Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-03-06 · Administracinė byla Nr. I-467-624/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-03-06
Bylos Nr.
I-467-624/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Mefodija Povilaitienė (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Donatas Vansevičius
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Pareiškėjas
A. S.
Advokatai
Vaidutis Paliukas
Kategorijos
  • 9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-467-624/2009Procesinio sprendimo kategorija 9.5, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMA SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Vansevičiaus, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Vaidučiui Paliukui, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Š. J., trečiojo suinteresuotojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Mariui Neverauskui, nedalyvaujant pareiškėjui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. firmos „Fibrena“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

pareiškėja A. S. firma „Fibrena“ skundu prašo panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK prie LRV) 2008-10-29 sprendimą Nr. S-238-(7-213/2008); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie LR FM) 2008-08-01 sprendimą Nr. 69-135; 3) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2008-03-18 sprendimą Nr. (04)-K3-125; 4) Kauno AVMI 2007-12-20 patikrinimo aktą Nr. AU6-19 dėl papildomai priskaičiuoto 353 570 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio nuo juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų pajamų, 245 022 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio nuo juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų pajamų delspinigių. Nurodo, kad Kauno AVMI atliko pakartotinį fizinių asmenų pajamų mokesčio (toliau – ir FAPM) nuo juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų pajamų patikrinimą ir 2007-12-20 surašė patikrinimo aktą Nr. AU16-19, kuriuo priskaičiuota papildomai sumokėti į valstybės biudžetą 353 570,00 Lt FAPM nuo juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų pajamų bei 245 022,00 Lt FAPM nuo juridinių asmenų teisų neturinčių individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų pajamų delspinigių. Kauno AVMI 2008-03-18 sprendimu Nr. (04)-K3-125 patvirtino 2007-12-20 patikrinimo aktą Nr. AU16-19. VMI prie LR FM 2008-08-01 sprendimu Nr. 69-135 patvirtino Kauno AVMI 2008-03-18 sprendimą Nr. (04)-K-3-125. MGK prie LRV 2008-10-29 sprendimu Nr. S-238-(7-213/2008) patvirtino VMI prie LR FM 2008-08-01 sprendimą Nr. 69-135.

Pakartotinio patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinimo rūšis - pakartotinis patikrinimas apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu, patikrinimo tema - FAPM nuo juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų pajamų, tikrinimo laikotarpis nuo 1996-08-21 iki 1999-12-31. Patikrinimas pradėtas 2006-03-24 ir baigtas 2007-12-20, sustabdytas nuo 2006-04-14 iki 2007-11-06 dėl skundo MGK prie LRV pateikimo, pratęstas nuo 2007-11-07 iki 2007-12-20. Patikrinimas pradėtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 118 str. ribojančias mokesčių administratoriaus teises atlikti pakartotinį patikrinimą dėl to paties mokesčio už tą patį mokestinį laikotarpį, jei buvo priimtas atitinkamas mokesčių administratoriaus sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Šis mokestis už tą patį laikotarpį buvo patikrintas 2001-02-01 – 2005-09-29 laikotarpyje, atliekant kompleksinį patikrinimą, tame tarpe ir FAPM, už laikotarpį nuo 1996-08-21 iki 1999-12-31. Patikrinimo rezultatas įformintas 2005-09-29 patikrinimo aktu Nr. 581968, kuris patvirtintinas Kauno AVMI viršininko 2005-12-16 sprendimu Nr. (04)-K-3-613. Pareiškėja nebuvo supažindinta su sprendimu atlikti papildomą patikrinimą, todėl sprendžiant, kiek pagrįstas buvo sprendimas dėl pakartotinio patikrinimo, būtina atsižvelgti ne vien tik į pačią mokestinio ginčo problematiką, mokesčių administratoriaus nuomonę, sąlygojusią pakartotinį patikrinimą, tačiau ir tokio sprendimo pagrįstumą per viešojo administravimo plotmę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad VMI prie LR FM bei teritorinės mokesčių inspekcijos yra viešojo administravimo institucijos, todėl jų veiklą, be kitų teisės aktų, reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas. Tai reiškia, kad mokesčių administratorius savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais demokratinio valstybės administravimo principais, o tarp jų - ir Viešojo administravimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 p. įtvirtintu objektyvumo principu, reiškiančiu, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (adm. byla Nr. A14-l31/2005). Mokesčių administratoriaus atliekamo patikrinimo esmė yra atskleista MAĮ 2 str. 21 p. Vykdydamas šias įstatymo nuostatas bei savo, kaip valstybės institucijos pareigas, tiek vietinis, tiek centrinis mokesčių administratorius privalo nustatyti, ar mokesčio mokėtojas teisingai vykdo savo prievoles, tuo tikslu privalu tirti visas aplinkybes, susijusias su mokesčio mokėtojo veikla, ir atitinkamai rinkti įrodymus tiek patvirtinančius, tiek paneigiančius mokesčio mokėtojo veiksmų teisėtumą. Toks tyrimas, administruojant mokesčius, turi būti atliekamas vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais (MAĮ 8 str. 3 d.), nepažeidžiant mokesčio mokėtojų teisių, mokesčių administratoriui atliekant savo funkcijas, stengiantis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą. A. S. firma „Fibrena“ pradėta tikrinti 2000 metais. Skundžiamas patikrinimo aktas jau trečias mokesčių administratoriaus patikrinimas dėl to paties mokesčio patikrinimo už tą patį laikotarpį. Mokestinio ginčo dalis ir vėl liko neišnagrinėta, o tokia faktinė padėtis teisės ir teisingumo požiūriu netoleruotina. Mokesčių administratorius, turėdamas realias galimybes bei pakankamą laiko tarpą, per pirmuosius du patikrinimus galėjo ir turėjo įvertinti mokesčių mokėtojo veiklą ir iš esmės pasisakyti, ar yra pagrindas firmos „Fibrena“ patirtas išlaidas medienai įsigyti pripažinti įmonės sąnaudomis, o jei yra, tai kokia jų dalis turėtų būti pripažinta kaip įmonės sąnaudomis realiai bei tiesiogiai susijusiomis su asmens siekiu uždirbti pajamas. Mokesčių administratorius kelių patikrinimų metu savo galutinės pozicijos nesuformulavo. Tokiu būdu pažeisti ne tik mokesčių administravimo principai bei mokesčių administratoriaus pareigos, įtvirtintos MAĮ 32 str. 2 ir 7 punktuose, bet ir gero administravimo principas. MAĮ nereglamentuoja kiek kartų mokesčių administratorius gali pildyti atliktą patikrinimą, tačiau tai nereiškia, kad tokia mokesčio administratoriaus teisė yra absoliuti, ji yra varžoma bendrųjų mokesčio administravimo principų bei mokesčio administratoriaus pareigų (adm. byla Nr. A14-131/2005). Šiame kontekste pabrėžtina, kad viešojo administravimo subjektai, jų pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, pažeisti asmens teisių. Antraip būtų griaunamas pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise. Toleruojant valstybės institucijų, pareigūnų bendriesiems teisės principams ir teisės aktams prieštaraujančius veiksmus, kuriais nepaisoma įstatymų leidėjo numatytų asmens teisių, neužkirtus jiems kelio, asmuo būtų paliktas be veiksmingos institucionalizuotos pagalbos. Mokestinį ginčą sprendusios institucijos, atmesdamos skundo argumentą dėl neteisėtai atlikto pakartotinio patikrinimo, nurodė, kad pakartotinis patikrinimas buvo atliktas vykdant Kauno AVMI 2005-12-16 sprendimą Nr. (04)-K-3-613. MAĮ 132 str. 2 d. nustatė , jog mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą dėl akto tvirtinimo, gali: patvirtinti patikrinimo aktą, patikrinimo aktą patvirtinti iš dalies, nepatvirtinti patikrinimo akto, pavesti pakartotinai patikrinti mokesčių mokėtoją, pakeisti patikrinimo aktą. Šiame straipsnyje apibrėžiami alternatyvūs sprendimo variantai, t. y. jei aktas buvo patvirtintas, tai turėtų būti vertinama, kaip mokestinio patikrinimo pabaiga. Vėlesnis patikrinimas negali būti vertinamas kaip Kauno AVMI 2001-01-09 sprendimu Nr. 11/01/11 paskirto pakartotinio patikrinimo tęsinys. Aplinkybė, jog Kauno AVMI 2005-12-16 sprendime Nr. (04)-K-3-613 nurodoma atlikti pakartotiną patikrinimą, nekeičia šio patikrinimo turinio kaip savarankiško mokestinio patikrinimo.

