Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji K. S. savo kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies, tik dalyje dėl psichologinio smurto. Parodė, kad yra sakiusi sūnui apie šiukšlių konteinerius, jei šis nesimokys ir ateityje neturės darbo bei apie „vaiknamį“. Ji daug dirbo, todėl dėmesio vaikui gal ir trūko. Dirbdama iš namų, padėdavo sūnui ruošti pamokas, mokytis nuotoliniu būdu. Fizinio smurto prieš sūnų nenaudojo. E. pasakoja apie jos smurtą įtakotas močiutės. Močiutė vaikui „įkalė“, kad ji pastarąjį skriaudė, kad išskiria po sesės gimimo. Dėl kaltinime nurodyto atvejo gali paaiškinti, kad ji tada E. aprėkė, prašė susitvarkyti, bet šis neklausė. Po to, paruošė valgyti, bet E. sėdėjo ir nevalgė. Ji gal stipriau paėmė sūnui už rankos, bet ant grindų negriovė. E. pats nugriuvo apimtas isterijos, nes ji užrėkė. Jos brolis net nematė, kaip viskas buvo. Kai ji pradėjo rėkti, tada brolis atėjo į namo apačią. Vėliau ji klausė brolio kodėl taip pasakė per apklausą ir šis jai pripažino, kad taip nebuvo. J. G. meluoja, ji nesmurtavo prieš sūnų. Jei ji būtų mušusi vaiką, visi būtų matę, kad jis mušamas. Fizinio skausmo E. nesukėlė, gal tik emocinį. Emocinį iš dalies pripažįsta ir dėmesio trūkumą pripažįsta. E. tai labai sureikšmino. Kaimynai kaip tik sakydavo, kad ji E. labiau myli, negu jo sesę. Viską sūnui pirkdavo, ko reikėjo – keturratį ir riedį. Daiktus pirko abiem vaikams pagal poreikį. Tarp vaikų penkių metų skirtumas. Natūralu, kad gimus M., jai tekdavo daugiau dėmesio. Ji abu vaikus mylėjo vienodai. Ir dabar myli E. Netiesa, kad E. nieko nepadovanojo per Kalėdas. Buvo močiutė dovanų pripirkusi. Buvo sutarę, kad kartu švęs. Ką ji nupirko E., nepamena. Kiekvienais metais pirkdavo. Visas aplinkybes gerai pamena. Asilu sūnaus nevadino. Ji nebežinojo kaip su sūnumi susikalbėti, šis jai meluodavo, kad nėra namų darbų. Ji bandė sūnui paaiškinti, kad jei nesimokys, tai neturės darbo, ieškos maisto prie konteinerių. Kad atiduos į „vaiknamį“ – buvo tokie žodžiai, kai E. pabėgo iš namų, visiškai jos neklausydavo. Kad E. nereikalingas, ne šeimos narys, niekada nesakė. Pripažįsta, kad sūnui skyrė mažai dėmesio, nes tuo metu dirbo ir parduotuvėje, ir namuose. E. reikalaudavo dėmesio, o ji jo tiek nedavė. Tuo galėjo padaryti sūnui sveikatos sutrikdymą. Turėjo priklausomybę alkoholiui, gydėsi. Šiuo metu alkoholio nebevartoja. Alkoholiu piktnaudžiauti pradėjo, kai jos vyriškis išvažiavo į užsienį, gal prieš porą metų. Iki trečios klasės E. mokėsi gerai, po to, pradėjo nesimokyti, meluoti. Mokytojai sakydavo, kad paliko pratybas namuose, o jai sakydavo, kad paliko mokykloje. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, bet sumos neįvardins. Norėtų atstatyti santykius su sūnumi. Ji tik reikalavo iš sūnaus, kad šis ruoštų pamokas, susitvarkytų, o sūnus norėjo laisvės. Negali paaiškinti kodėl E., gyvendamas brolio šeimoje, geriau elgiasi ir mokosi. E. visada gerbė jos brolį, jo klausė, gal kad neturėjo tėvo. E. nerodo noro su ja bendrauti, nes per tiek laiko atprato. Po psichologinio smurto ji atsiprašydavo vaiko, daug šnekėdavo su sūnumi. Su savo mama nebendrauja, jų nuomonės dėl vaikų auklėjimo labai skiriasi. Jos santykiai su motina niekada nebuvo labai geri. Mama sako, kad ji skriaudžia sūnų, nes pati norėjo auginti E. Sūnus pripratęs būti pas močiutę, nes iki 4 metų amžiaus gyveno pas jos mamą. Kodėl jos mama sako, kad ji naudoja prieš sūnų psichologinį smurtą, nežino. Mano, kad kerštauja. Jos mama užaugino penkis vaikus, bet jie augdami neturėjo tiek daug įpareigojimų. Buvo kiti laikai, mama nereikalaudavo iš jų ruošti pamokas. E. padaro tik tai, kas jam patinka, o dėl kitko reikia raginti. Sūnus jos neklausė, kai reikėdavo ką nors daryti, nenorėjo mokytis anglų kalbos, nuotoliu jungtis prie pamokų, nes nepadarydavo namų darbų. Ji tuo laikotarpiu labai daug dirbo, vaikui pritrūko dėmesio. Alkoholį vartodavo naktį. Mano, kad vienodai elgdavosi su sūnumi būdama ir blaivi, ir neblaivi. Kai pradėjo daug dirbti, pasidarė piktesnė. Būdama apsvaigusi nesikabinėdavo prie sūnaus, tylėdavo. Jei naktį išgerdavo, eidavo iš karto miegoti. Ryte atsikeldavo blaivi. Būdavo, kad ir dieną išgerdavo, bet pikta nebuvo. Pripažįsta kaltę iš dalies dėl psichologinio smurto, sakė vaikui apie šiukšlių dėžes, jei neturės darbo, ir apie „vaiknamį“. Daugiau nieko nepripažįsta.

