Kauno apygardos teismo sprendimas

2010-11-10 · Civilinė byla Nr. 2-983-259/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-11-10
Bylos Nr.
2-983-259/2010
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01439-2009-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Ieškovas
K. L.
Atsakovas
A. G., A.
Advokatai
Rasa Gradauskienė, Domas Pakėnas
Civilinė byla Nr.2-983-259/2010(Proceso Nr. 2-56-3-01439-2009-4)
Procesinio dokumento kategorija 63.1, 113.1, 116.1(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovui K. L., jo atstovui advokatui Domui Pakėnui, atsakovei A. G., jos atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovei A. G. dėl skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas K. L. ieškiniu (b.l.4-6) ir patikslintu ieškiniu (b.l.62-63) prašė priteisti iš atsakovės A. G. 173106, 58 lt negrąžintos paskolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog 2007 06 11 sudarė su atsakove paskolos sutartį, kurios pagrindu jis paskolino 144450 lt, 15250 JAV dolerių ir 1000 eurų. Bendra paskolos suma yra 187119, 70 lt. 2008 04 25, 2009 05 29 ir 2009 07 02 atsakovė per trečiuosius asmenis jam grąžino paskolos dalį-14013, 12 lt, tačiau kitos dalies-173106, 58 lt atsakovė negrąžina dėl ko jis prašo priteisti šią sumą LR CK 6.873 str. 1 dalies pagrindu.

Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, jog paskolos suteikimą patvirtina ir dalies paskolos grąžinimas, paskolos dalį ieškovui grąžino ne pati atsakovė, o tretieji asmenys, susiję su atsakove. Lodeksa yra įmonė, kurios direktore yra atsakovė, G. yra atsakovės sugyventinis, Baliukonienė yra įmonės buhalterė. Virš 14 000 lt sumokėta grąžinant atsakovei suteiktą paskolą, o ne kaip sumos už ieškovo įmonėje Lodeksa paliktą turtą.Sprendžiant ginčą ieškovas siūlė vadovautis tikimybių pusiausvyros principu-labiau tikėtina, kad paskolos suma atsakovei buvo perduoti ir paskola suteikta. Tai įrodo ieškovo manymu sudaryta paskolos sutartis, trečiųjų asmenų mokėjimai grąžinant paskolos dalį, G. nurodo ir grąžinimo paskirtį-paskola. Pinigai atsakovei buvo skolinami per keletą kartų, 2007 06 11 šalys tik fiksavo, kiek ieškovas yra paskolinęs atsakovei, nes pinigų sumos buvo skolinamos iki tol be paskolos raštų, pinigus ieškovas skolino atsakovei nuo 2006 metų vasario mėnesio, paskolino apie 30 000 litų, vėliau teikė jai kitas paskolos sumas-10-20 tūkstančių litų. Su atsakove tuo metu buvo nusistovėję draugiški santykiai, pinigus jai duodavo jos paskoloms grąžinti. Jį ir atsakovę nesiejo tuo metu faktiniai santuokiniai ryšiai. 2007 06 11 ieškovas pareikalavo, kad paskolos būtų įformintos raštu. Sudarant paskolos sutartį buvo įrašyta, kad atsakovė „skolina“ nurodomą sumą, nes santykiai tarp ieškovo ir atsakovės buvo įtempti, jis džiaugėsi, kad atsakovė iš viso parašė paskolos sutartį. 2007 06 11 sudarant sutartį pinigai atsakovei nebuvo perduoti. Ieškovas nedirbo įmonėje „Lodeksa“, tačiau ta bendrovė jam buvo suteikusi kabinetą, kuriami jis darė masažus. Jokio turto bendrovėje nepaliko.

Atsiliepimas

Atsakovė A. G. pareiškė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškovo ieškinį atsakovei atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 49-51). Atsiliepime nurodo, kad ieškinyje nurodoma paskola niekad atsakovei nebuvo perduota, ieškovas nepateikė įrodymų, jog suteikė atsakovei nurodomą paskolą. Atsakovė teigia, kad paskolos raštelis neįrodo, jog paskola suteikta, jame tik nurodoma, kad šalys siekė sudaryti realinę sutartį, tačiau pinigai nebuvo perduoti. Sutartyje nėra numatytas ir įsipareigojimas atsakovei grąžinti paskolą. Paskolos sutartis yra realinė sutartis, vien šalių susitarimo sudaryti sutartį neužtenka, reikalinga kad šalys perduotų - perimtų viena kitai paskolos sutartyje įvardintus pinigus ir tai būtų užfiksuota sutartyje. Įrodinėjimo pareiga, kad šalis sieja prievoliniai paskolos teisiniai santykiai, tenka paskolos davėjui, t. y. ieškovui. Šios pareigos jis nevykdė (LR CPK 178 str.).

Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė papildomai paaiškino, jog 2007 06 11 raštelis buvo surašytas tam, kad ieškovas galėtų iš trečiųjų asmenų pasiskolinti pinigų, ieškovas ir atsakovė yra verslininkai. 2007 06 11 pinigai ieškovui nebuvo perduoti. Pinigus UAB „Lodeksa“ ieškovui mokėjo už jo paliktus daiktus bendrovėje: tinklą, lentynas. Žodį paskolos raštelyje „skolina“ šalys įrašė sąmoningai, nes pinigai pagal šį raštelį ieškovo atsakovei nebuvo perduoti. Sutartyje (b.l. 7) įrašytas esamasis laikas-skolina, toks šalių susitarimas konsensualinis, o tai nepatvirtina ieškovo nurodomos aplinkybės, kad pinigai atsakovei jau iki tol buvo perduoti paskolinti atsakovei. Ieškovas neįrodinėjo pinigų perdavimo aplinkybių (CPK 178 str.) nevykdė prievolės tai daryti, neįrodinėjo, kad jis buvo pajėgus suteikti tokią paskolą. Šalių nesiejo prievoliniai paskolos santykiai. UAB „Lodeksa“ mokėjo ieškovui už jo paliktas bendrovėje medžiagas.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas E. G. paaiškino, jog ieškovą ir atsakovę siejo darbiniai santykiai, ieškovui reikėjo pinigų, buvo sudaroma paskolos sutartis.Pinigai nebuvo perduodami. Ieškovas turėjo patalpas „Lodeksoje“, jis turėjo bendrovėje savo turto, metalo gaminių. Jis turto išeidamas nepasiėmė. Liudytojas įnešė į banką 2000 lt įmonės „Lodeksa“ pinigų už jo turtą, liudytojas tam turėjo bendrovės įgaliojimą. Jis žinojo, kad moka už įmonėje paliktą ieškovo turtą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įrodinėjimo dalykas bylose dėl paskolos grąžinimo susideda iš tokių aplinkybių: 1) pinigų perdavimo nuosavybėn kitam asmeniui; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti paskolos davėjui tokią pat sumą; 3) paskolos gavėjo įsipareigojimo mokėti palūkanas, jeigu nesusitarta kitaip; 4) rašytinės paskolos sutarties buvimo, jeigu paskolos sutartį sudarė fiziniai asmenys ir paskolos suma viršija 2000 Lt (jeigu paskolos davėjas juridinis asmuo, sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į sumą) (CK 6.870, 6.871 str.). Tais atvejais, kai atsakovas paskolos nepripažįsta, ieškovas turi pareigą įrodyti aukščiau minėtų aplinkybių visumą (CPK 12, 178 str.).

Teismas pažymi, kad pagal CK6.870 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas paskolos sutartis priskiriama realinių sutarčių kategorijai. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tai reiškia, kad teisiniai paskolos santykiai tarp sutarties šalių atsiranda, kai šalys susitaria dėl atitinkamo pinigų kiekio perdavimo pinigų gavėjo nuosavybėn, šie pinigai paskolos davėjo yra realiai perduodami paskolos gavėjui ir kai pinigų gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą grąžinti. Taigi, esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti preziumuojamas, nes šalys turi tai užfiksuoti paskolos sutartyje arba pripažinti tokį faktą kilus ginčui.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdžio metu yra nustatyta, kad ieškovas su atsakove 2007 06 11 sudarė paskolos sutartį, kurioje įrašyta, kad atsakovė skolina iš K. L. 144450 lt, 15250 JAV dolerių ir 1000 eurų (b.l.7). Šios rašytinės sutarties pagrindu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės LR CK 6.873 str. 1 dalies pagrindu 173106, 58 lt negrąžintos paskolos dalį, įrodinėjo, jog atsakovė 2008 04 25, 2009 05 29 ir 2009 07 02 per trečiuosius asmenis jam grąžino paskolos dalį-14013, 12 lt. Atsakovė neginčijo, kad sudarė su ieškovu paskolos sutartį, tačiau teigė, kad paskolos sutartyje nurodomi pinigai jai perduoti paskolos sudarymo metu ar kitu laiku nebuvo, šalys sąmoningai paskolos sutartyje įrašė, jog pinigus skolina, nes ieškovas šią paskolos sutartį norėjo panaudoti savo turtinei padėčiai pagrįsti prieš trečiuosius asmenis.

