- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-06-16
- Bylos Nr.
- 1-586-655/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 10-1-00600-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ainora Kornelija Macevičienė
- Kaltinamasis
- G. Š.
- Civilinis atsakovas
- „S. I. AS L. f.“, UAB „D.“
- Advokatai
- Gintarė Leškevičienė
nukentėjusiojo įstatyminei atstovei N. P., a.k. (duomenys neskelbtini)
civilinio atsakovo UAB „D.“ atstovui D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „D.“ vadybininku, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis G. Š. vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: jis 2013-06-04, apie 17.23 val., Vilniuje, Grigiškėse, Šviesos g., ties 5 namu, vairavo UAB „D.“ priklausantį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas link Šviesos g. 7 namo daugiabučių gyvenamųjų namų kieme nedavė kelio iš dešinės artėjančiam dviračiui „Bicycle Art TXED“, kurį vairavo Tadas D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta Tado D. P. sveikata. Šiais savo veiksmais G. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 120 punkto reikalavimus - Kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka šiose taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. Š. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad baigęs darbą važiavo namo, įvažiavo į sankryžą, buvo blogas matomumas iš dešinės pusės, jis važiavo į kiemą, vaikas iš kiemo išvažiavo ir į jį atsitrenkė. Kažkas iš ten buvusių asmenų rėkė, kad jis patrauktų mašiną, todėl patraukė. Vaikas nukrito nuo dviračio, verkė, buvo šoke. Matė, kad buvo lūžusi vaiko koja. Važiavo po darbo, po 17 val. Vairavo automobilį Audi A6, automobilis priklauso įmonei, kurioje jis dirbo, bet tai įvyko ne darbo metu. Vairuoja 5 m., gailisi dėl įvykio pasekmių. Ieškinius stengsis atlyginti. Uždirba apie 1500 Lt, tėvai padeda, pas juos gyvena, savo turto neturi. Dirbo UAB „D.“ vadybininku ir UAB „Š. b.“.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytas nesunkus nusikaltimas, jo padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis BPK 273 str., teismo posėdyje buvo išnagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė dėl įkaltintos nusikalstamos veikos padarymo taip pat įrodyta kita bylos medžiaga.
Įrodymais, patvirtinančiais tai, kad kaltinamasis G. Š. padarė jam įkaltintą nusikalstamą veiką, teismas pripažįsta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos nukentėjusiojo atstovės N. P. parodymus, kuri nurodė, kad 2013-06-04, apie 17.23 val., ji buvo Šviesos gatvėje, ties 9 namu, ir kalbėjo su savo pažįstama V.. Jos sūnus T. D. P. kieme važinėjo dviračiu. Ji stebėjo savo sūnų. Staiga pamatė Šviesos g. namų kieme atvažiuojantį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kiemo važiuojamųjų dalių susikirtime partrenkė dviračiu važiavusį jos sūnų. Automobilis Audi A6 važiavo greitai, jos manymu, didesniu nei 20 km/h greičiu. Automobilio Audi A6 vairuotojas nepraleido jos sūnaus, kuris artėjo su dviračiu automobilio vairuotojui iš dešinės pusės. Vairuotojas net nepristabdė, neįsitikino, kad sankirtoje nėra eismo dalyvių, partrenkė sūnų automobilio priekiniu dešiniu sparnu. Vaikas nukrito nuo dviračio važiuojamųjų dalių sankirtoje. Sustabdęs automobilį, vairuotojas išlipo, apžiūrėjo automobilio sugadinimus, vėliau automobiliu pavažiavo į priekį ir sustojo, užvažiavęs ant šaligatvio taip, kaip nurodyta eismo įvykio vietos plane. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir policija. Ji kartu su vaiku buvo nuvežti į Santariškių vaikų ligoninę, kur sūnui buvo diagnozuotas kairės kojos šlaunikaulio lūžis. Sūnus buvo paguldytas į traumatologijos skyrių, buvo atlikta kojos operacija (b.l. 36-37).
