Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2020-06-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-778-963/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-06-22
Bylos Nr.
A8.-778-963/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00560-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. A.
Institucija
Klaipėdos teritorinės muitinės teisės skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A8.-778-963/2020
Proceso Nr. 4-06-3-00560-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 1.5.1.; 9.38.; 21.9.9.; 21.9.10.; 21.9.11.; 21.11.3.;
Registro objektas ROIK: 20116135383(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. birželio 22 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, Linai Dabulskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. A.,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei J. G.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, gyvenamąją vietą deklaravusiai ir faktiškai gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, baustai administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. 2020 m. birželio 2 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. 9.57 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė A. A. muitiniam įforminimui pateikė elektroninę importo deklaraciją (toliau - deklaracija) Nr. 18LTLC0100IM06B905 (2018 m. rugpjūčio 1 d.), išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai, kuria deklaravo į Sąjungos muitų teritoriją importuotas prekes - vynuoges šviežias. Klaipėdos teritorinė muitinė vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - Sąjungos muitinės kodeksas), 48 straipsniu atliko aukščiau minėtos deklaracijos deklaruotos prekės patikrinimą dėl tarifinės preferencijos taikymo teisingumo ir nustatė, kad pateiktas EUR.l judėjimo sertifikato Nr. H 0492343 (2018 m. liepos 23 d.) ne originalas, o EUR.l blanko komplekto kopija. Vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 1B-925 „Dėl lengvatinio muito tarifo taikymo taisyklių patvirtinimo“ 24 punkto reikalavimais lengvatinės kilmės dokumentų originalai saugomi importuotojo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ EUR.l judėjimo sertifikato Nr. H 0492343 originalo muitinei nepateikė. Klaipėdos teritorinė muitinė įformino supaprastinto patikrinimo ataskaitą (toliau - SPA)Nr. 9LM190316S (2019 m. gegužės 17 d.), kuria nusprendė deklaracijoje nurodytai prekei, neturinčiai preferencinę kilmę įrodančių dokumentų, taikyti trečiųjų šalių muito normą 14,1 %, taisyti preferenciją iš „320“ į „100“, perskaičiuoti muitą ir pridėtinės vertės mokestį. Aukščiau minėta SPA už deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM06B905 (2018 m. rugpjūčio 1 d.) deklaruotą prekę apskaičiuota 2387,00 Eur muito ir pridėtinės vertės mokesčio mokestinė nepriemoka, tai sudaro 47,74 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius. Pateikdama neteisingus duomenis apie deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM06B905 (2018 m. rugpjūčio 1 d.) deklaruojamos prekės preferencinę kilmę A. A. pažeidė Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintomis bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos 27.41 punkto nuostatas, Sąjungos muitinės kodekso, 15 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 1B-925 „Dėl lengvatinio muito tarifo taikymo taisyklių patvirtinimo“ 24 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu A. A. nusižengimo nepripažino ir paaiškino, kad muitiniam įforminimui ji pateikė EUR.l judėjimo sertifikato Nr. H 0492343 (toliau – sertifikatas) skenuotą originalą. Paaiškino, kad taip yra įprasta, jog muitiniam forminimui nėra siunčiami patys originalūs dokumentai, bet yra nuskenuojami originalai ir pateikiami muitinei. Tik jeigu iškildavo koks klausimas ar neaiškumas, tik tada siųsdavo originalus. Kadangi pati muitinės procedūra buvo atlikta iki galo, prekė buvo išleista į apyvartą, tai dar kartą patvirtina, kad ji muitiniam įforminimui pateikė sertifikato skenuotą originalą. Be to, iš paties pateikto skenuoto sertifikato blanko matyti, kad buvo skenuotas originalas, kuris yra spalvotas, nes pateiktas dokumentas yra tamsesnės spalvos, o ne švariai baltas. Kodėl įmonė nebegalėjo šio sertifikato originalo pateikti, kai 2019 metais buvo atliekamas patikrinimas, ji negali pasakyti, nes nuo 2019 m. kovo 1 d. ji nebedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tai, kad negalėjo pateikti šio sertifikato originalo buvo priskaičiuoti papildomi muito mokesčiai, kurie yra sumokėti, todėl nesupranta, kodėl ją už tai baudžia. Prašo nutraukti bylą jos atžvilgiu, nes ji nepadarė šio nusižengimo, nes muitinam tikrinimui pateikė skenuotą sertifikato originalą.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad muitiniam tikrinimui buvo pateikta EUR.l judėjimo sertifikato Nr. H 0492343 kopija, nes tai buvo juodai baltas dokumentas, o ne spalvotas skenuotas dokumentas. Negali pasakyti kodėl muitinės procedūra buvo atlikta iki galo, jeigu buvo pateikta sertifikato kopija. Tik gali patvirtinti, kad kai buvo atliekamas patikrinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė šio sertifikato originalo. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutiko su 2019 m. gegužės 17 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 9LM190.316.S ir jos neskundė. Pripažino, kad pateiktas skenuotas dokumentas buvo tamsesnis, todėl gal ir galėjo tai būti skenuotas sertifikato originalas. Prašo skirti A. A. administracinę nuobaudą ANK 212 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pažymėtina, kad administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Vienas iš administracinio nusižengimo sudėties elementų yra subjektas, t. y. patrauktas atsakomybėn gali būti tik nusižengimą padaręs asmuo, o ne bet kuris kitas asmuo. ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti įvykdomas tik tyčios kaltės forma, t. y. asmuo turi suprasti, jog pateikia neteisingus duomenis deklaracijoje. Nagrinėjant galimą nusižengimą, yra būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Šiuo atveju, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, konstatuotina, kad A. A. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. 9.57 val. A. A. muitiniam įforminimui pateikė elektroninę importo deklaraciją (toliau - deklaracija) Nr. 18LTLC0100IM06B905 (2018 m. rugpjūčio 1 d.), išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai, kuria deklaravo į Sąjungos muitų teritoriją importuotas prekes - vynuoges šviežias (b.l. 8). Klaipėdos teritorinė muitinė vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodeksas 48 straipsniu atliko aukščiau minėtos deklaracijos deklaruotos prekės patikrinimą dėl tarifinės preferencijos taikymo teisingumo ir nustatė, kad pateiktas EUR.l judėjimo sertifikato Nr. H 0492343 (2018 m. liepos 23 d.) ne originalas, o EUR.l blanko komplekto kopija; UAB „(duomenys neskelbtini)“ EUR.l judėjimo sertifikato Nr. H 0492343 originalo muitinei nepateikė, dėl ko Klaipėdos teritorinė muitinė įformino SPA Nr. 9LM190316S (2019 m. gegužės 17 d.), kuria nusprendė deklaracijoje nurodytai prekei, neturinčiai preferencinę kilmę įrodančių dokumentų, taikyti trečiųjų šalių muito normą 14,1 %, taisyti preferenciją iš „320“ į „100“, perskaičiuoti muitą ir pridėtinės vertės mokestį (b.l. 20-24). Aukščiau minėta SPA už deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM06B905 (2018 m. rugpjūčio 1 d.) deklaruotą prekę apskaičiuota 2387,00 Eur muito ir pridėtinės vertės mokesčio mokestinė nepriemoka, tai sudaro 47,74 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius. Teismo posėdžio metu A. A. kaltės nepripažino, paaiškino, kad ji kaip įprasta pateikė minėto dokumento skenuotą sertifikato originalą. Tai patvirtina ta aplinkybė, kad muitinės procedūra buvo atlikta iki galo, jos niekas neprašė papildomai pateikti kokių nors dar dokumentų, be to, matyti, kad buvo pateiktas skenuotas spalvotas sertifikato originalas, nes nuskenuotas dokumentas yra tamsesnis, o ne baltas. Kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu nepateikė šio sertifikato originalo, ji atsakyti negali, nes jau ten nebedirba ir nėra atsakinga už dokumentų saugojimą. Teismo posėdžio metu institucijos atstovė patvirtino, kad skenuotas dokumentas yra tamsesnis, nei būtų skenuota nuo juodai baltos sertifikato kopijos. Taip pat nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu nepateikė šio sertifikato originalo ir sutiko su 2019 m. gegužės 17 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 9LM190.316.S ir jos neskundė, todėl sprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi šio sertifikato originalo ir muitiniam patikrinimui buvo pateikta kopija. Taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl muitinės pareigūnas, kuris tikrino 2018 m. rugpjūčio 1 d. A. A. pateiktą elektroninę importo deklaraciją ir prie jos pridėtus dokumentus, ją priėmė, jeigu buvo pateikta skenuota sertifikato kopija.

Taigi, iš išdėstyto negalima vienareikšmiškai daryti išvados, kad A. A. muitiniam įforminimui pateikdama elektroninę importo deklaraciją Nr. 18LTLC0100IM06B905 (2018 m. rugpjūčio 1 d.), išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai, prie jos pateikė EUR.l judėjimo sertifikato Nr. H 0492343 (2018 m. liepos 23 d.) ne originalą, o EUR.l blanko komplekto kopiją. A. A. nuosekliai nuo pat pradžių tvirtino, kad ji pateikė šio sertifikato skenuotą originalą ir tai patvirtina ta aplinkybė, kad muitinėje gautas skenuotas dokumentas yra tamsesnis, o ne baltas. Tą aplinkybę patvirtino ir institucijos atstovė. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos 2018 m. rugpjūčio 1 d. pateikta elektroninė importo deklaracija Nr. 18LTLC0100IM06B905 buvo įforminta ir prekė buvo išleista į apyvartą, muitinės pareigūnui, kuris formino šią deklaraciją ir tikrino prie jos pridėtus dokumentus neiškilo jokių abejonių. Vien ta aplinkybė, kad praėjus nemažai laiko po pačios procedūros atlikimo (nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d.) iki pradėto patikrinimo (2019 m. vasario 11 d.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo pateikti šio sertifikato originalo, dar nesuteikia pagrindo spręsti, jog elektroninės importo deklaracijos Nr. 18LTLC0100IM06B905 pateikimo muitiniam įforminimui metu, šio sertifikato originalo nebuvo.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Atsižvelgdamas į paminėtas normas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas, konstatuoja, kad A. A. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje – deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, sudėties elementų – objekto ir kaltės, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena A. A. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. A. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalį, nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė