- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-25
- Bylos Nr.
- e2-325-464/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02213-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eurovaistinė“, uždarosios akcinės bendrovės „Euroapotheca“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Nemuno vaistinė“
- Kategorijos
- 3.1.1.2.5Proceso koncentruotumo principas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurovaistinė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinio dalį civilinėje byloje Nr. e2-6348-585/15 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Euroapotheca“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Eurovaistinė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nemuno vaistinė“ dėl neteisėto žymens „Dabar Camelia klientais norės būti visi“ naudojimo nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovės UAB „Euroapotheca“ ir UAB „Eurovaistinė“ 2015-11-05 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamos uždrausti atsakovei UAB „Nemuno vaistinė“ naudoti prekių ženklą „Dabar Camelia klientais norės būti visi“ vaistinių veikloje, priteisti iš atsakovės ieškovių naudai sumokėtą žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimus grindė tuo, kad atsakovė, pažeisdama Prekių ženklų įstatymo ir Konkurencijos įstatymo nuostatas, savo komercinėje veikloje neteisėtai naudoja ginčijamą prekės ženklą, klaidinančiai panašų į ieškovių naudojamus prekės ženklus, dėl ko egzistuoja vartotojų suklaidinimo tikimybė ir nesąžiningai konkuruojama.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2015-11-11 teisėjo rezoliucija ieškovės UAB „Euroapotheca“ ieškinį priėmė (CPK 137 str. 1 d.)..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015-11-11 nutartimi UAB „Eurovaistinė“ ieškinį atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad ieškovė UAB „Eurovaistinė“ pareiškė ieškinį dėl nesąžiningos konkurencijos draudimo, kuris nėra teismingas Vilniaus apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui CPK 28 straipsnio 4 punkto pagrindu. Ginčams dėl nesąžiningos konkurencijos draudimo įstatymas nenumato kreipimosi į Vilniaus apygardos teismą kaip į pirmosios instancijos teismą (Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d.). Konkurencijos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą kaip pirmosios instancijos teismą, nurodo, kad toks kreipimasis galimas tik dėl įstatymo draudžiamų konkurenciją ribojančių veiksnių, bet ne dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų.
Ieškovė UAB „Eurovaistinė“ ir UAB „Euroapotheca“ teikė vieną ieškinį, reikalavimus grindė tų pačių žymenų neteisėtu naudojimo, tačiau UAB „Eurovaistinė“ savo teisių gynybos reikalauja pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas, o UAB ‚Euroapotheca“ – pagal Prekių ženklų įstatymo nuostatas. Teismas sprendė, kad esant skirtingiems teisiniams reikalavimo pagrindams, turi būti tiriamos skirtingos faktinės aplinkybės, todėl bendras ieškovų reikalavimų nagrinėjimas negali leisti greičiau išnagrinėti viename ieškinyje sujungtų reikalavimų.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė UAB „Eurovaistinė“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-11-11 nutartį ir perduoti jos ieškinio priėmimo klausimą spręsti Vilniaus apygardos teismui iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Tiek ieškovė UAB „Euroapotheca“, tiek ieškovė UAB „Eurovaistinė“ reiškia reikalavimą UAB „Nemuno vaistinė“ dėl draudimo naudoti prekių ženklą „Dabar Camelia klientais norės būti visi“. Nagrinėjant abiejų ieškovių reikalavimus, nors ir reiškiamus skirtingu teisiniu pagrindu, turės būti nustatinėjama atsakovės prekių ženklo „Dabar Camelia klientais norės būti visi“ panašumas į UAB „Euroapotheca“ priklausančius ir UAB „Eurovaistinė“ naudojamus prekių ženklus „Dabar senjorais norės būti visi“ ir „Dabar... norės būti visi“, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjant ieškovių reikalavimus turės būti tiriamos skirtingos faktinės aplinkybės.
2. Teismo atsisakymas nagrinėti pareikštus reikalavimus kartu prieštarauja proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principui, įtvirtintam CPK 7 straipsnyje. Abiejų ieškovių reikalavimų nagrinėjimas vienoje byloje užtikrintų greitesnį ir ekonomiškesnį reikalavimų išnagrinėjimą.