Specialistės J. M.-Č., VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės, apžiūrėjusios T. D. P., gim. (duomenys neskelbtini), VUL Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės gydymo stacionare ligos istoriją Nr. 13-2PS-5269 ir 2 rentgeno nuotraukas, išvadą, kurioje nurodyta, kad nustatytas T.D. P. sužalojimas – kairio šlaunikaulio vidurinio trečdalio lūžis su poslinkiu galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 40).
Liudytojo A. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuris nurodė, kad 2013-06-04, apie 17.20 val., stovėjo ant šaligatvio prie Šviesos g. 7 namo ir laukė G. Š., su kuriuo buvo susitaręs susitikti. Matė, kaip G. Š. vairuojamas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Šviesos gatvės įvažiavo į kiemus ir važiavo link Šviesos gatvės 7-o namo. Automobilis važiavo nedideliu, apie 15-20 km/h, greičiu. Važiuojant kiemo važiuojamųjų daliu susikirtimu, staiga vairuotojui iš dešinės pusės dviračiu išvažiavo vaikas, kuris važiavo gana greitai ir atsitrenkė į automobilio Audi A6 dešinės pusės priekinį sparną. Vairuotojas vėliau paaiškino, kad vaiką pamatė, jau būdamas sankirtoje prieš pat dviračiui atsitrenkiant į automobilio dešinį priekinį sparną. Nuo smūgio vaikas nukrito ant asfalto, o vairuotojas automobilį sustabdė sankirtos pabaigoje. Prie vaiko pribėgo motina, o netrukus - ir tėvas. Vairuotojas buvo šoko būsenoje. Kadangi automobilis Audi A6 trukdė kitiems automobiliams išvažiuoti ir įvažiuoti į kiemus, vairuotojas automobiliu pavažiavo į priekį ir sustabdė automobilį užvažiavęs ant šaligatvio prie 7-o namo. Žmonės dviratį nunešė ant šaligatvio. Buvo iškviesta greitoji med. pagalba ir policija. Vaikas buvo nuvežtas į ligoninę (b.l. 47-48).
Liudytojo A. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuris nurodė, kad 2013-06-04, apie 17.23 val., buvo Šviesos gatvėje, 5-o namo kieme, kai išgirdo smūgio garsą. Atsisukęs pamatė, kad buvo partrenktas vaikas. Šviesos g. namų kiemo važiuojamųjų dalių susikirtime stovėjo automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovėjo arčiau 7-o namo. Vaikas gulėjo ant asfalto, o dviratis gulėjo šalia vaiko. Paties partrenkimo momento nematė, o girdėjo tik smūgio garsą. Paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį (b.l. 49-50).
Liudytojo S. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuris nurodė, kad 2013-06-04, apie 17.23 val., buvo Šviesos g. 9 namo kieme ir išgirdo smūgio garsą. Atsisukęs pamatė Šviesos g. 5-o, 7-o ir 9-o namų kiemo važiuojamųjų dalių susikirtimo pabaigoje sustojusį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovėjo arčiau 7-o namo. Po to išgirdo kaimynės N. riksmą ir pamatė ją bėgančią prie šio automobilio. Priėjęs prie automobilio Audi A6, jis pamatė ant asfalto gulintį N. sūnų, o šalia vaiko gulėjo dviratis. Kaip įvyko eismo įvykis, jis nematė, o girdėjo tik smūgio garsą. Paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie eismo įvykį (b.l. 51-52).
Iš byloje esančio kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta - Vilnius, Grigiškės, Šviesos g., ties 5 namu, link Šviesos g. 7 namo daugiabučių gyvenamųjų namų kiemas (b.l. 3-5),
Iš byloje esančios fotolentelės matyti užfiksuoti automobilio, dviračio apgadinimai ir eismo įvykio vieta (b.l. 6-10),
Iš byloje esančių transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti apgadinimai ant automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dviračio apgadinimai (b.l. 11-12, 16-17),
Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad byloje neabejotinai nustatytas tiek paties eismo įvykio, kurio metu nukentėjusiajam Tadui D. P. padaryti kūno sužalojimai, teismo medicinos specialisto įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, faktas, tiek ir tai, kad šiuos sužalojimus 2013m. birželio 6 d. apie 17.23 val. sukėlė kaltinamojo G. Š. vairuojamas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Esminė aplinkybė, lemianti išvadą dėl kaltinamojo G. Š. kaltumo (nekaltumo) yra tai, ar kaltinamasis G. Š. pažeidė jam inkriminuojamą KET 120 punkto reikalavimą, kurio esmė - kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka šiose taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.
Kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai.
Teismo vertinimu, kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismo posėdžio metu G. Š. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teigdamas, jog dėl įvykdytos nusikalstamos veikos labai pergyvena ir gailisi. Kaltinamasis prašė jo tėvą – D. Š. paskirti jo laiduotoju. Atvykęs į teismo posėdį D. Š. pateikė prašymą atleisti G. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės ir sutiko būti jo laiduotoju. Jis patikino teismą, kad įsipareigoja tinkamai prižiūrėti sūnų ir garantavo, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus teismui pateiktą D. Š. charakteristiką, jo užimamas pareigas, tai, kad jis yra kaltinamojo tėvas, darytina išvada, kad D. Š. yra vertas pasitikėjimo ir gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką.
G. Š. neteistas, administracine tvarka baustas, įvykdė netyčinę nesunkią nusikalstamą veiką, nesukėlusią sunkių pasekmių. Jis visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. Teismas mano, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant LR BK 40 str. numatytoms sąlygoms G. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla nutrauktina. Laidavimo terminas nustatytinas dvejų metų laikotarpiui be piniginio užstato.
LR BK IX skyriuje nurodyta, jog atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos LR BK 67 str. 2 d. Baudžiamojo poveikio priemonė – tai viena iš valstybės prievartos priemonių padedančių įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Vadovaujantis BK 68 straipsnio nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus, BK281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog G. Š. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Tačiau teismas, įvertinęs G. Š. įvykdytą nusikalstamą veiką, jo asmenybę, mano, kad skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę (priemones) netikslinga.
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo atstovė N. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 746,16 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 30 000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas laiko, kad šis civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Spręsdamas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnio 1 dalies nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje byloje atsakovas, privalantis betarpiškai atlyginti kaltinamosios veiksmais padarytą turtinę žalą – „S. I. AS L. f.“, draudimo bendrovė pripažįsta 387,16 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, motyvuodama tuo, kad vienas iš išlaidos už maitinimą kavinėje ir vaisių bei saldumynų pirkimas nesusijęs priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajam Tadui D. P. padarytais sužalojimais. Draudimo bendrovė pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad nukentėjusiojo atstovei atlyginta 387,16 Lt dydžio turtinė žala. Kadangi baudžiamojoje byloje nėra pateikta įrodymų dėl likusios turtinės žalos dydžio (turėtas išlaidas patvirtinančių dokumentų), taip pat nėra duomenų, kad T. D. P. buvo būtinas specialus maitinimas (toks kaip saldumynai), teismas atsižvelgdamas į teismo posėdyje išreikštą civilinio atsakovo poziciją, ieškinio dėl likusios turtinės žalos atlyginimo netenkina.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas pažymi, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmens gyvybės atėmimo atveju. Jei žmogaus amžius, socialinė branda ar psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo sprendimu savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą. Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kitos priežasties negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai.
