūkumus, padarė išvadą, kad ieškovas negali remtis aplinkybe, jog ieškovas, pasirašydamas PVM sąskaitą-faktūrą ir pasiimdamas bukletus, be išlygų priėmė atliktą darbą. Teismas konstatavo, jog ieškovas nepašalino darbų trūkumų, neperdavė ieškovui kokybiškai atlikto darbo, todėl atsakovui neatsirado pareiga apmokėti ieškovui už bukletų maketavimą ir spausdinimą (CK 6.655 str. 1 d.), todėl šį reikalavimą atmetė. Teismas laikė pagrįstu atsakovo argumentą, kad ieškovas, prašydamas priteisti ir delspinigius ir sutartines palūkanas, nepagrįstai prašo taikyti dvigubą sankciją už vėlavimą. Abi šalys pasirašydamos PVM sąskaitas-faktūras susitarė dėl 0,5 procentų dydžio per dieną delspinigių taikymo, todėl teismas laikė, jog yra pagrindas skaičiuoti šalių sutartus delspinigius už paskutinius 6 vėlavimo mokėti mėnesius, o ieškovas senaties dėl delspinigių priteisimo nepraleido. Teismas konstatavo, jog skaičiuoti palūkanas kaip antrą sankciją nėra pagrindo. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimą priteisti skolą ir vadovaudamasis CK 6.37 straipsniu ir 6.210 straipsniu, priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas D. komercinė įmonė „Arktus“ prašo priteisti iš atsakovo UAB „Skūba“ 2343,86 Lt įsiskolinimą (kurį sudaro 1227,20 Lt skola ir 1116,66 Lt delspinigiai) ieškovo naudai, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutinka su sprendimo dalimi, kuria netenkintas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1227,20 Lt skolos ir 1116,66 Lt delspinigių, susidariusių pagal 2007-11-13 PVM sąskaitą-faktūrą ARK Nr. 01710. Atsakovas apie tai, kad bukletuose vokiečių kalbos tekstas nebus skenuotas, o bus iš naujo renkamas rankiniu būdu, žinojo darbų užsakymo metu. Ieškovas ne kartą bukleto maketavimo projektą teikė atsakovui suderinti, tačiau pats užsakovas netinkamai tikrino bukleto projektus ir davė leidimą juos spausdinti, todėl prisiėmė riziką sau. Teismas nepagrįstai įvertino, kad bukleto tekste esančios rašybos klaidos vokiečių kalba yra paslėpti trūkumai, kadangi niekas trūkumų neslėpė, atsakovui nebuvo trukdoma tinkamai sutikrinti visus bukletų tekstus ir nustatyti trūkumus priimant darbą. Užsakovas privalo apžiūrėti ir priimti atliktą darbą bei nedelsdamas pranešti rangovui apie trūkumus (CK 6.662 str. 1 d.), tačiau tai padaryta nebuvo. Abiejų šalių pasirašomas atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr.3A-3-17/2007). Atsakovas, priimdamas jam perduotus darbus ir prekes, per protingą terminą nepareiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl jų kokybės, nepasinaudojo savo teisėmis, numatytomis CK 6.665 straipsnyje.
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Skūba“ prašo sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys iš dalies, panaikinti, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Šalys bendradarbiavo pasitikėdamos viena kita ir sutarčių tarpusavyje nesudarinėjo. Ieškovo atnaujintas reklaminis stendas buvo su akivaizdžiais trūkumais, kurių ieškovas netaisė. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.662 straipsnio 2 dalį, kadangi ieškovas pats raštu pripažino savo atlikto darbo trūkumus ir žadėjo juos ištaisyti, todėl atsakovui buvo išlikusi teisė reikalauti ištaisyti trūkumus, o jų neištaisius, atsakovui neatsirado pareiga mokėti už nekokybiškai ir su trūkumais atliktą darbą. Kadangi ieškovo ieškinys yra atmestinas, todėl ir reikalavimas priteisti delspinigius yra nepagrįstas. Ieškovas nenurodė, už kurį laikotarpį konkrečiai, prašo priteisti delspinigius. Teismas taip pat nepagrįstai nesumažino prašomo priteisti delspinigių dydžio, kadangi jie yra neprotingai dideli. Reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikytinas ieškinio senaties terminas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Skūba“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog ieškovo pagaminto bukleto tekste rašybos klaidos vokiečių kalba yra paslėpti trūkumai ir kad atsakovas galėjo tai pastebėti iš karto, kadangi ieškovas privalėjo pats patikrinti tekstų atitikimą duotajam, o tik po to pateikti užsakovui, tačiau ieškovas to nepadarė. Atsakovas, kai tik sužinojo, informavo ieškovą apie atliktų darbų trūkumus, o darbus nekokybiškai atlikusiam rangovui už darbą neapmokėjo, kadangi po pretenzijų pareiškimo trūkumai nebuvo pašalinti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovas savo apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti, atsakovo apeliacinį skundą atmesti, atsakovo atstovas savo apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Abu apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo D. komercinės įmonės „Arktus“ ir atsakovo UAB „Skūba“ apeliacinių skundų ribose, t.y. ieškovui ginčijant teismo sprendimo dalį, kurioje atmesti jo reikalavimai, o atsakovui ginčijant teismo sprendimo dalį, kurioje patenkinti ieškinio reikalavimai. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinių skundų ir atsakovo UAB „Skūba“ atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.
