- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-29
- Bylos Nr.
- BIK-149/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52821-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Jokimaitė (pirm.), Tomas Šeškauskas, Arvydas Daugėla, Andrejaus Proškinas
- Nuteistasis
- K. M., V. M.
- Advokatai
- Andrejus Proškinas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Arvydo Daugėlos, susipažinusi su nuteistų juridinių asmenų (duomenys neskelbtini) ir nuteistųjų K. M., V. M. gynėjo advokato Andrejaus Proškino (Andrej Proškin) kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti. Jo įsitikinimu, žemesnės instancijos teismai nesilaikė pareigos nešališkai ir išsamiai įvertinti įrodymus, kurių pagrindu V. M. ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 304 straipsnio 1 dalį, taip pat nuteistieji negalėjo būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį, kadangi teismai vienareikšmiškai konstatavo, kad klastojimo veiksmus atlikęs asmuo nėra nustatytas, taip pat nėra pagrindo pripažinti nuteistuosius kaltais dėl jiems inkriminuotos veikos pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, nes nenustatytas asmuo atlikęs klastojimo veiksmus, o nukentėjusiajam V. G. galimai padarytos žalos atlyginimo klausimas turėjo būti sprendžiamas civiline tvarka pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo arba priekabos išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Taip pat, anot kasatoriaus, buvo netinkamai pritaikytos BK 24 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes teismai neįvardijo ir niekaip nemotyvavo, kokį konkrečiai vaidmenį atliko kiekvienas iš nuteistųjų pagal jiems inkriminuotus BK straipsnius. Ikiteisminio tyrimo institucijos ir teismai turėjo nustatyti ir nuteistieji turėjo teisę tiksliai žinoti, kokia bendrininkavimo rūšis jiems inkriminuojama ir nuo kokios jiems inkriminuojamos bendrininkavimo rūšies jie turėtų gintis.