Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovams atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, ir valstybės įmonės Turto banko, dėl 227,95 Eur vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo ir prašymą atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinės bylos dalykas yra pareiškėjos UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ reikalavimo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, ir valstybės įmonės Turto banko, 227,95 Eur nesumokėto vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011 birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).

Plungės rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168, 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-1 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatus, kurių pagrindu pareiškėja apskaičiavo atsakovei rinkliavos dydį. Vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“.

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų ir kitų įrodymų matyti, kad B. K. nuosavybės teise priklausė nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 18 d. prašyme nurodytas nekilnojamojo turto objektas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamo turto objektas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. apmokestintas 227,95 Eur vietinės rinkliavos mokesčiu. Atsakovė buvo vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų požiūriu. Vietinė rinkliava apskaičiuota taikant Plungės rajono savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos dydžius. Teismų informacinės sistemos LITEKO išraše apie asmenį, gautame iš Gyventojų registro departamento, nurodyta, jog B. K. mirė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro testamentų registro išraše nurodyta, jog B. K. palikimą priėmė Lietuvos valstybė. Palikimą valstybės vardu pagal 2019 m. rugsėjo 5 d. palikimo perėmimo valstybei liudijimą Nr. 4579 priėmė valstybės įmonė Turto bankas. Valstybės paveldėto turto apskaitymą ir realizavimą reglamentuoja Taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 straipsnyje nurodyta, jog centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra valstybės įmonė Turto bankas. Nagrinėjamu atveju būtent ji priėmė B. K. palikimą, todėl palikėjos kreditorė pareiškėja gali pareikšti jai, kaip atstovaujančiai Lietuvos valstybę, kreditorinį reikalavimą (CK 5.63 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja prašo atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, numatytą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje. Terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą palikimą priėmusiam asmeniui baigėsi 2019 m. birželio 18 d., o prašymą teismui ji padavė 2019 m. liepos 4 d., palikėjai, o ne palikimą priėmusiam asmeniui. Teismas sutinka su pareiškėjos argumentu, jog valstybės įmonė Turto bankas, priėmęs palikimą neįvykdė pareigos, numatytos Plungės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-1 patvirtintų Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų 58.4 punkte, numatančiame, jog viena iš rinkliavos mokėtojų pareigų yra pareiškus teises į palikimą, kurį sudaro savivaldybėje esantis rinkliava apmokestintas nekilnojamas turtas, nedelsiant apie tai informuoti vietinės rinkliavos surinkėją pareiškėją. Terminas laiko prasme praleistas nežymiai, tam įtakos turėjo ir valstybės įmonės Turto banko neteisėti veiksmai, todėl spręstina, kad terminas praleistas dėl objektyvių svarbių priežasčių ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atnaujintinas ( CK 5.63 straipsnis, CPK 576-578 straipsniai).

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, nepateikė duomenų, patvirtinančių mokesčio sumokėjimą arba paneigiančių pareigą mokėti mokestį.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos prašymas tenkintinas, priteisiant iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, pareiškėjai 227,95 Eur, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniu, ABTĮ 88 straipsnio 4 punktu.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą - 36,30 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 1,71 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą. Nurodo, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, bet yra gerokai už juos mažesnė.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas patenkintas, todėl ji turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp pareiškėjos ir advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinės bendrijos SGKA sudaryta teisinių paslaugų sutartis, mokėjimo nurodymu pagal PVM sąskaitą faktūrą (specifikacija) nagrinėjamoje byloje advokatų profesinei bendrijai sumokėta 36,30 Eur. Turėtų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio ir yra ženkliai mažesnis už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai, kaip teigia pareiškėja. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-533-552/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje eA-535-492/2017, kt.) laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Teismas, įvertinęs minėtus kriterijus, t. y tai, kad byla yra šabloninė, nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, prašymas paduotas per LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų EPP posistemį, tai, jog teismų praktika nagrinėjamos kategorijos bylose yra susiformavusi ir aiški, tokia situacija suponuoja išvadą, kad kreipiantis į teismą su tapataus pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus, nes administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ir prašoma priteisti pinigų suma, o šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir pareiškėjos, atsakingos už vietinės rinkliavos administravimą, jėgomis, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, minėtą naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią prašomas priteisti atlyginimas už advokato pagalbą gali ir turi būti sumažintas, sprendžia, jog pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės priteistinas 14,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kitoje dalyje prašymas dėl turėtų išlaidų atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Teismo vertinimu, 1,71 Eur išlaidų, patirtų už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko ir gyventojų registro išrašų suformavimą yra išlaidos, susijusios su pareiškėjos vidiniu administravimu, tiesioginiu funkcijų atlikimu administruojant vietinę rinkliavą, todėl prašymas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ ir atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui prašymui paduoti teismui,

patenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą,

priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 227,95 Eur ( du šimtai dvidešimt septyni eurai 95 centai ) vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą,

priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 14,00 Eur (keturiolika eurų) turėtų išlaidų atlyginimą,

atmesti kitoje dalyje prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.