Bylos duomenys tvirtina, jog D. komercinė įmonė „Arktus“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Skūba“ skolą, susidariusią atsakovui nepilnai atsiskaičius su ieškovu už atliktus darbus pagal dvi atsakovo UAB „Skūba“ atstovo pasirašytas ir priimtas PVM sąskaitas-faktūras: 2007 m. liepos 3 d. ARK Nr.01519 už reklaminių bukletų spausdinimą bei reklaminės iškabos atnaujinimą (neapmokėtas likutis 944 Lt už reklaminės iškabos atnaujinimą iš bendros sąskaitos sumos 3599 Lt) ir 2007 m. lapkričio 13 d. ARK Nr.01710 už reklaminių bukletų spausdinimą (neapmokėta visa sąskaitos suma 1227,20 Lt) (b.l. 4-5). Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies: ieškovui iš atsakovo priteisė tik skolą su delspinigiais už reklaminės iškabos atnaujinimą pagal pirmąją sąskaitą, o reikalavimą priteisti skolą už reklaminių bukletų spausdinimą pagal antrąją sąskaitą atmetė. Sprendime teismas konstatavo, jog reklaminės iškabos trūkumai buvo akivaizdūs, todėl atsakovas, be išlygų pasirašydamas apie darbų priėmimą 2007 m. liepos 3 d. PVM sąskaitoje-faktūroje, vėliau jau neturi teisės remtis trūkumo faktu ir atsisakyti sumokėti už darbą. Tuo tarpu 2007 metų lapkričio mėnesį atspausdintų reklaminių bukletų trūkumus teismas vertino kaip paslėptus ir darė išvadą, jog ieškovas negali remtis aplinkybe, kad atsakovas, pasirašydamas 2007 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą, be išlygų priėmė atliktus darbus ir dėl to privalo už juos sumokėti. Su tokiomis teismo išvadomis nesutinka tiek ieškovas, tiek atsakovas apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais. Teisėjų kolegija abiejų šalių argumentus atmeta.
Atsakovas UAB „Skūba“, ginčydamas teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo patenkintas, apeliaciniame skunde teigia, jog apylinkės teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.662 straipsnio 2 dalį atsakovo atžvilgiu, kadangi ieškovas pripažino savo darbo trūkumus ir žadėjo juos ištaisyti, todėl atsakovui išliko teisė reikalauti ištaisyti ieškovo padarytus akivaizdžius darbo trūkumus ir nemokėti, kol jie nebus ištaisyti. Tačiau sutikti su tokiu teisės normos aiškinimu teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, kadangi CK 6.662 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog užsakovas (nagrinėjamu atveju atsakovas), priimdamas atliktą darbą, pastebėjęs darbų trūkumus, trūkumų faktu gali remtis tik tuo atveju, jei darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Ginčo, kad reklaminė iškaba atnaujinta su akivaizdžiais trūkumais, byloje nėra. Atsakovo atstovo pasirašytoje 2007 m. liepos 3 d. PVM sąskaitoje-faktūroje, kuri vertintina kaip darbų perdavimo-priėmimo aktas, atnaujintos reklaminės iškabos trūkumai nėra aptarti, taip pat nenumatyta atsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Todėl atsakovas, ginčydamas savo pareigą atsiskaityti su ieškovu, reklaminės iškabos trūkumų faktu negali remtis, nes ieškovo atliktus darbus, nors ir su akivaizdžiais trūkumais, besąlygiškai priėmė, pasirašydamas 2007 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą be reklaminės iškabos trūkumų aptarimo (CK 6.662 str. 3 d.). Dėl to apelianto argumentai, kad, ieškovui neištaisius darbo trūkumų, atsakovui nekilo pareiga sumokėti už nekokybiškus darbus, atmestini kaip nepagrįsti.
Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje ieškovui iš atsakovo priteista 1471,08 Lt delspinigių. Atsakovas teigia, kad teismas priteisė neprotingai didelius delspinigius, be to netaikė įstatyme numatytos 6 mėnesių ieškinio senaties reikalavimams dėl delspinigių priteisimo. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje yra numatyta teismo teisė mažinti netesybas, kurios yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą ir pan. Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, jog ieškovo prašomos priteisti netesybos dėl savo dydžio pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, kadangi 0,5 procento už kiekvieną pradelstą dieną dydžio netesybos buvo numatytos abiejų šalių, tame tarpe ir atsakovo, pasirašytose 2007 m. liepos 3 d. ir 2007 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitose-faktūrose, vadinasi atitiko šalių valią. Atsakovas UAB „Skūba“ taip pat nepagrįstai teigia, kad teismas netaikė sutrumpinto šešių mėnesių senaties termino reikalavimams dėl delspinigių priteisimo, nes iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas netesybas priteisė tik už šešis mėnesius. Apeliantas skunde neteisingai skaičiuoja ieškinio senaties termino eigos pradžią ir pabaigą, kadangi, sutinkamai su CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, ieškinio dėl netesybų išieškojimo senaties terminas prasideda kiekvieną dieną nuo pagrindinės prievolės neįvykdymo dienos, t.y. atsakovui neatsiskaitant su ieškovu pagal 2007 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą. Todėl delspinigiai priteisiami už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo, jeigu pagrindinė prievolė neįvykdyta ir skolininkas prašo taikyti ieškinio senatį. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl delspinigių priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas.
