- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-05
- Bylos Nr.
- 2YT-1641-1021/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00167-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- A. R.
- Suinteresuotas asmuo
- R. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo R. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. R. (toliau – pareiškėjas) pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo motinos I. R., mirusios (duomenys neskelbtini) , mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina I. R., kuriai dar 1998 m. liepos 16 d. tuometinės Vilkaviškio rajono Gižų žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos aktu buvo perduotas jos nusipirktas pastatas - pašarų virtuvė su buitinėmis patalpomis, esanti (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav.. Deja, tačiau savo nuosavybės teisių į šį statinį jo motina I. R. įregistruoti nespėjo: 2009 m. rugsėjo mėnesį buvo atlikti minėto statinio kadastriniai matavimai, o tų pačių (duomenys neskelbtini) jo motina mirė. Jis įregistruoti motinos vardu šio statinio šiuo metu negalintis, nes kaip paaiškėjo, nėra susitvarkęs motinai priklausančio turto paveldėjimo dokumentų. Tai, jog jo motina nuosavybės teise turėjo minėtą statinį iš dalies įrodo prie šio pareiškimo pridedama aukščiau minėto likvidacinės komisijos akto kopija, o taip pat statinio kadastrinių matavimų byla. Jo tėvas V. R. mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi jis yra I. R. sūnus, tai kaip įstatyminis įpėdinis turintis teisę paveldėti motinai priklausantį turtą bei turtines teises. Kad paveldėti motinai priklausantį turtą, jis per tris mėnesius nuo jos mirties turėjęs kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Tačiau to nepadaręs, nes motinos mirties dienai ji jokio privalomai registruotino turto neturėjo, todėl buvo įsitikinęs, kad paveldėti nėra ką. Dėl teisinių žinių stokos, jis tiesiog nežinojęs, kad norėdamas įteisinti motinos nusipirktą iš Gižų žemės ūkio bendrovės statinį, jis turintis paveldėjęs jai priklausantį turtą. Po motinos mirties jis tikėjęsis, kad galėsiąs nuosavybės teises į šį statinį užregistruoti savo vardu, nes jis visą laiką juo naudojęsis ir naudojasi iki šiol. Tik prieš kurį laiką, kai pradėjęs domėtis galimybe sutvarkyti šio statinio nuosavybės dokumentus, paaiškėjo, kad jis negalintis to padaryti, kadangi nėra paveldėjęs motinai priklausančio turto. Tuomet jis kreipęsis į notarą dėl motinai priklausančio turto paveldėjimo, tačiau kadangi jau buvo praėjęs trijų mėnesių terminas nuo motinos mirties, tai notaras iš jo jokių dokumentų dėl jai priklausančio turto paveldėjimo negali priimti. Šiuo metu, norėdamas susitvarkyti motinai priklausančio turto paveldėjimo dokumentus, jis turėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau kadangi praleidęs terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tai dabar būtina teismine tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmęs palikimą po savo motinos mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Po motinos mirties jam atiteko visi jai priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, baldai, rūbai ir pan. Be to, jis naudojasi ir iki šiol naudojasi motinos nusipirktu iš Gižų žemės ūkio bendrovės statiniu, esančiu Rūdos k., Gižų šen., Vilkaviškio r. sav., kur remontavęs automobilius, juos sandėliavęs ir pan., nes vertęsis naudotų automobilių prekyba bei remontu. Šiuo metu šiame pastate taip pat sandėliuojantis įvairius jam priklausančius daiktus, šį statinį prižiūrintis, tvarkantis, pagal poreikį remontuojantis. Tokiu būdu jis priėmęs palikimą po savo motinos I. R. mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti (b. l. 3).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 19).
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė, patvirtino jame nurodytus faktus, bei į teismo klausimus paaiškino, kad jo motina mirties metu gyveno (duomenys neskelbtini). Gyveno vienam jo šeimos UAB - ei priklausančiame name. R. P. yra jo sesuo, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) ji į palikimą nepretenduoja. Jis atvažiuodavo motiną prižiūrėti, kai sirgdavo –per dieną ir kelis kartus. Romutė rečiau, nes jai toliau. Po motinos mirties liko jos baldai, rūbai, kiti daiktai, jis juos priėmęs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.).
Pareiškėjo pateiktu rašytiniu įrodymu – mirties liudijimu nustatyta, kad I. R. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 5), mirties liudijimu nustatyta, kad V. R. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l.6). Gimimo įrašu (duomenys neskelbtini) Nr.29 nustatyta, kad I. R. ir V. R. yra pareiškėjo tėvai (b. l. 7). Gyventojų registro išrašo duomenimis nustatyta, kad I. R. buvo deklaravusi gyvenamąją vietą Gižų k., Gižų sen., Vilkaviškio r. sav. (b. l. 9). Notaro liudijimu nustatyta, kad dėl mirusiosios I. R. turto paveldėjimo į notarą niekas nesikreipė (b. l. 8).
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu pareiškėjas turėjo teisę paveldėti savo motinos turto dalį, o nesant kitiems įpėdiniams ar jiems nepriėmus palikimo, ir visą jų turtą. Jis palikimą galėjo paveldėti trims būdais – faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), tačiau visais atvejais palikimą turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasis į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdamas faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (CK 5.50 straipsnio 2 dalis.). Pareiškėjo pareiškimu, bei paaiškinimu teismo posėdžio metu, pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo motina gyveno atskirai pareiškėjo šeimai priklausančios UAB-ės gyvenamajame name, ir po jos mirties jam atiteko jos turėti namų apyvokos daiktai - baldai, rūbai, ir kiti daiktai, kuriuos jis pasiliko sau. Šiais aktyviais veiksmais pareiškėjas po savo motinos mirties išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, šiuos veiksmus atlikdamas per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Nėra jokių duomenų, kad kiti asmenys palikimą būtų priėmę pas notarą, ar kreipdamiesi į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, bei šiuo metu į jį nepretenduoja
Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais nustatyta, jog pareiškėjas po savo motinos mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjas faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po savo motinos mirties.
Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas.). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas, jis pagrįstas ir įrodytas paminėtais teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais (CPK 445 straipsnis). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis.). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei priteistinos, nes jos (8,32 Eur) viršija minimalią 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,32 Eur (aštuonis eurus 32 euro ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir žyminio mokesčio mokėjimu; atsakovui išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele banka" Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį - procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nurodant civilinės bylos numerį Nr. 2YT-1641-1021/2020. Kai bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos po sprendimo įsiteisėjimo ir vykdomojo rašto išdavimo, nurodomas įmokos kodas – 5661.
Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiųsti byloje dalyvavusiems asmenims.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.