MAĮ 68 str. 1 d. nustatyta, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus. Ši įstatymo norma nustato laikotarpį, už kurį galima apskaičiuoti arba perskaičiuoti mokestį. Šioje normoje taip pat numatyta, kad laikotarpio, už kurį galima apskaičiuoti arba perskaičiuoti mokesčius, pradžia skaičiuojama atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 d. Ginčijamame patikrinimo akte nurodoma, kad FAPM nuo juridinių asmenų teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių pajamų perskaičiuojamas už 1996 - 1998 metus. Mokesčio perskaičiavimo pradžia turėtų būti pradėta skaičiuoti nuo patikrinimo akto patvirtinimo, t. y. jei jis bus patvirtintas 2008 metais, tai laikotarpio pradžia pradedama skaičiuoti atgal nuo 2008-01-01 ir taip skaičiuojant, penkerių metų laikotarpis, už kurį galima perskaičiuoti FAPM nuo juridinių asmenų teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių pajamų, baigiasi 2003 metais. Iš to seka, kad už 1996 - 1999 metus FAPM nuo juridinių asmenų teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių pajamų perskaičiuoti negali nei mokesčio mokėtojas, nei mokesčio administratorius. Patikrinimo akte nepripažintos firmos „Fibrena“ sąnaudos už įsigytą medieną iš UAB „Makrolita“ 1998 m.- 426 891,37 Lt; 1999 m.- 828 204,90 Lt, viso 1 255 096,27 Lt; UAB „Armenta“ 1998 m. - 92 862,61 Lt; UAB „Tavalsa“ 1998 m. - 27 076,04 Lt; UAB „Dena“ 1998 m.- 16 415,03 Lt; A. G. IĮ 1998 m. – 81 757,00 Lt, iš viso 1 473 206,95 Lt. Įvertinus patikrinimo akte aprašytą informaciją, akivaizdu, kad UAB „Makrolita“ prekiavo mediena, tačiau neišsiaiškinta iš kur ją įsigijo (galėjo būti ir patikrinimo akte nurodyta versija, o gal dar kita), tačiau nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, jog medienos pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo momentu įmonės savininkas turėjo pagrindą abejoti kontrahento parduodamos medienos įsigijimo teisėtumu. Firmoje atliekant priešpriešinį patikrinimą, pareiškėjas pasidomėjo Vilniaus AVMI dėl UAB „Makrolita“, kadangi su šia bendrove turėjo ne vieną sandorį. Vilniaus AVMI atsakymai į užklausimus yra pateikti Kauno AVMI ir egzistuoja faktiškai, o ne tik „savininko teigimu“, kaip kad rašoma akte. Pažymėjo, kad bendrovė neteikia deklaracijų nuo 1999 birželio mėn., o iš PVM mokėtojų išregistruota tik 2002-03-16. Išanalizavus patikrinimo akte išdėstytus argumentus darytina išvada, kad bendrovė, nepriklausomai nuo to, kad neįdarbino nei direktoriaus, nei buhalterio ar kad neteikė deklaracijų, - veiklą vykdė ne tik su A. S. firma, su kuria buvo tik 2 sandoriai 1998 metų balandžio mėn. 31 949,72 Lt vertei, bet ir dar su kažkokiomis įmonėmis. Kadangi revizijos akte nurodyta, kad vyr. buhalterė E. J. iš UAB „Tavalsa“ banko sąskaitos AB „Vilniaus bankas“ Karoliniškių filiale nuėmė 609 750 Lt. Pažymėjo, kad bendrovė, nors ir neteikė finansinės atskaitomybės, buvo PVM mokėtoja, specialius apskaitos blankus įsigijo AVMI, buvo atsidariusi sąskaitą banke, tačiau mokesčių administratoriui įtarimo jokio nesukėlė ir tik 2002-05-01 mokesčių administratoriaus iniciatyva išregistruota iš PVM mokėtojų. Patikrinimo akte pažymėta, kad 1999-09-06 raštu Nr. 18-07-04-14175 Vilniaus AVMI informavo, kad A. G. individuali įmonė pateiktose PVM deklaracijose deklaravo: 1998 m. gegužės mėn. pardavimo PVM 11 527 Lt, pirkimo PVM 11 471 Lt; 1998 m. birželio mėn. pardavimo PVM 49 598 Lt, pirkimo PVM 49 598 Lt; 1998 m. liepos mėn. pardavimo PVM 78 277 Lt, pirkimo PVM 80 386 Lt; 1998 m. rugpjūčio mėn. pardavimo ir pirkimo PVM nedeklaravo. Nuo 1998 m. rugsėjo mėn. PVM deklaracijų įmonė neteikia. Paskutinė pajamų deklaracija pateikta už 1998 metų pirmą pusmetį, A. G. kviečiamas į mokesčių inspekciją neatvyksta, tačiau tik 2002-10-27 išregistruota iš PVM mokėtojų. Patikrinimo akte konstatuota, jog 2000-03-20 Tardymo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nutarime skirti kompleksinę dokumentinę reviziją nurodyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 02-1-116-99 tyrimo metu nustatyta, kad A. S. firma „Fibrena“ pirko medieną iš UAB „Makrolita“, kuri savo ruožtu medieną įsigijo iš PVM deklaracijų neteikiančios, mokesčių nemokančios, realios ūkinės veiklos nevykdančios A. G. individualios įmonės. 2001-11-13 raštu Nr. 5TD-8-4939 Tardymo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informavo, kad pagal baudžiamojoje byloje Nr. 02-1-116-99 surinktą pirminę informaciją A. G. IĮ ūkinės veiklos nevykdė bei panaudojus šios įmonės dokumentus buvo fiktyviai parduodama realiai neegzistuojanti mediena Lietuvos Respublikos įmonėms ir taip legalizuojama be dokumentų įmonių įsigyta mediena ir t. t. Teiginys, kad A. G. įmonė nevykdė realios veiklos, neteisingas, nes įmonė įregistruota įmonių rejestre 1997-04-28, įmonės kodas 12400509. PVM mokėtoja įmonė įregistruota 1997-08-06 ir teikė deklaracijas. UAB „Dena“ įregistruota nuo 1992-10-30, PVM mokėtoju įregistruota 1995-08-31, išregistruota iš PVM mokėtojų 2002-02-22. Kauno AVMI Jonavos skyrius 2000-07-18 raštu Nr. 23.2-03/233 informavo, kad negali atlikti UAB „Dena“ priešpriešinio patikrinimo, kadangi Mokesčių policijos departamento prie LR VRM Kauno apskrities skyriaus 1999-10-08 poėmio protokolu išimti UAB „Dena“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir iki šiol negrąžinti, visi darbuotojai atleisti. Nuo dokumentų išėmimo dienos UAB „Dena“ neteikia jokių finansinių atskaitomybių. Visos patikrinimo akte išvardintos įmonės yra įregistruotos įmonių registre, sandorių sudarymo metu buvo PVM mokėtojomis ir teikė deklaracijas. PVM sąskaitos faktūros visais atvejais išrašytos ir įsigytos, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka ir negali būti paneigtos mokesčių administratoriaus. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad mediena minėtose įmonėse realiai buvo, o tik nėra nustatyta, kokiu būdu ir iš ko aukščiau minėtos įmonės ją įsigijo, ūkinės operacijos PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis sąlygomis tarp firmos „Fibrena“ ir aukščiau minėtų įmonių realiai įvyko ir įmonė turėjo realias išlaidas, nes mokėjo už įsigyjamą medieną. Patikrinimo akto motyvai neužskaitant veiklos sąnaudų pagal nurodytus medienos įsigijimo sandorius yra prieštaringi. Mokesčių mokėtojo kontrahento nesąžiningumo nustatymas savaime nereiškia, kad mokesčių mokėtojas prarado teisę į išlaidų, pagal kurias buvo perkamos prekės, pripažinimą sąnaudomis. Šiuo atveju nustatant mokėtiną pajamų mokesčio dydį, mokesčių administratorius fiksavo visas firmos „Fibrena“ pajamas, kurias ji uždirbo parduodama prieš tai iš „nesąžiningo“ pardavėjo gautas prekes. Tačiau mokesčių administratorius nepateikė jokių įrodymų, kad įmonė šias prekes pati pasigamino ar gavo neatlygintinai, todėl mano, kad yra neginčijamai nustatyta, jog prekės iš tikrųjų buvo tiekiamos ir įmonė už jas iš tikrųjų atsiskaitydavo. Tai yra tam, kad gauti apmokestinamąsias pajamas, įmonė realiai turėjo išlaidas, o tokių išlaidų nepripažinimas sąlygotų situaciją, pagal kurią įmonė būtų priversta mokėti pajamų mokesčius nuo sumų, kurių gavimui turėjo realias išlaidas. Tokiu atveju susiklostytų situacija, kad pripažinus įmonės ūkines operacijas fiktyviomis, tai yra neegzistavusiomis, pajamos iš tokių ūkinių operacijų būtų pripažintos realiomis. Tokia teisinė padėtis negalima, tad, vadovaujantis protingumo ir turinio viršenybės prieš formą principais, konstatuotina, kad firmos „Fibrena“ išlaidos, susijusios su pajamų uždirbimu, turi būti pripažintos sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąsias pajamas (b. l. 3-10).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės skunde išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad iš sprendimų matyti, kad šiuo klausimu jau buvo atliktas mokestinis patikrinimas, priimtas ir patvirtintas mokesčių administratoriaus sprendimas, todėl remiantis MAĮ nuostatomis, pakartotinis patikrinimas tuo pačiu klausimu, tame tarpe ir dėl FAPM, negalėjo būti atliktas. MAĮ nenumato dvejopo pobūdžio sprendimų – tvirtinti sprendimą ir atlikti pakartotinį patikrinimą, t. y. numatyti tik alternatyvūs sprendimai. Be to, ši teisė suteikiama centriniam mokesčių administratoriui, tuo tarpu sprendimą dėl pakartotinio patikrinimo priėmė vietos mokesčių administratorius. Pareiškėjas apskundė sprendimą centriniam mokesčių administratoriui, tuo pačiu - vietos mokesčių administratoriaus atliktą pakartotinį patikrinimą. Atsakovo motyvas, kad ši sprendimo dalis nebuvo skundžiama, todėl įsiteisėjo, nepagrįstas, nes galima skųsti tiek sprendimą, tiek ir veiksmą, šiuo atveju skundžiamas pats veiksmas, kurio pagrindu buvo atliktas mokestinis patikrinimas. Taip pat nurodė, kad, jei nepripažinti pakartotinio patikrinimo neteisėtumo, akivaizdu, kad mokesčių administratorius pažeidė įstatymo nuostatas dėl mokesčių apskaičiavimo senaties termino, kurį pareiškėja prašo taikyti. Įmonė veiklos nevykdo nuo 2000 metų, o mokesčiai apskaičiuoti už 1998-1999 metus, pajamų iš tos veiklos nėra ir tai prieštarauja MAĮ įtvirtintiems teisingumo ir protingumo kriterijams. Be to, atsakovas nagrinėjamu atveju taiko analogiją suformuotai teismų praktikai PVM bylose, tačiau tai yra skirtingi mokesčiai, sukeliantys skirtingas pasekmes. Neįskaitant turėtų išlaidų į sąnaudas, bet užskaitant už parduotas prekes gautas pajamas, iškreipiamas mokesčių administravimo principas. Jei mokesčių administratorius įskaito pardavimą į gautas pajamas, turi būti pripažintos ir sąnaudos.

