Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei, dalyvaujant ieškovės K. G. atstovui advokatei Rasai Užkuraitienei, trečiojo asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atstovui Linai Tilvikaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovui VĮ „Registrų centras" Kauno filialui, tretiesiems asmenims A. G., Kauno apskrities viršininko administracijai dėl nuosavybės teisės gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atliekant kadastrinius matavimus (b.1.23, b.1.30). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja kreipėsi į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją, o šis atsisakė patenkinti prašymą įregistruoti ginčo statinį kaip pagrindinio daikto priklausinį ir, kad teritorinio registratoriaus sprendimas buvo apskųstas Centriniam registratoriui. Tik tada, kai Centrinis registratorius prima sprendimą, jis gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro 30 str.). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymu nėra pateikta duomenų, kad būtų išnaudota išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, o atsižvelgiant į tai. ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 p.).

Patenkindamas ieškinį pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.253 str. 1 d., bei nesivadovavo Nekilnojamo turto registro, Nekilnojamojo turto kadastro, Statybos įstatymais. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad statinys, ūkio pastato 211 p pamatai, įstatymų nustatyta tvarka būtų buvęs suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas. Vadovaujantis CK 4.253 str. 1 d., registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 4 d. yra nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-146-297/2008 yra pasisakęs, jog tai, kad statinys kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas yra suformuotas, patvirtina nustatyta tvarka išduotas statinio priėmimo naudoti aktas. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 str.. pastatytą, rekonstruotą ar kapitališkai suremontuotą statinį galima naudoti tik nustatyta tvarka sudarytai komisijai j į pripažinus tinkamu naudoti. Lietuvos Aukščiausias Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2008 taip pat yra pasisakęs, kad naujai pastatytų statinių įteisinimo tvarka, reglamentuota Statybos įstatymo 24 str., nėra teisminė, todėl teismai negali pripažinti nuosavybės teisių į neįteisintus nekilnojamuosius daiktus, nors byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių ginčo statinio suformavimą nekilnojamuoju daiktu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė ir iš dalies administracinė veikla.." (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis Nr.3K-3-318/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001-12-04 Civilinių bylų konsultacijoje A3-51 taip pat yra nurodęs, jog teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tų veiksmų įteisinimas nepriklauso jo kompetencijai.

