Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi priimti pareiškėjos G. D. skundo reikalavimai 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2017 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. P-108 ,,Dėl G. D. atleidimo“; 2) pripažinti, kad Vyriausybės kanceliarija 2017 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. P-108 ,,Dėl G. D. atleidimo“ neteisėtai atleido pareiškėją G. D. iš pareigų ir negrąžinti pareiškėjos į pirmesnes pareigas; 3) priteisti iš Vyriausybės kanceliarijos pareiškėjos G. D. naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo (2017 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti iš Vyriausybės kanceliarijos pareiškėjos G. D. naudai 500 Eur neturtinę žalą; 5) priteisti iš Vyriausybės kanceliarijos pareiškėjos G. D. naudai 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pareiškėja nurodė, kad iki 2017 m. liepos 18 d. dirbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Administracinio departamento Posėdžių rengimo skyriaus patarėjos A lygio 14 kategorijos pareigose. Atsakovė 2017 m. kovo 3 d. pranešimu informavo, kad užimama pareigybė 2017 m. liepos 18 d. bus panaikinta. Atsakovė 2017 m. gegužės 18 d. raštu siūlė pareiškėjai nuo 2017 m. liepos 18 d. užimti Politikos įgyvendinimo grupės vyriausiojo specialisto A lygio 13 kategorijos pareigas. Pareiškėja su pasiūlymu nesutiko, nes siūlomų pareigų kategorija buvo žemesnė už jos eitas, o darbo krūvis daug didesnis, iš penkių skyriaus darbuotojų buvo paliekami tik trys. Atsakovė 2017 m. birželio 23 d. raštu kreipėsi į Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų profesinę sąjungą (toliau – ir profesinė sąjunga), prašydama duoti sutikimą atleisti profesinės sąjungos valdybos narius, tarp jų pareiškėją, tačiau profesinė sąjunga 2017 m. birželio 30 d. raštu atsisakė duoti sutikimą dėl pareiškėjos atleidimo. Atsakovė 2017 m. liepos 5 d. raštu pakartotinai kreipėsi į profesinę sąjungą dėl sutikimo atleisti profesinės sąjungos valdybos narius davimo. Profesinė sąjunga 2017 m. liepos 7 d. raštu atsisakė pakartotinai svarstyti klausimus, kurie buvo apsvarstyti profesinės sąjungos 2017 m. birželio 30 d. susirinkime, tačiau 2017 m. liepos 10 d. profesinė sąjunga persigalvojo ir surengė pakartotinį susirinkimą, kurio metu nusprendė duoti sutikimą dėl pareiškėjos atleidimo. Atsakovė 2017 m. liepos 12 d. priėmė įsakymą Nr. P-108 dėl pareiškėjos atleidimo, kuriuo atleido pareiškėją iš Administracinio departamento Posėdžių rengimo skyriaus patarėjo pareigų nuo 2017 m. liepos 17 d. pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė). Pareiškėja mano, kad atsakovės 2017 m. liepos 5 d. raštas, kuriuo atsakovė pakartotinai kreipėsi į profesinę sąjungą, prašydama pakartotinai apsvarstyti ir atsakyti į jo 2017 m. birželio 23 d. raštą bei duoti sutikimą atleisti pareiškėją, nepagrįstas ir neteisėtas. Pagal teisinį reglamentavimą, nustatytą Darbo kodekso (2017 m. kovo 3 d. galiojusios redakcijos) 134 straipsnyje, atsakovė neturi teisės reikalauti, kad profesinė sąjunga pakartotinai svarstytų jos valdybos narių atleidimo klausimą. Profesinė sąjunga 2017 m. birželio 30 d. rašte išsakė motyvuotą nesutikimą atleisti pareiškėją iš pareigų, atsakovė, nesutikdama su juo, turėjo teisę jį ginčyti teismo tvarka, o ne reikalauti pakartotinio to paties klausimo svarstymo. Toks darbdavio reikalavimas vertintinas kaip nepagrįstas kišimasis į profesinės sąjungos veiklą ir profesinės sąjungos nepriklausomumo nuo darbdavio garantijos pažeidimas, siekiant pašalinti jam nepalankius ir su juo konfliktuojančius profesinės sąjungos valdybos narius (Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja teigia, kad profesinės sąjungos 2017 m. birželio 30 d. rašte išreikštas profesinės sąjungos atsisakymas atleisti pareiškėją yra galiojantis. Be to, pareiškėja nurodo, kad L. J. neturėjo teisės dalyvauti 2017 m. liepos 10 d. profesinės sąjungos valdybos posėdyje, nes nuo 2017 m. liepos 7 d. ji nebuvo profesinės sąjungos nare. 2017 m. liepos 10 d. profesinės sąjungos valdybos