Atsiliepimas

Pateiktu atsiliepimu atsakovė VMI prie LR FM su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Kauno AVMI pagal pirminį 2000-03-08 pavedimą Nr. 613756 atliko Įmonės kompleksinį patikrinimą už laikotarpį nuo 1996-08-21 iki 1999-12-31 (PVM - nuo 1996-08-28 iki 2000-02-29) ir surašė 2000-06-16 patikrinimo aktą PC Nr. 613756, kuris buvo patvirtintas Kauno AVMI 2000-08-29 sprendimu Nr. 392/00. Atsakovas, išnagrinėjęs Įmonės skundą 2000-11-09 sprendimu Nr. 13-06-13750 pavedė Kauno AVMI iš naujo apsvarstyti 2000-08-29 sprendimą Nr. 392/00 ir priimti atitinkamą sprendimą. Kauno AVMI, vykdydama šiuos nurodymus, 2001-01-09 sprendimu Nr. 11/01/11 pavedė atlikti Įmonės pakartotinį patikrinimą. Buvo atliktas Įmonės pakartotinis kompleksinis patikrinimas už laikotarpį nuo 1996-08-21 iki 1999-12-31 (PVM - nuo 1996-08-28 iki 2000-02-29) ir surašytas 2005-09-29 patikrinimo aktas Nr. 581969. Kauno AVMI 2005-12-12 sprendimu Nr. (04)-K3-613 iš dalies patvirtino patikrinimo aktą, t. y. patvirtino Įmonei papildomai apskaičiuotą PVM ir su šiuo mokesčiu susijusias mokestines sumas (delspinigius ir baudą) bei pavedė atlikti pakartotinį patikrinimą, sprendžiant klausimą dėl Įmonės patirtų sąnaudų pripažinimo dėl prekių įsigijimo pagal dokumentus neturinčius juridinės galios. Įmonė ginčo dėl nurodymo atlikti pakartotinį patikrinimą nekėlė, tačiau kėlė ginčą dėl apskaičiuoto ir nurodyto sumokėti į biudžetą PVM bei su šiuo mokesčiu susijusių sumų. VMI prie LR FM 2006-03-10 sprendimu Nr. 69-115 patvirtino Kauno AVMI 2005-12-12 sprendimo Nr. (04)-K3-613 skundžiamą dalį. MGK prie LRV 2006-05-26 sprendimu Nr. S-223-(7-104/2006) patvirtino minėtą VMI prie LR FM sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006-12-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-3813-18/2006 iš dalies patenkino Įmonės skundą, t. y. didesnę dalį apskaičiuoto ir nurodyto sumokėti į biudžetą PVM ir su šiuo mokesčiu susijusių mokestinių sumų panaikino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2007-09-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-17-711/2007 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-12-07 sprendimą panaikino ta apimtimi, kur buvo patenkintas Įmonės skundas, t. y. LVAT patvirtino nurodymus Įmonei sumokėti į biudžetą PVM ir su šiuo mokesčiu susijusius delspinigius bei baudas pagal UAB „Makrolita“, UAB „Armenta“, UAB „Tavalsa“, UAB „Dena“, A. G. IĮ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Kauno AVMI, vykdydama 2005-12-12 sprendimo Nr. (04)-K3-613 nurodymą, atliko Įmonės FAPM nuo juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų pajamų (toliau - pajamų mokestis) pakartotinį patikrinimą už laikotarpį nuo 1996-08-21 iki 1999-12-31 ir surašė 2007-12-20 patikrinimo aktą Nr. AU16-19. Patikrinimas pradėtas 2006-03-24 ir baigtas 2007-12-20, buvo sustabdytas nuo 2006-04-14 iki 2007-11-06, pratęstas nuo 2007-11-07 iki 2007-12-20 dėl gautos LVAT 2007-09-28 nutarties administracinėje byloje Nr. A-17-711/2007. Patikrinimo metu nustatyta ir konstatuota, kad Įmonė, pažeisdama 1992-06-18 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10 str., 1990-10-05 Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo (toliau – ir FAPMLĮ) 26 str., 1990-07-31 Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir JAPMĮ) 5 str. nuostatas, apskaičiuodama 1998 ir 1999 metų apmokestinamąsias pajamas, į veiklos sąnaudas nepagrįstai įskaitė 1 473 206,95 Lt sumą, t. y. apskaitoje užfiksavo medienos įsigijimą pagal UAB „Makrolita“ (1 255 096,27 Lt), UAB „Armenta“ (92 862,61 Lt), UAB „Tavalsa“ (27 076,07 Lt), UAB „Dena“ (16 415,03 Lt) ir A. G. įmonės (81 757 Lt) vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurios patikrinimo metu dėl jose atvaizduotų realiai neįvykusių ūkinių operacijų pripažintos neturinčiomis juridinės galios (patikrinimo akte konstatuotas 1 pažeidimas; patikrinimo akto lentelė 26, 27 psl. ir patikrinimo akto 1, 2 priedai). Įvertinus patikrinimo akte konstatuotą 1 pažeidimą veiklos sąnaudos už 1998 metus sumažintos 645 002 Lt, apmokestinamosios pajamos padidintos 645 002 Lt ir nuo padidintų apmokestinamųjų pajamų patikrinimo metu už 1998 metus papildomai apskaičiuota 154 801 Lt (645 002 x 24 proc.) pajamų mokesčio. Įvertinus patikrinimo akte konstatuotą 1 pažeidimą, veiklos sąnaudos už 1999 metus sumažintos 828 205 Lt, apmokestinamosios pajamos padidintos 828 205 Lt ir nuo padidintų apmokestinamųjų pajamų patikrinimo metu už 1998 metus papildomai apskaičiuota 198 769 Lt (828 205 x 24 proc.) pajamų mokesčio. Vadovaujantis FAPMLĮ 22 str., MAĮ 39 str. 6 p. (1995-06-28 redakcija), MAĮ 96 str. 1 d. 2 p. (2004-04-13 redakcija) nuostatomis bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-26 nutarimo nuostatas, už tikrinamąjį laikotarpį Įmonei papildomai priskaičiuota 245 022 Lt pajamų mokesčio delspinigių. Kauno AVMI 2008-03-18 sprendimu Nr. (04)-K3-125 patvirtino 2007-12-20 patikrinimo akte Nr. AU16-19 apskaičiuotus 353 570 Lt pajamų mokesčio ir 245 022 Lt pajamų mokesčio delspinigių. VMI prie LR FM 2008-08-01 sprendimu patvirtino minėtą Kauno AVMI sprendimą. MGK prie LRV 2008-10-29 sprendimu Nr. S-238-(7-213/2008) patvirtino VMI prie LR FM sprendimą.