Nepagrįstai spręsta, kad ieškovė teisėtai ir įstatymu nustatytų normų pagrindu įsigijo žemės sklypą su statiniais, esančiais Romuvos g. 6, Kaune, teisėtai juos valdo, jais naudojasi ir disponuoja, todėl nėra pagrindo riboti jos nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį turtą, pripažįstant pastato lAlp priklausiniu. Pažymėtina, kad tik ūkio pastato 211 p pamatų mažesnioji dalis patenka į suformuotą 0,0600 ha žemės sklypą, Romuvos g. 6, Kaunas, nuosavybės teise priklausantį K. G.. Didžioji ginčo statinio dalis, atsižvelgiant į kadastrinius matavimus -statinių išdėstymo planą (b.l. 23), yra valstybinėje žemėje, nesuformuotame žemės sklype, kuris nėra perduotas ieškovei. Tai, kad ieškovės motina yra mokėjusi mokesčius iki 1998 m. gruodžio 31 d. už 1435 m2 žemės sklypą, negali būti laikoma valstybinės žemės įgijimo pagrindu. Teismas priimdamas sprendimą nevertino tų aplinkybių, kad tiek ieškovė, tiek ieškovės motina E. M. sutiko su formuojamo žemės sklypo Romuvos g. 6, Kaunas dydžiu, neginčijo žemės sklypo formavimo administracinių aktų ir manė, kad suformuotas žemės sklypas Romuvos g. 6, Kaunas, apima visus minėtame žemės sklype esančius statinius. Taigi, teismas padarydamas išvadą, kad ginčo statinys yra ieškovei priklausančiame žemės sklype, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Neįvertinta, kad byloje nėra jokių duomenų pagrindžiančių teisėtą ginčo statinio statybą 1994 m., išskyrus pačios ieškovės teigimą. Pažymėtina, kad byloje esantis 1993 m. gruodžio 20 d. aktas (b.l. 8) yra tik dėl gyvenamojo namo pamatų Romuvos g. 6, Kaunas. Gyvenamasis namas lAlp Romuvos g. 6, Kaune, pagal kadastrinius duomenis yra pastatytas 1994 m., jo kadastro duomenys užfiksuoti 2000 m. gegužės 22 d. (b.l. 28), o pripažintas tinkamu naudoti - 2000 m. rugpjūčio 24 d. Ieškovės motina E. M. mirė 1999 m. gegužės 25 d., ir jau po motinos mirties ieškovė atliko Romuvos g. 6, Kaunas, esančių statinių kadastrinius matavimus. Atliekant 2000 m. gegužės 22 d. kadastrinius matavimus buvo fiksuota, kad Romuvos g. 6, Kaune, yra tik gyvenamasis namas lAlp ir kiemo statiniai. Taigi, ginčo pamatų, kaip gyvenamojo namo priklausinio 2000 m. dar nebuvo, šį faktą patvirtina ir tai, kad ginčo pamatų atsiradimas yra fiksuotas tik 2007 m. kovo 30 d., atliekant kadastrinius matavimus (b.l. 30). Ieškovės pateiktuose ūkio pastato 2Ilp kadastriniuose matavimuose yra nurodyta, kad statinio statybos pradžios metai yra 2007 m. (b.l. 30). Byloje nėra pateikta jokių ūkio pastato 2Ilp statybos teisėtumą pagrindžiančių dokumentų. Vadovaujantis CPK 182 str., statinio suformavimo teisėtumas nėra preziumuojamas. jis privalo būti įrodytas statinių suformavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos. Nesant duomenų, patvirtinančių, kad statinys yra suformuotas Statybos įstatymo nustatyta tvarka, teismas neturėjo pagrindo nuspręsti, kad statinys yra pastatytas teisėtai. Todėl išvada, kad ginčo statinį pradėjo statyti ieškovės motina, ir kad jis yra pastatytas teisėtai, nepagrįsta.

Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais(CK 4.12 straipsnis). Ieškovės K. G. gyvenamasis namas, esantis Romuvos g. 6 Kaune, yra pagrindinis daiktas, o ūkio pastato pamatai, kuriuos ieškovė prašanti pripažinti gyvenamojo namo priklausiniu, yra savarankiškas antraeilis daiktas(statinys), skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti(CK 4.19 straipsnio 1 dalis).

CK 4. 253 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad registruojami daiktai ir pagal savo prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai.

Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre(Nekilnojamojo turto registro įstatymo 1 straipsnis). Prašymas įregistruoti nuosavybės teises bei teisę į nekilnojamąjį daiktą paduodamas teritoriniam registratoriui(Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 ir 26 straipsniai; Toliau- Įstatymas). Kartu su prašymu turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka(Įstatymo 30 straipsnio 1 dalis). Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka(Įstatymo 30 straipsnio 2 dalis).

Nekilnojamojo turo registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytai atvejais arba tų daiktų savininkų prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą(Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad pripažinti daiktą priklausiniu ir jį registruoti priskirta teritorinio administratoriaus kompetencijai.

Teritorinis registratorius registruoti daiktines teises į ūkio pastato pamatus atsisakė(b. l. 30). Teritorinio administratorius sprendimas nebuvo skundžiamas Centriniam administratoriui.

Iš išdėstyto darytina išvada, kad teismas negali įteisinti veiksmų, kadangi tų veiksmų įteisinimas nepriklauso jo kompetencijai. Ieškovės K. G. ieškinys negalėjo būti priimtas, kadangi tokia byla teisme nenagrinėtina, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla nutrauktina(CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti dalinai. Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimą, o bylą nutraukti.