Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-01-25 · Administracinė byla Nr. AS-3-662/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-25
Bylos Nr.
AS-3-662/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03287-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-3-662/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03287-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 43.5.1.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Seimo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės, po 50 milijardų eurų neturtinės žalos atlyginimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės, o viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Administracinis teismas nagrinėja suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Teismas darė išvadą, kad šioje byloje pareiškėjo skunde keliami reikalavimai nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka, todėl skundą atsisakė priimti.

III.

Pareiškėjas V. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo teigimu, nėra jokios valdžios, kurios veiksmus būtų draudžiama ginčyti teisme, priešingas aiškinimas prieštarauja Konstitucijai ir tokiu atveju ginčą turėtų spręsti Konstitucinis Teismas. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl Lietuvos Respublikos Seimo veiklos pareiškėjas atsidūrė itin sunkioje padėtyje, prieštaraujančioje žmogaus prigimčiai, pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos garantijos, todėl šie veiksmai turi būti nutraukti, o tokį sprendimą gali priimti tik teismas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirasis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), įsigaliojusiu 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Seimo ir Vyriausybės veiksmų priimant Bausmių vykdymo kodeksą ir kitus teisės aktus, kurių taikymas, pareiškėjo vertinimu, jam sukėlė nepatogumų ir pažeidė jo teises ir laisves.

Įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei vadovaudamasis ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės veiklos tyrimas nepriskiriamas administracinių teismų kompetencijai, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną šiame teisme administracinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą ištirti, ar ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 18 d. redakcija, dabar – 18 straipsnio 2 dalis) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veiklos, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 2010 m. gegužės 13 d. priėmė nutarimą, kuriame pažymėjo, jog administraciniai teismai gali nagrinėti inter alia bylas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio, inter alia žalos atlyginimo.

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog administracinių teismų kompetencijai priskirta nagrinėti skundus, kuriais siekiama turtinės bei neturtinės žalos dėl Lietuvos Respublikos Seimo neteisėtos veiklos priteisimo iš Lietuvos valstybės (žr., pvz., 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-708-624/2015, 2015 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-413-602/2015, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1322-662/2015).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką žalos atlyginimo bylose, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų (žr., pvz., 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011, 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog minėtas pareiškėjo reikalavimas ar jį pagrindžiančios aplinkybės (šiuo atveju valstybės institucijos ar jos pareigūnų veiksmai, galbūt sukėlę pareiškėjui neturtinę žalą) nėra pakankamai aiškios, teismas, remdamasis ABTĮ 12 straipsniu, galėjo pasiūlyti pareiškėjui patikslinti reikalavimą ar jį pagrindžiančias aplinkybes, taip padėdamas pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-392/2010).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo V. K. atskirasis skundas tenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartis naikinama, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasVaida Urmonaitė-Maculevičienė