Ieškovas D. komercinė įmonė „Arktus“, ginčydamas teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atmestas, apeliaciniame skunde nesutinka, jog klaidos 2007 metų lapkričio mėnesį atspausdintuose reklaminiuose bukletuose buvo užslėpti trūkumai. Ieškovas teigia, kad pats atsakovas prisiėmė riziką dėl tinkamo darbų rezultato, kadangi netinkamai tikrino bukleto projektus ir po ilgo derinimo leido juos spausdinti. Reklaminių bukletų trūkumų ieškovas neslėpė, atsakovas juos galėjo pastebėti, tinkamai priimant atliktą darbą, bet to nepadarė, todėl jam, priėmusiam darbų rezultatą, kyla pareiga atsiskaityti su ieškovu. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais ieškovo teiginiais sutikti neturi pagrindo. Rangos sutartimi viena šalis įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus (CK 6.645 str. 3 d.). Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 str. 1 d.). Pagal nurodytas įstatymo nuostatas, rangovas (šiuo atveju ieškovas) turi pareigą darbus atlikti kokybiškai. Tačiau ieškovas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad atsakovas leido spausdinti reklaminius bukletus su klaidom, todėl jam ir tenka rizika dėl tinkamo darbų rezultato, ieškovui (rangovui) tenkančią pareigą siekti kokybiško darbų atlikimo bei tinkamo naudoti darbo rezultato, perkelia atsakovui (užsakovui), kas iš esmės neatitinka nurodytų įstatymo nuostatų bei protingumo kriterijų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, priimdamas maketą ir atspausdintus reklaminius bukletus, neprivalėjo tikrinti, ar tekste yra rašybos klaidų, nes jis galėjo pagrįstai tikėtis, kad jo pateiktą tekstą vokiečių kalba ieškovas ant bukletų perkels be iškraipymų ir klaidų. Tokia motyvacija sudarė pagrindą teisingai apylinkės teismo išvadai, jog reklaminių bukletų tekstų klaidos yra ne akivaizdūs, o paslėpti trūkumai (CK 6.662 str. 4 d.). Atsakovas pretenziją dėl nekokybiškai atliktų darbų bei reikalavimą juos ištaisyti pareiškė per įstatyme numatytą dvejų metų terminą (CK 6.666 str. 2 d.), tačiau duomenų, jog ieškovas juos pašalino, byloje nėra. Todėl apylinkės teismo išvada, jog ieškovui neperdavus kokybiškai atlikto darbo, atsakovui neatsirado pareiga apmokėti ieškovui už bukletų maketavimą ir spausdinimą, yra teisinga ir pagrįsta (CK 6.655 str. 1 d.).
Atsakovas UAB „Skūba“ apeliaciniame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje neteisingai apskaičiavo bylinėjimosi išlaidas. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, ieškovui iš atsakovo priteisė 380,13 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nustatė, jog ieškovas patyrė 745,36 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 1, 62-64), tačiau ieškinį patenkino 51 procentu (nes ieškovui priteisė 2415,08 Lt iš reikalaujamos 6028,73 Lt sumos, be to atsakovas ieškovui sumokėjo 655 Lt už reklaminių bukletų spausdinimą pagal 2007 m. liepos 3 d. sąskaitą po ieškinio pareiškimo teisme), t.y. nutarė priteisti 380,13 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tačiau rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, jog ieškovui iš atsakovo priteisia 745,36 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija tokį neatitikimą tarp sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalies vertina kaip aiškų rašymo apsirikimą, ištaisytiną patikslinant apylinkės teismo sprendimo rezoliucinę dalį (CPK 276 str. 2 d.), bet nesudarantį pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 328 str.).
Kiti apeliacinių skundų motyvai nėra juridiškai reikšmingi ir neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atmetus apeliacinius skundus iš ieškovo ir atsakovo priteistina po 2,80 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, jog ieškovui D. komercinei įmonei „Arktus“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Skūba“ priteistina 380,13 Lt (trys šimtai aštuoniasdešimt litų ir 13 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo D. komercinės įmonės „Arktus“ (juridinio asmens kodas 120999499) ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Skūba“ (juridinio asmens kodas 120429524) valstybei po 2,80 Lt (du litus ir 80 centų) pašto išlaidų.