MAĮ 132 str. 1 d. (2004-04-13 redakcija) nustatyta, jog sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimamas atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą bei į mokesčių mokėtojo pastabas jei jos buvo pateiktos. Pagal šio straipsnio 2 dalį mokesčių administratorius priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo gali: 1) patvirtinti patikrinimo aktą; 2) patikrinimo aktą patvirtinti iš dalies; 3) nepatvirtinti patikrinimo akto; 4) pavesti pakartotinai patikrinti mokesčių mokėtoją; 5) pakeisti patikrinimo aktą. Kauno AVMI 2005-12-12 sprendimu Nr. (04)-K3-613 dėl patikrinimo akto tvirtinimo iš dalies patvirtino 2005-09-29 patikrinimo aktą Nr. 581968 ir jo rezultatus dėl papildomai apskaičiuoto PVM ir kitų mokesčių (neturinčių įtakos su nustatytais pažeidimais dėl sandorių įforminimo pagal dokumentus neturinčius juridinės galios). Šio sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktu buvo pavesta atlikti pakartotiną patikrinimą, sprendžiant klausimą dėl Įmonės patirtų sąnaudų pripažinimo dėl prekių įsigijimo pagal dokumentus neturinčius juridinės galios. Minėtą sprendimą Įmonė gavo laiku (tai patvirtina realizuota mokestinio ginčo iniciavimo teisė dėl Įmonei apskaičiuotų ir nurodyto sumokėti į biudžetą PVM bei su šiuo mokesčiu susijusių mokestiniu sumų, 2006-01-06 paduodant skundą atsakovui per Inspekciją), todėl nepagrįstais laikytini ir Įmonės skunde išdėstyti teiginiai, kad ji nebuvo supažindintas su sprendimu dėl pakartotinio tikrinimo, nes minėtame sprendime atskiru 4 punktu buvo pavesta atlikti pakartotiną patikrinimą, tačiau Įmonė nekėlė ginčo dėl šios sprendimo dalies. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad Kauno AVMI 2005-12-12 sprendimo Nr. (04)-K3-613 dalis, kuria pavesta atlikti pakartotinį patikrinimą, įsiteisėjo nekilus ginčui dėl šios sprendimo dalies. MAĮ 118 str. 1 d. (2004-04-13 redakcija) nustatyta, kad mokesčių administratorius neturi teisės pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo dėl to paties mokesčio už tą patį mokestinį laikotarpį, jei buvo priimtas atitinkamas mokesčių administratoriaus sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo rezultatai buvo patvirtinti patikrinimo pažyma. Pažymėjo, kad sprendimas dėl sąnaudų nepripažinimo pagal dokumentus neturinčius juridinės galios ir dėl to apskaičiuotino pajamų mokesčio ankščiau nebuvo priimtas, t. y. sprendimu pajamų mokestis nebuvo apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti į biudžetą arba panaikintas, dėl šio mokesčio buvo pavesta atlikti pakartotinį patikrinimą. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pakartotinis patikrinimas nebuvo atliktas dėl mokesčio, dėl kurio ankščiau buvo priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas. Pažymėjo, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2006-11-17 sprendime, išnagrinėjusi administracinę bylą Nr. A-10-1142/2006, apskritai pažymėjo, kad ne kiekvienas ginčas, kylantis tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, yra mokestinis ginčas. Ginčas dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimo pavesti atlikti pakartotinį patikrinimą nėra laikytinas mokestiniu ginču. Šiuo sprendimu nėra patvirtinamas patikrinimo aktas, o yra pavedama atlikti pakartotinį patikrinimą, toks sprendimas, Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatyta tvarka, gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui. Darytina išvada, kad Įmonei pakartotinis patikrinimas atliktas teisėtai ir pagrįstai. Iš patikrinimo medžiagos matyti, kad pirminis pavedimas Nr. 613756 tikrinti Įmonę išrašytas 2000-03-08. Pagal šį pavedimą pavesta patikrinimą pradėti 2000-03-10. Nurodytas tikrinimo laikotarpis nuo 1996-08-21 iki 1999-12-31 (PVM - nuo 1996-08-28 iki 2000-02-29). Surašytas 2000-06-16 patikrinimo aktas PC Nr. 613756, kuris patvirtintas Kauno AVMI 2000-08-29 sprendimu Nr. 392/00. Centrinis mokesčių administratorius, išnagrinėjęs Įmonės skundą 2000-11-09 sprendimu Nr. 13-06-13750 pavedė Kauno AVMI iš naujo apsvarstyti 2000-08-29 sprendimą Nr. 392/00. Kauno AVMI, vykdydama šiuos nurodymus, 2001-01-09 sprendimu Nr. 11/01/11 pavedė atlikti pakartotiną patikrinimą. Atlikus pakartotinį patikrinimą, surašytas 2005-09-29 patikrinimo aktas Nr. 581968. Kauno AVMI 2005-12-12 sprendimu Nr. (04)-K3-613 iš dalies patvirtino 2005-09-29 patikrinimo aktą Nr. 581968, t. y. patvirtino nurodymus sumokėti į biudžetą PVM ir su šiuo mokesčiu susijusias sumas bei pavedė atlikti pakartotiną patikrinimą, sprendžiant sąnaudų pripažinimo klausimą. Kauno AVMI, atlikusi pakartotinį patikrinimą, surašė 2007-12-20 patikrinimo aktą Nr. AU16-19, kuris buvo patvirtintas Kauno AVMI 2008-03-18 sprendimu Nr. (04)-K3-125, dėl kurio kilo šis mokestinis ginčas. MAĮ 68 str. 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tačiau pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, mokesčių administratoriui atliekant pakartotinį mokesčių mokėtojo patikrinimą, šis terminas netaikomos, tačiau mokesčių administratorius tokio patikrinimo metu negali apskaičiuoti mokesčio už ilgesnį laikotarpį negu pirminio patikrinimo metu. MAĮ 120 str. 1 d. nustatyta, kad mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymas. MAĮ 68 str. 1 d. komentaro 2 pavyzdyje nurodyta, kad „einamieji ir penkeri praėję kalendoriniai metai skaičiuojami nuo patikrinimo pradžios, t. y. pavedimo išrašymo dienos“. Kaip matyti iš aukščiau pateiktų faktų, pirminis pavedimas Nr. 613756 tikrinti Įmonę išrašytas 2000-03-08 ir kompleksinis patikrinimas atliktas už laikotarpį 1996-08-21 iki 1999-12-31 (PVM - nuo 1996-08-28 iki 2000-02-29), nepažeidžiant tuo metu galiojusio MAĮ 24 str. 1 d. (1995-06-28 redakcija) nuostatų (mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojant atgal nuo tų metų, kada atliekamas mokesčio apskaičiavimas arba perskaičiavimas, sausio 1 dienos), todėl, vykdant Kauno AVMI 2005-12-12 sprendimo Nr. (04)-K3-613 pavedimą atlikti pakartotiną patikrinimą, sprendžiant sąnaudų pripažinimo klausimą, Kauno AVMI turėjo teisę atlikti Įmonės pajamų mokesčio mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 1996-08-21 iki 1999-12-31 bei apskaičiuoti pajamų mokestį už 1998 - 1999 metus, nes pakartotinis patikrinimas atliktas ne už ilgesnį laikotarpį negu priminis patikrinimas. Šio mokestinio ginčo esmė, ar pagrįstai Kauno AVMI konstatavo, kad Įmonė į veiklos sąnaudas nepagrįstai įtraukė 1 473 206,95 Lt sumą pagal UAB „Makrolita“, UAB „Armenta“, UAB „Tavalsa“, UAB „Dena“ ir A. G. IĮ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurios patikrinimo metu dėl jose atvaizduotų realiai neįvykusių ūkinių operacijų pripažintos neturinčiomis juridinės galios, ir dėl to Įmonei papildomai apskaičiavo ir nurodė sumokėti į biudžetą 353 570 Lt pajamų mokesčio ir 245 022 Lt pajamų mokesčio delspinigių. Patikrinimo metu nustatyta, jog Įmonė laikotarpiu nuo 1998-08-16 iki 1999-04-23 buhalterinėje apskaitoje užfiksavo 1827,212 m3 dvigubo pjovimo medienos įsigijimą pagal UAB „Makrolita“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras už 1 255 096,27 Lt, 225 927, 51 PVM, iš viso už 1 481 023,78 Lt. Atsiskaitymas už PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes įformintas 1 458 952,1 Lt grynais pinigais pagal kasos pajamų orderius ir 20 000 Lt - pavedimu per banką. Nustatyta, kad UAB „Makrolita“ steigėjas bei pagrindinis akcininkas R. V., laikotarpiu, kai Įmonė turėjo sandorius su UAB „Makrolita“, buvo UAB „Makrolita“ vadovu. Tardymo departamento prie LRVRM surašytame kaltinamojo R. V. apklausos protokole nurodyta, jog R. V. kaltinamas pasikėsinimu sukčiauti stambiu mastu pagal BK 16 str. 2 d. ir 274 str. 3 d. ir visiškai prisipažįsta kaltu. R. V. kaltinamojo apklausos protokole nurodė, jog įkūrus 1996 m. UAB „Makrolita“ (pagal rejestro duomenis UAB „Makrolita“ įregistruota 1996-11-04), tikslas buvo - prekyba mediena. Praėjus pusmečiui (tai būtų apie 1997m. balandžio mėn., sandoriai su Įmone įforminti 1998-08-16) R. V. ėmė bendrauti su A. R., UAB „Dena“ direktoriumi, kuriam pardavinėjo UAB „Makrolita“ vardu jau išrašytas ir pasirašytas PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius, užpildytas pagal paties A. R. nurodymą. Buvo dar įsteigtos A. G. IĮ, A. P. IĮ ir T. N. IĮ, kurios realiai jokios veiklos nevykdė, o tik buvo pildomos jų vardu įsigytos PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai. Iš šių įmonių bendrovėje „Makrolita“ buvo įforminamas medienos pirkimas. Medžiagoje yra Įmonės savininko parodymai, kad Įmonė bendravo per tarpininką T. I., kuris pristatydavo jau pasirašytus medienos pirkimo dokumentus, jam būdavo sumokami grynieji pinigai už pirktą medieną arba jis nurodydavo, į kokias banko sąskaitas pinigus pervesti. Patikrinimo metu nustatyta, kad Įmonė laikotarpiu nuo 1998-04-02 iki 1999-04-03 buhalterinėje apskaitoje užfiksavo 66,070 m3 dvigubo pjovimo medienos įsigijimą pagal UAB „Tavalsa“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras už 27 076,04 Lt, 4873,68 Lt PVM, iš viso 31 949,72 Lt. Atsiskaitymas už PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes įformintas grynaisiais pinigais. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus duomenimis, UAB „Tavalsa“ įdarbintų asmenų niekada nebuvo. Nustatyta, kad UAB „Tavalsa“ jokių ataskaitų, PVM deklaracijų neteikė, mokesčių nemokėjo. Pagal direktoriaus pareigas einančio A. P. parodymus, ši bendrovė buvo įkurta, pasinaudojus jo pasu, autobusų stotyje jam pasiūlius tokį darbą. Jis važiavo atidaryti sąskaitą banke, užpildė tuščius specialiuosius apskaitos blankus, kuriuose buvo UAB „Tavalsa“ spaudas. Pagal buhalterės pareigas einančios E. J. parodymus, ji davė savo pasą studijų draugui, perkant specialiuosius apskaitos blankus, bei dalyvavo atidarant sąskaitą banke, nuo kurios keletą kartų nuėmė pinigus ir atidavė S. Z. . Medžiagoje yra Įmonės savininko parodymai, kad medieną iš UAB „Tavalsa“ jis įsigydavo per tarpininką T. I., šios įmonės vadovo jis nėra matęs. Patikrinimo metu nustatyta, kad Įmonė laikotarpiu nuo 1998-04-01 iki 1999-05-05 buhalterinėje apskaitoje užfiksavo 213,29 m3 dvigubo pjovimo medienos įsigijimą pagal UAB „Armenta“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras už 92 862,61 Lt, 16 315,4 Lt PVM, iš viso už 109 177,85 Lt. Atsiskaitymas už PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes įformintas grynaisiais pinigais. Nustatyta, kad UAB „Armenta“ vardu vykdęs ūkines operacijas, nurodytas direktorius V. Ž. yra 1998-05-08 miręs. Nustatyta, kad UAB „Armenta“ mokesčių administratoriui jokių ataskaitų, PVM deklaracijų neteikė, mokesčių nemokėjo. Pagal Sodros duomenis įdarbintų asmenų UAB „Armenta“ nebuvo. Pagal direktoriaus pareigas ėjusio A. P. parodymus, ši įmonė buvo įkurta V. Ž. pasinaudojus jo pasu. A. P. dalyvavo atidarant sąskaitą banke, pasirašė keliuose tuščiuose čekių knygelės lapuose. Pagal buhalterės pareigas einančios E. J. parodymus, ji davė savo pasą studijų draugui S. Z., perkant specialiuosius apskaitos blankus, bei dalyvavo atidarant sąskaitą banke, nuėmė porą kartų nuo banko sąskaitos pinigus ir atidavė S. Z.. Medžiagoje yra Įmonės savininko parodymai, kad medieną iš UAB „Armenta“ jis įsigydavo per tarpininką T. I., UAB „Armenta“ direktoriaus jis nėra matęs. Patikrinimo metu nustatyta, kad Įmonė laikotarpiu nuo 1998-06-22 iki 1998-07-26 užfiksavo 150,810 m3 dvigubo pjovimo medienos įsigijimą pagal A. G. IĮ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras už 81 757 Lt, 14 716,26 Lt PVM, iš viso už 96 473,26 Lt. Atsiskaitymas už PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes įformintas grynaisiais pinigais. Nustatyta, kad A. G. IĮ jokios realios veiklos nevykdė, įmonėje samdomų darbuotojų įdarbinta nebuvo, už 1998 metų gegužės - liepos mėn. pateiktose PVM deklaracijose pirkimo PVM sumos artimos arba tokios pačios, kaip ir pardavimo PVM sumos, nuo 1998 m. rugpjūčio mėn. jokių ataskaitų ir PVM deklaracijų mokesčių inspekcijai įmonė neteikė, dokumentų tikrinimui nepateikė. Nustatyta, kad A. G. įregistravo individualią įmonę, siekdamas užvaldyti svetimą turtą - stambaus masto valstybės lėšas apgaule, iš anksto susitaręs su R. V. (UAB „Makrolita“ direktoriumi), pagal R. V. paruoštą nusikalstamos veiklos paną. Pagal 2002-08-28 kaltinamojo apklausos protokole pateiktus parodymus, A. G. įsteigė individualią įmonę, R. V. pasiūlius, visus šios įmonės blankus turėdavo R. V., dokumentuose įrašydavo įvairias ūkines operacijas, kurios realiai neįvykdavo, už tai gaudavo nuo 1 iki 5 tūkstančių litų per mėnesį. Medžiagoje yra Įmonės savininko parodymai, kad dėl medienos tiekimo iš A. G. IĮ yra bendravęs per tarpininką T. I., A. G. IĮ savininko nėra matęs. Patikrinimo metu nustatyta, kad Įmonė buhalterinėje apskaitoje užfiksavo 36,077 m3 dvigubo pjovimo medienos įsigijimą pagal UAB „Dena“ vardu 1998-05-22 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą GAC Nr. 1092974 už 16 415, 03 Lt, 2954,70 Lt PVM, iš viso už 19 369,73 Lt. Atsiskaitymas už PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas prekes įformintas grynaisiais pinigais. Nustatyta, kad UAB „Dena“ direktorius A. R. iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas grupėje asmenų, pagal iš anksto paruoštą nusikalstamos veiklos planą, siekdamas apgaule užvaldyti svetimą turtą, pirko iš R. V. UAB „Makrolita“ vardu jau išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius, kurie buvo užpildyti pagal jo paties nurodymą, organizavo individualių įmonių steigimą, siekdamas legalizuoti be dokumentų perkamą medieną. Medžiagoje yra Įmonės savininko parodymai, kad įmonė iš UAB „Dena“ medieną įsigydavo per tarpininką T. I., nors teigia, jog yra matęs UAB „Dena“ vadovą, tačiau nežino jo vardo ir pavardės. Sandorių sudarymo metu galiojusio JAPMĮ 5 str. 2 d. yra nustatyta, kad nustatant apmokestinamąjį pelną (apmokestinamąsias pajamas), iš bendrųjų įmonės pajamų atimami tik juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtinti faktiški gamybos ir cirkuliacijos kaštai bei įmonės išlaidos. Sandorių sudarymo metu galiojusio Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10 str. buvo nustatyti privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai, iš kurių svarbiausi yra tikrasis prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas (jo pavadinimas, PVM mokėtojo kodas, buveinė), ūkinės operacijos turinys, asmenų, atlikusių ūkinę operaciją ir atsakingų už jos atlikimą bei teisingą įforminimą, pareigos, vardai, pavardės, parašai. Rekvizitai yra buhalterinės apskaitos dokumento turinio elementai, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusią ūkinę operaciją. Konstatavus, kad įvyko kitokio turinio ūkinė operacija, negu užfiksuota apskaitos dokumente, toks dokumentas negali būti laikomu atitinkančiu teisės aktų reikalavimus ir turinčiu juridinę galią. Teismų praktiką formuojančioje LVAT plenarinės sesijos 2004-10-27 nutartyje (administracinė byla Nr. A1 - 355/2004) yra išsamiai išaiškinta ne tik teisė į PVM atskaitą, bet ir pateiktas išaiškinimas dėl sąnaudų pripažinimo pagal dokumentus turinčius juridinę galią. LVAT minėtoje nutartyje pažymėjo, kad mokesčių mokėtojo patirtos išlaidos mažina mokesčio mokėtojo apmokestinamąjį pelną (šiuo atveju apmokestinamąsias pajamas), nustačius, kad ūkinė operacija yra tikrai įvykusi, t. y. mokesčių mokėtojas patyrė išlaidas, o šios operacijos turinys yra patvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais. Ar sąnaudos yra patvirtintos juridinę galią turinčiais dokumentais nustatoma įvertinus, ar apskaitos dokumentai patvirtina tikrąjį įvykusios ūkinės operacijos turinį. Minėtoje nutartyje taip pat konstatuota, kad „nuostata, juridinę galią turinčiose PVM sąskaitose faktūrose“ vertinama kaip nusakanti formaliųjų PVM sąskaitų faktūrų rekvizitų buvimą ir šių rekvizitų atitikimą tikrosios ūkinės operacijos vykdymo aplinkybėms. Nustačius, jog PVM sąskaita faktūra negali būti laikoma patvirtinančia atitinkamo turinio ūkinės operacijos buvimą, ji laikytina neturinčia juridinės galios“. LVAT 2006-11-17 nutartyje (adm. byla Nr. A-6-1845/2006) konstatavo, kad „tikrinamuoju laikotarpiu (1998 ir 1999 m.) pareiškėjo vardu išrašytos ir buhalterijoje apskaitytos UAB „Givira“, UAB „Invudas“, UAB „Bumeta“, UAB „Morena“, UAB „Arvigis“, UAB „Tanora“, UAB „Infortas“, UAB „Vibeta“, UAB „Dotalis“, E. P. įmonės, UAB „Eda“, UAB „Žimeras“ PVM sąskaitos faktūros juridinės galios neturi, t. y. PVM sąskaitos faktūros neatitinka formaliųjų reikalavimų (nėra privalomų rekvizitų) bei jos neatspindi tikrojo ūkinių operacijų turinio, o ši juridinių faktų visuma paneigia teisę į pirkimo PVM atskaitą bei apmokestinamojo pelno mažinimą tokiu sąnaudų dalimi.“ Taigi tiek teisinis reglamentavimas, tiek teisminė praktika, siekiant įtraukti sąnaudas į leidžiamus atskaitymus, reikalauja dviejų sąlygų: a) išlaidos turi būti realiai patirtos, b) jos turi būti patvirtintos juridinę galią turinčiais dokumentais. Pažymėjo, kad tas pats buhalterinės apskaitos dokumentas, negali būti traktuojamas skirtingai skirtingų mokesčių atžvilgiu, t. y. jei sąskaitą faktūra neturi juridinės galios PVM atžvilgiu, ji negali turėti juridinės galios ir pelno mokesčio atžvilgiu. Mokestinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės jau buvo nagrinėtos ir įvertintos visuose mokestinio ginčo dėl teisės į PVM atskaitą stadijose. Galutinėje LVAT 2007-09-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-17-711/2007 nurodyta, kad „įrodymų visuma leidžia kategoriškai tvirtinti, jog PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos - medienos pirkimas - pardavimas, apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis tikrai nevyko“. Šios nustatytos aplinkybės pagrindu LVAT konstatavo, kad teisė į PVM atskaitą tokių dokumentų pagrindu negali būti realizuota. Taigi nutartyje patvirtinta, kad UAB „Makrolita“, UAB „Armenta“, UAB „Tavalsa“, UAB „Dena“ ir A. G. individualios įmonės vardu išrašyti apskaitos dokumentai neatspindi tikrojo ūkinių operacijų turinio, t. y. juose atvaizduotos ūkinės operacijos nurodytomis sąlygomis realiai neįvyko, todėl tokie dokumentai laikytini neturinčiais juridinės galios ir jų pagrindu grįsti sąnaudas nėra teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d. faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Apibendrinant išdėstytas patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, įstatyminį reglamentavimą ir LVAT suformuluotą praktiką, darytina išvada, kad Kauno AVMI pagrįstai konstatavo, kad Įmonė pagal juridinės galios neturinčias PVM sąskaitas faktūras, kurių turinys neatitinka tikrovės, 1998 ir 1999 metais neteisėtai suformavo veiklos sąnaudas 1 473 206,95 Lt sumai, tuo nepagrįstai sumažindama tikrinamojo laikotarpio apmokestinamąsias pajamas. Atsižvelgiant į tai, Kauno AVMI pagrįstai pareiškėjai apskaičiavo ir nurodė sumokėti į biudžetą 353 570 Lt pajamų mokesčio ir 245 022 Lt pajamų mokesčio delspinigių, o VMI prie LR FM ir MGK prie LR FM savo sprendimais tai patvirtino (b. l. 49-55).

Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad teritorinis mokesčių administratorius turi teisę skirti pakartotinį patikrinimą dėl atskiros patikrinimo akto dalies ir priimti sprendimą dėl patikrinimo akto. Pareiškėja, laikydama, kad toks mokesčių administratoriaus veiksmas yra neteisėtas, galėjo jį skusti kaip veiksmą, o ne mokestiniam ginčui išnagrinėti nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė. Pažymėjo, kad MAĮ 68 str. nuostatos dėl mokesčio apskaičiavimo senaties nebuvo pažeistos, tokią šios normos aiškinimą patirtina ir 2009-02-17 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A143-214/2009. Dokumentai, kuriais buvo grindžiamos sąnaudos, neturi juridinės galios, todėl jais negali būti grindžiamos sąnaudos.

Atsiliepimas

Pateiktu atsiliepimu tretysis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja buhalterinėje apskaitoje užfiksavo 36,077 m³ dvigubo pjovimo medienos įsigijimą pagal UAB „Dena“ vardu 1998-05-22 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už 16 415,03 Lt, 2954,70 Lt PVM, iš viso už 19 369,73 Lt. Atsiskaitymas už prekes įformintas grynaisiais pinigais. Nustatyta, kad UAB „Dena“ direktorius A. R. iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas grupėje asmenų, pagal iš anksto paruoštą nusikalstamos veiklos planą, pirko iš R. V. UAB „Makrolita“ vardu jau išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius, kurie buvo užpildyti pagal jo paties nurodymą bei organizavo individualių įmonių steigimą siekdamas legalizuoti be dokumentų perkamą medieną. Kauno AVMI surinkusi ir įvertinusi pareiškėjos pateiktus duomenis, mokestinio patikrinimo metu surinktą informaciją, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja pagal juridinės galios neturinčias PVM sąskaitas faktūras, kurių turinys neatitinka tikrovės, 1998 ir 1999 m. neteisėtai suformavo veiklos sąnaudas, tuo nepagrįstai sumažindama tikrinamojo laikotarpio apmokestinamąsias pajamas (b. l. 57-58).

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais.

Skundas netenkinamas.

Mokestinis ginčas kilo dėl Kauno AVMI atlikto pakartotinio mokestinio patikrinimo, kurio metu, patikrinus pareiškėjos A. S. firmos „Fibrena“ FAPM nuo juridinio asmens teisų neturinčių individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų pajamų apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą laikotarpiu nuo 1996-08-21 iki 1999-12-31, konstatuota, kad pareiškėja 1998 ir 1999 metais veiklos sąnaudoms, mažinančioms apmokestinamąsias pajamas, nepagrįstai priskyrė 1 473 206,95 Lt sumą pagal UAB „Makrolita“, UAB „Armenta“, UAB „Tavalsa“, UAB „Dena“ ir A. G. IĮ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, atitinkamai apskaičiuota 353 570 Lt FAPM ir 245 022 Lt šio mokesčio delspinigių, t. y. pareiškėja ginčija patį pakartotinio mokestinio patikrinimo atlikimo teisėtumą, sprendimą netaikyti mokesčio apskaičiavimo senaties termino, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimus tais aspektais, kuriais jai nepripažinta teisė 1998 ir 1999 metais patirtoms veiklos sąnaudoms, mažinančioms apmokestinamąsias pajamas, priskirti 1 473 206,95 Lt, taip pat atitinkamai apskaičiuoti FAPM ir šio mokesčio delspinigius. Aritmetinis FAPM, šio mokesčio delspinigių sumų paskaičiavimas nėra ginčijamas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, nėra pagrindo manyti, kad pareikėjos pakartotinis patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant MAĮ nuostatas: kaip nustatyta pateiktais rašytiniais įrodymais, Kauno AVMI pagal pirminį 2000-03-08 pavedimą Nr. 613756 atliko pareiškėjos kompleksinį patikrinimą už laikotarpį nuo 1996-08-21 iki 1999-12-31 (PVM - nuo 1996-08-28 iki 2000-02-29) ir surašė 2000-06-16 patikrinimo aktą PC Nr. 613756, kuris buvo patvirtintas Kauno AVMI 2000-08-29 sprendimu Nr. 392/00 (A. S. firmos „Fibrena“ MGK byla, II tomas, b. l. 122, 124-141). Atsakovas VMI prie LR FM, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl Kauno AVMI 2000-08-29 sprendimo Nr. 392/00, 2000-11-09 sprendimu Nr. 13-06-13750 pavedė Kauno AVMI iš naujo apsvarstyti 2000-08-29 sprendimą Nr. 392/00 ir priimti atitinkamą sprendimą, šis atsakovo sprendimas paliktas nepakeistas MGK prie LRV 2000-12-12 sprendimu Nr. 640/630 (A. S. firmos „Fibrena“ MGK byla, II tomas, b. l. 145-152). Kauno AVMI, įvertinusi 2000-11-09 sprendimą Nr. 13-06-13750, 2001-01-09 sprendimu Nr. 11/01/11 Mokesčių audito skyriui pavedė atlikti A. S. firmos „Fibrena“ pakartotinį patikrinimą (A. S. firmos „Fibrena“ MGK byla, II tomas, b. l. 85-86, 142-144). Kauno AVMI atlikus pakartotinį kompleksinį patikrinimą už laikotarpį nuo 1996-08-21 iki 1999-12-31 (PVM - nuo 1996-08-28 iki 2000-02-29), 2005-09-29 surašytas patikrinimo aktas Nr. 581968 (A. S. firmos „Fibrena“ MGK byla, II tomas, b. l. 87-121). Išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktas pastabas dėl patikrinimo akto, Kauno AVMI 2005-12-12 sprendimu Nr. (04)-K3-613 iš dalies patvirtino 2005-09-29 patikrinimo aktą Nr. 581968: patvirtino pareiškėjai papildomai apskaičiuoto PVM ir šio mokesčio delspinigių sumas, 91,16 Lt FAPM nuo gyventojų parduoto turto delspinigių ir 18,18 Lt FAPM su darbo santykiais susijusių pajamų delspinigių sumas, sumažino FAPM nuo realizavimo pajamų – 293 Lt, nustatė 338 Lt atskaitymų nuo realizavimo pajamų pagal Kelių fondo įstatymą permoka, taip pat pavedė atlikti pakartotinį patikrinimą, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos patirtų sąnaudų pripažinimo (A. S. firmos „Fibrena“ MGK byla, II tomas, b. l. 67-84). Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl apskaičiuoto ir nurodyto sumokėti į biudžetą PVM bei su šiuo mokesčiu susijusių sumų, VMI prie LR FM 2006-03-10 sprendimu Nr. 69-115 patvirtino Kauno AVMI 2005-12-12 sprendimo Nr. (04)-K3-613 skundžiamą dalį (A. S. firmos „Fibrena“ MGK byla, II tomas, b. l. 56-60). Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, MGK prie LRV 2006-05-26 sprendimu Nr. S-223-(7-104/2006) patvirtino 2006-03-10 VMI prie LR FM sprendimą Nr. 69-115 (A. S. firmos „Fibrena“ MGK byla, II tomas, b. l. 62-66). Pareiškėjai apskundus MGK prie LRV ir VMI prie LR FM sprendimus, taip pat Kauno AVMI sprendimo dalį dėl apskaičiuoto ir nurodyto sumokėti į biudžetą PVM bei su šiuo mokesčiu susijusių sumų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006-12-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-3813-18/2006 iš dalies patenkino pareiškėjos skundą ir iš dalies panaikino ginčijamus sprendimus dalyse, kuriose papildomai apskaičiuotas PVM ir šiuo mokesčiu susijusios sumos (administracinės bylos I-3813-18/2006, b. l. 4-14, 135-144). Išnagrinėjęs atsakovo VMI prie LR FM apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-09-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-17-711/2007 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-12-07 sprendimą ta apimtimi, kuria buvo patenkintas pareiškėjos skundas, panaikino (administracinės bylos I-3813-18/2006 l. 4-14, 192-199). Vykdydama 2005-12-12 sprendimą Nr. (04)-K3-613, Kauno AVMI, atlikusi pareiškėjos FAPM nuo juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų pajamų pakartotinį patikrinimą už laikotarpį nuo 1996-08-21 iki 1999-12-31, 2007-12-20 surašė patikrinimo aktą Nr. AU16-19, kuris, išnagrinėjus pateiktas pastabas, Kauno AVMI 2008-03-18 sprendimu Nr. (04)-K-3-125 buvo patvirtintas (A. S. firmos „Fibrena“ MGK byla, I tomas, b. l. 56). MAĮ 118 str. 1 d. (2007-07-03 įstatymo Nr. X-1249 redakcija) numato, kad mokesčių administratorius neturi teisės pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo dėl to paties mokesčio už tą patį laikotarpį, jei buvo priimtas atitinkamas mokesčių administratoriaus sprendimas, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juos susijusios sumos, arba patikrinimo rezultatai buvo patvirtinti patikrinimo pažyma, iš esmės analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir MAĮ 118 str. 1 d. redakcijoje, galiojusioje Kauno AVMI 2005-12-12 sprendimo Nr. (04)-K3-613, kuriuo buvo nuspręsta atlikti pakartotinį pareiškėjos patikrinimą sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos patirtų sąnaudų pripažinimo, priėmimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad nėra įsiteisėjusio mokesčių administratorius sprendimo (iki ginčijamo 2008-03-18 Kauno AVMI sprendimo priėmimo) dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo būtų patvirtintas arba panaikintas nurodymas pareiškėjai sumokėti FAPM nuo juridinio asmens teisų neturinčių individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų pajamų bei šio mokesčio delspinigių, pareiškėjos teiginiai dėl MAĮ 118 str. 1 d. nuostatų pažeidimo yra nepagrįsti. Taip pat nepagrįstas pareiškėjo skunde ir jo atstovo teismo posėdyje nurodytas teiginys, kad Kauno AVMI, 2005-12-12 sprendimu Nr. (04)-K3-613 patvirtindama dalį akto, o dėl kitos dalies pavesdama atlikti pakartotinį patikrinimą, pažeidė MAĮ 132 str. 2 d. nuostatas: pareiškėja, kuri buvo supažindinta tiek su Kauno AVMI 2005-12-12 sprendimu Nr. (04)-K3-613, kurio dalį nustatyta tvarka apskundė, tiek su pavedimu atlikti pakartotinį patikrinimą (A. S. firmos „Fibrena“ MGK byla, I tomas, b. l. 54-55), sprendimo dalyje, kurioje pavesta atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą, neskundė; tiek Kauno AVMI 2005-12-12 sprendimo Nr. (04)-K3-613 priėmimo metu galiojusios, tiek šiuo metu galiojančios MAĮ 132 str. 2 d. nuostatos nedraudė ir nedraudžia vietos mokesčių administratoriui priimti sprendimą patikrinimo aktą tvirtinti iš dalies, o kitoje dalyje, nepažeidžiant kitų MAĮ imperatyvių nuostatų, pavesti pakartotinai patikrinti mokesčių mokėtoją dėl mokesčio už laikotarpį, dėl kurio nėra priimtas atitinkamas mokesčių administratoriaus sprendimas, toks patikrinimas nelaikytinas draudžiamu pakartotiniu patikrinimu MAĮ 118 str. 1 d. prasme. Kitos pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo skundą šioje dalyje – užsitęsęs patikrinimo laikotarpis, pareiškėjos padėties neapibrėžtumas, trikdęs jos veiklą – nėra pagrindas pripažinti pakartinį patikrinimą neteisėtu, atitinkamai – naikinti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimus.

