Kauno apygardos teismo nutartis

2013-03-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-259-81-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-11-26Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-03-04Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-04
Bylos Nr.
1A-259-81-2013
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-00120-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Cemnolonskienė (pirm.), Viktoras Preikšas, Algimantas Smolskas
Nuteistasis
D. K.
Nukentėjusysis
A. M.
Advokatai
Vytautas Kucevičius
Kategorijos
  • 2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Regina Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-259-81/2013

Teisėjas Jonas Malinauskas Proceso Nr. 1-52-1-00120-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.1.; 2.4.6.3.; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Algimanto Smolsko ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Inetui Volungevičiui, kaltinamojo gynėjui advokatui Vytautui Kucevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. nuteistas: už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 138 str. 2 d. 8 p., padarymą –laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, už nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., padarymą –laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus, galutinė subendrinta bausmė paskirta –laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, nuteistasis įpareigotas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti mokslą VšĮ Daugų technologijos ir verslo mokykloje, neišeiti iš namų nuo 22.30 val. iki 6.00 val. (2012-12-14 teismo nutartimi klaida ištaisyta), jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Taip pat nuteistasis įpareigotas 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje. Iš nuteistojo D. K. priteista 1686,35 Lt Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo A. M. gydymo išlaidoms atlyginti, 795,01 Lt nukentėjusiajam A. M. turtinei žalai atlyginti ir 6000 Lt nukentėjusiajam A. M. neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. M. šiomis aplinkybėmis: 2012 m. sausio 27 d., apie 21.30 val., prie VšĮ Daugų technologijos ir verslo mokyklos, esančios adresu Ežero g. 30, Daugų mst. Alytaus r., kurioje vyko diskoteka, kaltinamasis D. K., be pakankamos tam priežasties, elgdamasis įžūliai kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam A. M. į apatinį žandikaulį ir ne mažiau kaip septynis - aštuonis smūgius į veidą ir galvą sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, o dėl apatinio žandikaulio abipusio lūžimo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis D. K. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti: perkvalifikuoti jo veiką iš LR BK 138 str. 2 d. 8 p. į LR BK 138 str. 1 d., baudžiamąją bylą dėl veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymo nutraukti, šioje dalyje priimat išteisinamąjį nuosprendį bei paskirti jam švelnesnę bausmę, nenusijusią su laisvės atėmimu, taip pat panaikinti jam skirtas baudžiamojo poveikio priemones ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., nes neatsižvelgė į tai, kad tarp jo ir A. M. konfliktas įvyko dėl asmeninių priežasčių, o ne siekiant paniekinti visuomenės normas. 2012-01-27 jis tenorėjo išsiaiškinti tarpusavio santykius, kas, deja, baigėsi muštynėmis. Muštynių metu viešoji tvarka ir rimtis nebuvo sutrikdyta, konfliktas truko labai trumpai, įvykį matę ir teisme apklausti liudytojai patvirtino, jog šis konfliktas jų nepaveikė, jie nepasijuto šiurkščiai pažeminti, šokių vakaras nebuvo nutrauktas, po muštynių A. M. toliau nuėjo į diskoteką ir tęsė linksmybes. Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas iš jo priteisė per didelę sumą neturtinei žalai atlyginti, priteista 6000 Lt suma neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, nes konfliktas įvyko dėl asmeninių priežasčių, be to, jis neturi pajamų, yra išlaikomas tėvų, dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo galisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Apeliantas taip pat mano, kad bausmė per griežta . Teismas visiškai nepagrįstai jam skyrė įpareigojimą dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, nes tokia poveikio priemonė numatyta tik asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėją advokatą Vytautą Kucevičių, prašiusį apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, dėl įpareigojimo dalyvauti elgesį keičiančioje programoje – panaikinti , sprendžia, kad nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Šalies argumentai

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti veiką iš LR BK 138 str. 2 d., 8 p. į LR BK 138 str. 1 d., dėl veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., priimti išteisinamąjį nuosprendį, sušvelninti jam paskirtą bausmę, sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį ir panaikinti jam skirtas baudžiamojo poveikio priemones – draudimą išeiti iš namų nuo 22.30 val. iki 6.00 val., ir įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje. Apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamas veikas ir nuteistajam paskyrė bausmę, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str.

