- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-06
- Bylos Nr.
- I-349-422/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 2.2.3Kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimas
- 2.3Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 20.5.1Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
- 37.2Kalinamųjų ir suimtųjų apgyvendinimas
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 7 000 Eur neturtinės žalos.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b. l 2–4), atsikirtimuose į Marijampolės PN atsiliepimą ( b. l. 38–40, 91–92) ir teismo posėdyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d kalėjo Marijampolės PN 20 būrio 1 kameroje, pažeidžiant reglamentuotą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą. Teigė, kad kameroje kalėjo 6 asmenys, kameros plotas buvo apie 24 kv. m, dalį kameros ploto užėmė badai ir kiti įrenginiai, kurie atitinkamai mažino nuteistiesiems tenkantį gyvenamąjį plotą. Dėl kameros perpildymo neturėjo galimybės pajudėti, nuolatos gulėjo lovoje, tarp asmenų buvo jaučiama įtampa, kildavo konfliktinės situacijos, teko laukti eilėje, norint prisėsti prie stalo, pasinaudoti sanitariniu mazgu. Dėl per mažo gyvenamojo ploto patyrė didelių nepatogumų, depresiją, dvasinių išgyvenimų, tapo nervingas, dirglus, pasikeitė vidinių vertybių sistema, pradėjo neigiamai vertinti įstatymus ir valstybę. Nebuvo sudaryta galimybė išvėdinti kameros, joje nebuvo mechaninės ventiliacijos (ventiliacija buvo sanitariniame mazge, bet ji neveikė). Kameroje buvę langai neatsidarė, jie buvo vėdinami per orlaides, per kurias dėl ant langų iš vidinės pusės uždėtų grotų nepateko pakankamai oro, oras necirkuliavo. Tvirtino, kad sanitarinio mazgo patalpa buvo maža (apie 3 kv. m), atlikti gamtinius reikalus trukdė sanitariniame mazge buvusi praustuvė. Praustuvė ir tupimas klozetas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Dėl to ne kartą yra kalbėjęsis su Marijampolės PN direktoriumi, kitais pareigūnais, tačiau problema nebuvo išspręsta. Teigė, kad kameroje nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko, todėl negalėjo išsikviesti pareigūnų. Nurodė, kad nebuvo užtikrinta jo teisė išsimaudyti po šiltu dušu, nes dušinėje buvęs boileris buvo per mažas, senas, sudėvėtas, todėl nusiprausti neužtekdavo šilto vandens. Reiškė pretenzijas dėl per mažo pasivaikščiojimo kiemelio, kurio plotas buvo apie 136 kv. m, dalis to ploto buvo užimta sporto inventoriaus, pavėsinės, stalo su suoliukais. Šiame kiemelyje galėjo pasivaikščioti tik 2 valandas per parą. Tvirtino, kad ne kartą dėl netinkamų kalinimo sąlygų 1 kameroje kreipėsi į atsakovės atstovą, tačiau jo prašymai nebuvo registruojami, į juos neatsakoma, dėl parašytų skundų jam buvo daromas psichologinis spaudimas, todėl buvo priverstas savo skundų atsisakyti. Nurodė, kad į Psichologinę tarnybą buvo kreipęsis vieną kartą, tačiau jam pagalba nebuvo suteikta, o nurodyta laukti, kada susirinks reikiamas nuteistųjų skaičius grupiniams užsiėmimas. Tvirtino, kad būnant drausmės grupėje buvo draudžiama mokytis Marijampolės PN veikiančiame Suaugusiųjų mokymo centre ir vidurinėje mokykloje. Kalėdamas tokiomis sąlygomis, patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 7 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime į skundą (b. l. 