Taip pat yra nepagrįsti pareiškėjos skunde ir jo atstovo teismo posėdyje nurodyti teiginiai, kad skundžiamais sprendimais pareiškėjos 1998 ir 1999 metų veiklos sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąsias pajamas, nepagrįstai nepriskirta 1 473 206,95 Lt suma pagal UAB „Makrolita“, UAB „Armenta“, UAB „Tavalsa“, UAB „Dena“ ir A. G. IĮ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, atitinkamai apskaičiuotas 353 570 Lt FAPM ir 245 022 Lt šio mokesčio delspinigių: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A17-711-07 pagal atsakovo VMI prie LR FM apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-12-07 sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. individualios įmonės ,,Fibrena“ skundą atsakovui VMI prie LR FM, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno AVMI dėl sprendimų panaikinimo, kurioje ginčo dalykas buvo pareiškėjos teisės į PVM atskaitą pagrįstumas pagal tas pačias PVM sąskaitas faktūras, kurios nagrinėjamoje byloje ginčijamais sprendimais nepripažintos juridinę galią turinčiais dokumentais, patvirtinančiais pareiškėjos patirtas sąnaudas, 2007-09-28 priimtoje nutartyje nurodė, kad „<...>. Mokesčių administratorius ūkinių operacijų (medienos pirkimo – pardavimo) nebuvimą tarp pareiškėjo A. S. individualios įmonės „Fibrena“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Makrolita“, uždarosios akcinės bendrovės „Armenta“, uždarosios akcinės bendrovės „Tavalsa“, uždarosios akcinės bendrovės „Dena“, A. G. individualios įmonės grindžia: uždarosios akcinės bendrovės „Makrolita“ direktoriaus R. V. paaiškinimais apie „Makrolita“ nusikalstamą veiką, pažymėtą Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą; uždarosios akcinės bendrovės „Tavalsa“, uždarosios akcinės bendrovės „Armenta“ neteikimu ataskaitų ir PVM deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai; A. G. individualioje įmonėje ginčo laikotarpiu nebuvimu samdomų darbuotojų, šios įmonės nuo 1998 metų rugpjūčio mėnesio nepateikimu mokesčių administratoriui jokių ataskaitų ir PVM deklaracijų; A. S. paaiškinimais, iš kurių matyti, kad jis su įmonėmis „Makrolita“, „Armenta“, „Tavalsa“, „Dena“, A. G. individualia įmone tiesiogiai nebendravo, o tai atlikdavo per tarpininką, pristatantį jau minėtų įmonių vardu pasirašytus medienos pardavimo dokumentus, kuriam (tarpininkui), o ne tiesiogiai įmonėms parduodančioms medieną, sumokėdavo pinigus; T. I. apklausa, kurioje jis nurodė neprisimenąs dėl tarpininkavimo tarp A. S. individualios įmonės „Fibrena“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Makrolita“, uždarosios akcinės bendrovės „Armenta“, uždarosios akcinės bendrovės „Tavalsa“, uždarosios akcinės bendrovės „Dena“, A. G. individualios įmonės (b. l. 118 – 123). Išvardintų įrodymų visuma leidžia kategoriškai tvirtinti, jog PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos – medienos pirkimas - pardavimas, apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis tikrai nevyko ir pareiškėjo įmonė neįgijo teisės į PVM atskaitą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. ). Pareiškėjas A. S. individuali įmonė „Fibrena“ sandorių realumą su minėtomis įmonėmis argumentavo faktine aplinkybe – išrašytomis sąskaitomis faktūromis. Nurodė, kad sąskaitos faktūros atitinka tokiems dokumentams keliamus reikalavimus ir, pareiškėjo nuomone, pakankamas pagrindas teisei į PVM atskaitą realizuoti. Minėtas įrodymas nepagrįstas kitais įrodymais (subjektyviais ir (ar) objektyviais) ir neabejotinai, jog tokia aplinkybė, atsižvelgiant į išvardintus faktinius duomenis, kuriais mokesčių administratorius neigia teisę į PVM atskaitą, nepagrindžia ginčo sandorių realumo. Sąskaitų faktūrų nepakanka patvirtinti aplinkybei, jog sandoriai tarp minimų bendrovių buvo tikri, o ne tariami, siekiant jais pridengti kitus sandorius, nors ir dėl tos pačios prekės įgijimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2004-10-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-355/2004 pabrėžė, kad „Įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitą tinkamo realizavimo sąlyga, kuri pati savaime dar nepatvirtina teisės į PVM atskaitą buvimo. Ši teisė be kitų aplinkybių gali būti įgyvendinta tik egzistuojant minėtų elementų visumai – teisės į PVM atskaitą prielaidai ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygai, iš kurių neabejotinai pirmenybė yra teiktina pirmajai, atspindinčiai pačią PVM sistemos esmę. Taigi:

- aplinkybė, jog mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose;

- aplinkybė, jog mokesčio mokėtojo turimoje PVM sąskaitoje faktūroje nėra nurodyti ar neteisingai nurodyti visi formalieji rekvizitai dar pati savaime nepaneigia teisės į PVM atskaitą, jeigu įrodymų visuma leidžia teigti, kad įvyko būtent tokio turinio ūkinė operacija, kuri atsispindi buhalterinės apskaitos dokumentuose“.