Dėl veikos perkvalifikavimo iš LR BK 138 str. 2 d. 8 p. į LR BK 138 str. 1 d.

Apeliantas neginčija, kad jo veiksmų pasėkoje nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas. Dėl LR BK 138 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Vadinasi, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Apylinkės teismas, vertindamas D. K. veiksmus, vadovavosi liudytojų parodymais ir pagrįstai nustatė, jog D. K. neteisėtus veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko be pakankamos tam priežasties, tokiu savo iššaukiančiu elgesiu siekė save priešpastatyti ten buvusiam jaunimui, demonstravo niekinantį požiūrį į aplinkinius ir ypač į nukentėjusįjį. Liudytojas A. J. parodė, jog D. K. pamatęs lauke prie pastato sienos ir laiptų stovintį nukentėjusįjį, nieko nesakęs, trenkė jam kumščiu į veidą, sudavė daugiau nei penkis kartus, nuo kurių A. M. nukrito ant žemės. Liudytoja S. S. parodė, kad D. K. sudavė kumščiu į veidą ir pasakė, kad „už kalbas“. Apylinkės teismas pagrįstai priežastį „prisišnekėjimą“, dėl kurio įvyko konfliktas vertino mažareikšme priežastimi tokiam sužalojimui padaryti. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo pagrįstu kritiniu vertinimu kaltinamojo teiginio, kad jis nukentėjusįjį sužalojo dėl to, jog tarp jų buvo kilęs konfliktas 2012 m. sausio 1 d., kurio metu jis A. M. buvo sumuštas grandine, nes 2012 m. sausio 1 d., konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo tą pačią dieną ir baigėsi. Po šio konflikto nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis niekur nesikreipė. D. K. tik atlikęs neteisėtus veiksmus prieš A. M., galimai siekdamas pateisinti savo veiksmus, kreipėsi į specialistą sužalojimo laipsniui nustatyti ir į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai kvalifikavo D. K. nusikalstamą veiką dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2 d. 8 p., todėl veikos perkvalifikuoti į LR BK 138 str. 1 d. nėra teisinio pagrindo.

Dėl veikos kvalifikavimo LR BK 284 str. 1 d.

Apeliantas prašo išteisinti jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., nes viešoji rimtis nebuvo sutrikdyta. Veikos kvalifikavimą LR BK 284 str. apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Byloje ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog įvykio vieta yra vieša, t.y. prie Daugų technologijos ir verslo mokyklos patalpų, kurioje vyko diskoteka, durų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl veikos kilusius padarinius grindė liudytojų, mačiusių įvykį, V. P., S. S., L. D. parodymais. Liudytojas V. P. parodė, kad jis išsigando, pasimetė, jam tai buvo netikėta, liudytoja S. S. parodė, jog įvykis ir pamatytas kraujas ją šokiravo ir sugadino nuotaiką, liudytojas L. D. parodė, jog diskotekos metu stebėti tokį įvykį jam buvo nesmagu, jis buvo atėjęs ne muštynių stebėti, veiksmai jam atrodė įžūlūs. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog kaltinamojo veiksmų įžūlumas pasireiškė suduodamais smūgiais išimtinai nukentėjusiajam į veidą ir į galvą. Tai patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog D. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog D. K. apylinkės teismo pagrįstai nuteistas už nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., padarymą. Apylinkės teismo išvados dėl D. K. kaltės padarius minėtą nusikaltimą pagrįstos išsamia, visapusiška bei nešališka surinktų įrodymų visumos analize bei vertinimu.

Dėl paskirtos bausmės ir įpareigojimų

LR BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. K. ir nustatant jos rūšį, vadovavosi LR BK 138 str. 2 d. ir 284 str. 1 d. nustatytomis sankcijų ribomis ir LR BK 54 str. 2 d. reikalavimais. Teismas skirdamas bausmę tinkamai motyvavo ir atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, viena iš kurių priskiriama prie apysunkių (LR BK 138 str. 2 d.), kita prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 284 str. 1 d.). Kaltu D. K. prisipažino iš dalies. Praeityje jis teistas už analogišką veiką (LR BK 284 str. 1 d.) Baustas administracine tvarka ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju. Mokymosi įstaiga D. K. charakterizuoja neigiamai kaip nelankantį pamokų, vėluojantį į jas arba anksčiau iš jų išeinantį. Teismas atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat atsižvelgta į tai, jog nusikalstamais veiksmais padaryta žala nukentėjusiajam neatlyginta. Apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad tinkamiausia bausmės D. K. rūšis yra įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Teismas už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 1 d. 8 p., padarymą D. K. paskyrė laisvės atėmimo bausmę 1 metams, o už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymą laisvės atėmimo bausmę 5 mėnesiams. Galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo jauną amžių, į tai, kad jis mokosi, siekia įgyti specialybę, pagrįstai nusprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl jo atžvilgiu paskirtos laisvės atėmimo vykdymą, vadovaudamasis LR BK 75 str. atidėjo 1 metams.

Atsižvelgus į nuteistojo jauną amžių, jo asmenybę, į tai, kad jis nusikalto ne pirmą kartą, į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog paskirtos bausmės, kurių dydžiai yra mažesni nei LR BK straipsnių sankcijose nurodyti bausmių vidurkiai, ir bausmės vykdymo atidėjimas neprieštarauja teisingumo principui ir yra tinkami LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams realizuoti. Pažymėtina, jog tokias bausmes skirti ir jų vykdymą atidėti pirmos instancijos teisme prašė ir byloje dalyvavęs prokuroras.

Taikydamas LR BK 75 str. 2 d. nuostatas, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas LR BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Apylinkės teismas nuteistąjį D. K. įpareigojo per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti mokslą VšĮ Daugų technologijos ir verslo mokykloje, neišeiti iš namų nuo 22.30 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Taip pat įpareigojo nuteistąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje. Atmestinas apelianto argumentas, jog jam skirti įpareigojimai prieštarauja vienas kitam, kadangi Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-12-14 nutartimi ištaisė 2012-11-26 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, rezoliucinėje dalyje nurodant, kad D. K. įpareigojamas neišeiti iš namų nuo 22.30 val. iki 6.00 val. (b.l.178). Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, jog jam visiškai nepagrįstai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes ji gali būti paskirta tik padarius nusikalstamą veiką artimam giminaičiui ar šeimos nariui (LR BK 72² str.). Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio ši baudžiamojo poveikio priemonė skirta (paskirtas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje) vadovaujantis LR BK 75 str. 2 d. 6 p., todėl šis apelianto argumentas taip pat atmestinas. Konstatuotina, jog nuteistajam paskirti tinkami įpareigojimai, jie yra tikslingi ir neprieštaraujantys vienas kitam.

Dėl nukentėjusiajam A. M. priteistos neturtinės žalos dydžio

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovaudamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (LR BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu patenkintos nukentėjusiojo A. M. civilinio ieškinio dalies teisingumu. Teismas A. M. civilinį ieškinį turtinei 795,01 Lt žalai atlyginti tenkinto visiškai, nes konstatavo, jog ši suma reali ir pagrįsta byloje esančiais dokumentais. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. K. šios sumos neginčija, tačiau nesutinka su A. M. priteista 6000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau- LR CK) 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą, dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus. Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko – atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam A. M. priteistinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegijos manymu, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją – 6000 litų. Vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d., nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) nusikalstamos veikos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumą – nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, kaltės formą – tyčiniai nusikaltimai ir į pasekmes, t.y. į tai, jog nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas – nukentėjusiajam lūžo žandikaulis, jam buvo atlikta žandikaulio operacija, žandikaulio lūžių dalyje pašalinti trys dantys, dėl to jis negalėjo normaliai valgyti, o tai jam neabejotinai sukėlė nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Be to, teismas įvertino nuteistojo amžių, atsižvelgė į A. K. turtinę padėtį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai įvertino visų šių aplinkybių reikšmę, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta piniginė kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti nėra aiškiai per didelė ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Skundžiamas nuosprendis dėl veikų kvalifikavimo, paskirtos bausmės ir įpareigojimų bei neturtinės žalos priteisimo yra teisėtas ir teisingas, todėl jį keisti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, teisinių argumentų ir pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Regina CemnolonskienėTeisėjai: Algimantas SmolskasViktoras Preikšas