9–14), papildomuose paaiškinimuose (b. l. 45–47, 80, 100–101) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad 20 būrio 1 kameroje pareiškėjas kalėjo nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d. Ginčo laikotarpiu kameroje buvo įrengtos 6 miegamosios vietos, joje kalėjo 6 nuteistieji, todėl reglamentuota vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Sanitarinis mazgas šioje kameroje įrengtas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, reikalavimų atstumams tarp sanitarinių įrenginių teisės aktuose nėra numatyta. Tai, kad sanitariniame mazge buvo įrengtas tupimas tualetas, galiojančio teisinio reglamentavimo nepažeidžia. Nuteistųjų skundų dėl netinkamos 1 kameros būklės nebuvo gauta. Periodinio patikrinimo metu 20 būryje jokie pažeidimai nebuvo nustatyti, pažymėta, kad sanitariniai įrenginiai veikė. Pareiškėjas buvo laikomas užrakintas drausmės grupės kameroje, įrengtoje pagal kamerų įrengimo reikalavimus – t. y. ant langų įrengus vidines ir išorines grotas. Grotos yra stambios, orlaidės neuždengia, todėl oras į kamerą patekdavo, taip užtikrinant tinkamą vėdinimą per langus. Patvirtino, kad pareigūnų postas yra antrame aukšte, tačiau pareigūnai nuolat vaikšto, stebi abu drausmės grupės aukštus. Marijampolės PN įrengta pareigūnų iškvietimo sistema, tačiau nuteistieji pareigūnų iškvietimo mygtukus gadina. Marijampolės PN deda dideles pastangas, kad šie mygtukai funkcionuotų nuolatos. Duomenų apie sugadintus pareigūnų iškvietimo mygtukus neturi. Kamerų tipo patalpų lokaliniame sektoriuje visą parą budi pareigūnai, kurie nuolatos tikrina ir kontroliuoja šias patalpas, jose esančią situaciją. Atvejų, kad pareiškėjas būtų siekęs išsikviesti pareigūną ir to padaryti negalėjo, kad jam nebuvo suteikta pagalba, nėra fiksuota. Pasivaikščiojimo kiemų dydis nėra reglamentuotas, juose esantis sporto inventorius bei baldai įrengti siekiant pagerinti nuteistųjų gyvenimo sąlygas. Pasivaikščioti kiemelyje pareiškėjas galėjo 2 valandas, nes bausmę atliko drausmės būryje. Teisės aktai nenumato reikalavimų vandens pašildymo boilerio dydžiui. 20 būrio nuteistieji karštu dušu galėjo pasinaudoti kartą per savaitę, 80 l boileris buvo pakankamas, tinkamai pašildydavo vandenį, duomenų, kad dėl šilto vandens trūkumo 20 būrio nuteistieji būtų teikę skundus ar pretenzijas, neturi. Į Marijampolės PN administraciją ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi 9 kartus, iš kurių tik vienas skundas buvo dėl 20 būrio patalpų – pasivaikščiojimo kiemelio inventoriaus ir kt. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Marijampolės PN Psichologinę tarnybą nesikreipė. Marijampolės PN nuomone, pareiškėjas neįrodė būtinų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti – neteisėtų pareigūnų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp jo laikymo sąlygų Marijampolės PN ir padarytos žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimui.
Į teismo posėdį neatvyko atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, atstovas, apie posėdį jam pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Marijampolės PN pareigūnų veiksmais laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d. jį kalinant higienos normų reikalavimų neatitinkančioje 20 būrio 1 kameroje, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą.
Pareiškėjas tvirtino, kad ne kartą kreipėsi į atsakovės atstovą su skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų 20 būryje, tačiau jie nebuvo registruojami, į juos neatsakoma. Dėl parašytų skundų jam buvo daromas psichologinis spaudimas, todėl buvo priverstas savo skundų atsisakyti.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas į Marijampolės PN administraciją ginčo laikotarpiu kreipėsi 9 kartus: 2016 m. gegužės 19 d. kreipėsi du kartus dėl laikymo su nerūkančiais asmenimis, negauto atsakymo į skundą dėl medicinos darbuotojos elgesio, 2016 m. birželio 1 d. – dėl bausmės atlikimo sąlygų kamerų tipo patalpose, 2016 m. birželio 16 d. – dėl netikslios informacijos pateikimo, 2016 m. liepos 18 d. – dėl drausmės grupėje virtuvėlės, šaldytuvo, poilsio, laisvalaikio kambarių neįrengimo, žaliosios zonos pasivaikščiojimo kiemelyje, sporto ir sporto kilnojimo kiemelio nebuvimo, sporto užsiėmimo grafiko neparengimo, per retai matomo būrio viršininko, per trumpo pasivaikščiojimo ir pan., 2016 m. liepos 18 d. – dėl uždraustų įsigyti maisto prekių Marijampolės PN parduotuvėje, 2016 m. liepos 25 d. – dėl informacijos apie pareiškėjo kreipimąsi į Psichologinę tarnybą pateikimo, 2016 m. liepos 25 d. –dėl netinkamų atsakymų į skundus, 2016 m. rugpjūčio 31 d. – dėl skirtos drausminės nuobaudos (b. l. 23, 41, 48, 50, 52, 54, 56, 58, 60–61). Atsakovės atstovas atsakė raštu į visus nurodytus pareiškėjo skundus (b. l. 24–25, 41, 49,51, 53, 55, 57, 59, 62), duomenų apie tai, kad, nesutikdamas su atsakovės atstovo atsakymais, pareiškėjas juos skundė teisės aktų nustatyta tvarka, į bylą nepateikta.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog hipotetinio pobūdžio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013).
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl kreipimosi į Marijampolės PN pareigūnus, administraciją dėl netinkamų gyvenimo sąlygų 20 būryje yra hipotetinio pobūdžio, nes jis tik abstrakčiai nurodė, jog ne visi jo prašymai buvo registruoti, į ne visus buvo atsakyta, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, t. y. konkrečiai nenurodė, koks konkretus jo prašymas ir kada nebuvo registruotas, į kokį jo prašymą ir kada nebuvo atsakyta. Teismo nuomone, bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti teiginiai nesudaro pagrindo tikėti pareiškėjo tvirtinimu dėl jo reikštų pretenzijų dėl netinkamų kalinimo sąlygų 20 būryje, šio būrio 1 kameroje, jo skundų neregistravimo, atsakymų neteikimo ginčui aktualiu metu.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo kreipimosi dėl ginčui aktualių pareiškėjo nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų 20 būryje, šio būrio 1 kameroje byloje vertinamu laikotarpiu į Marijampolės PN administraciją ar pareigūnus faktą. Į bylą pateiktas Marijampolės PN 2016 m. birželio 1 d. raštas Nr. 20/07-842 (b. l. 41) patvirtina, kad pareiškėjas skundo atsisakė, tačiau tai neįrodo faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas buvo priverstas atsisakyti skundo dėl patiriamos psichologinio smurto, nes iš rašto turinio matyti, jog buvo pateiktas jo raštiškas paaiškinimas, kad kilusios problemos buvo išspręstos, todėl jo skundas ir nebuvo nagrinėjimas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui.
Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m viso bendro gyvenamosios patalpos ploto, todėl, skaičiuojant gyvenamosios patalpos plotą iš jo neišskaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.
Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017).
Atsakovo atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 15, 28), pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d. kalėjo kameroje Nr. 1, joje įrengtos 6 gyvenamosios vietos, kameros gyvenamasis plotas 24,27 kv. m. Atlikus aritmetinius skaičiavimus matyti, kad vienam nuteistajam šioje kameroje teko 4,045 kv. m. gyvenamojo ploto.
Atsakovės atstovo ir pareiškėjo nurodyti duomenys sutampa, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo kalinimo 1 kamerų tipo patalpoje metu Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punkte reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl jo argumentai dėl neužtikrintos gyvenamojo ploto normos kamerų tipo patalpose atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su negalėjimu išvėdinti kameros. Nurodė, kad langai buvo vėdinami per orlaides, ant langų iš vidinės pusės buvo grotos, kurių akučių diametras buvo labai nedidelis, todėl patalpoje trūko oro.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus.
