Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, sekretoriaujant J. B., Elenai Skruodenienei, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Vitoldui Guliavičiui, nukentėjusiajam S. Ž., gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, teismo ekspertui psichiatrui Konstantinui Daškevičiui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl priverčiamų medicinos poveikio priemonių skyrimo J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, vedusiam, aukštesniojo išsilavinimo, pensininkui, II-os grupės invalidui, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistam, dėl įstatymo uždraustos veikos, numatytos LR BK 129 str. 1 d. padarymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, t. y. 2009-09-02 apie 16.00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su A. Ž. metu, tyčia smogė ant sofos sėdinčiam A. Ž. ranka ne mažiau kaip du kartus į veidą, po ko sugriebęs A. Ž. už kaklo du kartus trenkė jo galva į už sofos esančią sieną, tokiu būdu ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais A. Ž. padarė odos nubrozdinimą dešiniame skruoste ir kraujosruvą dešinio skruosto minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimą smakre, poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje, galvos sumušimą su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiuoju galvos smegenų pusrutuliu, dėl ko A. Ž. nuo trauminės kilmės kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu ties kairiuoju smegenų pusrutuliu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu ir plaučių židininiu uždegimu ir sepsiniu šoku, 2009-09-16 08.55 val. Kauno medicinos universitete klinikose mirė, t. y. nužudė A. Ž..

J. R. padaryta veika atitinka nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Teisiamajame posėdyje dalyvavęs J. R. parodė, kad atsimena, jog dalyvavo B. Ž. vardo dienos paminėjime, kad tik atvažiavus ir įėjus į virtuvę jį nemandagiai pasitiko A. Ž., kuris pradėjo priekaištauti, kodėl atvyko. Atsimenantis, kad po pasakyto priekaišto jis dar paklausęs A. Ž., kodėl šis anksčiau sumušė B. Ž., o vėlesnių savo veiksmų nebeatsimenąs, kadangi jam aptemo akyse, pasidarė bloga, pradėjo skaudėti galvą drebėti rankos. Atsimena nuo to momento, kai jis sėdėjo kieme ir kažkas jam pasakė, kad jis brūkštelėjo A. Ž. per veidą. Vėliau įėjęs į virtuvę, pamatė A. Ž. sėdintį ant sofos, tačiau su juo nebendravęs. Jis kartu su A. Ž. alkoholinių gėrimų negėrė. Vaišių metu iš taurelės gėrė arbatą. Po to jis gydėsi psichiatrinės ligoninės stacionare, o vėliau ambulatoriškai. Šiuo metu jo sveikata pagerėjusi.

Nukentėjusysis S. Ž. parodė, kad jo brolis A. Ž., gim. 1951-10-25 apie 25 metus gyveno kartu su B. Ž.. Nukentėjusysis kartu su savo sugyventine B. Ž. dažnai išgerdavo. Nukentėjusysis ir B. Ž. kartu girtaudavo, bet niekad nėra girdėjęs apie tai, kad jie būtų mušęsi. B. Ž. jam pasakė, kad jo brolį sumušė Juozas.

Liudytoja B. Ž. parodė, kad 2009-09-02 ji su A. Ž. namuose išgėrė vyno ir susipyko. A. Ž. kumščiu trenkė jai į veidą ir prakirto lūpą bei sumušė akį. Apie 15 val. ji nuėjo šerti gyvulių, o A. Ž. nuėjo pamiegoti. Apie 16.00 val. jos pasveikinti vardo dienos proga atėjo Česlovas ir J. R. bei M. M.. Ji ir svečiai, išskyrus Č. R., gėrė alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko Č. R. išėjo. Atsimena, kad išgėrė du butelius. Gėrė vyną. Jai pasakius, kad ją sumušė A. Ž., J. R. pradėjo barti A. Ž. ir J. R. vieną kartą delnu smogė A. Ž. į veidą. Iš karto A. Ž. nenugriuvo, tačiau po kiek laiko pastarasis nugriuvo, iš nosies bėgo kraujas. J. R. kartu su ja ir kitais svečiais toliau šventė. Apie 18.00 val. svečiams išsiskirsčius, ji apsitvarkė namus ir apie 20.00 val. nuėjo miegoti. A. Ž. po sumušimo visą laiką miegojo ir niekur išėjęs nebuvo. 2009-09-03 ryte apie 08.00 val. ji A. Ž. rado gulintį ant žemės, apsišlapinusį, bandė žadinti, tačiau jis nereagavo, nekalbėjo, tik garsiai kvėpavo. Apie 13.00 val. ji nuėjo pas kaimynę Vaičiūnienę ir iškvietė medikus. Atvažiavę GMP medikai A. Ž. išvežė į ligoninę. A. Ž. niekas kitas, išskyrus J. R., nemušė. Ji negalinti paaiškinti, kodėl anksčiau ji parodė, jog J. R. trenkė A. Ž. į veidą ne vieną, o tris kartus bei jį papurtė. Ji šventė kartu su svečiais, gėrė alkoholinius gėrimus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. Ž. parodė J. R. trenkė A. Ž. į veidą ne vieną, o tris kartus bei jį papurtė. Nuo smūgio A. Ž. pradėjo iš nosies bėgti kraujas ir jis atsigulė ant lovos (1 t., b.l. 79-80).

Be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. Ž. parodė, kad tuo metu kada J. R. sudavė smūgius A. Ž. į veidą, A. Ž. sėdėjo ant sofos-lovos. J. R. sudavė A. Ž. į galvą tris smūgius kumščiu. Nuo tų smūgių A. Ž. nuo lovos nenugriuvo, tačiau jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po minėtų smūgių A. Ž. atsigulė ant lovos pagulėti ir vėliau atsikėlęs išėjo į lauką. Lauke J. R. dar papurtė A. Ž., bet smūgių daugiau nesudavė. Šiek tiek pabuvęs lauke, A. Ž. nuėjo ir atsigulė. Vėliau vakare, kada visi jau buvo išsiskirstę, A. Ž. gulėdamas lovoje pradėjo gargaliuoti, bet medikus ji jam iškvietė tik kitą rytą. A. Ž. niekas kitas, išskyrus J. R., nemušė, J. R. sudavė tik tris smūgius į galvą. A. Ž. niekur iš namų tą vakarą ir tą naktį tikrai išėjęs nebuvo, niekas kitas pas jį atėję taip pat nebuvo. M. M. matė tai, kaip J. R. mušė A. Ž., ji buvo prie pečiaus (1 t., b.l. 81-82).

Be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. Ž. papildomos apklausos metu parodė, kad 2009-09-02 apie 18.00 val. visi pas ją svečiuose buvę asmenys išėjo namo, o ji liko namuose kartu su A. Ž., kuris atsigulė į lovą kambaryje, dar net neišėjus svečiams. Jis žiūrėjo televizorių, gulėdamas lovoje ir iš lovos atsikėlęs nebuvo. Jis niekur iš lovos nelipo, o taip gulėjo visą naktį iki ryto, kol ji pamatė gulintį ryte greta lovos. Jis buvo apsišlapinęs ir gargaliavo. Tą vakarą pas Algimantą niekas nebuvo atėję ir jis pats išėjęs tikrai niekur nebuvo. Jis tą vakarą daugiau nieko negėrė. Jis gulėjo kambaryje, o ji tą naktį gulėjo virtuvėlėje prie pat lauko durų ir tikrai būtų girdėjusi, kad jis kur nors išeina, ar jeigu būtų kur nors kritęs, tikrai būtų išgirdusi. Ji miega labai jautriai ir naktį viską girdi. Todėl anksti ryte ji išgirdo, kaip kambaryje kažkas bumbtelėjo ir tada pamatė, kaip nukentėjusysis A. Ž. guli iškritęs iš lovos ant grindų. Ji bandė A. Ž. įkelti į lovą, bet jai nepasisekė jo įkelti ir tada jis taip ir liko gulėti ant kilimo, kol atvažiavo GMP medikai. Niekas kitas jo sumušti niekur negalėjo, nes jis niekur nebuvo išėjęs iš namų ir pas jį niekas daugiau nebuvo atėjęs (1 t. b.l. 85-86).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja B. Ž. parodė, kad 2009-09-02 į pavakarę jinai sėdėjo ant sofos - lovos virtuvėje, savo namuose, greta sėdėjo A. Ž. ir tuo metu į virtuvę atėjo M. M., kuri atsistojo prie krosnies ir atsirėmė į krosnį, o J. R. tik įėjęs į kambarį, priėjo prie A. ir jam tris kartus trenkė kumščiu į veidą. Po šių smūgių Juozas paėmė A. už kaklo ir jo galvą patrankė į sieną, esančią už sofos. Patrankė kelis kartus. A. iš nosies bėgo kraujas ir jis pasilenkęs į priekį sėdėjo ant sofos. Jam bėgo iš nosies kraujas iš karto po smūgių sudavimo. Kraujas bėgo ant kiliminio takelio, kurį vėliau policija išsivežė. Po to A. Ž. atsigulė ant lovos kitame kambaryje pamiegoti. Taip pat B. Ž. parodė, kad po to jie visi išėjo į lauką švęsti. Vėliau į kiemą iš namo atėjo A. Ž. ir atsisėdo prie stalo. Tada J. R. jį pakratė. Po to jis paėmė A. Ž. už riešų ir sukdamas juos į vidų, pasakė „būkime vyrai, nesimuškime“ (1 t., b.l. 83-84).

Liudytojas Ž. A. parodė, kad 2009-09-03 apie 18.30 val. jis gavo iš Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK budėtojo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini) atlikti įvykio vietos apžiūrą B. Ž. namuose. Jis ten nuvyko kartu su specialiste V. G. – M. Atliko įvykio vietos apžiūrą, V. G. – M. apklausinėjo B. Ž.. Kieme, ant žolės, prie tvoros, šiaurinėje pusėje, pamatė patiestą margą grindų kilimėlį, kuris buvo su rusvomis dėmėmis, panašiomis į kraują. B. Ž. pasakė, kad kilimėlis yra iš virtuvės nuo grindų ir kad ant kilimėlio buvo sumuštojo A. Ž. kraujas. B. Ž. pasakė, kad kilimėlį ji išplovė, nes jis buvo kruvinas, o dabar lauke džiovina. Jis minėtą kilimėlį įvykio vietos apžiūros metu išėmė ir apie tai atžymėjo įvykio vietos apžiūros protokole. Daugiau kokių nors kraujo pėdsakų kambaryje nematė. Kada jis vaikščiojo po kiemą, tai kieme tikrai jokių sukrautų malkų ar kaladžių nematė. Nebuvo jokių malkų tą dieną ir prie šiltnamio bei kitose kiemo vietose. Specialistė V. G. – M. B. Ž. apklausinėjo virtuvėje, o jis tuo metu aprašinėjo virtuvę bei kambarį. Jis girdėjo kaip B. Ž. pasakojo, kad 2009-09-02 pas ją į svečius buvo atvažiavę kažkokie du vyrai ir jos giminaitė. Ji pasakojo, kad A. Ž. sumušė vienas iš pas ją atvažiavusių vyrų. Ji minėjo ir tų vyrų bei moters vardus bei pavardes, kurių neatsimena. B. Ž. sakė, kad tas vyras A. Ž. trenkė į veidą 3 kartus, po ko papurtė. Ji pasakojo, kad nuo suduotų smūgių A. Ž. pradėjo bėgti kraujas iš nosies ir kad po to A. Ž. nuėjo ir atsigulė į lovą. B. Ž. pasakojo, kad svečiams išvykus ji apsitvarkė namus, pasišėrė šunis ir apie 20.00 val. nuėjo miegoti. A. Ž. tuo metu miegojo lovoje. Apie tai, kad ji kartu su savo svečiais buvo kur nors išvažiavusi ar viena kur nors buvo išėjusi, nesakė. B. Ž. sakė, kad kitą rytą ji apie 8.00 val. rado A. Ž. gulintį ant žemės. Jis buvo apsišlapinęs. Taip pat B. Ž. pasakojo, kad bandė pažadinti A. Ž., bet jis į tai nereagavo, nekalbėjo, o tik kvėpavo (1 t., b.l. 121-122).

