Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra jis 2014 m. vasario 21 d. apie 19.00 val., gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po žodinio konflikto, kilusio išgertuvių metu, dėl asmeninės priežasties tyčia vieną kartą durdamas peiliu savo artimam giminaičiui, broliui - G. K. į kairį šoną, padarė nukentėjusiajam G. K. kiauryminę durtinę – pjautinę pilvaplėvės ertmės žaizdą, tuo tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. K. sveikatą, nes kiauryminė durtinė – pjautinė pilvaplėvės ertmės žaizda tapo pavojinga nukentėjusiojo gyvybei.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamojo V. K. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo G. K. sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo G. K. sunkus sveikatos sutrikdymas – tiesioginis kaltinamojo V. K. veikos rezultatas.

Teismas sutinka su kaltinamojo V. K. argumentu, kad jis neturėjo tyčios sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo G. K. sveikatos, tačiau byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamojo asmeninės savybės (jo amžius, gyvenimo patirtis) leidžia spręsti, kad kaltinamasis V. K., peiliu durdamas nukentėjusiajam G. K., suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių (nukentėjusiajam nuo dūrio peiliu gali atsirasti sužalojimai), ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. sunkiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui, veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Kadangi kaltinamasis V. K. sunkiai sutrikdė sveikatą savo artimam giminaičiui – broliui, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Bausmės skyrimas

Pagal BK bendrosios dalies nuostatas prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma, kai asmuo pats savanoriškai pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, pats ikiteisminio tyrimo institucijai ir teismui duoda teisingus parodymus apie asmens padarytos veikos aplinkybes bei pripažįsta savo kaltę. Teismų praktikoje prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma ir kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų, neesminių, aplinkybių neigia (kasacinė byla Nr. 2K-291/2011).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. K. nuosekliai nurodė, kaip peiliu dūrė nukentėjusiajam, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir tai laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jei veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

Kaltinamasis V. K. nurodė, kad įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl negalėjo adekvačiai vertinti konflikto kilimo priežasčių bei nukentėjusiojo veiksmų, skyrė besimušančius brolius. Esant apsvaigimo nuo alkoholio poveikiui savaime keičiasi situacijos suvokimas ir įvertinimas, sunkėja tinkamų sprendimų paieška, pervertinamos galimybės, susilpnėja savikontrolė, keičiasi emocinių išgyvenimų ir poelgių pobūdis. Todėl šiuo atveju konstatuojama, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Dėl šių priežasčių teismas kaltinamojo V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. K., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, į padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, amžių, jo įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, jog kaltinamasis anksčiau neteistas, išlaiko mažamečius vaikus, turi galiojančių administracinių nuobaudų.

BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytą konkrečią nusikalstamą veiką, neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, daro išvadą, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011). Išimtinių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Todėl, skirdamas bausmę kaltinamajam V. K., teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, tyčinis, sukėlęs sunkius padarinius – kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą, kad jo vieką kvalifikuoja vienas kvalifikuojantis požymis. Be to, bausmė kaltinamajam skiriama atsižvelgiant ir į tai, kad nuoširdžiai išgyvena ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kad nusikaltimas padarytas esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir vienai sunkinančiai aplinkybei, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, artima straipsnio sankcijoje numatytos bausmės minimumui. Kaltinamajam nėra galimybės skiriant bausmę taikyti BK 62 straipsnį, nes nėra tam pagrindų ir sąlygų. Todėl jam skirtina bausmė, numatyta įstatymo už šią veiką sankcijos ribose.

Dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio

2014 m. balandžio 16 d. gautas (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 2147,93 Lt (du tūkstančiai keturiasdešimt septyni Lt 93 cnt.) sumai (64-66 b. l.).

Byloje Valstybinės ligonių kasos pareikštas 2147,93 Lt civilinis ieškinys už nukentėjusiojo G. K. gydymą (64-66 b. l.) tenkintinas visiškai, nes kaltinamasis V. K. padarė tyčinį nusikaltimą, ir atsiradusi žala turi tiesioginį priežastinį ryšį su kaltinamojo V. K. veika.

Iš (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos rašto (66 b. l.) matyti, kad už G. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei sumokėta 2147,93 Lt, šias išlaidas apmokėjo (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa.

Su kaltinamojo V. K. nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamojo V. K. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 2147,93 Lt žala, nes tokia suma buvo apmokėta už G. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Vadinasi, iš kaltinamojo Valstybinės ligonių kasos naudai priteistinos G. K. gydymo išlaidos.

2014 m. balandžio 18 d. sudaryta žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis (68-69 b. l.), pagal kurią įtariamasis V. K. įsipareigoja (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai per 24 mėnesius atlyginti žalą (2147,93 litų), atsiradusią dėl G. K. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų.

Toks susitarimas nėra taikos sutartis, kurią teismas galėtų patvirtinti, o procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti. Tokio prašymo susitarime nėra. Jame numatyta, kad V. K. per 24 mėnesius atlygins padarytą žalą, o to nepadarius civilinis ieškovas įstatymo nustatyta tvarka kreipsis dėl priverstinio žalos išieškojimo. Iš susitarimo turinio darytina išvada, kad priteisus žalos atlyginimą, civilinis ieškovas nesikreips dėl priverstinio žalos išieškojimo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas. Kaltinamasis V. K. nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad būtų atlyginęs nors dalį padarytos žalos.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Virtuvinis peilis saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato daiktų saugykloje (61 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nusikaltimo įrankis, sunaikintinas; juodos spalvos golfas-bliuzonas saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato daiktų saugykloje (55 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas, nes nukentėjusysis G. K. atsisako jį paimti; kompaktinė plokštelė su garso įrašu perduota Šiaulių apygardos teismui kartu su baudžiamosios bylos Nr. 62-1-00104-14 medžiaga (Paketas Nr. 1, prisegtas prie bylos viršelio) paliktina prie baudžiamosios bylos.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta nusikaltimo įrankio – peilio tyrimas. Atlikto specialisto tyrimo kaina yra 177,92 Lt (57 b. l.), tai nelaikytina proceso išlaidomis, nes išvadą davęs specialistas atliko tarnybinę užduotį.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299 straipsniais, 303 straipsniu, 307, 308 straipsniais,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. vasario 21 d. iki 2014 m. vasario 23 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš V. K. Valstybinės ligonių kasos naudai 2147,93 Lt (du tūkstančius šimtą keturiasdešimt septynis litus 93 centus) G. K. gydymo išlaidų atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu daiktinius įrodymus – virtuvinį peilį, juodos spalvos golfą-bliuzoną, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Daiktinius įrodymus – kompaktinę plokštelę su garso įrašu – perduotą Šiaulių apygardos teismui kartu su baudžiamosios bylos Nr. 62-1-00104-14 medžiaga (Paketas Nr. 1, prisegtas prie bylos viršelio) – palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.