- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-05-12
- Bylos Nr.
- I-3364-484/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Atsakovas
- Policijos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas S. K. (toliau – pareiškėjas) skundu (b. l. 2 – 4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Policijos departamentas, apeliantas) 2008 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 5-S-2597 nesuteikti jam vyresniojo inspektoriaus laipsnio ir įpareigoti atsakovą suteikti jam vyresniojo inspektoriaus laipsnį.
Pareiškėjas nurodė, kad dirba Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos Operatyvaus valdymo poskyrio Budėtojų grupės specialistu. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. TE-259 jam buvo suteiktas specialus nekarinis inspektoriaus laipsnis. Nurodė, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2008 m. kovo 20 d. kreipėsi į Policijos departamentą dėl aukštesnio specialaus nekarinio laipsnio suteikimo. Policijos departamentas 2008 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 5-S-2597 informavo Vilniaus miesto vyriausiąjį policijos komisariatą, kad teikime nurodytiems pareigūnams aukštesnis laipsnis negali būti suteiktas, nes jie neturi aukštojo išsilavinimo. Vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 13 straipsnio 1, 10, 13 dalių, 14 straipsnio 6, 16 dalių, 36 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1V-52 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialių nekarinių laipsnių suteikimo ir pervardijimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punkto nuostatomis, pareiškėjas teigė, kad aukštesnis vidaus tarnybos ar policijos laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į nustatytus kriterijus, kurių sąrašas yra baigtinis: einamos pareigos, pareigūno kvalifikacija, nuopelnai einant pareigas, ištarnavimas vidaus tarnybos leitenantu, inspektoriumi – ne mažiau kaip 2 metus, ar vidaus tarnybos vyresniuoju leitenantu, vyresniuoju inspektoriumi – ne mažiau kaip 2 metus. Pažymėjo, kad Statutas nesieja turimo išsilavinimo lygio ir teisės į aukštesnį vidurinės grandies pareigūno laipsnį. Išsilavinimo lygis ir atitikimas kitiems pareigybės aprašyme nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams reikšmingas tik suteikiant vidaus tarnybos inspektoriaus laipsnį, t. y. pirminį vidurinės grandies pareigūnų laipsnį (Statuto 14 str. 5 d.), o aukštesnio laipsnio suteikimo kriterijai apibrėžti Statuto 14 straipsnio 6 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-674/2007). Tvirtino, kad jis atitinka visus reikalavimus aukštesniam nekariniam laipsniui suteikti: jam dar 2003 m. buvo suteiktas inspektoriaus laipsnis, 2005 m. rugsėjo mėnesį suteikta antroji kvalifikacinė kategorija, o jo nuopelnai tarnybai įvertinti tiesioginiam ir vyresniajam vadovui surašius teikimą dėl aukštesnio nekarinio laipsnio suteikimo. Atkreipė dėmesį, kad teikimai grąžinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vidaus reikalų ministerija) Personalo departamento ir Vidaus reikalų ministerijos raštuose išdėstytą nuomonę, jog inspektoriaus, vyresniojo inspektoriaus ar kitas aukštesnis laipsnis atitinkamas pareigas einančiam pareigūnui gali būti suteiktas tik jam įgijus aukštąjį išsilavinimą. Atsakovas neturi teisinio pagrindo vadovautis Vidaus reikalų ministerijos raštuose išdėstyta nuomone ir ignoruoti Statute ir Taisyklėse aiškiai apibrėžtus kriterijus, kuriais vadovaujantis turi būti suteikiamas aukštesnis policijos laipsnis. Teigė, kad atsakovas, priimdamas sprendimą nesuteikti jam vyresniojo inspektoriaus laipsnio, faktiškai sumažino jo socialinių garantijų, numatytų Statute, apimtį, todėl minėtas sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 14 – 15) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Statuto 14 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, siekiant suteikti aukštesnį vidurinės grandies laipsnį, tarp jų ir vyresniojo inspektoriaus, reikalinga, kad