Vadinasi, nustačius, kad medienos pirkimas – pardavimas neįvyko tomis sąlygomis kaip atvaizduota ginčo PVM sąskaitose faktūrose, teisė į PVM atskaitą negali būti realizuota. Antra vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir paties pareiškėjo A. S. firmos „Fibrena“ pasirinktą nepateisinamą veikimo būdą įsigyjant medieną iš penkių įmonių. Netikrinimas informacijos, teisės aktų leidžiamoje apimtyje, apie pardavėjų teisinį statusą, jų veiklos legalumą, neįsitikinimas tarpininko įgaliojimais bei jų apimtimi, atsiskaitymo būdas (mokant grynais, daugelį atvejų iki dešimties tūkstančių litų), PVM sąskaitų faktūrų užpildymas atvežus medieną firmai „Fibrena“, galimas atvežtos medienos kiekio koregavimas pareiškėjos įmonės naudai, tik patvirtina pareiškėjos firmos „Fibrena“ elgesį nesuderinamą su įprasta verslo logika, o tai dar labiau įtvirtina teiginį, kad ginčo ūkinės operacijos, atvaizduotos sąskaitose faktūrose, buvo tariamos. Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas ta apimtimi, kur buvo patenkintas pareiškėjo reikalavimas ir panaikintas mokesčių administratoriaus nurodymas pareiškėjui sumokėti į biudžetą pridėtinės vertės mokestį, pridėtinės vertės mokesčio delspinigius, pridėtinės vertės mokesčio baudą, pagal uždarosios akcinės bendrovės „Makrolita“, uždarosios akcinės bendrovės „Armenta“, uždarosios akcinės bendrovės „Tavalsa“, uždarosios akcinės bendrovės „Dena“, A. G. individualios įmonės išrašytas sąskaitas faktūras, naikintinas ir priimtinas kitas – pareiškėjo A. S. individualios įmonės skundas dėl minėto reikalavimo atmestinas. Pridėtinės vertės mokesčio delspinigių dydis koreguotinas pareiškėjo naudai, atsižvelgiant į mokesčių administratoriaus 2007 m. liepos 18 d. pateiktus perskaičiavimus.“ LR ABTĮ 58 str. 2 d. numato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. FAPMLĮ (1997-06-24 įstatymo Nr. VIII-29I redakcija) 1 str. 3 p. numatė, kad FAPM moka juridinio asmens teisių neturinčios individualios (personalinės) įmonės ir ūkinės bendrijos. FAPMLĮ 26 str. 1 d. numatė, kad apmokestinamosios pajamos nustatomos iš bendrųjų įplaukų atskaičius JAPMĮ 5 str. išvardytas ir juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtintas sąnaudas toms įplaukoms gauti. JAPMĮ (1997-06-24 įstatymo Nr. VIII-290 ir 1998-07-02 įstatymo Nr. VIII-836 redakcija) 5 str. 2 d. numatė, kad nustatant apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų įmonės pajamų atimami tik juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtinti faktiški gamybos ir cirkuliacijos kaštai bei įmonės sąnaudos, išvardytos šio straipsnio pirmojoje dalyje. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 1992-06-18 Nr. 1-2654 10 str. (1997-06-24 įstatymo Nr. VIII-292 ir 1998-07-02 įstatymo Nr. VIII-842 redakcija), reglamentavusio apskaitos dokumentų juridinę galią, 1 d. nurodytas reikalavimas apskaitos dokumentuose privalomai fiksuoti įvykusias ūkines operacijas, 2 d. – apskaitos dokumentų (išskyrus kasos aparatų išduodamus kvitus bei dokumentus, išrašytus už telekomunikacijų paslaugų teikimą masiniams vartotojams) privalomi rekvizitai, o 5 d. įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančios įmonės išrašytas apskaitos dokumentas, kuriame nėra privalomų visų rekvizitų, išskyrus apskaitos dokumentus, išrašytus už telekomunikacijų paslaugų suteikimą masiniams vartotojams, ir specialus apskaitos dokumentas, kuriame nėra visų privalomų ir papildomų privalomų rekvizitų arba jei jis surašytas ne ant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įsigyto blanko, juridinės galios neturi. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2004-10-27 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A1-355/2004, konstatavo, kad teisė į PVM atskaitą gali būti įgyvendinama esant jos prielaidai – realiai mokesčio mokėtojo atliktiems prekės įsigijimo ir su šia preke sukurtos pridėtinės vertės realizavimo veiksmams (mokesčio mokėtojas turi prekę ar paslaugą įsigyti ir sumokėti už ją prekės pardavėjui atitinkamą PVM sumą; sukūręs su šia preke pridėtinę vertę, prekę turi realizuoti) bei tinkamo realizavimo sąlygai – įstatymo reikalavimus atitinkančiai PVM sąskaitai faktūrai. Nutartyje nurodyta, kad PVM įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostata „juridinę galią turinčiose PVM sąskaitose – faktūrose“ vertintina kaip nusakanti formaliųjų PVM sąskaitų faktūrų rekvizitų buvimą ir šių rekvizitų atitikimą tikrosioms ūkinės operacijos vykdymo aplinkybėms. Nustačius, jog PVM sąskaita faktūra negali būti laikoma patvirtinančia atitinkamo turinio ūkinės operacijos buvimą, ji laikytina neturinčia juridinės galios. Aplinkybę, jog lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais, patvirtina ir naujojo 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnis, kuris įtvirtina turinio viršenybės prieš formą principą. Taigi aiškiai pastebima įstatymų leidėjo pozicija tikrajam ūkinės operacijos turiniui teikti pirmenybę šio turinio įforminimo atžvilgiu. Analogiškai „juridinės galios“ sąvoka aiškintina ir ginčo santykių atsiradimo metu galiojusio 1990 -07-31 priimto Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo kontekste. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nurodė: „Nustatant apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų juridinio asmens pajamų atimamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtintos faktiškai patirtos juridinio asmens sąnaudos, išvardytos šio straipsnio pirmojoje dalyje.“ Ar sąnaudos yra patvirtintos juridinę galią turinčiais dokumentais nustatoma įvertinus, ar apskaitos dokumentai patvirtina tikrąjį įvykusios ūkinės operacijos turinį. Šiuo atžvilgiu vėlgi svarbu turėti omenyje, jog vien formalūs buhalterinės apskaitos dokumento trūkumai negali paneigti mokesčių mokėtojo teisės iš bendrųjų pajamų atimti tam tikras sąnaudas, jeigu jos faktiškai buvo patirtos, ir tai patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Ir atvirkščiai, vien buhalterinės apskaitos dokumento turėjimas nesuteikia teisės sumažinti apmokestinamąjį pelną, jeigu JAPMĮ 5 str. 1 d. nurodytos sąnaudos faktiškai nėra patirtos.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A17-711-07 2007-09-28 priimta nutartis, kuria nustatyta aplinkybė, kad UAB „Makrolita“, UAB „Armenta“, UAB „Tavalsa“, UAB „Dena“ ir A. G. IĮ vardu pareiškėjai išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos – medienos pirkimas – pardavimas – jose nurodytomis sąlygomis nevyko, t. y. jos neturi juridinės galios, turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje (ABTĮ 58 str. 2 d.), mokesčių administratoriaus sprendimas, kad pareiškėja šių PVM sąskaitų – faktūrų pagrindu į 1998 ir 1999 m. sąnaudas neturėjo teisės įtraukti 1 473 206,95 Lt ir šia suma sumažinti apmokestinamąsias pajamas, atitinkamai - padidinus 1998-1999 m. apmokestinamąsias pajamas, nurodyti sumokėti į biudžetą 353 570 Lt FAPM bei 245 022 Lt šio mokesčio delspinigius, yra pagrįstas.

Taip pat yra nepagrįsti pareiškėjo skunde ir jo atstovo teismo posėdyje nurodyti teiginiai dėl MAĮ 68 str. 1 d. nuostatos pažeidimo, t. y., kad mokesčių administratorius pagal minėtos normos nuostatas mokestį apskaičiuoti galėjo tik už 5 metus nuo patikrinimo akto patvirtinimo: galiojančio MAĮ 68 str. 1 d. numato, kad jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. MAĮ 68 str. 2 d. numato, kad šio įstatymo nustatyta tvarka mokesčių administratoriui atliekant pakartotinį patikrinimą, šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, tačiau mokesčių administratorius tokio patikrinimo metu negali apskaičiuoti mokesčio už ilgesnį laikotarpį negu pirminio patikrinimo metu. Administracinėje byloje Nr. A143-214/2009 2009-02-17 priimtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties termino skaičiavimo pradžia yra siejama ne su mokesčių mokėtojo patikrinimo pabaiga, o su tokio patikrinimo pradžia. Iš esmės analogiškos nuostatos dėl mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties buvo įtvirtintos iki 2004-05-01 galiojusio Mokesčių administravimo įstatymo (1995-06-28 įstatymo Nr. I-974 ir 2001-06-26 įstatymo Nr. IX-394 redakcijos) 24 str. 1 d. Kadangi pareiškėjos patikrinimas vyko nuo 2000-03-08 (pirminio pavedimo atlikti patikrinimą data), todėl pavedimai atlikti mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 1996-08-21 iki 1999-12-31 bei apskaičiuoti pajamų mokestį už 1998 – 1999 m. priimti nepažeidžiant minėtų įstatymų nuostatų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjos A. S. firmos „Fibrena“ skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2008-0-10-29 sprendimo Nr. S-238(7-213/2008), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2008-08-01 sprendimo Nr. 69-135, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-03-18 sprendimo Nr. (04)-K3-125 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas DirvonasMefodija PovilaitienėDonatas Vansevičius