Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo T. V. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 21 d. nutarties, kuria įtariamajam T. V. kardomoji priemonė – suėmimas paskirtas trims mėnesiams.

Teisėjas, išnagrinėjęs suimtojo T. V. skundą, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, išklausęs posėdyje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. Kauno m. VPK VP ONTT tyrėjų atliekamame ikiteisminiame tyrime įtariamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. K. , E. M. , A. K. , J. Z. , P. U. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2007 m. sausio 5 d., apie 21 val. 25 min., prie namo (duomenys neskelbtini), Kaune, iš chuliganiškų paskatų bendrininkavo pasikėsinant nužudyti du ar daugiau žmonių, o būtent vienam iš bendrininkų panaudojus lygiavamzdį medžioklinį šautuvą, šovus ne mažiau kaip kartą į D. A. , kuris dėl patirto krūtinės sužalojimo mirė įvykio vietoje, kitam bendrininkui pistoletu TT šovus į nukentėjusiuosius J. G. ir T. F. , T. V. panaudodamas pusiau automatinį ginklą, skirtą šaudyti pramoninės gamybos 9 mm kalibro „Luger“ („Parabellum“) šoviniais, tyčia šovė ne mažiau kaip 6 kartus į A. M. ir padarė jam sužalojimus krūtinėje, žastuose, juosmenyje, pagal sveikatos sutrikdymo mastą - nesunkų sveikatos sutrikdymą. T. V. įtariamas šiais savo veiksmais padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose bei 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Taip pat T. V. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 d., t. y. tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu iki 2007 m. sausio 5 d., 21 val. 25 min., tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš nenustatytų asmenų, neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą – trumpavamzdį pusiau automatinį ginklą, skirtą šaudyti pramoninės gamybos 9 mm kalibro „Luger“ („Parabellum“) šoviniais, ir ne mažiau kaip 10 šovinių, kuriuos iki 2007 m. sausio 5 d., 21 val. 25 min., automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno į Tvirtovės al., Kaune, ir 2007 m. sausio 5 d., apie 21 val. 25 min., prie (duomenys neskelbtini), Kaune, panaudojo iš chuliganiškų paskatų, pasikėsinant nužudyti du ar daugiau žmonių.

2008 m. kovo 21 d. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu T. V. panaikinta kardomoji priemonė – namų areštas ir tos pačios dienos Kauno apygardos teismo nutartimi paskirtas suėmimas trims mėnesiams.

Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad T. V. įtariamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, kurių sankcijose numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Vienas iš šių nusikaltimų baigtas, kitas nutrūko pasikėsinimo stadijos metu. Šie nusikaltimai įtraukti į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, be to, įtariamasis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nevedęs, jo nesaisto jokie šeiminiai ryšiai, taip pat jis netrukus po nusikaltimų, kurių padarymu yra įtariamas, išvyko į užsienį ir dėl to buvo išduotas Europos arešto orderis dėl jo. Be to, teismas nurodė, kad 2007-04-12 užfiksuotas telefoninis pokalbis rodo, jog T. V. buvo žinoma, kad jis ieškomas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis žemesnysis teismas nustatė, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis T. V. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taip pat žemesnysis teismas konstatavo, kad byloje yra duomenų, jog T. V. tiesiogiai grasino liudytojui dėl galimo parodymų davimo bei vertė liudytoją išvykti į užsienį. Šios aplinkybės, teismo nuomone, rodo, kad T. V. trukdys procesui ir gali bandyti paveikti liudytojus, nukentėjusiuosius ir kitus su byla susijusius asmenis (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apygardos teismas taip pat nustatė, kad T. V. įtariamas padaręs du labai sunkius smurtinius nusikaltimus, anksčiau teistas, todėl, teismo nuomone, būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Taip pat suimtasis T. V. mano, kad jo atžvilgiu pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą principas, nes šioje byloje kiti asmenys, kuriems pareikšti analogiški įtarimai, nėra suimti, nors taip pat buvo išvykę į užsienį.

Įtariamojo teigimu, skundžiamoje nutartyje teismas neteisingai nurodė, kad byloje yra užfiksuotas telefoninis pokalbis, kurio metu jis tariamai grasino liudytojui, nes tokio pokalbio byloje nėra. Be to, nutartyje minimi nusikaltimai, kuriuos jis tariamai padarė užsienyje, tačiau nėra jokių sprendimų, patvirtinančių šias aplinkybes.

T. V. manymu, teismas neįvertino svarbių šiam klausimui spręsti aplinkybių: kad jis neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, artimai bendrauja su šeima, yra jauno amžiaus. Dėl to suimtasis daro išvadą, kad šiuo atveju pažeistas rungtyniškumo principas.

Skunde taip pat nurodoma, kad suėmimo terminas T. V. pratęstas pažeidžiant 2004-12-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimo Nr. 50 bei BPK 127 straipsnio reikalavimus, nes skirti suėmimo terminą šiam įtariamajam nebuvo jokio pagrindo. Žemesnysis teismas be pagrindo nekreipė dėmesio į tai, kad jokių įrodymų, patvirtinančių T. V. kaltę, nėra. Suimtasis mano, kad žemesnysis teismas turėjo vertinti ir tas aplinkybes, kad jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai šioje byloje neatliekami, taip pat teismas neaptarė galimybės, kad kardomųjų priemonių tikslai bus realizuoti ir taikant švelnesnę kardomąją priemonę.

Aukštesniojo teismo posėdyje prokurorė prašo skundą atmesti, suimtojo gynėja prašo skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Suimto įtariamojo T. V. skundas atmetamas.

Aukštesniojo teismo nuomone, skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį.

Žemesniojo teismo teisėjas skundžiamoje nutartyje nurodė, kokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas, t. y. kad yra pagrindas manyti, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalis nurodo, kad aukščiau paminėtu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas į šias aplinkybes atsižvelgė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad įtariamasis T. V. niekur nedirba bei neturi jokio kito legalaus pragyvenimo šaltinio, pastebėtina ir tai, kad įtariamasis nevedęs, neturi Lietuvos Respublikoje jokių socialinių ar materialinių įsipareigojimų, kurie galėtų jį sulaikyti nuo baudžiamojo persekiojimo vengimo, išvykimo iš Lietuvos.

Aukštesnysis teismas pastebi, kad nors įtariamajam teistumas ir išnykęs, vis tik iš bylos medžiagos matyti, jog T. V. , nors ir būdamas jauno amžiaus, jau turi kriminalinę praeitį, įtariamas padaręs labai sunkius nusikaltimus šioje byloje praėjus neilgam laikui nuo teistumo išnykimo. 2005-03-04 nutartimi dėl apysunkio nusikaltimo kito žmogaus sveikatai padarymo baudžiamoji byla T. V. buvo nutraukta jam susitaikius su nukentėjusiuoju.

Žemesnysis teismas teisingai pastebėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog įtariamasis T. V. turi ryšių užsienyje. Apie tai liudija byloje esantys duomenys rodantys, kad T. V. sistemingai yra vykęs į kitas šalis ir kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Be to, netrukus po nusikaltimų, kuriuos padaręs T. V. įtariamas, pastarasis be aiškaus ir nustatyto tikslo vėl išvyko į kitą šalį, dėl jo buvo išduotas Europos arešto orderis.

Aukščiau minimos aplinkybės atspindi nuteistojo asmenybę ir yra svarbios byloje nustatant BPK 121 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą.

Suimtasis teigia, kad jis artimai bendrauja su savo šeima, tačiau ši aplinkybė nelaikytina pagrindu naikinti skundžiamą nutartį. Aukštesniojo teismo nuomone, šioje situacijoje reikšmingi šeiminiai santykiai turėtų būti suprantami kaip įtariamojo bei jo sutuoktinio, vaikų ar kitų išlaikytinių tarpusavio įsipareigojimų, mažinančių tikimybę, kad įtariamasis pasislėps nuo tyrimo, buvimas. Tačiau šiuo konkrečiu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

Pagrįstai byloje nustatytas ir BPK 121 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Apygardos teismas nurodė, kad byloje yra duomenų, kad 2007-04-12 vykusio telefoninio pokalbio metu T. V. grasino liudytojui dėl pastarojo galimo parodymų davimo šioje byloje bei vertė jį išvykti į užsienį. Pats įtariamasis skunde teigia, kad žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje nurodė aplinkybes, prieštaraujančias faktiniams bylos duomenims, nes byloje tokio pokalbio tariamai užfiksuota nėra. Tačiau aukštesniojo teismo teisėjas konstatuoja, kad tokie įtariamojo argumentai nepagrįsti. Pastebėtina, kad 4 bylos tome išties užfiksuotas 2007-04-12, 17 val. 43 min., įvykęs telefoninis pokalbis, iš kurio turinio matyti, kad vienas asmuo grasina kitam asmeniui dėl tariamai pastarojo duotų parodymų policijoje, kita bylos medžiaga rodo, kad vienas iš pokalbio dalyvių pagrįstai yra įtariamas esąs būtent suimtasis.

Žemesnysis teismas, atsižvelgdamas į inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą, pobūdį, nuteistojo asmenybę, taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad byloje yra duomenų, rodančių, jog T. V. , būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad T. V. įtariamas padaręs tris nusikaltimus, iš kurių du labai sunkūs nusikaltimai, susiję su šaunamųjų ginklų panaudojimu.

Apygardos teismas taip pat nustatė, kad 2008-03-20 T. V. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Tai žemesnysis teismas įvertino kaip aplinkybę, rodančią, kad įtariamasis nusistatęs daryti naujus nusikaltimus. Vis tik aukštesnysis teismas konstatuoja, jog šiais duomenimis negalima grįsti BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo, nes BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra nesunkus ir jis nenumatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Tačiau minėtas viešosios tvarkos pažeidimas, kuriuo T. V. įtariamas, rodo, kad pastarasis nesilaikė jam paskirtos kardomosios priemonės - namų arešto sąlygų. Namų areštu įtariamajam buvo nustatyti griežti apribojimai, vienas kurių buvo draudimas ištisą parą išeiti iš savo gyvenamosios vietos. Taigi, įtarimas padarius viešosios tvarkos pažeidimą prie Baltijos g. 6 namo, Kaune, rodo, kad T. V. buvo pasišalinęs iš savo gyvenamosios vietos. Aukštesniojo teismo nuomone, ši aplinkybė taip pat rodo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nepavyko pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl T. V. skirtina griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl papildomų suėmimo pagrindų, kurie turi būti nustatyti paskiriant suėmimą, kurio bendras laikas – ilgiau nei šeši mėnesiai. Tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, atsižvelgiant į proceso veiksmų gausumą, di­de­lį įta­ria­mų­jų skai­čių, byla laikytina ypatingai sudėtinga ir didelės apimties.

T. V. teigimu, žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje visiškai neatsižvelgė į tai, kad šiuo metu jam paskirta ir kita kardomoji priemonė – namų areštas, be to, įtariamojo manymu, pažeista jo teisė į gynybą, nes apie tai, kad bus sprendžiamas klausimas dėl suėmimo paskyrimo, nebuvo tinkamai informuota jo gynėja, o jis nesutiko, kad jį gintų kitas advokatas. Aukštesnysis teismas pastebi, kad suimtojo argumentai nepagrįsti. 13 bylos tome yra Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2008-03-21 nutarimas, kuriuo namų areštas yra panaikintas. Antra, nekonstatuotina esminių procesinių suimtojo T. V. teisės į gynybą pažeidimų skiriant jam suėmimą. Iš 2008-03-21 teismo posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas įtariamojo suėmimo klausimas, protokolo matyti, kad posėdyje dalyvavo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikianti gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė. Apygardos teismo teisėjas sprendė, ar galima nagrinėti suėmimo skyrimą negalint dėl buvimo užsienyje teismo posėdyje dalyvauti T. V. gynėjai A. Ručienei, aiškinosi apie advokatės galimumą dalyvauti posėdyje ir dėl šio klausimo priėmė protokolinę nutartį. Beje, pastebėtina, kad byloje taip ir nebuvo gautas advokatės prašymas atidėti suėmimo skyrimą, nes ji jame negali dalyvauti dėl svarbių priežasčių.

T. V. pasirinkta dalyvauti byloje ikiteisminio tyrimo metu advokatė A. Ručienė nepranešė oficialiai ir šiam teismui, kodėl ji šaukiama negali dalyvauti šios dienos posėdyje.

Įtariamasis skunde teigia, kad paskyrus jam suėmimą bus pažeistas lygybės prieš įstatymą principas, nes kiti asmenys, kuriems šioje byloje pareikšti analogiški įtarimai, yra nesuimti. Aukštesnysis teismas nesutinka su šiuo įtariamojo teiginiu. Tai, kad T. V. ir kitiems įtariamiesiems pareikšti analogiški įtarimai, nereiškia, kad visų asmenų teisinė padėtis, kalbant apie kardomosios priemonės skyrimo pagrindus ir sąlygas, yra vienoda. Vien to, kad asmenys įtariami tų pačių nusikaltimų padarymu, neužtenka konstatuoti, kad jiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios priemonės. Būtina įvertinti kiekvienam iš jų nustatytus kardomųjų priemonių taikymo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas aplinkybes. Todėl konstatuotina, kad paskiriant suėmimą T. V. lygybės prieš įstatymą principas nebuvo pažeistas.

Skunde taip pat nurodoma, kad byloje nėra jokių teismų sprendimų, patvirtinančių, jog įtariamasis daręs nusikaltimus užsienyje. Išties, T. V. pagrįstai tvirtina, kad apygardos teismas nepagrįstai nustatė, jog tokie duomenys byloje yra. Tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, ši aplinkybė nelaikytina priežastimi panaikinti skundžiamą nutartį.

Aukštesniojo teismo teisėjas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suimto įtariamojo T. V. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.