Liudytoja V. G. – A. parodė taip pat, kaip ir liudytojas Ž. A., kad tyrėjas Ž. A. atliko įvykio vietos apžiūrą, o ji apklausinėjo namo savininkę B. Ž.. Ž. A. apžiūrėdamas įvykio vietą, lauke ant žolės, prie tvoros, šiaurinėje pusėje rado patiestą margą grindų kilimėlį, kuris buvo su rusvomis dėmėmis panašiomis į kraują. B. Ž. paaiškino, kad kilimėlis yra iš virtuvės nuo grindų ir kad ant jo buvo sumuštojo A. Ž. kraujas, kad kilimėlį ji išplovė, nes jis buvo kruvinas, o dabar lauke džiovina. Kada jie buvo pas B. Ž. name ir kieme, jokių sukrautų ar padėtų malkų, rąstų ar kaladžių kieme tikrai nebuvo. Jokių malkų tą dieną ir prie šiltnamio bei kitose kiemo vietose taip pat nebuvo. Apklausos metu B. Ž. pasakojo, kad 2009-09-02 pas ją į svečius buvo atvažiavę kažkokie du vyrai ir jos giminaitė. Jos sugyventinį A. Ž. sumušė vienas iš tą dieną pas ją svečiuose buvusių vyrų ir kad to vyro vardas yra J.. B. Ž. sakė, kad alkoholinius gėrimus tą dieną pas ją namuose vartojo visi, išskyrus vyrą, vardu Č.. B. Ž. sakė, kad J. A. Ž. į veidą trenkė tris kartus. Nuo minėtų smūgių A. Ž. iš nosies ėmė bėgti kraujas. Po to J. A. Ž. pakratė. A. Ž. pasidarė blogai ir jis nuėjęs atsigulė kambaryje ant lovos. Kažkas iš svečių jam dar po to į lovą nunešė išgerti vyno. Sakė, kad A. Ž. vyną nešė kažkas iš vyriškių. Nuo to momento, kai A. Ž. buvo sumuštas, pastarasis daugiau iš lovos net nebuvo išlipęs. Svečiams išvykus, ji apsitvarkė ir apie 20.00 val. nuėjo miegoti. Išėjusi iš namų ji niekur nebuvo. Atsikėlusi ryte, rado A. Ž. iškritusį iš lovos ir jau be sąmonės. Jis buvo apsišlapinęs. Ji bandė pažadinti A. Ž., bet šis į tai nereagavo, nekalbėjo, o tik kvėpavo.

Liudytojas Č. R. parodė, kad jis kartu su savo sugyventine M. M. ir broliu J. R. buvo atvykę pasveikinti tetos B. Ž.. Rado B. Ž. ir pastarosios sugyventinį A., kuris buvo stipriai išgėręs, tačiau dar paėjo. Šeimininkė ėmė ruošti valgyti, kepė kiaušinienę, virė kavą. Jie pas B. Ž. atsivežė 0,25 l talpos degtinės butelį. Jis alkoholinių gėrimų negėrė. Negėrė alkoholinių gėrimų ir J. R., o tik vaidino. B. dar vaišino juos spalvotu alkoholiniu gėrimu bei vynu. Vaišės vyko kieme prie staliuko. Vaišių metų A. Ž. ėmė kibti žodžiais prie J. R., vadino jį „stribu“, „mentu“. A. Ž. buvo išgėręs, pradėjo J. R. vyti iš namų, o J. R. ėmė jam priekaištauti, kad sėdi B. Ž. ant sprando ir dar ją muša ir skriaudžia. Konflikto metu J. R. rankos pirštais nestipriai sudavė A. Ž. į veidą. Vėliau konfliktas baigėsi ir visi ėmė vaišintis. A. Ž. vėliau nuėjo žiūrėti televizorių, o jis išėjo į namus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Č. R. parodė, kad alkoholinius gėrimus gėrė J. R., A. Ž., B. Ž. ir M. M.. Vykstant konfliktui, J. R. gal ir palietė A. Ž., tačiau jis to nematė ir negali paliudyti (1 t., b.l. 92-93).

Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Č. R. parodė, kad atvykus pas B. Ž., J. R. pradėjo rėkti A. Ž. atžvilgiu, o pastarasis pradėjo keikti J. R. necenzūriniais žodžiais. Tada J. R. ant sofos sėdinčiam A. Ž. ranka sudavė per veidą Jis matė kaip J. R. sudavė A. Ž. vieną kartą ranka per veidą. Daugiau jokių suduodamų smūgių jis nematė. Po to visi vaišių dalyviai, išskyrus A. Ž., išėjo į kiemą, prie staliuko. Netrukus į lauką išėjo ir A. Ž., kuris išgėrė degtinės. Po to matė A. Ž. gulintį kambaryje, kur pastarasis žiūrėjo televizorių. Po to jis išėjo namo. Jis nematė, kad J. R. kumščiu būtų sudavęs daugiau smūgių A. Ž. į veidą. Taip pat nematė, kad J. R. būtų trankęs A. Ž. galvą (pakaušį) į sieną, esančią už sofos. Po kelių dienų, kai A. Ž. jau buvo išvežtas į ligoninę, jis J. R. pasakė, kad pastarasis be reikalo sudavė A. Ž. į veidą. J. R. jam į tai atsakė, kad jis A. Ž. tikrai nemušė, nepamena, kad būtų jam sudavęs į veidą. J. R. pasakė, kad nieko apie tos dienos įvykius neatsimena. J. R. atrodė keista, kad jis nepamena minėtos dienos įvykių, nors girtas nebuvo (1 t., b.l. 94-95).

Liudytoja M. M. parodė, kad ji 2009-09-02 apie 16.00 val. nuvykus pas savo tetą B. Ž. pasveikinti ją su vardo diena, ją su sugyventiniu Č. R. pasitiko B. Ž. ir A. Ž., kuris buvo gerokai išgėręs. Pastarasis pradėjo prie J. R. kibti, vadino „stribu“, „mentu“, atsiminė kažkokią seną nuoskaudą. J. R. buvo blaivus ir jam pasakė, kad atvyko ne pas jį, o pas B. Ž., kuri A. Ž. išlaiko. A. Ž. ir toliau visaip įžeidinėjo J. R., tada J. R. dešinės rankos pirštais perbraukė A. Ž. per žandą. J. R. nukentėjusiojo nemušė, o ikiteisminio tyrimo metu ji iš baimės, spaudžiama tyrėjų, apkalbėjo J. R., jog šis sudavė nukentėjusiajam A. Ž. į veidą tris kartus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. M. parodė, kad J. R. ranka sudavė A. Ž. į veidą. Smūgiai buvo nestiprūs, kraujas A. Ž. nebėgo. Paruošus stalą kieme, jie visi išėjo švęsti į kiemą. Kartu su jais šventė ir A. Ž.. Po valandos Č. R. išėjo namo, maždaug po pusvalandžio kartu su J. R. namo išvažiavo ir ji. Jiems išvažiuojant, A. Ž. jau buvo nuėjęs žiūrėti televizoriaus. Name jokio kraujo nematė, niekur kruvina nebuvo (1 t., b.l.96-97).

Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. M. parodė, kad atvažiavus į svečius pas B. Ž., įėjus į namo vidų, B. Ž. atsisėdo ant sofos greta A. Ž., o ji stovėjo virtuvėje, atsirėmusi nugara į krosnį. Priešais ją ant sofos-lovos sėdėjo A. Ž.. Ji matė, kaip J. R. priėjęs prie ant sofos sėdinčio A. Ž., sudavė jam į veidą tris kartus. Po minėtų smūgių A. Ž. atsilošė atgal ir atsirėmė galva į sieną, esančią už sofos. Tada J. R. paėmęs A. Ž. už kaklo patrankė jo galvą į sieną, kuri yra už sofos. Ji nepastebėjo, kad A. Ž. būtų bėgęs iš nosies kraujas. Po to A. Ž. dar kiek pasilenkęs pasėdėjo ir kartu su J. R. išėjo į lauką pasikalbėti. Kas tarp jų vyko lauke ji nematė. Po to A. Ž. atsigulė ant sofos. Po kurio laiko A. Ž. dar atėjo į lauką, kur jie visi vaišinosi alkoholiniais gėrimais. Jis atsisėdo ir kartu su jais išgėrė kelis stikliukus. Ji matė kaip A. Ž. sėdint kieme prie stalo, prie jo priėjo J. R. ir suėmęs jį už abiejų rankų pasakė, kad nereikia pyktis, reikia būti vyrais. Po to A. Ž. nuėjo atsigulti. Kas jam nutiko vėliau ji nežino, nes išėjo namo (1 t., b.l. 98-99).

Parodymų patikrinimo vietoje metu M. M. parodė, kurioje vietoje ir kaip J. R. sumušė A. Ž. (1 t., b.l. 100-101).

Liudytoja J. D. parodė, kad ji atvažiavusi į svečius pas B. Ž. sužinojo, kad A. Ž. yra išvežtas į ligoninę. Ji papasakojo, kad prieš keletą dienų švenčiant jos vardo dieną J. R. sumušė A. Ž.. Dėl ko konkrečiai J. R. sumušė A. Ž., ji taip ir nesuprato. Pasakojo, kad A. Ž. buvo sumuštas, sėdintis ant sofos virtuvėje. A. Ž. bėgo kraujas iš nosies, jis buvo parkritęs virtuvėje ant grindų. Taip pat B. Ž. jai sakė, kad niekas kitas nemušė A. Ž.. Po to kažkas iš svečių A. Ž. į lovą nešė išgerti, tačiau jis taip ir liko gulėti lovoje. Pasakojo, kad J. R. A. Ž. mušė kumščiais į galvą bei kitas kūno vietas. Sekančią dieną B. Ž. nubėgusi pas kaimynus ir iškvietusi GMP medikus. Be to, ji pasakojo, kad kažkuris iš brolių, t. y. J. R. ar Č. R. sakė, kad ji policijoje blogai papasakojo apie tai, kaip buvo sumuštas A. Ž., kad reikėjo pasakyti, jog J. R. tik delnu, o ne kumščiu mušė A. Ž.. Malkas į savo kiemą B. Ž. atsivežusi tik po to, kaip jau buvo palaidotas A. Ž., spalio mėnesio gale ir anksčiau ten jų nebuvo.