Byloje nustatyta, kad G. Š. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Nusikalstamais veiksmais kaltinamasis G. Š. nukentėjusiajam Tadui D. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusysis Tadas D. P. 2013-06-04 po eismo įvykio su GMP atvežtas į VL priėmimo skyrių. Atliktose Rentgeno nuotraukose diagnozuotas kairiojo šlaunikaulio vidurinės dalies lūžis su poslinkiu. Hospitalizuotas į reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių. 2013-06-04 operuotas, bendroje nejautroje atlikta kairiojo šlaunikaulio vidurinės dalies lūžgalių repozicija ir intramedulinė osteosintezė 2 titaniniais strypais. Po operacijos kairė koja imobilizuota gipso tvarsčiu. Kontrolinėse rentgeno nuotraukose 2013-06-05) lūžgalių padėtis gera, fiksacija pakankama. Nuo 2013-06-05 gydomas traumatologijos skyriuje. Skyriuje jautėsi gerai, nevėmė, nekarščiavo. Gipso tvarstis patogus, kairės kojos kraujotaka kompensuota. Daryti perrišimai, strypų srityje uždegimo požymių nėra. Pooperacinės žaizdos gyja pirminiu būdu. Patinimui sumažėjus atlikta kairės kojos imobilizacija ortopediniu įtvaru KT5-2-1. 2013-06-11 geros būklės išrašomas tolimesniam ambulatoriniam gydymui, rekomenduotas gydymas esant skausmams Ibuprofenu ir žuvų taukai (byloje nėra duomenų, kad šie medikamentai būtų buvę pirkti). Aprašytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad kaltinamojo G. Š. veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, kurių liekamieji reiškiniai išliko iki šiol. Taip pat neginčytina, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė labai stiprų emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą ir baimę – jis buvo sužalotas visiškai netikėtoje ir iš pažiūros saugioje vietoje – kieme. Todėl šios pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu (CK 6.250 sraipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis neturėjo tyčios sužaloti nukentėjusįjį, padarė neatsargų nusikaltimą. Kaltinamasis G. Š. darbingas asmuo, turi pastovias pajamas, tačiau jos nėra didelės. Šios kaltinamąjį apibūdinančios aplinkybės turi įtakos pareikštam ieškiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo ir yra pagrindu ieškinį mažinti. Pasisakydamas dėl civilinio atsakovo atstovo pareikštų argumentų apie neturtinės žalos dydžio piniginę išraišką, įvertinant gydymosi dienų skaičių, teismas pabrėžia, kad tiek teismų praktika, tiek teisės doktrina pripažįsta, kad neturtinės žalos pilnai įvertinti pinigine išraiška negalima. Nustatant neturtinės žalos dydį vadovaujamasi jau aptartais CK 6.250 straipsnyje išdėstytais kriterijais. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas pažymi, kad važiuoti keliais dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas (KET 63 p.), tačiau byloje nėra duomenų, kad eismo įvykis įvyko būtent gyvenamojoje zonoje, (kas apibrėžiama kaip teritorija ar kelias, kurių pradžia pažymėta kelio ženklu „Gyvenamoji zona“, o pabaiga – „Gyvenamosios zonos pabaiga“), o nukentėjusysis būtų sulaukęs 12 m. amžiaus, todėl atsakomybę dėl vaiko sužalojimo turėtų prisiimti ir mažamečio nukentėjusiojo tėvai, kurie nebuvo pakankamai atidūs ir neužtikrino, kad jų prižiūrimas mažametis jaustųsi saugus važiuodamas gatve. Atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas laiko, kad pareikštas 30 000 Lt civilinis ieškinys atlyginti neturtinei žalai yra tenkintinas iš dalies ir nustato nukentėjusiajam T. D. P. priteistinos neturtinės žalos dydį – 10 000 Lt.
Spręsdamas civilinės atsakomybės klausimą teismas pažymi, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, kad įvykio metu kaltinamojo G. Š. vairuoto automobilio transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė apsidrausta „S. I. AS L. f.“ (privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisas galiojo nuo 2013-03-27 iki 2014-03-26). Ši draudimo bendrovė byloje įtraukta civiliniu atsakovu. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio 2007 m. gegužės 17 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi, šioje byloje visą priteisiamą neturtinę žalą, privalo atlyginti draudimo bendrovė „S. I. AS L. f.“ Kadangi civilinis atsakovas yra pateikęs dokumentus, kad dalis ieškinio – 4600 Lt yra sumokėta, priteistina 5400 Lt neturtinės žalos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BK 40 str. LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d. teismas:
nusprendė:
G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 281 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 40 str. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal D. Š. laidavimą ir jo atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą nutraukti. G. Š. laiduotoju paskirti jo tėvą – D. Š., nustatant dvejų (2) metų laidavimo terminą.
Išaiškinti G. Š., kad jei per nustatytą dvejų metų laidavimo terminą jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei asmuo per laidavimo laikotarpį nepadaro naujos nusikalstamos veikos, jis nėra laikomas teistu ir jam išnyksta visos baudžiamosios teisinės nusikalstamos veikos padarymo pasekmės.
Priteisti iš draudimo bendrovės „S. I. AS L. f.“ nukentėjusiajam T. D. P. 5400 Lt kaltinamojo G. Š. nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.