Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant: prokurorei A. P., asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones P. P., jo atstovei pagal įstatymą M. P., gynėjui advokatui A. R., nukentėjusiajam ir nukentėjusiojo D. A. atstovui pagal įstatymą V. A., vaiko teisių skyriaus apsaugos atstovei Vaivai Daukantienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo P. P., gim. 1999-11-25, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose, lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, šešių klasių išsilavinimo, nedirbančiam, nevedusiam, (duomenys neskelbtini) mokiniui, gyv. (duomenys neskelbtini) , Mažeikiai, neteistam,

už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką – 2014 m. gegužės 12 d., apie 17.00 val., Mažeikių mieste, Melioratorių gatvėje esančiame parkelyje, grasindamas panaudoti fizinį smurtą pagrobė iš mažamečio D. A., gim. 2005-01-20, svetimą, V. A. priklausantį, turtą – 200 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 300“.

Teismo posėdyje P. P. paaiškino, kad kartą su dviem draugais buvo parkelyje Melioratorių gatvėje. Iš visų trijų jis (P. P.) buvo aukščiausias. Ten sutiko mažesnius vaikus. Vienas iš jų – Džiugas turėjo NOKIA telefoną. Jis pasakė Džiugui, kad apsikeistų telefonais, nes Džiugo telefonas buvo geresnis. Džiugas nenorėjo keistis telefono, tuomet jis Džiugui pasakė „gausi į galvą“ ir Džiugas apsikeitė telefoną. Džiugas ir jo draugas yra mažesnio ūgio, jam (P. P.) iki peties. Vakare mama liepė atiduoti telefoną. Gailisi, kad taip pasielgė, atsiprašo nukentėjusiųjų.

Asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, atstovė pagal įstatymą M. P. parodė, kad 2014 m. gegužės 12 d. vakare sūnus Paulius pasakė, kad išsikeitė telefoną. Ji sūnui pasakė, kad tokio gero telefono niekas nesutiktų keistis. Netrukus paskambino iš policijos ir pasakė, kad Paulius atėmė telefoną iš mažesnio vaiko. Sūnus jos klauso, tik dažnai būdavo susinervinęs ir piktas. Po to įvykio sūnus buvo ligoninėje, dabar jis yra ramesnis. Pasižada sūnų reguliariai vesti pas gydytoją ir prižiūrėti, kad gertų vaistus.

Teismo posėdyje nukentėjusysis V. A. parodė, kad kartą sūnus vėliau grįžo iš treniruotės, buvo išsigandęs ir pasakė, kad parkelyje Melioratorių gatvėje, kuris vadinamas „varnų parkeliu“ didesnis berniukas grasindamas privertė apsikeisti telefoną. Su sūnumi nuvažiavo į parkelį, bet ten nieko nebesutiko, po to nuvažiavo į policiją. Telefoną jam po kurio laiko grąžino. Nors telefonas yra po įvykio apibraižytas, ieškinio nereiškia.

Nepilnametis nukentėjusysis D. A. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad po futbolo treniruotės su L. P. buvo „varnų parkelyje“. Atėjo kiti berniukai „trys banditai“ ir klausė ar turi kokių daiktų, telefonų, pinigų. Atsakius, kad neturi, vienas patikrino kuprinę, tačiau telefono nerado. Jis (D. A.) iš kuprinės išsitraukė telefoną ir vienas iš berniukų pasiėmė telefoną ir juo žaidė, po to davė kitam.

Nepilnametis liudytojas L. P. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad su Džiugu sėdėjo „varnų parkelyje“ prie čiuožynės. Priėję trys didesni vaikai liepė atsisėsti ant suoliuko, klausė ar turi telefonų, didysis patikrino Džiugo kuprinę ir paėmė telefoną. Džiugas prašė grąžinti telefoną, bet jie negrąžino, Džiugui davė kitą neveikiantį telefoną. Džiugui pasakius, kad pasiskųs tėčiui, atsakė, kad nebijo jo tėčio, sumuš ir „paguldys po suolu“. Vidurinysis pagal ūgį jam (L. P.) sudavė į paširdžius.

Nepilnametis liudytojas D. J. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jis su draugais Gabrieliumi ir Pauliumi, kuris iš jų buvo aukščiausias, varnų parkelyje sutiko mažesnius vaikus. Paulius vieno jų paprašė parodyti telefoną. Berniukui parodžius telefoną, Paulius ir jis bei Gabrielius žaidė tuo telefonu. Paulius prašė apsikeisti telefonais, tas berniukas nesutiko, Paulius pasakė, kad primuš, jei nesikeis ir įdėjo savo kortelę į tą telefoną. Jie visą vakarą žaidė tuo iškeistu telefonu, kitą dieną pas Paulių atvažiavo policija.

2015-01-27 – 2015-03-10 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-20/2015 nurodyta, kad P. P. nusikalstamos veikos padarymo metu dėl jam konstatuoto lengvo protinio atsilikimo, reikšmingo elgesio sutrikimo, reikalaujančio dėmesio ar gydymo negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Objektyvių duomenų, kad po nusikalstamos veikos P. P. psichikos būsena būtų sutrikusi, nėra. Šiuo metu P. P. dėl jam konstatuojamo lengvo protinio atsilikimo, reikšmingo elgesio sutrikimo, reikalaujančio dėmesio ar gydymo gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. P. P. gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir bylos procese teisme. P. P. nereikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicininių priemonių, jam yra tikslingas gydymas dėl elgesio sutrikimų korekcijos pas vaikų psichiatrą pagal gyvenamąją vietą bendrais pagrindais (b.l. 89-93).

Iš P. P. paaiškinimų, nukentėjusiųjų V. A., D. A., liudytojų L. P., D. J. parodymų nustatyta, kad P. P. paėmė iš D. A. mobilaus ryšio telefoną ir, grasindamas sumušti nukentėjusįjį, šį telefoną pakeitė į kitą neveikiantį. Taip jis grasindamas panaudoti fizinį smurtą pagrobė iš mažamečio D. A. V. priklausantį telefoną, t.y., padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 17 straipsnį asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažįsta teismas.

BK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti pri­verčiamąsias medicinos priemones. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, jeigu asmeniui pri­verčiamąsias medicinos priemones taikyti nebūtina, asmuo gali būti teismo perduodamas giminaičių ar kitų asmenų globai ar rūpybai ir kartu jam gali būti nustatomas medicininis stebėjimas.

Kadangi teismo psichiatrijos ekspertizės metu nustatyta, jog P. P. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, todėl jis pripažintinas nepakaltinamu (BK 17straipsnis). Ekspertizės akte nurodyta, kad šiuo metu P. P. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir bylos procese teisme, jam nereikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicininių priemonių. Iš P. P. paaiškinimų, jo mamos M. P. parodymų teismas daro išvadą, jog P. P. šiuo metu supranta savo elgesio padarinius bei pasižada daugiau nedaryti įstatymo uždraustų veikų, mama pasižada jį reguliariai nuvesti pas gydytoją.

Išanalizavus visus bylos įrodymus teismas daro išvadą, jog pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną P. P. nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo, todėl byla nutrauktina ir priverčiamosios medicinos priemonės netaikytinos, jis perduotinas M. P. rūpintis ir jam nustatytinas medicininis stebėjimas (BK 98 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 392-395, 400-401, 403-404, 313 straipsniais, teismas

nutaria:

P. P., padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, pripažinti nepakaltinamu, bylą nutraukti ir netaikyti priverčiamojo pobūdžio medicininių priemonių. Remiantis BK 98 straipsnio 7 dalimi P. P. perduoti M. P. rūpybai ir jam nustatyti medicininį stebėjimą

Nutartį per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai, prokuroras skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.