Liudytoja J. K. parodė taip pat, kaip ir liudytoja J. D..

Liudytoja N. R. parodė, kad apie A. Ž. sumušimą ji sužinojo iš savo brolio Č. B.. Pastarasis 2009-09-03 ryte buvo nuėjęs pas B. Ž. į namus ir kambaryje ant grindų pamatė gulintį be sąmonės A. Ž.. Brolis pasakė, kad 2009-09-02 per B. Ž. vardo dienos šventę A. Ž. buvo sumuštas J. R., kad B. Ž. sakė jam, kad reikia kviesti greičiau medikus ir vežti jį į ligoninę. Tą dieną A. Ž. ir buvo išvežtas į ligoninę. Vėliau B. Ž. buvo atėjusi pas ją į namus ir pasakojo, kad per jos vardo dieną J. R. supyko A. Ž. atžvilgiu dėl to, kad pastarasis anksčiau buvo sumušęs B. Ž.. Pastaroji sakė, kad virtuvėje ant sofos sėdinčiam A. Ž. J. R. į galvą sudavė kelis kartus. Po to A. Ž. nuėjo ir atsigulė kambaryje į lovą, o J. R. pas jį nuėjo į kambarį ir dar kambaryje mušė. B. Ž. sakė jai, kad daugiau A. Ž. iš lovos neatsikėlė, o ryte ji A. Ž. jau rado be sąmonės. 2009-12-23 prieš Kūčias pas ją į namus atėjo J. R. brolis Č. R., kuris prašė policijai pasakyti, kad A. Ž. būdamas girtas nuolatos griuvinėdavo ir kad jai yra žinoma tai, kad A. Ž. būdamas savo namuose girtas griuvo ir atsitrenkęs į lovos kraštą, susilaužė šonkaulius. Č. R. taip pat jos prašė policijai pasakyti tai, kad jai yra žinoma tai, kad Juozas A. Ž. sudavė tik vieną kartą į veidą ir kad A. Ž. galvos J. į sieną netrankė ir kad ji turi sakyti, kad kraujas A. Ž. po smūgio į galvą nebėgo. Ji suprato, kad Č. R. nori, kad ji nepasakotų teisybės.

Liudytojas Č. B. parodė, kad apie A. Ž. sumušimą sužinojo iš B. Ž.. Jis 2009-09-03 ryte buvo nuėjęs pas B. Ž. į namus ir kambaryje ant grindų pamatė gulintį be sąmonės pastarosios sugyventinį A. Ž.. B. Ž. papasakojo, kad 2009-09-02 per B. Ž. vardo dienos šventę A. Ž. buvo sumuštas J. R.. Prašė greičiau kviesti medikus ir vežti A. Ž. į ligoninę. Tą dieną A. Ž. ir buvo išvežtas į ligoninę. Maždaug, 7-10 dienų prieš A. Ž. sumušimą, jis matė, kad B. Ž. buvo prakirsta lūpa, kuri buvo stipriai sutinusi. Tada jis A. Ž. paklausė, kas prakirto B. Ž. lūpą, o A. Ž. jam pasakė, kad jis sukdamasis iš alkūnės B. netyčia sudavė į veidą ir tokiu būdu prakirto jai lūpą. Po A. Ž. sumušimo kaime buvo sutikęs J. R., kuris pastarojo paklausė „2009-09-03 ryte, kada radai be sąmonės ant žemės gulintį A. Ž., ar matei ant stalo stovintį butelį“. Jis atsakęs, kad jokių butelių ant stalo nebuvo. Malkas B. Ž. atsivežė į kiemą jau po A. Ž. laidotuvių, o tuo metu pas ją ant kiemo jokių malkų ar kaladžių nebuvo.

Liudytoja J. V. parodė, kad kartą pas ją buvo atėjusi B. Ž. ir skundėsi, kad ją sumušė A. Ž., B. Ž. bijojo eiti į namus ir miegojo jos namuose. Kitą dieną atėjo A. Ž. ir B. Ž. atsiprašė. 2009 metais rugsėjo 03 dieną pas ją į namus atėjo B. Ž. ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą ir pasakė, kad negerai yra A. Ž.. Dėl ko silpna, B. Ž. nesakė. Sakė, kad buvo atvykę giminaičiai, kad jai reikės susimokėti už GMP iškvietimą, nes A. Ž. yra girtas.

2009-09-03 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) virtuvės patalpoje (1 t., b.l. 8-11).

Iš 2009-09-30 teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad A. Ž. konstatuoti penki odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, pasmakrės dešinėje pusėje, ties krūtinkauliu, kairiame dilbyje, blauzdoje, trys poodinės kraujosruvos ties krūtinkauliu, ties apatiniais šonkaulių lankais, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį galvos smegenų pusrutulį. Odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos padarytos kietu buku daiktu ir galėjo gautis smūgiuojant rankom, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį galvos smegenų pusrutulį galėjo gautis, trankant nukentėjusiojo galvą į sieną ar jam nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus ar paviršius. Išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti 2009-09-02. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį galvos smegenų pusrutulį atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti aštuoniais ar daugiau trauminių poveikiais, tuojau vienas po kito. Nustatyta penki odos nubrozdinimai, trys poodinės kraujosruvos (1 t., b.l. 23-24).