3. Skirtingiems teismams nagrinėjant ieškovų reikalavimus dėl draudimo atsakovei naudoti prekių ženklą „Dabar Camelia klientais norės būti visi“, atsiranda tikimybė, kad teismai skirtingai gali vertinti tas pačias aplinkybes, t. y. priims skirtingus sprendimus dėl žymens „Dabar Camelia klientais norės būti visi“ panašumo į prekių ženklus „Dabar senjorais norės būti visi“ ir „Dabar ... norės būti visi“.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė apeliantės kartu su kitos ieškovės UAB „Euroapotheca“ Vilniaus apygardos teismui paduoto ieškinio priėmimo klausimą ir ar pagrįstai reikalavimus išskyrė, atsisakydamas priimti apeliantės ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškinio dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų teismingumas nustatomas pagal bendrą CPK 26 straipsnyje nustatytą taisyklę, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog apeliantės ir UAB „Euroapotheca“ reikalavimus, pareikštus skirtingais teisiniais ieškinio pagrindais, tikslinga nagrinėti ne kartu, o skyrium. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės skundo argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą, ir nusprendęs, kad pareikštus reikalavimus tikslinga nagrinėti skyriumi, neužtikrino proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų įgyvendinimo (CPK 7 str.).
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad, atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, ginčų dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų teismingumas nustatomas pagal bendrąsias CPK nustatytas taisykles. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės UAB „Euroapotheca“ ir apeliantės UAB „Eurovaistinė“ reikalavimai grindžiami tų pačių žymenų naudojimu, tačiau UAB „Euroapotheca“ teisių gynybos reikalauja pagal Prekių ženklų įstatymo nuostatas, o apeliantė - pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas, pripažinęs teisinį kiekvienos iš ieškovių reikalavimo pagrindą kliūtimi išnagrinėti ginčą vienoje byloje greičiau ir operatyviau. Tokia išvada iš esmės reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino viename ieškinyje skirtingų ieškovių reiškiamų reikalavimų sąsajumo ir / ar glaudaus jų faktinio bei teisino ryšio, lėmusio ieškovių norą sujungti savo reikalavimus, nukreiptus tam pačiam atsakovui dėl tų pačių, ieškovių vertinimu, neteisėtų veiksmų į vieną ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo pozicija.
Visų pirma, pripažintina, kad apeliantės UAB „Eurovaistinė“ ir ieškovės UAB „Apotheca“ reikalavimai (ieškinio dalykas) yra tapatūs, t. y. ir apeliantė, ir UAB „Apotheca“ prašo uždrausti atsakovei UAB „Nemuno vaistinė“ naudoti prekių ženklą „Dabar Camelia klientais norės būti visi“ (CK 1.138 str. 3 p.). Tai, kad apeliantė savo teisių pažeidimą grindžia Konkurencijos įstatymo nuostatų, o UAB „Euroapotheca“ Prekių ženklų įstatymo pažeidimu, savaime nereiškia, kad nagrinėjant reikalavimus turės būti vertinamos ir skirtingos faktinės aplinkybės. Priešingai, tiek siekiant įrodyti Prekių ženklų įstatymo, tiek ir Konkurencijos įstatymo pažeidimus, turi būti įrodyta, jog naudojant klaidingai panašų prekės ženklą egzistuoja visuomenės suklaidinimo tikimybė (Konkurencijos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p.; Prekių ženklų įstatymo 38 str. 1 d. 2 p.). Todėl nagrinėjamu atveju pripažintina, kad faktinis ieškinių pagrindas didžia ir esmine dalimi taip pat sutampa, t. y. abi ieškovės reikalavimus grindžia praktiškai tapačiomis aplinkybėmis. Nagrinėjamoje situacijoje aktualu ir tai, kad ieškovai iš viso neturi įstatyminės pareigos nurodyti teisės normas, kuriomis grindžia savo reikalavimus, įstatymų leidėjas apsiriboja reikalavimu įvardinti ieškinio faktinį pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Analizuojamo ieškinio turinys patvirtina, kad faktinis tokio paties abiejų ieškovių reikalavimo, nukreipto atsakovei per teismą, pagrindas (t. y. aplinkybės, kuriomis jos grindžia šį reikalavimą) jų nurodomas vienodai – neteisėtas žymens naudojimas atsakovės veiklos, o teisinį veiksmų, kuriuos ieškovai ginčija, vertinimą atlieka būtent teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės.