Posėdžio metu liudytoja apklausta G. E. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriuje. Kaltinamoji jai tapo žinoma iš darbinės pusės, kai reikėjo paimti vaiką iš šeimos. Praeitais metais vyko į kaltinamosios šeimą, gavę pranešimą, kad mama yra išgėrusi ir neprižiūri mažamečių vaikų. Su skyriaus patarėja L. K. nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, pas R. S., kuri yra E. S. močiutė. E. S. sėdėjo vienas kambaryje, lovoje, apsidėjęs piešinukais. Atkreipė dėmesį, kad vaikas suglumęs, nuleidęs galvą, nekalbus. Klausiant apie šeimą, mamą, vaiko akyse kaupėsi ašaros, vaikas nenoriai kalbėjo. Paklausus ar jo neskriaudžia, vaikas dar labiau nulenkė galvą ir tyliai pasakė „būna, kad muša mama“. E. sakė, kad išgėrusi mama yra sudavusi jam ranka 4 ar 5 kartus. Konkrečiai į kurias vietas sudavė, vaikas nenurodė, bet kažkur į veido sritį. Informaciją perdavė policijai. Jautėsi, kad vaikas skaudžiai išgyvena, nes nenorėjo prisiminti tų įvykių, paklaustas tuoj pat stengdavosi rodyti piešinukus, nenoriai kalbėjo apie mamą. Dar E. sakė, kad mama jo nemyli, myli tik sesę, viską sesei perka. E. skaudžiai reagavo į tai, kad mama per Kalėdas jam nieko nenupirko, tik sesei. E. sakė apie fizinį smurtą, kad mama sudavė jam gal per veido sritį, gal ir per nugarą. Buvo vaikui pakėlę rūbus, tuo metu „mėlynių“ nematė. Vaikas nurodė, kad smurtas buvo prieš tris ar keturis mėnesius. Sakė, kad mama pradėdavo šaukti, kai būdavo girta, parversdavo jį ant žemės ir duodavo jam kumščiais, delnu. Kaltinamoji turėjo problemų su alkoholiu, jai buvo teikiamos socialinės paslaugos, taikoma atvejo vadyba. Ji patikėjo tuo, ką vaikas pasakojo. Iš to kaip suglumęs vaikas išsako savo jausmus, kaip perteikia emocijas, suprato, kad iš tikrųjų yra patyręs kažką nemalonaus. Vaikai nelinkę fantazuoti ir kurti nepagrįstų įvykių, jei šeimoje taip nėra buvę. Matėsi, kad E. yra patyręs smurtą, kad vaikui labai skaudu. Paklausus ar jį skriaudžia, muša, E. iškart susigraudino. Kai šeimoje viskas gerai, vaikas noriai pasakoja apie šeimą, ką veikia, kaip jaučiasi. O E. buvo labai prislėgtas. Vaiko močiutė R. S. taip pat patvirtino, kad išgėrusi kaltinamoji skriaudžia vaiką. Būdamas pas močiutę, vaikas jautėsi saugus. Kadangi močiutė neatitiko globėjams keliamų reikalavimų, E. buvo perduotas dėdei. Dabar vaikas jaučiasi gerai, pasikeitęs, jaučiasi saugus globėjo šeimoje. Mokytojai taip pat pastebėjo, kad E. pasikeitęs į gerąją pusę. Kaltinamoji niekada nepripažino skriaudusi vaiką. Mano, kad civilinis ieškinys pagrįstas, nes vaikui padaryta emocinė ir fizinė žala, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokie reiškiniai nepraeina be pasekmių.

Posėdžio metu liudytoja apklausta L. K. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriuje, kaltinamąją pažįsta iš darbinės pusės. Reagavo į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, pirmi bendravo su vaiku, išklausė jo nuomonę. Su vaiku bendravo atskirai, močiutė pokalbyje nedalyvavo. Įėjus į kambarį, vaikas piešė, atrodė liūdnas. Pradėjus kalbėti apie mokyklą, draugus, vaikas bendravo noriai, tačiau pradėjus kalbą apie mamą, vaikas iš karto susigraudino, pradėjo verkti, teigė, kad mama jo nemyli, kad yra skriaudusi, mušusi. Vaikas minėjo, kad tai vykdavo, kai gyveno pas mamos sugyventinį V. V. E. nurodė, kad gyvendamas pas močiutę, jaučiasi saugiai. Vaikas minėjo, kad mama jį skriausdavo, būdama neblaivi. Tada mama būdavo pikta, parversdavo jį ant žemės ir į veidą trenkdavo kumščiu ar delnu. Vaikas nurodė, kad mama taip yra padariusi 4-5 kartus. Vaikas sakė, kad nėra mylimas, kad yra išskiriamas, mama visur vedasi jo seserį, per Kalėdas jis negavo nei vienos dovanos, o sesuo gavo net keturias. Jų apsilankymo metu vaikas paminėjo, kad mama nuo vakar kažkur išėjo su jo seserimi, o jo niekur nesiveda, palieka kitų žmonių priežiūroje. Vaikas nurodė, kad kai mama mušė, jam skaudėjo ir jis verkdavo, kad mama sesers neskriausdavo, tik jį. Vaikas sakė, kad nenori gyventi su mama, šeimoje nesijaučia mylimas, yra skriaudžiamas. Vaiko močiutė paaiškino, kad dukra K. S. išgėrinėja. Močiutė nurodė, kad vaikas jai pasipasakojo, jog mama jį skriaudžia. Buvo susitikę su K. S., pastaroji nepripažino skriaudusi vaiką. K. S. šeimai ir iki to įvykio buvo teikiamos socialinės paslaugos. Su šeima dirba socialinis darbuotojas ir atvejo vadybininkas. E. dėdės šeimoje jaučiasi gerai, stebimi teigiami pokyčiai, vaikas nebėra toks užguitas, tapo drąsesnis, labiau pasitiki savimi.

Posėdžio metu liudytoja apklausta R. Č. parodė, kad yra E. auklėtoja nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Kai susipažino su vaiku, E. truputėlį laikėsi nuošalyje nuo kitų vaikų, buvo nedrąsus, ne iš tų vaikų, kurie pasipasakoja. Turėjo problemų dėl praleistų pamokų. Skambino E. mamai, rašė dėl lankomumo. Tėveliai turi informuoti auklėtoją kodėl vaikas neina į mokyklą. Jei neinformuoja, tada pati ieško. Vieną kartą pasikalbėjo su E. mama, kitą kartą ne, trečią ne, nes neatsiliepė į skambučius, neatrašė. Pranešė socialinei darbuotojai, važiavo aiškintis su E. mama. Ši prižadėjo pasirūpinti, kad E. lankytų mokyklą. Po to, vaikas lankė mokyklą. Tik gruodžio mėnesį, kai E. močiutė parašė, kad dėl E. kreiptųsi į ją, suprato, jog šeimoje kažkas negerai. E. klausti nenorėjo, o pats vaikas neatviravo, bet matėsi, kad kažkas negerai. Dažniausiai vaikai linkę nutylėti negerus dalykus. Po Naujų Metų paaiškėjo, kad E. gyvena pas dėdę. Bendrauja su E. globėju, jis rūpinasi vaiku. Jau kovo-balandžio mėnesiais pastebėjo, kad labai pagerėjo E. lankomumas, mokslai, vaikas turi daugiau draugų, bendrauja, visur dalyvauja, vyksta į ekskursijas, tapo atviresnis, linksmesnis. Neteko pastebėti sužalojimų ant E.