Iš 2009-11-23 teismo medicinos specialisto išvados (Nr. M 989/09(02) matyti, kad A. Ž. lavone konstatuoti šie sužalojimai: pooperacinis pjūvis galvos kairėje pusėje kaukolės ir kietojo galvos smegenų dangalo atvėrimu gydymo tikslu, odos nubrozdinimas dešiniame skruoste ir smakre, kraujosruva dešinio skruosto minkštuosiuose audiniuose, kairės poraktinės venos punkcija, poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje. Odos nubrozdinimai dešiniame skruoste ir smakre, kraujosruva dešinio skruosto minkštuosiuose audiniuose padaryta kietais bukais, turinčiais ribotą paviršių daiktais. Tikėtina, kad tai galėjo gautis, suduodant kumčiu. Poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje padaryta kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių. Tikėtina, kad tai galėjo gautis tiek suduodant kietu buku daiktu (galimai kumštimi), tiek ir atsitrenkiant kaire plaštaka į kietus bukus daiktus. A. Ž. padaryti keturi (4) atskiri sužalojimai. Sužalojimai A. Ž. padaryti ne mažiau kaip keturiais (4) trauminiais poveikiais. A. Ž. padaryti šie sužalojimai: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu smegenų pusrutuliu (klinikiniai duomenys); odos nubrozdinimas dešiniame skruoste ir kraujosruva dešinio skruosto minkštuosiuose audiniuose; odos nubrozdinimas smakre; poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje. Išvardinti sužalojimai A. Ž. galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, tai yra 2009-09-02. Galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu galvos smegenų pusrutuliu, lydimas galvos smegenų spaudimo reiškinių esant A. Ž. gyvam būtų kvalifikuotas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti išvardinti sužalojimai: odos nubrozdinimai dešiniame skruoste ir smakre, kraujosruva dešiniame skruoste ir poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje esant A. Ž. gyvam kvalifikuojant tiek kartu, tiek atskirai atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymą. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu smegenų pusrutuliu įvyko nuo tiesioginio poveikio į galvos kairę pusę, nes operacijos metu konstatuota galvos smegenų žievinės arterijos pažeidimas. Operacijos protokole apie sužalojimus galvos kairėje pusėje ties kraujo išsiliejimu po kietuoju dangalu duomenų nėra. Atliekant A. Ž. lavono teismo medicininį tyrimą rasta tik kraujo išsiliejimas galvos minkštuosiuose audiniuose ties operaciniu pjūviu. Todėl nustatyti galvos traumos mechanizmą dėl kurio įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir ties kairiu galvos smegenų pusrutuliu nėra galimybės. A. Ž. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, galvos smegenų pabrinkimu ir plaučių židininiu uždegimu ir sepsiniu šoku. Po padarytų galvos sužalojimų A. Ž. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus iki išsivystant galvos smegenų spaudimo reiškiniams. Medicininių duomenų, leidžiančių nustatyti sužalojimų padarymo seką, nėra. Poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje galėjo gautis, griūnant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Po galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų danga negrįžtami galvos smegenų pakitimai išsivystė paros laikotarpyje. Tai patvirtina įrašai KMUK gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. A-279270 (2009 m.) (1 t., b.l. 26-32).

Iš 2009-09-10 teismo medicinos specialisto išvados Nr.G 2954/09(02) matyti, kad J. R. padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai abiejose plaštakoje, dešinės plaštakos sumušimas. J. R. padaryta penki (5) atskiri sužalojimai. Sužalojimai J. R. padaryti kietais bukais daiktais. Tikėtina, kad išvardinti sužalojimai galėjo gautis, kumščiais suduodant smūgius į kito asmens kūną. Išvardinti sužalojimai galėjo gautis, suduodant smūgius kumščiais į A. Ž. galvą bei veidą. Išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2009-09-02. Sužalojimai J. R. padaryti nemažiau dviem trauminiais poveikiais.

Iš 2010-05-12 serologijos laboratorijos teismo medicinos specialisto išvados Nr. S-134/10(01) matyti, kad ant šiaudinio kilimo yra žmogaus kraujo pėdsakai. Kam priklauso, pasakyti negalima, nes negautas DNR reakcijos produktas. Ant J. R. marškinių, kelnių, odinio diržo, pusbačių dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta (1 t., b.l. 41-42).

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajam A. Ž. buvo atimta gyvybė J. R. panaudojus fizinį smurtą. A. Ž. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, galvos smegenų pabrinkimu ir plaučių židininiu uždegimu ir sepsiniu šoku. A. Ž. lavone konstatuoti sužalojimai: odos nubrozdinimai dešiniame skruoste ir smakre, kraujosruva dešinio skruosto minkštuosiuose audiniuose padaryta kietais bukais, turinčiais ribotą paviršių daiktais. Tikėtina, kad tai galėjo gautis, suduodant kumščiu. Poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje padaryta kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių. Tikėtina, kad tai galėjo gautis tiek suduodant kietu buku daiktu (galimai kumštimi), tiek ir atsitrenkiant kaire plaštaka į kietus bukus daiktus. A. Ž. padaryti keturi (4) atskiri sužalojimai. Sužalojimai A. Ž. padaryti ne mažiau kaip keturiais (4) trauminiais poveikiais.

Iš aprašytų liudytojų parodymų matyti, kad 2009-09-02 apie 16.00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) virtuvėje, alkoholinių gėrimų vartojimo metu J. R. tarpusavio konflikto su A. Ž. metu, tyčia smogė ant sofos sėdinčiam A. Ž. ranka ne mažiau kaip du kartus į veidą, po ko sugriebęs A. Ž. už kaklo du kartus trenkė jo galva į už sofos esančią sieną, tokiu būdu ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais A. Ž. padarė kūno sužalojimus dėl ko įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, o tai sukėlė nukentėjusiojo mirtį.