pareigūnas eitų atitinkamas pareigas, būtų ištarnavęs atitinkamą metų skaičių (šiuo atveju pareigūnas turėjo būti ištarnavęs 2 metus turėdamas vyresniojo inspektoriaus laipsnį), turėtų jo pareigoms eiti reikalingą kvalifikaciją ir nuopelnų, kurių pakankamumą aukštesniam laipsniui suteikti kiekvienu atveju įvertina tiesioginis vadovas, vadovas, tarpininkaujantis suteikti laipsnį, ir vadovas, suteikiantis laipsnį. Teigė, kad šiuo atveju pareiškėjui nėra galimybės suteikti vyresniojo inspektoriaus laipsnio, nes jis neturi pareigoms eiti reikalingos kvalifikacijos, kurios dalis yra aukštasis išsilavinimas. Atsakovas rėmėsi Vidaus reikalų ministerijos Personalo departamento direktorės 2006 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 2D-915, Vidaus reikalų ministerijos 2006 m. spalio 10 d. raštu Nr. 1D-7558(2) „Dėl specialių nekarinių laipsnių suteikimo ir aukštesnės ar žemesnės pakopos sąvokos“, Vidaus reikalų ministerijos 2007 m. spalio 11 d. raštu Nr. 1D-7896-2 „Dėl aukštesnių specialių nekarinių laipsnių suteikimo“, kuriuose išdėstyta Vidaus reikalų ministerijos bendra žinybinė (Teisės, Viešojo saugumo ir Personalo departamentų) pozicija. Pažymėjo, kad vien tinkamumas pretenduojamoms pareigoms, vadovaujantis Statuto 14 straipsnio 6 ir 9 dalimis, nėra pagrindas pareigūnui suteikti specialų nekarinį aukštesnį laipsnį.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 25 d. sprendimu (b. l. 39 – 42) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo 2008 m. balandžio 14 d. sprendimo (rašto) Nr. 5-S-2597 „Dėl teikimų aukštesniam laipsniui suteikti“ dalį, kuria atsisakyta suteikti aukštesnį policijos laipsnį pareiškėjui, ir įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti teikimą dėl aukštesnio policijos laipsnio suteikimo pareiškėjui, atsižvelgiant į visus teisės aktuose nustatytus aukštesnių policijos laipsnių teikimo kriterijus ir priimant motyvuotą sprendimą. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas, turintis inspektoriaus laipsnį, iš esmės nesutinka tik su ta 2008 m. balandžio 14 d. rašto Nr. 5-S-2597 dalimi, kuria jam atsisakyta suteikti aukštesnį laipsnį. Pareiškėjas siekia, kad jam būtų suteiktas vidaus tarnybos vyresniojo inspektoriaus laipsnis. Šiuo metu jis turi vidaus tarnybos inspektoriaus laipsnį. Teismas, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 7 straipsniu, Statuto 13 straipsnio 1 dalimi, 14 straipsnio 6 dalimi, Taisyklių 5 punktu, padarė išvadą, kad vidaus tarnybos vyresniojo inspektoriaus laipsnio gavimo teisės aktai nesieja su būtinumu turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte A lygio valstybės tarnautojo pareigybei užimti. Šio laipsnio gavimui pareigūnas turi atitikti kriterijus, nurodytus Statuto 14 straipsnio 6 dalyje. Pažymėjo, jog pareiškėjui aukštesnis policijos laipsnis (vyresniojo inspektoriaus) nebuvo suteiktas dėl to, kad jis nėra įgijęs aukštojo išsilavinimo. Pagal Statuto 14 straipsnio 5 dalį, atitinkamas išsimokslinimas nėra tapatinamas su pareigūno kvalifikacija. Kvalifikacijos sąvoka nėra apibrėžta nei Statute, nei Taisyklėse. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (internetinė versija) kvalifikacija apibrėžiama kaip tikimo, pasirengimo kuriam nors darbui laipsnis. Atsižvelgęs į šį sąvokos paaiškinimą, analizuodamas Statuto, Taisyklių normas, teismas padarė išvadą, kad įstatymų leidėjas Statuto 14 straipsnio 6 dalyje įvardijamos pareigūno kvalifikacijos išimtinai nesieja su būtinumu turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą tam, kad būtų suteiktas vyresniojo inspektoriaus laipsnis. Statuto 14 straipsnis ir Taisyklių 5 punktas nustato ir daugiau kriterijų, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama, sprendžiant klausimą dėl aukštesnio policijos laipsnio suteikimo, tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad į juos (pvz., į pareigūno nuopelnus tarnyboje) nebuvo atsižvelgta. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįvertino visų Statute ir Taisyklėse įtvirtintų kriterijų, o kriterijų „pareigūno kvalifikacija“ nagrinėjamu atveju nepagrįstai susiejo su būtinumu turėti aukštąjį išsilavinimą, dėl to skundžiama administracinio akto dalis dėl atsisakymo suteikti aukštesnį policijos laipsnį pareiškėjui naikintina (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p.), o atsakovui nustatytina pareiga iš naujo išnagrinėti teikimą dėl aukštesniojo policijos laipsnio suteikimo pareiškėjui, atsižvelgiant į visus teisės aktuose nustatytus aukštesnių policijos laipsnių teikimo kriterijus. Teismas pažymėjo, kad patenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą suteikti jam vyresniojo inspektoriaus laipsnį nėra pagrindo, kadangi atsakovas nėra tinkamai išnagrinėjęs visų Statuto 14 straipsnio 6 dalyje apibrėžtų kriterijų aukštesniam laipsniui suteikti. Todėl ši skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.). Vadovaujantis ABTĮ 90 straipsniu, atsakovui nustatytinas vieno mėnesio terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti teismo patvarkymą.
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 48 – 50) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad vyresniojo inspektoriaus laipsniui gauti pareigūnai turi atitikti kriterijus, nurodytus Statuto 14 straipsnio 6 dalyje, o pareiškėjas atitinka visus šiuos kriterijus. Aukštasis išsilavinimas yra ne tik universitetinis, bet ir neuniversitetinis. Tai, kad Statutas nereikalauja aukštojo universitetinio išsilavinimo, nereiškia, jog nereikalauja aukštojo išsilavinimo. Aukštesnis laipsnis pareigūnui gali būti suteikiamas tik įgijus jam atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją, t. y. norint gauti aukštesnį laipsnį, reikalavimas įgyti aukštąjį išsilavinimą yra privalomas visų grandžių pareigūnams (Statuto 13 str., 14 str. 4, 5, 6, 8, 9 d.).
2. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, kad valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota, ji turi sugebėti atlikti jai keliamas užduotis, o tai suponuoja gana aukštus (didesnius, palyginti su reikalavimais kitiems darbuotojams) kvalifikacinius ir profesinius reikalavimus valstybės tarnautojams, ypač pareigūnams. Aukštasis išsilavinimas yra įgyjamas baigus pagrindines arba vientisąsias studijas Lietuvos aukštojoje mokykloje ar lygiavertes studijas užsienio aukštojoje mokykloje (Aukštojo mokslo įstatymo 2 str. 1 d.).
3. Šiuo atveju pareiškėjui nėra galimybės suteikti vyresniojo inspektoriaus laipsnio, nes jis neturi pareigoms eiti reikalingos kvalifikacijos, kurios dalis yra aukštasis išsilavinimas. Pareigūnui suteikiant aukštesnį laipsnį, pagal Statuto 14 straipsnio 6 ir 9 dalis, yra būtina sąlyga turėti aukštąjį išsilavinimą. Vien tinkamumas pretenduojamoms pareigoms, vadovaujantis šiomis nuostatomis, nėra pagrindas pareigūnui suteikti specialų nekarinį aukštesnį laipsnį.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 56 – 57) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Ginčui aktualu tai, kad jam turi būti suteiktas ne pirmasis vidurinės grandies laipsnis, o aukštesnis. Tokiam laipsniui suteikti yra keliami kitokie reikalavimai, kurie aiškiai apibrėžti Statuto 14 straipsnio 6 dalyje. Teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovo atsisakymas suteikti jam vyresniojo inspektoriaus laipsnį yra neteisėtas. Kvalifikacija ir išsilavinimas nėra tapatūs dalykai, todėl pareigūnai, einantys atitinkamas pareigas ir atitinkantys Statuto 14 straipsnio 6 dalyje įtvirtintus reikalavimus, turi teisę gauti aukštesnį viduriniosios grandies laipsnį. Pareigūnai, pasirinkdami tęsti tarnybą, žinojo, kad turimas laipsnis bus pervardijamas, o aukštesniam laipsniui suteikti yra numatyti konkretūs reikalavimai, todėl papildomų reikalavimų formulavimas paneigtų įgytų teisių ir teisėtų lūkesčių apsaugos principą (Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – Statuto įgyvendinimo įstatymas) 5 str. 3 d., Statuto 14 str.).