posėdis laikytinas neįvykusiu, nes jame dalyvavo mažiau, nei 2/3 valdybos narių. Pareiškėjos manymu, atsakovės įsakymas dėl pareiškėjos atleidimo nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėja pagal Darbo kodekso 135 straipsnį turėjo net tris pirmenybės teises būti palikta dirbti, nes ji turi ne mažesnį, nei dešimties metų nepertraukiamą stažą darbovietėje, jai iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai ir ji buvo išrinkta į darbuotojų atstovaujamuosius organus (pastaroji pirmenybės teisė nesiejama su turima kvalifikacija). Pareiškėja vertina, kad atsakovė pirmiausia privalėjo pasiūlyti pareiškėjai 14 kategorijos pareigas, ir tik jai atsisakius, 14 kategorijos pareigas siūlyti kitiems skyriaus darbuotojams. Atsakovės 2017 m. liepos 5 d. rašte nurodyti motyvai, kodėl 14 kategorijos pareigos buvo siūlomos kitiems darbuotojams (E. K. ir P. G. (P. G.)), neatitinka teisinio reguliavimo. Pareiškėja turėjo pirmumo teisę prieš P. G. dėl to, kad, nors jie abu buvo profesinės sąjungos valdybos nariai, tačiau pareiškėjai iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai. Nors P. G. pateikė pažymą, kad jo motinai reikalinga nuolatinė slauga, tačiau nebuvo pateikti dokumentai, kad būtent jis slaugys savo motiną. Pareiškėja turi pirmenybės teisę prieš E. K., nes pareiškėja yra išrinkta į profesinės sąjungos renkamuosius organus. Pareiškėja teigia, kad pertvarkymo metu pareiškėjos pareigybė išliko, ji nebuvo realiai panaikinta. Buvo tik pakeistas pareigybės pavadinimas, o visos pareiškėjos vykdytos funkcijos išliko. Pareiškėjos Administracinio departamento Posėdžių rengimo skyriaus patarėjo A lygio 14 kategorijos pareigybė po struktūrinių pokyčių buvo pervadinta į Politikos įgyvendinimo grupės vyriausiojo specialisto A lygio 14 kategorijos pareigybę. Šių pareigybių veiklos sritis visiškai nepakito, t. y. vykdomas teikiamų teisės aktų koordinavimas nuo ministerijų pateikimo, svarstymo Vyriausybės pasitarimuose ir posėdžiuose iki išleidimo. Pagal naują pareigybę ženkliai padidės krūvis, vietoje kuruojamų 3 institucijų bus kuruojama po 5 ministerijas. Nors Politikos įgyvendinimo grupės vyriausiojo specialisto pareigybė buvo papildyta trimis naujomis valstybės tarnautojo funkcijomis, nežymiai pakeisti kai kurie specialieji reikalavimai, tačiau iš esmės pareiškėjos eitos pareigybės funkcijos yra visiškai identiškos naujai pareigybei numatytoms funkcijoms. Todėl pareiškėjos atliktų funkcijų nebuvo atsisakyta, jos į naują įstaigos struktūrą perkeltos visa apimtimi, taigi pareiškėjos pareigybės panaikinimas vertintinas kaip fiktyvus. Todėl atsakovė, atsižvelgdama į pareiškėjos turėtas pirmenybės teises, privalėjo Politikos įgyvendinimo grupės vyriausiojo specialisto A lygio 14 kategorijos pareigas pasiūlyti užimti pareiškėjai pagal VTĮ 43 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjos teisės buvo pažeistos fiktyviai panaikinant jos pareigybę, ir šis pagrindas yra pakankamas pripažinti pareiškėjos atleidimą iš pareigų neteisėtu. Pareiškėja nurodo, kad padaryti pažeidimai ją atleidžiant iš pareigų rodo akivaizdų atsakovės siekį atsikratyti pareiškėjos, todėl jos atleidimas iš pareigų pripažintinas neteisėtu ir pareiškėja į pirmesnes pareigas negrąžintina, o jai priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką. Be to, pareiškėja nurodo, kad dėl atsakovės padarytų pažeidimų, neteisėto atleidimo, neteisėto reikalavimo profesinei sąjungai pakartotinai svarstyti klausimą dėl pareiškėjos atleidimo, pareiškėja patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, savivertės sumažėjimą, pergyvenimą dėl tolimesnės ateities, jai nebuvo teikiama informacija apie būsimus pokyčius. Netgi žiniasklaidos priemonėse buvo skelbiama informacija apie sunkią atmosferą Vyriausybės kanceliarijoje struktūrinių pokyčių metu. Pareiškėja visada buvo vertinama kaip labai gera specialistė. Po tokių išgyvenimų pablogėjo pareiškėjos sveikatos būklė. Atsižvelgdama į šiuos argumentus, pareiškėja prašo priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.