Liudytojas R. V. parodė, kad 2010 sausio mėnesį jam į namų telefoną paskambino jo draugas A. P., kuris jam pasakė, kad reikės eiti į policiją ir papasakoti, ką jis matė kartu su juo grybaudamas (duomenys neskelbtini) miške. Grybauti buvo kartu su savo draugu A. P.. Jie vaikščiojo po mišką ir rinkdami grybus vienas nuo kito atsiskyrė. Maždaug po valandos, t. y. apie 13.00 val. jis išėjo iš miško ir pamatė priešais sodybą. Po to prie tos sodybos šiltnamio pamatė stovintį A. P., kieme dar vieną vyriškį, kuris svirduliavo, griuvo ant šono, atsikėlė nuo žemės ir vėl veidu griuvo ant žemės. Jie su A. P. nuėjo link automobilio. Jokių moterų kieme jis nematė, jokių balsų kieme ar name jis negirdėjo. Jis gerai atsimena tą dieną, nes kitą dieną turėjo būti Bronislovo vardo diena, o jis pats turi draugą Bronių.

Parodymų patikrinimo vietoje metu R. V. vietoje paaiškino, kur yra sodyba ir kur matė griuvinėjantį vyrą (1 t. b.l. 130-131).

Liudytojas A. P. parodė, kad jis su J. R. yra pažįstamas apie 40 metų. Jis su J. R. yra kartu dirbęs milicijoje, bet dirbo skirtingose tarnybose. 2009 m. lapkričio mėnesį jis Vilijampolėje sutiko J. R., kuris pasakė, kad rugsėjo mėnesio antrą dieną (duomenys neskelbtini) buvo svečiuose pas gimines kartu su savo broliu ir jo sugyventine. Jis pasakojo, kad svečiuose A. Ž. pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais, dėl ko susinervinęs Juozas delnu A. sudavė per veidą, o po to išėjo į kiemą. J. R. jam sakė, kad A. Ž. nuo suduoto smūgio nepargriuvo ir buvo sveikas, vaikščiojo. Jis tada prisiminė, kad 2009-09-02 buvo grybauti (duomenys neskelbtini) miške. Grybauti buvo kartu su savo draugu R. V.. Jis išėjo iš miško ir užėjo į sodybą, kur gyvena A. Ž.. Priėjęs prie sodybos tvoros pamatė A. Ž.. Jį pašaukė ir šis besisukdamas krito ant greta ūkinio pastato stovėjusių medinių kaladžių aukštielninkas. Jis krito ant nugaros ir galva bei nugara atsitrenkė į kalades. Tada jis nusisuko ir pamatė nuo miško ateinantį R. Jam ateinant artyn A. vėl bandė keltis ir vėl krito kniūbsčias ant veido. Jis vėl krito ant tų pačių kaladžių. Jis girdėjo kaip name šūkauja moteris, moteris buvo name ir girdėjosi iš namo jos keiksmai. Jis su R. V. ėjo link mašinos ir nueidami matė, kaip A. voliojasi ant žemės. Jie nuėjo į automobilį ir išvažiavo namo.

Liudytoja K. B. parodė, kad 2009-09-08 tėvų namuose rado sudaužytą lėkštę, kraują prie kriauklės. J. R. paaiškino, kad susipyko su jos motina ir jis kumščiu trenkė į sieną kelis kartus ir taip susižalojo rankos krumplius.

Tačiau išdėstytos liudytojų R. V., A. P., K. B. aplinkybės nepaneigia faktinės aplinkybės, kad J. R. sužalojo nukentėjusįjį A. Ž.. Be to, A. P. ir R. V. parodymai prieštarauja liudytojų B. Ž. parodymams ir kitiems įrodymams, tai yra, įvykio vietos apžiūros protokolui, policijos pareigūnų apžiūrėjusiems įvykio vietą parodymams, kitų aukščiau aprašytų liudytojų parodymams. Iš šių įrodymų matyti, kad malkos į B. Ž. kiemą buvo atvežtos po A. Ž. laidotuvių. Iš specialistų išvadų matyti, kad A. Ž. mirė dėl sužalojimų, kurie buvo padaryti suduodant smūgius, o ne tokių sužalojimų, kurie galėjo atsirasti griūnant. K. B. yra J. R. šeimos narys. Šiuo atveju konstatuoti sužalojimai J. R. kūne neturi esminės reikšmės smurto panaudojimo faktinei aplinkybei nustatyti. Teismas laiko, kad pakanka įrodymų faktinei aplinkybei nustatyti, kad A. Ž. buvo nužudytas J. R. suduodant smūgius rankomis, kumščiais nukentėjusiajam į galvą bei trankant nukentėjusiojo galvą į sieną. Taip pat atmetami liudytojų Č. R. parodymai bei liudytojos M. M. parodymai, kadangi jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Liudytoja B. Ž. parodė, jog pastarieji buvo įvykio vietoje ir matė, kaip J. R. panaudojo fizinį smurtą A. Ž. atžvilgiu. M. M. pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose ji buvo nurodžiusi, jog J. R. smogė kumščiais nukentėjusiajam į galvą tris kartus. Tai atitiko ne tik B. Ž., bet ir kitiems aptartiems įrodymams. M. M. parodymai, kad taip parodyti privertė tyrėjai, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. Č. R. yra J. R. brolis ir jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Todėl šių liudytojų parodymai atmetami kaip nepagrįsti.

Apklausta liudytoja tyrėja A. G. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji apklausė liudytojus Č. R., L. M. ir kitus. Pastarųjų parodymus užrašė liudytojo apklausos protokoluose taip, kaip paaiškino minėti asmenys. Pastarieji pasirašė apklausos protokolus nepareikšdami pastabų.

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-58 matyti, kad kompleksinės ambulatorinės teismo psichiatrinės – psichologinės ekspertizės metu nustatyta, jog J. R. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo išsivystęs laikinas psichikos sutrikimas su sąmonės sutrikimu – ūminė reakcija į stresą. Nusikaltimo padarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu J. R. nustatomas psichikos sutrikimas - lengvas kognityvinis sutrikimas. Šiuo metu jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, duoti objektyvius paaiškinimus, stoti prieš teismą. Taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones nereikalinga (2 t., b.l. 44-48).

Iš ekspertizės akto Nr. 82TPK-26/2010 matyti, kad J. R. nusikaltimo padarymo metu buvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje – organinio asmenybės sutrikimo dekompensacijoje ir negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu įtariamajam diagnozuojamas organinis asmenybės ir elgesio sutrikimas (dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ir disfunkcijos), dėl psichikos būklės jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali duoti objektyvius paaiškinimus, stoti prieš teismą. J. R. dėl organinio asmenybės sutrikimo, vyraujant emocinio elgesio sutrikimui, galinčiam sąlygoti jo visuomenei pavojingus veiksmus, reikalinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones – priverstinį ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre) (2 t. b.l. 74-81).

Ekspertas Konstantinas Daškevičius parodė, kad J. R. nusikaltimo padarymo metu buvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje – organinio asmenybės sutrikimo dekompensacijoje ir negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu įtariamajam diagnozuojamas organinis asmenybės ir elgesio sutrikimas. Jam dėl organinio asmenybės sutrikimo, vyraujant emocinio elgesio sutrikimui, galinčiam sąlygoti jo visuomenei pavojingus veiksmus, reikalinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones – priverstinį ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

LR BK 17 str. nurodo, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 str. numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

LR BK 98 straipsnis nurodo, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. BK 98 straipsnio 2 dalis nurodo, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, jis nusikaltimo padarymo metu buvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje – organinio asmenybės sutrikimo dekompensacijoje ir negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu diagnozuojamas organinis asmenybės ir elgesio sutrikimas (dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ir disfunkcijos), dėl psichikos būklės jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. J. R. 2009-11-16 – 2009-12-11 laikotarpyje, t. y. po nusikaltimo padarymo, buvo stacionariai gydytas KMUK Psichikos skyriuje. J. R. dėl organinio asmenybės sutrikimo, vyraujant emocinio elgesio sutrikimui, galinčiam sąlygoti jo visuomenei pavojingus veiksmus, reikalinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones – priverstinį ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Bylos medžiaga patvirtina, kad yra įstatyminis pagrindas J. R. pripažinti nepakaltinamu ir skirti jam priverčiamąją medicinos priemonę.

2011-02-23 Valstybinės ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį 9331,38 (devynių tūkstančių trijų šimtų trisdešimt vieno lito, trisdešimt aštuonių centų) litų sumai, A. Ž. gydymo išlaidoms atlyginti. S. Ž. pareiškė civilinį ieškinį 15000 (penkiolikos tūkstančių) litų sumai.

LR BPK 109 str. nurodo, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, nagrinėjant baudžiamąją bylą atlyginama tik ta žala, kuri padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, kuri padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, kadangi nėra visų jo sudėties požymių. Toks asmuo nėra kaltinamasis. Dėl to šio asmens byloje negalima spręsti klausimo dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. J. R. byloje nėra kaltinamasis, jis įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, jo veika nėra nusikaltimas ir nėra baudžiama.

Esant šioms aplinkybėms, šioje byloje civiliniai ieškiniai negali būti tenkinami, jie paliktini nenagrinėti. Tokiu atveju civilinių ieškinių reiškimas ir nagrinėjimas galimas civilinio proceso tvarka ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso normomis.

Atsižvelgiant į tai, kad J. R. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo – buvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje – organinio asmenybės sutrikimo dekompensacijoje ir negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, šiuo metu J. R. diagnozuojamas organinis asmenybės ir elgesio sutrikimas (dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ir disfunkcijos), J. R. dėl organinio asmenybės sutrikimo, vyraujant emocinio elgesio sutrikimui, galinčiam sąlygoti jo visuomenei pavojingus veiksmus, reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 392 str., 395 str., 401 str., 403 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. R. dėl įstatymo uždraustos veikos, numatytos LR BK 129 str. 1 d., padarymo skirti priverčiamąją medicinos poveikio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre).

Nukentėjusiojo S. Ž. ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Daiktinius įrodymus (šiaudinis kilimėlis, įtariamojo J. R. drabužiai ir avalynė (marškiniai, kelnės, diržas ir batai), nukentėjusiojo A. Ž. drabužiai ir avalynė (megztinis, marškiniai, baltiniai, dvejos kelnės, apatinės kelnės, kojinės, batai) 2010-09-10 pagal kvitą (serija BBB Nr. 013293) priduotus saugoti į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato daiktų saugyklą, sunaikinti. Kompaktinį diską su liudytojo H. G. pokalbiu su policijos budėtojų dalimi (1 t., b.l. 110) palikti prie baudžiamosios bylos.

Nutarties vykdymą pavesti Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centrui.

Įpareigoti J. R. nutarčiai įsiteisėjus nuvykti į Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centrą ( Baltų pr. 7, LT 48259 Kaunas).

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.