Reikalavimai langų, grotų įrengimui reglamentuoti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 16.9. papunktyje, kuriame nurodyta, kad kamerose iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas.
Iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 82, 85) matyti, kad 1 kamerų tipo patalpos langai iš vidaus grotuoti, patalpa vėdinama per langų apačioje esančias orlaides, tai, teismo nuomone, atitinka aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą. Byloje nėra jokių faktinių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas Marijampolės PN pareigūnams, administracijai dėl negalėjimo išvėdinti kamerą, oro trūkumo, duomenų, kad į jo pretenzijas atsakovės atstovas nereagavo, šios aplinkybės pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (kartu kalėjusių asmenų rašytiniais parodymais, neprašė kviesti jų į bylą liudytojais ir pan.), todėl, nesant tokių duomenų, nėra pagrindo tikėti pareiškėjo nurodyta aplinkybe dėl negalėjimo tinkamai išvėdinti ginčo patalpos.
Pareiškėjas jas padarytą neturtinę žalą siejo su per mažu sanitariniu mazgu, per mažais atstumais tarp sanitarinių įrenginių bei kameroje įrengtu tupimu tualetu.
Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5. punktą, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.
Į bylą pateikta ginčo kameros schema (b. l. 28) patvirtina, kad 1 kamerų tipo patalpos sanitarinio mazgo plotas yra 2,16 kv. m, tai atitinka aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą. Šiame teisės akte reikalavimų atstumams tarp sanitarinių įrenginių nėra nustatyta, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jam keliamų nepatogumų, naudojantis 1 kameros sanitariniu mazgu, laikomos nepagrįstomis.
Pareiškėjas taip pat reiškė pretenzijas dėl tupimo tualeto kameros sanitariniame mazge.
Pagal ginčo metu (2015 m. gegužės 26 d. – 2016 m. rugsėjo 27 d.) galiojusį teisinį reglamentavimą, reikalavimo kamerų tipo patalpos sanitariniame mazge įrengti sėdimą klozetą nebuvo įtvirtinta. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nepaaiškino, kaip dėl kameroje įrengto „tupimo“ klozeto pablogėjo jo padėtis, kokius neigiamus išgyvenimus jis patyrė t. y. kuo pasireiškė patirta neturtinė žala, todėl pareiškėjo argumentai dėl tupimo klozeto įrengimo yra nepagrįsti.
Pareiškėjas reiškė pretenzijas taip pat ir dėl aliarminio mygtuko nebuvimo ginčo kameroje.
Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c) dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu.
Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 13.10 ir 16.11 punktus, drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuose kambariuose ir kamerose turi būti įrengta pareigūnų iškvietimo sistema. Taigi akivaizdu, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, pareigūnų iškvietimo sistema turėjo būti įrengta 20 būrio 1 kamerų tipo patalpoje.
Atsakovės atstovas nurodė, kad Marijampolės PN įrengta pareigūnų iškvietimo sistema, tačiau nuteistieji pareigūnų iškvietimo mygtukus gadina. Šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių duomenų į bylą nepateikė, todėl, nagrinėjamu atveju, konstatuotinas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių aukščiau nurodytų punktų pažeidimas.
Tačiau, vertindamas šį byloje nustatytą pažeidimą neturtinės žalos pareiškėjui padarymo aspektu, teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, vien aplinkybė, kad kamerose nebuvo įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas, nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas dėl to objektyviai turėjo patirti esminių nepatogumų ar išgyvenimų (žr. LVAT 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015, 2016 m. kovo 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė konkrečių šio pažeidimo atvejų, susijusių su jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl šio pažeidimo pareiškėjas reiškė pretenzijas atsakovės atstovui ar kitoms institucijos, todėl, nesant tokių duomenų, niekuo nepagrįstų, abstrakčių pareiškėjo argumentų pagrindu atsakovės atsakomybė negalima.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad pasivaikščiojimo kiemelis buvo per mažas (apie 136 kv. m), dalį jo ploto užėmė pavėsinė, sporto inventorius, stalas ir suoliukai. Pasivaikščioti šiame kiemelyje galėjo tik 2 valandas.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18-21 punkte nustatyti reikalavimai pasivaikščiojimo kiemelių įrangai. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 20 punkto nuostatas, pasivaikščiojo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore.
Pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, reikalavimų pasivaikščiojimo kiemų plotui, jame įrengto inventoriaus matmenims nėra nustatyta, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl vietos trūkumo pasivaikščiojimo kiemelyje atmestinos kaip nepagrįstos.
BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Pareiškėjas nurodė, kad jam pasivaikščioti kiemelyje buvo leidžiama per parą dvi valandas, tai atitinka minėtas BVK nuostatas.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė tinkamai pasinaudoti šiltu dušu, nes būryje buvęs boileris buvo per mažas, senas, sudėvėtas, todėl trūko šilto vandens.
Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.
Pareiškėjas neneigė, jog tokia galimybė jam buvo sudaryta, tačiau reiškė pretenzijas dėl patiriamų sunkumų siekiant pasinaudoti šia teise, t. y. šilto vandens trūkumo.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje A. ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08).
Šiuo atveju, pareiškėjas nenurodė konkrečių šio pažeidimo atvejų, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl šilto vandens trūkumo pareiškėjas ar kiti nuteistieji būtų kreipęsi į Marijampolės PN administraciją ar kitas kompetentingas institucija, o šie į jų prašymus nereagavo, todėl, nesant tokių duomenų, abstrakčių, deklaratyvių ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstų pareiškėjo samprotavimų pagrindu atsakovės atstovo atsakomybė yra negalima.
Pareiškėjas teigė, kad kalint 1 kameroje jis negalėjo mokytis Suaugusiųjų mokymo centre bei vidurinėje mokykloje, jam nebuvo teikiama psichologinė pagalba. Pagal BVK 147 straipsnio 2 dalį, vyresnių negu šešiolikos metų nuteistųjų bendrasis ugdymas organizuojamas rašytiniu jų pageidavimu. BVK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų gali būti organizuojamas nuteistųjų profesinis mokymas. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nuteistųjų profesinio mokymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Ugdymo aprašas) 11 punktą į mokyklą nepriimami įkalinti asmenys (išskyrus asmenis iki 16 metų), atliekantys drausminę nuobaudą, – uždaryti į drausmės (baudos) izoliatorių (karcerį) arba perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, o jeigu šie asmenys buvo priimti į mokyklą iki nuobaudos paskyrimo, nutraukiama su jais sudaryta mokymo sutartis.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 patvirtinto Nuteistųjų profesinio mokymo organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Profesinio mokymo aprašas) 10 punkte nustatyta, kad į profesinio mokymo įstaigas nepriimami nuteistieji, atliekantys drausminę nuobaudą, – uždaryti į drausmės (baudos) izoliatorių (karcerį) arba perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, o jeigu šie asmenys buvo priimti į profesinio mokymo įstaigą iki nuobaudos paskyrimo, nutraukiama su jais sudaryta profesinio mokymo sutartis.
Kaip matyti iš minėto teisinio reglamentavimo, nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, yra numatyta galimybė siekti bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo, tačiau drausmės grupei kalintiems nuteistiesiems teisė į mokymąsi nėra garantuojama, todėl pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo mokytis atmestini.
Pareiškėjas nurodytos aplinkybės dėl psichologo paslaugų neteikimo nedetalizavo, t. y. nenurodė, kada kreipėsi dėl psichologinės pagalbos teikimo, kokia psichologė atsisakė ją teikti, neprašė kviesti į bylą šią aplinkybę galinčius patvirtinti asmenis, byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl psichologinės pagalbos neteikimo jam kalint drausmės grupės sąlygomis, todėl nurodytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ( neveikimo) valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.