Posėdžio metu liudytoja apklausta E. R. parodė, kad yra K. S. atvejo vadybininkė. K. S. 2021 m. spalio 14 d. kreipėsi į Joniškio rajono Vaiko ir šeimos gerovės centrą, prašydama psichologinės ir teisinės pagalbos, pagalbos dėl socialinio būsto. Kaltinamoji informavo, kad sugyventinis išvarė ją iš namų, ji neturi kur gyventi, gyvena pas mamą. Lankantis kaltinamosios šeimoje, K. S. išsakydavo kilusias problemas, tačiau priklausomybę alkoholiui nutylėjo. 2022-01-03 socialinė darbuotoja informavo, kad lankantis šeimoje kilo įtarimas, jog klientė galimai išgėrusi iš vakaro. Tą pačią dieną po pietų nuvyko dar kartą. K. S. neatrodė išgėrusi, bendravo adekvačiai, pripažino, kad iš vakaro buvo vartojusi alkoholį. Tą dieną vaikas prasitarė apie galimą smurtą prieš jį socialinei darbuotojai E. Z. Sausio 4 d. nuvyko pas K. S. į namus, bendravo. Namuose buvo ir K. S. mama R. S., kuri atvirai pradėjo pasakoti, kad dukra nuolat vartoja alkoholį, kad netinkamai rūpinasi savo vaikais, ypač E. R. S. teigė, kad dukra sūnaus nemyli, atstumia, užsiminė apie psichologinį ir fizinį smurtą prieš vaiką. Kitame kambaryje pasikalbėjus su E., vaikas pasakė, kad yra patyręs smurtą dar tada, kai gyveno pas V. V., maždaug prieš du mėnesius. E. pasakojo, kad mama smurtavo prieš jį išgėrusi alaus, kad mušė jį parvertusi ant žemės, trenkė delnais per veidą. Tą dieną ant vaiko jokių žymių nesimatė. Vaikas tada neįvardino ar smurtas buvo vienkartinis. Psichologinį smurtą berniukas įvardino kaip nemeilę jam, kad mama daugiau dėmesio skiria sesei, daugiau jai viską perka, o ant jo dažniau šaukia. Reaguodami į situaciją, apie tai pranešė Vaiko teisių apsaugos skyriui ir policijai. Sausio 4 d. ji informavo K. S., kad privalo pranešti apie galimą smurtą, nes tai yra vaiko teisių pažeidimas. Sausio 5 d. nuvykus pas K. į socialinį būstą užfiksavo pastarosios alkoholio vartojimą. K. S. sakė, kad myli savo vaikus ir jų neskriaudė, prasitarė, kad močiutė nuteikia E. prieš ją. Ji situaciją paaiškino ir vaikui, klausė E. ar šis nemeluoja. Vaikas atsakė, kad viską supranta, sutinka, kad apie motinos elgesį būtų pranešta institucijoms. Paklausus su kuo vaikas norėtų gyventi, jis įvardino du savo dėdes – M. ir M. S. K. turi problemų su alkoholiu, 2022 metų vasario mėn. gydėsi Klaipėdoje, priklausomybių ligų centre, išbuvo du mėnesius. 2022 m. gruodį vyko į Šiaulių priklausomybių ligų centrą, išbuvo 14 dienų. Buvo motyvuota pratęsti gydymą sausio pradžioje, tačiau nebeišvyko, buvo rasta neblaivi. Sausio 12 d. K. S. dar kartą išvyko į Šiaulių priklausomybių ligų centrą ir ten vėl išbuvo 14 dienų.

Posėdžio metu liudytoja apklausta E. Z. parodė, kad K. S. nemotyvuota, negali auginti savo vaikų, nes negali užtikrinti vaikams saugumo, neturi atsakomybės jausmo dėl girtavimo. Praeitų metų sausio 3 d. nuvykus pas K. S. į namus, klientę rado stipriai išgėrusią. Kaltinamosios dukra M. buvo prie mamos, o sūnus močiutės kambaryje. Pašnekinus E. apie tai, kaip sekasi mokslai, kaip santykiai su mama, berniukas prasitarė, kad mama pikta, yra jį mušusi. Daugiau vaikas kalbėti nenorėjo. Sekančią dieną nuvykus į šeimą su atvejo vadybininke, K. vėl buvo išgėrusi iš vakaro. Ji kalbėjo su K. mama R. S., o atvejo vadybininkė nuėjo pašnekinti berniuką. Iš kaltinamosios mamos sužinojo, kad K., būdama išgėrusi, smurtavo prieš sūnų, parvertusi ant žemės daužė per veidą. Berniukas taip pat sakė, kad išgėrusi mama būna pikta, jį muša. Močiutė sakė, kad K. išskiria vaikus, labiau myli dukrą. Sausio 5 d. K. su dukra rado socialiniame būste išgėrusią, iškvietė pareigūnus. K. buvo nustatytas 2,93 prom. girtumas. M. pasiėmė tėvas V. V., o E. – močiutė R. S. Vėliau vaikas buvo perduotas M. S. E. apie tai, kad jį mama skriaudžia, kalbėjo labai tyliai, nenoriai. Vaikas sakė, kad mama mušė, kai gyveno pas patėvį V. V., tikslaus laiko nepasakė.