Be to, egzistuoja teisinis ryšys ir tarp abiejų ieškovių – UAB „Euroapotheca“ priklauso 100 procentų apeliantės akcijų. Taigi nustačius dalyko bei pagrindo sutapimą didžia dalimi, abiejų ieškovių teisinį ryšį bei reikalavimams esant nukreiptiems į vieną atsakovę, t. y. UAB „Nemuno vaistinė“, nėra teisinių prielaidų paneigti ieškovių pasirinkto jų teisių gynimo būdo - teikti vieną bendrą ieškinį ir abu reikalavimus nagrinėti kartu. Aplinkybių, kad šiuos reikalavimus tikslingiau nagrinėti skyrium, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, juolab galiojant procesinio bendrininkavimo taisyklėms, nustatytoms CPK 43 straipsnyje. Šios teisės normos 1 dalies2 punkte numatyta, kad ieškinys gali būti pareiškiamas bendrai kelių ieškovų arba keliems atsakovams, jeigu ieškinio dalykas yra to paties pobūdžio reikalavimai arba įsipareigojimai, pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas (neprivalomas bendrininkavimas). Teismų praktikoje šiuo aspektu pasisakyta, jog neprivalomas (fakultatyvusis) bendrininkavimas leidžiamas, jeigu reikalavimai, sujungiami į vieną ieškinį, yra vienarūšiai, pagrįsti ta pačia teisine bei faktine medžiaga. Iš esmės tai keli savarankiški procesai, kai yra tas pats ieškovas ir skirtingi atsakovai, arba keli ieškovai ir vienas ar keli atsakovai. Toks kelių procesų sujungimas į vieną visų pirma reiškia proceso koncentruotumo principo įgyvendinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-20 nutartis c. b. Nr. 2-1766/2014). Vadinasi, siekiant įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, numatytas specialus institutas – fakultatyvus bendrininkavimas, kurio sąlygas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atitinka ir nagrinėjami ginčai.
Nurodytų aplinkybių kontekste, sutiktina su apeliantės skundo teiginiais dėl proceso principų, užtikrinančių koncentruotą ir ekonomišką ginčo nagrinėjimą, pažeidimo. Teismų praktikoje pažymima, kad CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas reikalauja, kad byla būtų išnagrinėta ir teismo sprendimas įvykdytas kuo ekonomiškiau. Šis principas nustatytas todėl, kad teismų sistema ir jos funkcionavimas brangiai kainuoja tiek valstybei (teismų sistema išlaikoma iš valstybės lėšų), tiek šalims (šalys moka žyminį mokestį, su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas). Todėl neabejotinai egzistuoja teismo pareiga kiek įmanoma ekonomiškiau naudoti tiek valstybės, tiek proceso šalių lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-26 nutartis c. b. e2-376-330/2015). Vienos bylos procesas šiuo atveju leistų įgyvendinti ir vieną iš pamatinių civilinio proceso tikslų – pasiekti kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 str.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su tokiais skundo argumentais, kad nagrinėjant ieškinius dėl tų pačių atsakovės veiksmų skyrium, atsiranda tikimybė, kad teismai skirtingai gali įvertinti tas pačias aplinkybes, t. y. gali priimti skirtingus sprendimus dėl žymens „Dabar Camelia klientais norės būti visi“ panašumo į prekių ženklus „Dabar senjorais norės būti visi“ ir „Dabar ... norės būti visi“. Šiame kontekste pažymėtina, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį, kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims (CPK 182 str. 2 p., 279 str. 4 d.). Todėl sprendžiant reikalavimą dėl žymens panašumo į prekių ženklą, siekiant tinkamo bylos išnagrinėjimo, viena iš bylų, jeigu būtų iškeltos dvi, neabejotinai turėtų būti stabdoma (CPK 163 str. 3 p.). Pripažintina, jog ši aplinkybė taip pat pagrindžia būtinumą abiejų ieškovių reikalavimus nagrinėti vienoje civilinėje byloje ir tokiu būdu užtikrinti kuo efektyvesnį procesą, kuo greitesnį kilusio ginčo išnagrinėjimą bei teisinės taikos tarp ginčo šalių atstatymą.
Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į teismo diskreciją išskirti į atskirus viename ieškinyje reiškiamus reikalavimus, jei juos nagrinėti tikslingiau skyriumi (CPK 136 str. 3 d.), tačiau šiuo konkrečiu atveju tokio tikslingumo neargumentavo. Priešingai, įvertinus pirmiau išvardintus civilinio proceso principus, nagrinėjamu atveju konstatuotinas objektyvus poreikis ieškovių reikalavimus nagrinėti būtent kartu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad siekiant operatyvesnio ir tinkamo bylų išnagrinėjimo, susiję reikalavimai turėtų būti sujungiami ir nagrinėjami kartu, o tokiu atveju, kada vienas (keli) iš susijusių reikalavimų yra teismingi apylinkės teismui, o kitas (kiti) – apygardos teismui, visa byla nagrinėjama apygardos teisme (CPK 33 str. 4 d.). Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas apeliantės ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai, todėl nutartis panaikintina, perduodant šį klausimą spręsti tam pačiam teismui iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir uždarosios akcinės bendrovės „Eurovaistinė“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.