2. Teismo sprendimas nepaneigia paminėtame Konstitucinio Teismo nutarime suformuluoto teisės principo. Statuto priėmimo metu buvo ištarnavęs daugiau nei 10 metų vidaus tarnyboje, buvo paliktos einamos pareigos, nekeliant papildomų reikalavimų, ir suteiktas specialus nekarinis policijos inspektoriaus laipsnis (Statuto įgyvendinimo įstatymo 1 str. 3, 4, 5 d., 5 str. 3 d. 5 p.). Įstatymų leidėjas pripažino patyrusių pareigūnų kvalifikaciją ir nekėlė papildomų reikalavimų aukštesniam policijos laipsniui gauti.
3. Nei vidaus reikalų ministras, nei kiti Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai negali savo priimamais teisės aktais nustatyti papildomų teisių ar pareigų, viršijančių įstatymų nustatytas ribas, todėl apelianto argumentai, pateikti remiantis žinybine nuomone, negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta suteikti aukštesnį policijos (vyresniojo inspektoriaus) laipsnį, teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčo esmė - aukštojo išsilavinimo turėjimo būtinumas tam, kad pareiškėjui būtų suteiktas aukštesnis policijos laipsnis - vyresnysis inspektorius.
Teisiniai santykiai dėl pareigūnų specialių laipsnių nustatymo reglamentuojami Statuto (14 str.) bei Taisyklių (3 p.). Todėl nagrinėjamai bylai yra aktualus bei reikšmingas Statuto 14 straipsnio bei atitinkamų Taisyklių nuostatų aiškinimas.
Kolegija pažymi, kad teisiniai santykiai dėl policijos laipsnių suteikimo reglamentuojami Statuto 14 straipsnio 5 ir 6 dalyse, o Taisyklių 3 punkto 2 pastraipoje ir 5 punkte iš esmės atkartojamas Statute pateiktas reglamentavimas. Todėl nagrinėjamam ginčui išspręsti pakanka pateikti Statuto 14 straipsnio 5 ir 6 dalių aiškinimą. Iš nurodytų Statuto normų matyti, kad nuostatos dėl pirminio vidurinės grandies pareigūnų policijos laipsnio – inspektoriaus – suteikimo (Statuto 14 str. 5 d.) yra pateiktos prieš nuostatas, kuriose nurodyta aukštesnio vidurinės grandies policijos laipsnio suteikimo tvarka (Statuto 14 str. 6 d.). Tai leidžia daryti išvadą, kad tokiu būdu yra užtikrinamas teisinių santykių dėl pirminio ir aukštesnių vidurinės grandies policijos pareigūnų laipsnių suteikimo reglamentavimo nuoseklumas. Aiškinant nurodytas Statuto nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, taip pat yra būtina pažymėti, kad jos yra vientisos, t. y. negali būti supriešintos viena kitai. Tai reiškia, kad viena iš būtinų sąlygų gauti minėtą pirminį vidurinės grandies pareigūnų policijos (inspektoriaus) laipsnį - Statuto 14 straipsnio 5 dalyje nustatytas būtinumas turėti aukštąjį išsilavinimą laikytina absorbuota Statuto 14 straipsnio 6 dalies, t. y. sprendžiant klausimą dėl aukštesnio vidurinės grandies policijos (šiuo atveju vyresniojo inspektoriaus) laipsnio suteikimo, laikytina, kad tokio paaukštinimo siekiantis policijos pareigūnas jau turi aukštąjį išsilavinimą. Tokia nurodytų teisės normų aiškinimo išvada laikytina pagrįsta taikant ir loginį teisės aiškinimo metodą. Todėl Statuto taikymo požiūriu konstatuotina, kad aukštojo išsilavinimo turėjimas yra būtina sąlyga ne tik policijos pareigūnui suteikti inspektoriaus laipsnį, bet ir jam suteikti aukštesnį vidurinės grandies pareigūnų - vyresniojo inspektoriaus laipsnį.
Nagrinėjamai situacijai taip pat yra aktualus Statuto įgyvendinimo įstatymo 1 ir 5 straipsnių aiškinimas tuo aspektu, kiek šių straipsnių taikymas yra reikšmingas sprendžiant aukštesnio vidurinės grandies policijos pareigūnų laipsnio suteikimo klausimus. Aiškindama nurodytas Statuto įgyvendinimo įstatymo normas, kolegija pažymi: pirma, Statuto įgyvendinimo įstatymas yra specialus tarnybos tęstinumą pereinant prie Statuto reglamentavimo užtikrinantis teisės aktas. Todėl jo taikymas ribojamas laike tol, kol atitinkami teisiniai santykiai netaps paties Statuto reglamentuojamais; antra, šis įstatymas yra specialus teisės aktas Statuto atžvilgiu (turi būti vadovaujamasi juo, o ne Statutu) tik tais atvejais, kai tai yra jame specialiai aptarta. Atsižvelgdama į šį aiškinimą, kolegija pažymi, kad aukštesnio vidurinės grandies pareigūnų laipsnio suteikimas nebuvo aptartas Statuto įgyvendinimo įstatymo, todėl, sprendžiant šį klausimą, būtina vadovautis Statuto 14 straipsnio 6 dalies nuostatomis, o, atsižvelgiant į aukščiau aptartą Statuto 14 straipsnio 5 ir 6 dalių vientisumą, laikytina, kad aukštojo išsilavinimo turėjimas yra viena iš būtinų sąlygų pareigūnui suteikti aukštesnį vidurinės grandies pareigūnų (vyresniojo inspektoriaus) laipsnį. Statuto įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnyje nurodytas pareigūnų laipsnių prilyginimas ir pervardijimas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, užtikrinantis galimybę toliau taikyti paties Statuto nuostatas (pažymėtina, kad pareiškėjo atžvilgiu jis buvo pritaikytas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-05-26 įsakymu Nr. TE-259, kuriuo pareiškėjo prieš tai turėtas pareiginis laipsnis buvo prilygintas inspektoriaus laipsniui), todėl šio straipsnio nuostatos konkuruoja ir laikytinos specialiomis tik Statuto 14 straipsnio 5 dalies atžvilgiu ir nelaikytinos tokiomis Statuto 14 straipsnio 6 dalies atžvilgiu.
Kolegija taip pat pažymi, kad Statuto 14 straipsnio (tuo pačiu ir šio straipsnio 6 d.) aiškinimas buvo pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1969/2008, kuri faktinėmis aplinkybėmis iš esmės yra analogiška nagrinėjamajai bylai. Pažymėtina, kad nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartyje yra aptartas ir pareiškėjo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A10-674/2007 nuostatų taikymo klausimas. Todėl, sprendžiant šiai bylai aktualius teisės taikymo klausimus, būtina laikytis teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A502-1969/2008. Tai yra būtina pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1685 redakcija), kurioje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Be to, kolegija pažymi, kad nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla (šioje byloje teisėjų kolegijos priimta 2008-12-05 nutartis) yra reikšminga ir ABTĮ 13 straipsnio 1 dalies bei 20 straipsnio 3 dalies, kuriose kalbama apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vienodos administracinių teismų praktikos taikant įstatymus formavimą, taikymo prasme.
Nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartyje yra pateiktas sisteminis Statuto 14 straipsnio 6 dalies aiškinimas, pagal kurį pareigūno aukštojo (nebūtinai aukštojo universitetinio) išsilavinimo turėjimas yra būtina sąlyga suteikti jam aukštesnį vidurinės grandies pareigūnų laipsnį.
Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas tokio (aukštojo) išsilavinimo neturi, todėl pagal Statuto 14 straipsnio 6 dalį jam negali būti suteiktas aukštesnis vidurinės grandies pareigūnų laipsnis - vyresniojo inspektoriaus laipsnis.
Atsižvelgdama į šioje byloje pateiktus argumentus bei vadovaudamasi aukščiau nurodyta Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino materialinės teisės normą (Statuto 14 str. 6 d.). Todėl teismo priimtas sprendimas naikintinas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 143 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprend ž i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo S. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas neskundžiamas.