Posėdžio metu liudytoju apklaustas J. G. parodė, kad kaltinamoji yra jo sesuo, sutinka duoti parodymus. K. su V. V. gyveno Joniškio m., tikslaus adreso nepamena. Jam yra tekę būti pas juos. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, sakė tiesą. Dabar jau sunku atsiminti. Bendrauja su E. Dabar E. pasikeitęs, atsigavęs. Jis su kaltinamąja bendrauja normaliai, pykčio nėra. Jam nepatogu pasakoti girdint K. Sesė sakydavo, kad įkiš E. į „vaiknamį“. Bet taip sakė išgėrusi, blaivi niekada taip nesakydavo. Kai sesė buvo vaiką prispaudusi ir užsimojusi, neklausė dėl ko kilo tas konfliktas, o vaikas buvo išsigandęs, nieko negalėjo pasakyti. Apie tą įvykį jis pasakojo savo mamai R. S.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo pagarsinti liudytojo J. G. parodymai, 2022-09-15 duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Liudytojas parodė, kad K. S. yra jo sesuo, sutinka duoti parodymus. Kada buvo įvykis negali pasakyti, kiek pamena buvo žiema. Įvykio aplinkybių gerai nepamena, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu 2022-02-04 duotus parodymus. Jis pats nenorėtų girdėti tokių žodžių, nes sakydavo, kad E. įkiš į vaiknamį. Daugiausia išgėrusi taip sakydavo, kai gyveno (duomenys neskelbtini). Adresu (duomenys neskelbtini), dažnai nesilankydavo. Šaukdavo ant E., kad šis nesimokina, E. verdavo. Šiuo metu E. gyvena pas jo brolį (duomenys neskelbtini). Ten vaikui geriau, tik yra išgąsdintas, verkia, kai kas nors pasako griežtesnį žodį. Daugiau fizinio smurto prieš E. nėra matęs (2 t., b. l. 46–47).

Posėdžio metu liudytoju apklaustas V. V. parodė, kad kaltinamoji yra buvusi sugyventinė, jo dukros motina, kartu negyvena, bendrauja tik tais klausimais, kurie liečia dukrą. Apie įvykį nelabai ką žino, tuo metu dirbo užsienyje. Grįždavo į namus kas 6–8 savaites ir būdavo 2–3 savaites. E. gyveno kartu su jais. Kai jis grįždavo iš užsienio, viskas buvo gerai, važiuodavo prie jūros, pramogaudavo. Nepastebėjo, kad K. išskirtų vaikus. Kai vaikai neklausydavo, K. juos apšaukdavo, bet nieko baisaus prie jo neįvyko. K. apšaukdavo sūnų, kai šis nepadarydavo namų darbų ar meluodavo. K. jam nėra sakiusi, kad jos mama nuteikinėja E. prieš ją. Kai gyveno kartu, K. labai retai vartojo alkoholį. Kai būdavo išvykęs, bendraudavo nuotoliniu ryšiu per medijas, bet nepastebėjo, kad sugyventinė būtų neblaivi. Praeitų metų sausį buvo susiruošęs išvykti į užsienį, kai paskambino socialinė darbuotoja, kad pasiimtų dukrą. Nustebo, nes su K. jau nebegyveno kartu nemažai laiko. Dukra dabar gyvena su juo, mama bendrauja su dukra.

Posėdžio metu liudytoja apklausta R. S. parodė, kad kaltinamoji yra jos dukra, sutinka duoti parodymus byloje. Nukentėjusysis yra jos anūkas. Su dukra K. anksčiau santykiai buvo geri, kai pastaroji išėjo gyventi pas vyrą, nebebuvo tokie artimi. Dabar santykiai geri, nesipyksta. Dukra buvo vyro sumušta, ją parsivežė, bandė padėti, bet nesigavo taip, kaip norėjo. Pas juos gyvendama dukra išgėrinėjo, koneveikė E., ne kartą sakė, kad išmes prie šiukšliadėžės. M. sakydavo, kad E. jai ne brolis, ne jų šeimos narys. Taip K. sakydavo išgėrusi, blaivi taip nesakydavo. Tokie įvykiai būdavo dažnai, nes K. dažnai išgerdavo. E. mamos bijojo, slėpdavosi jos kambaryje. Fizinio smurto ji nematė, bet E. sakydavo, kad jį mušdavo mama ir patėvis. Sūnus J. G., važiuodamas iš darbo, kartais pernakvodavo pas K. J. jai sakė, kad būdamas pas K. namuose, antrame aukšte, išgirdo smarkiai verkiant E. Nusileidęs žemyn, pamatė E. ant žemės, o K. buvo užsimojusi. Kad trenktų nematė, tik kad užsimojo. O E. sakė, kad tada mama mušė jį abiem rankom. K. sakė, kad E. bus išvežtas į globos namus arba paliktas prie konteinerio. Su E. ir dabar bendrauja, atvažiuoja pas ją savaitgaliais, per atostogas. Vaiko emocinė būsena yra pasikeitusi, jaučiasi geriau. Dukra pradėjo nebemylėti E., kai išėjo gyventi su V. V. ir atsirado dukrytė. E. yra tvarkingas, atsikėlęs tvarko kambarį, su noru eina į mokyklą. Nėra buvę, kad E. isterikuotų, kristų ant grindų. Jos sūnus J. neturi sveikatos problemų, gal dėl baimės jausmo posėdyje daug ko neprisiminė. Ji anūką palepina, bet ne daugiau kaip visos močiutės, nėra turtuolė. Per tuos tris mėnesius, kai K. su vaikais gyveno pas ją pastebėjo, kad dukra M. pagal galimybes kažką nupirkdavo, o E. nieko. Sesė atbėgusi erzindavo E., kad jai mama nupirko, o jam ne. Išgėrusi K. su dukra gerai elgdavosi, nešaukė ant jos, o E. koneveikė be priežasties. E. nesako, kad vėl norėtų gyventi su mama, neklausinėja apie mamą. Vaikas turi baimę, kad jo nepaimtų iš globėjo M. Ji nori, kad dukra pasveiktų, kad viskas šeimoje būtų gerai.

Posėdžio metu liudytoju apklaustas mažamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą M. S. parodė, kad kaltinamoji yra jo sesuo, sutinka byloje duoti parodymus. Šiuo metu yra laikinas E. globėjas, jau metus laiko gyvena kartu. Vaikas per tą laiką pasikeitė, tapo drąsesnis, žvalesnis, geriau sekasi mokslai. Jo nuomone, kai K. išgėrinėdavo, E. neišeidavo į mokyklą, todėl mokslas silpniau sekėsi. Apie smurto atvejus jis nieko neįtarė, E. jam nėra sakęs, jis pats smurto nematė. Psichologinio gal truputį, bet fizinio ne. Pastebėjo lyg išskyrimą sesers ir brolio, kad K. dukrai skiria daugiau dėmesio negu E. Apie tai, kad E. motina skriaudžia, sužinojo iš savo mamos. E. pusę metų lankėsi pas psichologą, iš pradžių atrodė prislėgtas. Mano, kad psichologo pagalba padėjo. Civilinis ieškinys pagrįstas, nes be abejo, vaikas turėjo psichologinę traumą. Sesers priklausomybę alkoholiui pastebėjo dar pastarajai gyvenant bute su V. E. apie mamą nekalba. Gal dėl patirto smurto. Vaikas nelinkęs kalbėti ta tema, net jam užsiminus. E. bijo, kad nebūtų paimtas iš jo šeimos. Jų šeimoje be E. dar auga 4 metų jų dukra ir 7 metų žmonos sūnus, todėl E. tenka dalintis dėmesiu su kitais. E. yra vyriausias. Kiti vaikai mažesni, tai dėmesio jiems reikia daugiau. E. dėl to nereiškia nepasitenkinimo, su juo gana lengva susitarti. Mano, kad E. jaučia nuoskaudą, jei nenori grįžti pas mamą. Tiki, kad kažkas buvo negerai sesers šeimoje.

