Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo S. V. skundą dėl 2019 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl 2019 m. balandžio 15 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 59-67, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bausmės atlikimo pradžia – 2011 m. lapkričio 22 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. spalio 11 d. 2/3 atliktos bausmės dalis – 2019 m. balandžio 22 d. Neatliktos bausmės dalis 2019 m. balandžio 11 d. – 4 metai 6 mėnesiai.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), remdamasi 2019 m. balandžio 11 d. Komisijos posėdžio protokolu Nr. 58-20, 2019 m. balandžio 5 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 57-55 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 ir 4 dalimis, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo/neįvykdymo rezultatus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, 2019 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą netaikyti S. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Nesutikdamas su Komisijos nutarimu S. V. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nuteistojo S. V. skundą atmetė. Apylinkės teismas pažymėjo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 42 balai ir priskiriama vidutinei rizikai, o pusę jos sudaro dinaminiai veiksniai, kurie gali būti sumažinti. Be to nuo pastarojo vertinimo nuteistojo elgesio rizika padidėjo. Teismas įvertino S. V. charakterizuojančius duomenis. Apžvelgė teigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes bei duomenis apie S. V. teistumus, jo elgesį laisvės atėmimo vietoje, galiojančių nuobaudų kiekį bei turimus paskatinimus, požiūrį į padarytus nusikaltimus, psichologinę būseną. Atsižvelgė, kad nuteistasis dalyvauja ne visose programose, yra likusi didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis. Teismas pabrėžė, jog šiuo metu nuteistasis neatitinka net įstatyme numatytų formalių lygtinio paleidimo sąlygų (jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, nėra jos mažinimo). Teismas konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl S. V. skundo netenkino.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu įvertinti pakartotino elgesio riziką, nuteistojo asmenybę, praeityje teismo taikytas priemones, jų efektyvumą, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlygą lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarstant lygtinio paleidimo galimybes būtina atsižvelgti ir už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės ir ar teismo paskirta už šias veikas bausmė turi būti keičiama tik dėl to, kad nuteistasis tinkamai elgėsi laisvės atėmimo vietoje, ką jis ir privalo daryti be papildomų paskatinimų.

Apylinkės teismas įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai S. V. charakterizuojančias aplinkybes. Teismas teigiamai įvertino nuteistojo dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir užsiėmimuose, tačiau pažymėjo, kad S. V. nebaigė programos „Relaksacija“. Pozityviai vertinamas ir nuteistojo gerbūvio darbų atlikimas. Jis skatintas du kartus, paskutinį kartą 2019 m. balandžio 23 d. buvo paskatintas už gerą elgesį panaikinus 2018 m. lapkričio 20 d. nuobauda. Palaiko socialinius ryšius su žmona, motina, seserimi, vaikais, pasimatymų metu yra lankomas. Turi vidurinį išsilavinimą ir mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje staliaus specialybės, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir paleidimo atveju planuoja dirbti. Tačiau atsižvelgiant į visų lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekstą, išvardintos aplinkybės negali būti laikomos pakankamai svariomis taikyti lygtinį paleidimą. Vertindamas lygtinio paleidimo taikymo klausimą apylinkės teismas ypatingą dėmesį skyrė aplinkybei, kad S. V. neatitinka pagrindinių BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, o vidutinė, be to nėra reikšmingo jos mažinimo požymių. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio Komisijos vertinimo netgi padidėjo 2 balais ir tai nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju laikysis įstatymų ir nenusikals, o atvirkščiai – didina nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 5 kartus pažeidė režimo reikalavimus, šiuo metu turi vieną galiojančią nuobaudą. Svarbu ir tai, kad S. V. praeityje 2 kartų teistas už du nužudymus ir nors nusikaltimas, už kurį šiuo metu atlieka bausmę, susijęs su narkotikais, o ne kitų asmenų gyvybės atėmimu, tačiau jis taip pat priskiriamas sunkiems nusikaltimams. Anksčiau teismas parodė jam pasitikėjimą ir 2 kartus taikė S. V. įstatymą „Dėl amnestijos“ bei vieną kartą lygtinį paleidimą, tačiau nuteistasis vėl nusikalto. Teismas atkreipė dėmesį ir į likusią didelę dalį neatliktos bausmės. Visos aplinkybės, tarp jų ir nuteistojo ankstesni teistumai, jam taikytas lygtinis paleidimas ir įstatymas „Dėl amnestijos“, elgesys bausmių atlikimo metu, turi didelę reikšmę sprendžiant, ar galima asmenį toliau taisyti prižiūrimą, tačiau neizoliuotą nuo visuomenės. Šių aplinkybių kontekste nuteistajam turi būti keliami išties aukšti reikalavimai, kad jis savo elgesiu įrodytų, jog šį kartą paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių. Jokie tarptautiniai teisės aktai ar rekomendacijos neįpareigoja teismo taikyti lygtinio paleidimo ir pasitikėti nuteistuoju, jeigu jis vėl darė nusikalstamas veikas ir taip sulaužė pasitikėjimą.

Teisingam sprendimui priimti labai svarbus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas. S. V. nusikalstamo elgesio rizika, nustatyta pagal OASys metodiką, priklauso vidutinės rizikos grupei (42 balai). Statiniai (nekintantys) veiksniai sudaro 20 balų, o dinaminiai (kintantys) 22 balus. Rizika galėtų būti prilyginama žemai (žema rizika 0-40 balų) sumažinus ją vos keliais balais, tačiau S. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos nesumažino, atvirkščiai, nuo paskutinio Komisijos svarstymo ji padidėjo dviem balais. Tam įtakos turėjo jo režimo reikalavimų pažeidimai. Nors skunde apylinkės teismui nuteistasis nurodė, kad šie rizikos balai atsirado dėl to, kad jis buvo nubaustas už kreipimąsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, tačiau apylinkės teismas nustatė, jog šis argumentas nepagrįstas. Pagal asmens bylos duomenis S. V. buvo nubaustas už pasinaudojimą kito nuteistojo telefono kortele ir atsisakymą eiti į būrį. Šiuos tvarkos taisyklių pažeidimus nuteistasis pateisina ir menkina jų pavojingumą. Jis juos padarė po paskutinio Komisijos svarstymo, kai nebuvo tenkintas jo prašymas lygtinai paleisti. Taip pat nuteistasis sumažina savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, pateisina elgesį aplinkybę, jog nesukėlė jokių neigiamų padarinių. Baudžiamoji atsakomybė yra nustatyta ne tik už veiksmus, kurie sukelia žalą, bet ir kurie potencialiai gali sukelti žalą visuomenei, kaip kad neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis. Toks nuteistojo požiūris ir elgesys neleidžia konstatuoti, jog lygtinai paleistas S. V. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistojo pasižadėjimas laikytis įstatymų ir deklaruojamas noras vėl būti su šeima, negali būti laikomi reikšmingais sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Nagrinėjant atvejus dėl lygtinio paleidimo turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo bei jo šeimos, tačiau ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu būdu užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Aplinkybė, jog asmuo laisvės atėmimo vietoje neturi darbo, nes nėra galimybės dirbti, o paleidus jį lygtinai įsidarbins ir greičiau sumokės iš jo priteistą atlyginti žalą, negali lemti lygtinio paleidimo taikymo. Pareigą atlyginti žalą nuteistasis turės ir atlikęs laisvės atėmimo bausmę.

Skunde nurodyta, kad S. V. už tą pačią veiką yra teistas du kartus. Šis skundo argumentas nėra tikslus ir nereiškia, kad nuteistajam už tuos pačius veiksmus skirtingai nuosprendžiais buvo du kartus paskirtos atskiros bausmės, kurias jis atlieka. 2014 m. birželio 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu į paskirtos bausmės laiką įskaitytas suėmime ir sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011 m. lapkričio 12 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, taip pat įskaityta ir atlikta bausmės dalis pagal 2009 m. spalio 29 d. Rusijos Federacijos Pytalovo rajono teismo nuosprendį. Taigi nuteistojo teisinė padėtis nebuvo pasunkinta. Rusijos Federacijos teismo paskirta ir atlikta bausmė buvo įskaityta į 2014 m. birželio 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad lygtinai paleidus S. V., net ir pritaikius intensyvią priežiūrą, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, taip pat nebūtų apsaugotas viešasis interesas, todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, netenkindamas nuteistojo skundo, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. 2019 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. V. skundą atmesti ir palikti galioti 2019 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.