Teismas konstatuoja, kad ieškovas nepateikė byloje rašytinių įrodymų, jog sudarant 2007 06 11 paskolos sutartį jis ieškovei perdavė 144450 lt, 15250 JAV dolerių ir 1000 eurų sumas, o ieškovė šiuos pinigus priėmė. Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad paskolos raštelyje nurodomų sumų paskolos sutarties sudarymo metu 2007 06 11 realiai A. G. perduotos nebuvo. Ieškovo nurodomos faktinės aplinkybės, kad jis anksčiau buvo perdavęs paskolos sumas atsakovei ir tai fiksuodavęs savo užrašuose nuo 2006 metų, yra nepagrįsta jokiais įrodymais, o atsakovei neigiant aplinkybę, kad jai pinigai buvo perduoti pagal paskolos sutartį, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė pinigų perdavimo atsakovei fakto sudarant paskolos sutartį ar kitu laiku. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (LR CPK 178 str., LR CK 6.870 str.1, 2 dalys).

Be to, aiškinant paskolos sutartį ir jos turinio prasme matyti, kad sutartyje šalys įrašė, jog atsakovė „skolina“ nurodomą paskolos sumą. Iš paskolos sutarties turinio negalima daryti išvados, kad atsakovė realiai sudarant sutartį ar praeityje pasiskolino pinigus iš ieškovo. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, jog sutartyje nėra atsakovės įsipareigojimo grąžinti paskolą ieškovui. Ta aplinkybė, kad byloje yra duomenų, jog ieškovui buvo mokamos pinigų sumos po paskolos raštelio sudarymo (E. G. 2000 lt, UAB „Lodeksa“ 9963 lt, R. B. 2000 lt) negali būti pagrindu konstatuoti, jog ieškovas perdavė atsakovei įrodinėjamą paskolos sumą, kadangi byloje yra įrodymų, kad šiuos pinigus bendrovės „Lodeksa“ įgalioti asmenys perdavė ieškovui už jo bendrovėje paliktas medžiagas. Vadovaudamasis nurodytais argumentais, teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės nepavirtina paskolinių santykių tarp fizinių asmenų – ieškovo ir atsakovės buvimą, nes nenustatyta svarbiausio paskoliniams santykiams požymio, t. y. pinigų perdavimo atsakovės nuosavybėn fakto ir atsakovės įsipareigojimo juos grąžinti ieškovui. O ieškovo argumentų, kad atsakovė per trečiuosius asmenis galimai grąžino dalį gautos paskolos, teismas nepripažįsta kaip aplinkybės, sudarančios pagrindą kvalifikuoti šalių santykius kaip paskolinius.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teismas ieškinį atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą (LR CPK 178 str., LR CK 6.870 str.1, 2 dalys).

Atmetus ieškinį valstybei LR CPK 96 str. pagrindu iš ieškovo priteistina 4398 lt žyminio mokesčio suma, kurios dalis paduodant ieškinį buvo atidėta Kauno apygardos teismo 2009 09 18 nutartimi (b.l.34, 35), taip pat 24, 27 lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 92 str.).

Atmetus ieškinį, panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovės A. G. turtui 2009 09 18 Kauno apygardos teismo nutartimi (b.l. 32, 33).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 265 str., 270 str. teismas

n usprendžia:

K. L. ieškinį A. G. atmesti.

Priteisti valstybei iš K. L. (a.k(duomenys neskelbtini) 4398 lt (keturis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 24, 27 lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones - A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) turto areštą, taikytą 2009 09 18 Kauno apygardos teismo nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Arvydas Žibas