Posėdžio metu apklausta liudytoja D. Ž. parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinėje mokykloje, mokė E. S. pradinėse klasėse. Kai vaikas pradėjo eiti į mokyklą, santykiai su E. mama buvo labai geri. E. pradėjo lankyti mokyklą 2017 m. Pradžioje buvo viskas labai gerai, po to, pradėjo ryškėti apsileidimas. 3–4 klasėje suprastėjo vaiko mokslai, jis pradėjo praleidinėti pamokas, meluoti. Skambindavo E. mamai, kad vaikas nebuvo pamokose, pagaudavo meluojant. Blogiausia situacija buvo, prasidėjus nuotoliniam mokymui. Tada vaikas nesijungdavo arba jungdavosi iš parduotuvės. Apie tai informavo socialinę darbuotoją. E. mama sakydavo, kad neturi kur vaiko palikti, nes dirba parduotuvėje. Mokymosi pablogėjimą ji sieja su dėmesio ir priežiūros vaikui trūkumu. E. yra gabus, geras vaikas. Apie problemas šeimoje E. nepasakodavo. Kai pagaudavo vaiką meluojant, skambindavo mamai. Vaikas sakydavo vienaip, mama – kitaip. Ji nebežinojo kuris meluoja. E. tapo uždaras. Kai kalbėdavo apie pomėgius, E. daug kalbėdavo, o kalbai pakrypus apie namus, šeimą, vaikas „užsidarydavo“. Apie tai, kad E. mama turi problemų su alkoholio vartojimu, pastebėjo bendraudama su pastarąja. Vaikas nesiskundė, kad yra skriaudžiamas, nepastebėjo žymių, kad būtų mušamas. Kadangi vaikas nesiskundė, tai į šeimą nesikišo.

Posėdžio metu apklausta liudytoja L. R. parodė, kad kaltinamoji yra buvusi kaimynė. Gyveno tame pačiame name, vienoje laiptinėje prieš 7 metus, dabar jau 3–4 metai šalia nebegyvena. Dėl ko nagrinėjama byla, sužinojo iš pačios K. K. paskambino jai ir prašė paliudyti, kad ji nebuvo piktas žmogus. Apie įvykį nieko negali pasakyti. Kai gyveno šalia, K. vaikai buvo prižiūrėti, pavalgę. Vėliau K. šeima išėjo gyventi į namą, gal 2018 metais. Po to, bendravo tik telefonu, esant reikalui. Apie K. piktnaudžiavimą alkoholiu sužinojo prieš porą metų. Su E. jai kelis kartus teko trumpai susitikti gatvėje, pasisveikino ir viskas.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, buvo pagarsinti mažamečio nukentėjusiojo E. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Mažametis nukentėjusysis parodė, kad mama parsiversdavo jį ant žemės ir mušdavo kumščiu per veidą. Taip suduodavo, kai nebuvo tėčio, vieną kartą per savaitę. Išgerdavo ir pradėdavo. Mama rėkdavo, pykdavo, norėdavo išvažiuoti, grasindavo, kad išveš į vaikų namus. Prieš keturis mėnesius, kai jų namuose buvo dėdė, mama parsivertė ir pradėjo mušti, keletą kartų sudavė per žandą. Buvo „mėlynių“, bet sunkiai matėsi. Dėdė iš kaimo matė „mėlynes“, matė kaip mušė. Dėdė J. G. mamai „davė velnių“, mama buvo supykusi. Kai mama mušė, jis ėjo į 3 ar 4 klasę, gyveno Joniškyje su sese ir tėčiu. Kai buvo 5 klasėje, mama rėkdavo, nepadėdavo mokytis, vadindavo visokiais žodžiais. Iš viso mama mušė 4–5 kartus. Kitus kartus mušė, kai gyveno pas močiutę. Močiutė ateidavo ir nuramindavo. Skriaudė ir pas močiutę, ir Joniškyje, bet daugiausia Joniškyje. Daug kartų fiziškai skriaudė, 10–11 kartų. Ilgai mušdavo, suduodavo į veidą. Jam skaudėdavo, jis verkdavo, būdavo liūdnas ir piktas. Tą kartą, kai dėdė sulaikė mamą, kad nebeskriaustų, skaudėjo, verkė. Buvo pas gydytoją, rado ant kojos „mėlynių“, kurios atsirado, kai parvertė mama. Mama šaukdavo, mušdavo, kai būdavo išgėrusi, o būdama blaivi – kartais. Sesės neskriausdavo. Visus 4 kartus, kai mušė, buvo neblaivi. Sakė močiutei, kad mama muša, mokykloje nepasakojo. Patirtą skausmą dėl mušimo įvertina nuo 3–7 balais iš dešimties. Tėtis nematė, kai mama mušdavo. Tėčiui apie tai nesakė, bijo mamos, nenori gyventi su mama. Mama sesei viską duodavo, o jam nieko (1 t., b. l. 133–134);

Be pačios kaltinamosios dalinio prisipažinimo, duotų parodymų, teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų, pagarsintų mažamečio nukentėjusiojo ir liudytojo J. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų K. S. kaltė, įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, 163 straipsnyje, įrodyta bylos medžiaga:

2022-01-07 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio patalpose kaltinamoji fiziškai ir psichiškai gniuždė mažametį E. S. ir padarė jam nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą, smurtavo mažamečio atžvilgiu (1 t., b. l. 35–36, 40–47);

2022-08-30 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio patalpose kaltinamoji fiziškai ir psichiškai gniuždė mažametį E. S. ir padarė jam nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą, smurtavo mažamečio atžvilgiu (1 t., b. l. 19–20, 52–53);

2022-01-05 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu „Dėl galimo smurto prieš nepilnametį vaiką“, kuriame nurodyta, kad skyrius gavo informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą K. S. šeimoje. Nepilnametis vaikas E. S. pasakojo, kad mama K. S. jį muša, gyvenant pas sugyventinį V. (prieš tris mėnesius), būdama girta parsiversdavo ant žemės ir trenkdavo kumščiu arba delnu į veidą, jam skaudėdavo, jis verkdavo (1 t., b. l. 55);

2022-01-05 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 6IGP-43 nurodyta, kad bendraujant su E. S., vaikas paaiškino, kad mama jo nemyli, viską perka tik seseriai, per šv. Kalėdas jis negavo nei vienos dovanos, o sesuo net keturias. Mama dažnai geria, neblaivi būna pikta ir jį muša. Taip būdavo ir gyvenant pas mamos sugyventinį V. Išgėrusi mama parversdavo jį ant žemės ir kumščiu arba delnu trenkdavo jam į veidą. Jam skaudėdavo, jis verkdavo. Taip mama yra dariusi 4-5 kartus. Kaip jį mušdavo, matydavo sesuo M., bet jos mama neskriausdavo. Gyvendamas pas močiutę, jaučiasi saugus ir mylimas. Vaikas pokalbio metu graudinosi, jaudinosi (1 t., b. l. 57–60);

2022-01-10 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu „Dėl K. S. šeimos“, kuriame nurodyta, kad skyrius 2022-01-05 gavo informaciją iš Joniškio rajono Vaiko ir šeimos gerovės centro, jog K. S. galimai smurtavo prieš savo nepilnametį sūnų E. S. Tą pačią dieną K. S. nustatytas 2,93 prom. girtumas. E. S. laikinai apgyvendintas M. S. šeimoje, nepilnametė M. V. perduota tėvui V. V. Nuo 2021-10-14 K. S. šeimai taikoma atvejo vadyba (1 t., b. l. 69);

2022-01-10 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 6VSV-43 nurodyta, kad E. S. nori toliau likti pas dėdę M., su mama gyventi nenori, nes mama jo nemyli, skriaudžia. 2022-01-05 K. S. nustatytas 2,93 prom. girtumas. Apsilankymo šeimoje metu matėsi į orkaitę sudėti tušti buteliai nuo alaus, spintelėje rastas nugertas butelis degtinės. K. S. su mažamečiu vaiku M. V. miegojo ant žemės, bute nėra nei baldų, nei daiktų, nei elektros. K. S. pripažįsta turinti alkoholio vartojimo problemą (1 t., b. l. 81–91);

Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro raštu „Dėl K. S. šeimos“, kuriame nurodyta, kad 2022-01-04 buvo lankytasi K. S. šeimoje (duomenys neskelbtini). K. S. pripažino turtinti problemų dėl alkoholio vartojimo. K. S. mama R. S. nurodė, kad dukra vartoja alkoholį, ne visada tinkamai rūpinasi vaikais, ypač sūnumi E. S., jį atstumia. R. S. užsiminė apie fizinį ir psichologinį smurtą prieš anūką. E. S. bendravimo metu prasitarė, kad mama jo nemyli, viską perka tik sesei, ant jo dažnai šaukia. Vaikas nurodė, kad gyvendamas pas močiutę, jaučiasi saugiau. Vaikas nurodė, kad mama jį mušė, kai jie dar gyveno pas V. V., būdama išgėrusi, mama jį mušė parvertusi ant žemės, delnais trenkė per veidą (1 t., b. l. 94);

Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro raštu „Dėl K. S. šeimos“, kuriame nurodyta, kad K. S. 2021-10-14 kreipėsi į centrą, prašydama psichologinės ir teisinės pagalbos dėl socialinio būsto. K. S. teigė, kad sugyventinis išvarė ją iš namų, yra ne kartą smurtavęs, tačiau ji apie tai niekam nepranešė. Apie alkoholio vartojimą K. S. neužsiminė, o paklausta, teigė, kad problemų dėl to neturi. Šeimai išimties tvarka suteiktas socialinis būstas. 2022-01-03 lankant K. S. šeimą, klientė buvo vartojusi alkoholio. Atvykus patikrinti tą pačią dieną antrą kartą, K. S. bendravo adekvačiai, pripažino turinti priklausomybę alkoholiui. Socialinei darbuotojai E. Z. E. S. prasitarė, kad mama pikta, šaukia ant jo, mušė, kai gyveno pas patėvį. Apsilankius K. S. šeimoje 2022-01-04, K. S. motina R. S. pradėjo atvirai pasakoti, kad dukra nuolat vartoja alkoholį, netinkamai rūpinasi vaikais, ypač E., užsiminė apie fizinį ir psichologinį smurtą prieš anūką. 2022-01-05 apie 10 val. buvo skambinta K. S., tačiau telefonas buvo išjungtas. Iš R. S. sužinota, kad K. S. namo nakvoti negrįžo. Nuvykus į K. S. socialinį būstą, viduje jautėsi rūkalų ir alkoholio kvapas. Moteris su dukra miegojo ant žemės, ant miegmaišio, vietoj pagalvės buvo naudojamas paltas. K. S. atrodė apsvaigusi, pripažino vartojusi alkoholį. Atvykę policijos pareigūnai K. S. nustatė 2,93 prom. girtumą (1 t., b. l. 99–101);

Joniškio „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos direktorės pateikta 2022-01-11 E. S. charakteristika, kurioje nurodyta, kad vaikas nuo mokslo metų pradžios praleido 74 pamokas, iš jų 70 pateisintos dėl ligos. E. pasiekimai yra patenkinamo arba pagrindinio lygio. Berniukas užsirašė į būrelius, tačiau jų nelanko. Mokinys į mokyklą ateina tvarkingas, turi visas reikalingas mokymo priemones, yra mandagus, pagarbiai elgiasi su suaugusiais, gražiai bendrauja su klasės draugais, yra gana tylaus būdo, noriai bendraujantis. Bendravimas su E. mama nebuvo sklandus: dažnai neatsiliepdavo ir neperskambindavo, praleistas pamokas pateisina E. sloga, peršalimu, tėvų susirinkime nedalyvavo (1 t., b. l. 104);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 41/2022(04), kurioje nurodyta, kad E. S. odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairėje blauzdoje galėjo būti padaryti prieš 1-4 paras iki apžiūros ir kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; nustatyti kūno sužalojimai gali būti padaromi tiek suduodant smūgius kietu buku daiktu, tiek į pastarąjį atsitrenkiant (1 t., b. l. 146);

teisiamojo posėdžio metu apklaustos teismo vaikų ir paauglių psichologės ekspertės A. Š. parodymais, kad atliko ekspertizę E. S. ir tvirtina ekspertizės akto išvadas. Visus duomenis, gautus ekspertizės metu, gretino, lygino su tuo, kas pateikta ekspertizės atlikimui, nuo bylos medžiagos iki medicininių dokumentų. E. S., atvykęs į ekspertizės įstaigą, sudarė įspūdį norinčio, gebančio bendradarbiauti vaiko. Bet buvo matoma, kad jam sudėtinga būti ekspertizės įstaigoje. Bendravimas vyko klausimų – atsakymų forma. Ekspertizės įstaigoje tema apie mamą vaiką kaustė, visa jo kūno kalba rodė, kad vaikas įsitempęs, susikaustęs, stokojantis spontaniškumo. Kai E. pasakojo apie save, laisvalaikio užsiėmimus, jo akys sužibdavo, matėsi aktyvumas, judrumas. Buvo kontrastas, nes tema apie mamą vaiką kaustė, jis labai stengėsi kontroliuoti savo emocijas. Ekspertizės metu stebėjo, kad aktualizuojasi kažkoks liūdesys, ar pyktis, ar nuoskaudos. Buvo matoma kaip vaikas pokalbio apie mamą metu stengiasi tramdyti ašaras. Iš vaiko pasakojimo matė, kad nuoskaudų dėl mamos elgesio jis turi įvairių. Viena iš temų – skirtingas jo ir sesers auklėjimas, mama visiškai skirtingai bausdavo ir toleruodavo abiejų vaikų nusižengimus. E. jautė didelę atskirtį. Vaikas aiškiai, gal per brandžiai, atskiria tą laikotarpį, kuris jam emociškai skausmingiausias, įvardija mamos problemas, kai ši pradėjo daugiau vartoti alkoholio. Labai aiškiai apibūdino kokia mama buvo neišgėrusi – linksma, darbšti, rūpestinga, o išgėrusi nieko nebenori daryti, viskas ją erzina. Dėl alkoholio vartojimo atsirado fizinės bausmės. Paprašytas sugretinti, kas jam skaudžiau, ar kad mama vartoja alkoholį ar mušimas, jis sakė – vienodai skaudu. E. vienodai skaudindavo tiek fizinis smurtas, tiek mamos elgesys, apimanti emocinį smurtą – išskyrimas sesers ir brolio. Mama tikėdavo seserimi, jos skundais, tuomet bardavo jį, jis gaudavo fizinių bausmių. Vaikui sudėtinga apibrėžti laike, jis daugiau orientuojasi pagal gyvenamąją vietą, todėl galima kalbėti, kad persikrausčius iš buto į namą, tas laikotarpis jam emociškai skausmingiausias. Vaikas labai jaudinosi kalbėdamas apie šį laikotarpį ir mamos veiksmus jo atžvilgiu. Bekalbant, veriasi vaiko emocinis skausmas, jis graudinasi, bet labai stengiasi sukontroliuoti tas emocijas. Jaučiamos emocijos atitinka pasakojimo turinį. Epizodą, kurį vaikas pats paminėjo ekspertizės metu – kad mama supyksta, paima už rankos, parverčia jį ant žemės ir delnu, parodo kuria dalimi, trenkia. Vaikas kalba ir demonstruoja, tai vyksta verbaline ir neverbaline kalba. Jie stebi kūną ir emocijas, kaip reaguoja kūnas, kai vaikas pasakoja. Kūnas atkartoja veiksmus iš atminties. Jis kalba iš asmeninės patirties, tada adekvačiai įvardina, kad jausdavosi liūdnas ir išsigandęs, išgąstis gana stiprus, pats įvertina 8 balais iš 10. Tai yra tikrai stiprus baimės pojūtis. Vertinant ir analizuojant ar mato vienovę to, ką transliuoja kūnas ir kokie žodžiai, nekilo abejonių, kad vaikas kalba iš asmeninės patirties, nes viskas atitinka. E. pakartojo tai, kas buvo ir dar suteikė papildomos informacijos. Remdamiesi tuo, ką matė ekspertizės metu, padarė išvadą, kad vaikas galėjo duoti parodymus, nekilo abejonių dėl jo parodymų turinio, nekilo abejonių, kad gal būt vaikas apkalba mamą. Kiekvienos ekspertizės dalykas yra įvertinti, ar nebuvo daromas poveikis tyriamajam. Pats E. S. įvardina, kad mama pavartojusi alkoholio, vis kaltindavo jo močiutę, kad ši veikdavo jį. Vaikas persakė informaciją, kad mama įtarinėdavo močiutę, darant jam poveikį. Buvo gretinama tai, ką vaikas pasakojo ir kokios jam kilo emocijos. Emocijos yra giliai užspaustos, aplinkiniai asmenys gali ir nepastebėti, kad kažkas skaudaus vyksta vaiko gyvenime, nes jis yra išmokęs kontroliuoti, slopinti emocinę raišką. Jie šį aspektą vertino ir nerado jokio pagrindimo, kad močiutė daro E. poveikį. Tiek analizuojant vaiko tiesioginę kalbą, tiek netiesioginius požymius – elgesį, pasakojimo turinys būtų neatitikęs emocinės raiškos. Nerado duomenų, kad E. parodymus reikėtų vertinti kritiškai. Tai, kad vaikas nurodo skirtingą smurto kartų skaičių, yra natūralu tokiam amžiui ir tose situacijose, kai yra analizuojamos veikos, užtrukusios laike. Nė vienas žmogus, vaikas ar suaugęs, jei yra vykdomi netinkami, neadekvatūs veiksmai jų atžvilgiu, neskaičiuoja kiek, kada ir kas yra įvykę. Yra laikotarpis, tipiškai tokiose bylose nėra įmanoma nustatyti, kiek tai pasikartoja. Nukentėjusieji pažymi, kada įvyko pirmas kartas ir paskutinis. Paskutinis dažniausiai būna užfiksuotas. Tai natūralu, nereikia tikėtis, kad bus įvardintos tikslios datos ir pasikartojimų skaičius. Tai, kad E. pasakė 10, 11 ar 4 kartus, nevertinama kaip nenuoseklumas, nes vaikui neįmanoma suskaičiuoti ir nustatyti kiek kartų tai buvo. Jis žino, kad tai vyko pasikartojančiai ir nurodo apie 1 metų laikotarpį. Metų laikotarpyje, arba, kaip vaikas nurodo – kai gyveno tam tikrame name, remiantis jo žodžiais, galima suprasti, kad pasikartoja, gal ne tiek dažnai, bet reguliariai. Būtent tada, kai mama būdavo pavartojusi daugiau alkoholio. Kažkokius atskirus epizodus padeda įsiminti papildomi aplinkoje vykstantys įvykiai. E. S. įvardino „Sustabdė dėdė J., kitus kartus mamos draugas V.“. Kitų asmenų dalyvavimas padeda atsekti ir atsiminti epizodus, kai kažkokie pašaliniai žmonės stabdė mamos veiksmus jo atžvilgiu. Iš esmės tikslaus skaičiaus nepasakymas rodo parodymų patikimumą. Vaikai bando suaugusiajam pateikti atsakymą, jei klausia. Jis pateikia tokį atsakymą, kuris rodo, kad tai buvo ne kartą ar du, bet tikrai daugiau. Klausimas kiek, tarsi reikalauja atsakyme tiksliai įvardinti, bet jei jo paklaustų, ar gali tiksliai įvardinti, pasakytų, kad ne. Natūralu, kad E. apie patiriamą smurtą nepasakojo kitiems. Pirmiausia, mama jam yra pats brangiausias, reikšmingiausias ir mylimiausias asmuo. Apie tai, kas šeimoje vyksta negero, vaikai nelinkę skųstis, būna gėda apie tai kalbėti. Iš elgsenos pokyčių galima stebėti, kad E. jaučiasi negerai, bet jis nėra iš tų, kurie atvirai pasakotų apie jį slegiančias problemas. Tai yra būdinga vaikams. Svarbus momentas tas, kad tą aplinką, kurioje vaikai gyvena, jie priima kaip normą. Nors ir skaudu, bet jie nežino kitokio gyvenimo. Reikia, kad turėtų saugų prieraišumo asmenį, kuriam galėtų atsiverti. Kartais vaikai pamato kontrastą, kad kitoje šeimoje yra visiškai kitaip, tačiau nedrįsta kalbėti apie problemas. Mama yra pats brangiausias asmuo E. S. gyvenime ir blogai kalbėti apie brangų asmenį sudėtinga. Tai emocinis iššūkis vaikams. Stebėjo, kad formavosi labai nepasitikinti savimi asmenybė dėl jo menkinimo mamos žodžiais, elgesiu. Vaikas jautėsi atstumtas, nemylimas, jam yra sudėtinga pačiam save mylėti, pasitikėti savo jėgomis. Ateityje psichoterapija būtų pagrindas auginti pasitikėjimą savimi, pajusti saugumą, kad jis yra priimamas, kad kiti jį gali mylėti, jam reikia tiesiogiai patirti tuos dalykus. Kadangi E. linkęs slopinti emocijas ir užgniaužti savyje, ilgainiui tai turi prasiveržti emociniais protrūkiais ar elgesio problemomis. Vaikas pasakojo, kad jau tuo metu jautė poreikį adrenalinui. Reiškia kažkoks rizikingas elgesys jį gali patraukti. Yra tam tikra rizika, kad jis labiau ieškos rizikingo elgesio. Visa tai susiję su jo patirtimis, kurios ateina iš šeimos ir iš to, kad jis nepriimtas;

ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo J. G. parodymais, kuriuos liudytojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino davęs teisingus, kad jo sesuo K. apie šešis metus gyveno su sugyventiniu V. V. (duomenys neskelbtini). K. turi sūnų E. iš pirmos draugystės ir dukrą M., kuri yra K. ir V. bendras vaikas. K. ir E. bendravimas nebuvo artimas, matėsi, kad ji labiau myli ir rūpinasi savo dukra M., o E. palieka nuošalyje. 2020 ar 2019 m. žiemą, lyg gruodžio mėnesį, jis vakare nuvyko pas K. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kad galėtų pernakvoti ir ryte vykti į darbą. Tą kartą matė, kad K. išgėrusi alkoholinių gėrimų. V. tuo metu dirbo Vokietijoje. Jis su K., M. ir E. pavalgė vakarienę ir jis užlipo į antrą aukštą, ruošėsi eiti miegoti. K. su vaikais pasiliko pirmame aukšte. Po kelių minučių išgirdo, kad pirmame aukšte kažkas nukrito ant grindų. Išgirdęs trenksmą, jis nusileido laiptais į apačią, į virtuvę ir pamatė ant grindų gulintį E. bei jį prispaudusią K. E. gulėjo ant nugaros, ant grindų, o K. kojomis buvo prispaudusi E. kojas, tokiu būdu neleisdama šiam pajudėti, ir vienos rankos delnu buvo užsimojusi suduoti E. per veidą, bet nesudavė, kadangi pamatė atbėgantį jį. Jis sugriebė seseriai už rankos, kuria ši ketino suduoti E., ir už tos rankos atitraukė nuo E. E. verkdamas nubėgo į savo kambarį, o jis, nieko nesakęs, taip pat nuėjo į kambarį. Kai E. gulėjo prispaustas ant grindų, matė, kad pas jį burnoje buvo maisto kąsnis, todėl tuo metu E. negalėjo ištarti nei žodžio. Jis neklausė K. kodėl ji buvo parsivertusi E. ir, kodėl ketino pastarajam suduoti per veidą. Pati K. jam taip pat nieko nepasakė. Ar mažoji M. matė įvykį, negali pasakyti. Tą naktį E. nemiegojo, visą laiką verkė, vis ateidavo pas jį į kambarį ir kartojo, kad bijo savo mamos, tačiau, kad jam tą vakarą mama būtų kur nors sudavusi, neminėjo. E. jam nepasakojo dėl ko mama jį parvertė ir kodėl norėjo jam suduoti. Jei nebūtų spėjęs atbėgti ir sugriebti K. už rankos, gal ši būtų trenkusi E. per veidą. Daugiau niekada nėra matęs, kad K. darytų ką nors panašaus E. ar smurtautų prieš sūnų. K. dažnai šaukdavo ant E., kad šis nesimoko ir neklauso (2 t., b. l. 35–36).

Kad kaltinamoji ilgą laiką piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis, fiziškai ir psichiškai gniuždydama mažametį sūnų E. S., sistemingai naudodama fizinį ir psichinį smurtą, ir tai sukėlė mažamečiam vaikui nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą, įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti duomenys, kurie pripažįstami įrodymais – mažamečio nukentėjusiojo E. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, liudytojų R. S., J. G., E. Z., G. E., L. K., E. R., nukentėjusiojo dabartinio globėjo M. S. parodymai, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas ir tyrimą atlikusių bei išvadas pateikusių eksperčių Ž. V. bei A. Š. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimai.